cae696f7-f1c2-4e43-bdcc-e9b7ca500baa · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-174-644/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00822-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. R. , jos atstovui advokatui D. P. , atsakovo – Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei G. B. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

R. skundÄ atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja skundÄ palaikė ir prašė panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymÄ Nr. DPI-59.PareiÅ¡kėja ir jos atstovas skundu (b.l. 4-10) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji, laimėjusi konkursÄ , nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniÅ«nijos seniÅ«ne ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str. 4 d. pareiÅ¡kėja yra karjeros valstybės tarnautoja.

Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. DP1-59 (toliau ir įsakymas ir skundžiamas įsakymas) pareiÅ¡kėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Minėta nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta už tai, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ - pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., 15 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. PareiÅ¡kėja su nustatytu tarnybiniu nusižengimu ir jai paskirta nuobauda nesutinka, mano, kad atsakovas tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjai paskyrė neteisėtai, t.y. pažeidęs tiek jos skyrimo procedÅ«rÄ , tiek ir kitus teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimÄ , reikalavimus.Faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda yra sekančios.

Pareiškėja 2011 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais organizavo aplinkos tvarkymo darbus, kurių metu buvo pjaunami, genėjami bei retinami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Darbams vykdyti buvo gauti Varėnos r. savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus leidimai: Nr. LK-480, Nr. LK-481 ir Nr. LK-498. Nurodytiems darbams atlikti, vadovaujantis Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529 (Seniūno pareigybės aprašymas) bei Varėnos r. savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-VI-1124 „Dėl Varėnos r. savivaldybės viešųjų darbų organizavimo“ buvo pasitelkti viešųjų darbų darbininkai ir visuomenei naudingus darbus dirbantys asmenys.

Atliekant minėtus darbus, aktyviai dalyvavo kiti vietos gyventojai. Nurodytų darbų atlikimo metu susidarė medienos atliekos, dalis kurių galėjo būti sudeginama vietoje, kita dalis išdalinta mažas pajamas gaunantiems Vydenių seniūnijos gyventojams. Kai kurie gyventojai prašė, kad menkavertė mediena nebūtų deginama vietoje, o atiduota jiems kaip kuras. Po aplinkos tvarkymo darbų susikaupusi ir neatlygintinai mažas pajamas gaunantiems gyventojams išdalinta mediena šių gyventojų toliau savarankiškai, t.y. savo jėgomis, įrankiais, kuru, lėšomis ir kt. buvo ruošiama malkoms.

Aukščiau nurodyti darbai buvo atliekami praėjus dviems mėnesiams nuo tada, kai pareiškėja pradėjo eiti seniūnės pareigas. Tiek iki tol, tiek ir nurodytų darbų atlikimo metu, nebuvo nustatyta jokia susidariusių atliekų (medienos) panaudojimo tvarka, įskaitant kokius tai kriterijus, pagal kuriuos turėjo būti paskirstoma darbų rezultate susidariusi mediena, taip pat nebuvo konkretaus išaiškinimo, kokie gyventojai laikomi „mažas pajamas gaunančiais“. Prieš vykdant nurodytus darbus ir jų vykdymo metu, pareiškėja dėl medienos atidavimo gyventojams pasitarė su seniūnijos socialiniais darbuotojais, tarėsi ir su Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriumi (jis pareiškėjai nurodė malkas atiduoti „savo nuožiūra“) bei su rajono meru (jis pareiškėjai nurodė dalį malkų atiduoti kuro kompensacijos prašiusiai N. L. ).

Visa susidariusi mediena, įskaitant ir tÄ , kuri galėjo bÅ«ti sudeginta vietoje, savivaldybės gyventojams buvo iÅ¡dalinta neatlygintinai, tačiau, jos paruoÅ¡imu: supjaustymu, sudėliojimu, transportavimu, Å¡ie gyventojai privalėjo pasirÅ«pinti patys, t.y. panaudojant savo jėgas, įrankius, kurÄ , priemones bei lėšas. BeruoÅ¡iant neatlygintinai gautÄ medienÄ gyventojai tarpusavyje pasiskirstė darbais ir pareigomis: kas medienÄ pjaustė, kas rÅ«pinosi kuru, tepalu, įrankiais, kiti rÅ«pinosi krovimu bei medienos gabenimu.

Å ie gyventojai vieni kitiems perdavinėjo pinigus, įrankius, kurÄ bei kt. ir tarpusavio atsiskaitymus taip pat derino patys. Neatlygintinai gavę medienÄ Vydenių seniÅ«nijos gyventojai D. K. ir V. K. , su kitais gyventojais rÅ«pinosi jiems perduotos medienos ruoÅ¡imu. Minėti asmenys, siekiant įsigyti kuro benzininiams pjÅ«klams, po 100 lt perdavė seniÅ«nijos socialiniam darbuotojui B. S. , kuris tuos pinigus perdavė pareiÅ¡kėjai, o Å¡i, pinigus (200 lt) perdavė seniÅ«nijos mažas pajamas gaunančiai gyventojai J.

Č. , kuri irgi buvo neatlygintinai gavusi medienos, ir kuri gyventojų tarpusavio susitarimu turėjo parÅ«pinti kuro. Minėtų pinigų patekimas į pareiÅ¡kėjos rankas lėmė tai, kad Å¡is faktas, tarnybinį nusižengimÄ tyrusios komisijos, visiÅ¡kai nepagrįstai buvo įvertintas kaip pinigų paėmimas iÅ¡ socialiai remtinų asmenų, neva sukėlęs kitiems seniÅ«nijos gyventojams abejones dėl seniÅ«nės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo, bei prielaidos, neva malkos buvo pardavinėjamos, atsiradimÄ .

Nurodytas įvertinimas sÄ lygojo Å¡iuo praÅ¡ymu skundžiamos tarnybinės nuobaudos pareiÅ¡kėjai nepagrįstÄ paskyrimÄ .Taip pat nurodė, kad Varėnos r. savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 23 d. įsakymu skirdamas pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ , pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., nes tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimÄ , taip pat atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ â€“ ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos.

Taip pat negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. PareiÅ¡kėjos manymu, Å¡iuos terminus atsakovas pažeidė, kadangi pareiÅ¡kėjos veiksmus dar 2012 m. pradžioje tyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau STT), tyrimo pagrindas - 2012 m. vasario 17 d. atsakovo raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) 4.38.). IÅ¡vadoje „dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – IÅ¡vada) nurodoma, kad 2012 m. gegužės 9 d. atsakovas iÅ¡ STT gavo Å¡ios institucijos 2012 m. kovo 15 d. raÅ¡tÄ Nr. 4-01-1394 „Dėl medžiagos perdavimo“.

STT atliko tyrimÄ dėl seniÅ«nės G. R. veiksmų organizuojant vieÅ¡uosius darbus, kurių metu seniÅ«nijoje buvo pjaunami ir genėjami pakelių medžiai ir krÅ«mai, todėl laikytina, kad kompetentingos institucijos - STT patikrinimo užbaigimo diena yra 2012 m. kovo 15 d. Å i diena ir yra 2 mėnesių termino, nustatyto LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., skaičiavimo pradžia. Terminas baigėsi 2012 m. gegužės 15 d., tuo tarpu įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo priimtas 2012 m. liepos 23 d., t.y. praleidus nurodytÄ 2 mėnesių terminÄ .

Net ir sutinkant su IÅ¡vadoje nurodyta diena, kad atsakovas 2012 m. kovo 15 d. STT raÅ¡tÄ gavo 2012-05-09, termino skirti nuobaudÄ pabaiga yra 2012 m. liepos 9 d., kas nepaneigia fakto, jog 2012 m. liepos 23 d. ginčijamÄ Ä¯sakymÄ priėmęs atsakovas praleido minėtÄ 2 mėnesių terminÄ . Be to, atsakovas praleido LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , nes tarnybinę nuobaudÄ paskyrė praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos, kadangi pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda paskirta už veiksmus, kuriuos ji atliko 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais, todėl atsakovas turėjo teisę skirti nuobaudÄ iki 2012-06-30.Nurodyti teisiniai argumentai yra esminiai ir pilnai pakankami pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui patenkinti, todėl kiti nurodyti argumentai galėtų bÅ«ti teismo įvertinti kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyti terminai yra naikinamieji, o jų praleidimo teisinės pasekmės - draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ Ä¯statymu įtvirtintas imperatyviai, t.y. praleidus Å¡iuos terminus, iÅ¡nyksta tarnybinę nuobaudÄ skiriančio subjekto teisė skirti tarnybinę nuobaudÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad atsakovo, atliekant tarnybinį tyrimÄ , priimti aktai yra prieÅ¡taringi, neiÅ¡samÅ«s, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kas nulėmė ne tik neteisingÄ patį tyrimÄ ir jo metu padarytas iÅ¡vadas, bet ir suvaržė pareiÅ¡kėjos teises ir galimybes tinkamai dalyvauti tyrime ir apsiginti nuo jai pareikÅ¡tų kaltinimų. Tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas yra neaiÅ¡kus ir pernelyg bendro pobÅ«džio. LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos nuostatas (toliau Tvarka) 13 p. nustatyta, kad jeigu motyvuotoje iÅ¡vadoje teigiama, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Å¡is nusižengimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas LR valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu jÄ Ä¯manoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siÅ«loma konkreti tarnybinė nuobauda.

Tiek IÅ¡vadoje, tiek skundžiamame įsakyme nurodomas tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamas kaip LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., 15 str. 1 d. 1 p. ir 5 p. pažeidimai. Toks pažeidimo kvalifikavimas neatitinka minėtų Tvarkos nuostatų, nes nurodytos teisės normos yra bendrojo pobÅ«džio, kurių net neįmanoma pažeisti. Pvz., kaip suprasti, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , t.y. pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p., kuriame teigiama, kad „Valstybės tarnautojas asmeniÅ¡kai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei“.

Tarnybinis nusižengimas kaip teisės pažeidimas turi savo sudėtį - objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. IÅ¡ nurodyto kvalifikavimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokį konkrečiai nusižengimÄ padarė pareiÅ¡kėja. Atitinkamai, LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad Valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o to paties įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta valstybės tarnautojų pareiga laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.

IÅ¡vadoje ir skundžiamame įsakyme nėra konkrečiai pažymėta ar pareiÅ¡kėja, pažeidusi LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (nėra nuorodų į atitinkamus, valstybės tarnautojų etikÄ reglamentuojančius teisės aktus) ar pareiÅ¡kėja neiÅ¡vengė viešųjų ir privačių interesų konflikto (nėra atitinkamų nuorodų į konkrečius kitų įstatymų straipsnius, jų dalis, punktus, pvz., į kitÄ Ä¯statymÄ - LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymÄ ), ar pažeidėja piktnaudžiavo tarnyba (nepateikta jokių nuorodų į konkrečius teisės aktus).

IÅ¡vadoje nustatyta pareiÅ¡kėjos padaryta neva neteisėta veika nurodoma dviprasmiÅ¡kai, dėl ko yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ki, kas savaime neatitinka Tvarkos 13 p. reikalavimų. IÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje teigiama, kad pareiÅ¡kėja „nepagrįstai paėmė iÅ¡ socialinę paramÄ gaunančių D. K. ir V. K. 200 lt (benzinui pirkti), nes iÅ¡ pasiraÅ¡ytų Komisijos aktų, neaiÅ¡ku kiek metrų malkos jiems buvo pristatyta, neatliktas darbo sÄ naudų paskaičiavimas, todėl nenustatyta, kad atlygis yra teisingai apskaičiuotas bei atitinka kliento galimybes užmokėti už paslaugÄ â€œ.

IÅ¡vados konstatuojamojoje dalyje, prieÅ¡ingai nei raÅ¡oma apraÅ¡omojoje dalyje, jau nurodoma, kad pareiÅ¡kėja, ne paėmė iÅ¡ socialinę paramÄ gaunančių asmenų 200 lt benzinui pirkti, o „priėmė sprendimÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ asmenų, kurie yra socialiai remtini, 200 lt, tai sukėlė kitiems seniÅ«nijos gyventojams abejones dėl seniÅ«nės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo“. Taigi, visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokiÄ gi neteisėtÄ veikÄ padarė pareiÅ¡kėja: ar paėmė iÅ¡ gyventojų 200 lt benzinui nupirkti, ar tuos 200 lt iÅ¡skaičiavo iÅ¡ gyventojų, neaiÅ¡ku nei kokiu tikslu, nei iÅ¡ kokių tų asmenų pajamų, kaip neaiÅ¡ku ir tai, kodėl 200 lt paėmimas iÅ¡ asmenų benzinui nupirkti arba 200 lt iÅ¡skaičiavimas yra laikoma neteisėta veika, bei kodėl tokia veika sukėlė kitiems seniÅ«nijos gyventojams abejones dėl seniÅ«nės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo, t.y. koks nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡taringai nurodomų pareiÅ¡kėjos veikų ir kilusių pasekmių.

Be to, nei viename atsakovo akte nepateikiami jokie konkretÅ«s nustatyti faktai ir duomenys apie tai, kuo pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos padarytu tarnybiniu nusižengimu kilusios pasekmės ir kaip, kuo remiantis tarnybinį tyrimÄ atlikęs atsakovas jas nustatė. Nei viename iÅ¡ atsakovo priimtų aktų nėra ir kilusių pasekmių vertinimo, t.y. niekur nenurodoma kokias pasekmes, lengvas ar sunkias sukėlė tarnybinis nusižengimas.Atsakovas neatskyrė vietos savivaldos institucijų ir gyventojų teisinių santykių nuo teisinių santykių tarp pačių gyventojų, kas tiesiogiai nulėmė nepagrįstÄ tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ .

PareiÅ¡kėja savo pasiaiÅ¡kinimuose atsakovui ne kartÄ teigė, jog kai kurie gyventojai prašė, kad menkavertė mediena nebÅ«tų deginama vietoje, o atiduota jiems kaip kuras, todėl Å¡iems asmenims buvo leista savo jėgomis, įrankiais, lėšomis ir kt. medienos prisiruoÅ¡ti patiems. Visi Å¡ie dalykai (kuras, medžiagos, įrankiai, piniginės lėšos), panaudoti pačių gyventojų neatlygintinai gautai medienai paruoÅ¡ti ir parsigabenti, neprivalėjo, nebuvo ir objektyviai negalėjo bÅ«ti apskaitomi savivaldybėje, nes nėra susiję su pareiÅ¡kėjos organizuotų darbų vykdymu.

Tos vertybės (kuras, medžiagos, įrankiai, piniginės lėšos), kurios tiesiogiai susijusios su vykdytais darbais, buvo apskaitomos savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriuje - IÅ¡vadoje nurodyta, kad darbams buvo sunaudota 495,01 lt ir visi Å¡ie darbams vykdyti iÅ¡mokėti pinigai, vadovaujantis nustatyta tvarka, yra pateisinti pateiktais nuraÅ¡ymo aktais. Visi minėti gyventojų veiksmai, ruoÅ¡iant jiems neatlygintinai perduotÄ medienÄ nepriskiriami seniÅ«nijos vykdomoms funkcijoms. Tai, kaip neatlygintinai gautÄ medienÄ toliau tarpusavyje skirstė, ruošė, transportavo ir t.t. jÄ gavę gyventojai nepatenka į savivaldos (seniÅ«nijos) teisinio reguliavimo sritį ir visi Å¡ie veiksmai negali bÅ«ti vertinami teisinių santykių tarp vietos savivaldos institucijų ir gyventojų prasme.

Atsakovas visiÅ¡kai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos nurodytas faktines aplinkybes, kad ji 200 lt gavo ne kaip seniÅ«nė, vykdanti kokias tai savo funkcijas, o kaip paprastas asmuo, kurio neatlygintinai vienų, medienos gavusių ir jÄ savarankiÅ¡kai ruoÅ¡usių gyventojų buvo papraÅ¡yta tiesiog perduoti kitiems, ruoÅ¡usiems medienÄ gyventojams, jų pačių susitarimu įpareigotiems nupirkti kuro. Visi Å¡ie veiksmai yra pačių, neatlygintinai medienÄ gavusių ir jÄ savarankiÅ¡kai tvarkiusių gyventojų veiksmai ir niekaip nesusiję su savivaldos institucijų, jų tarnautojų ir savivaldybės gyventojų santykiais.PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas iÅ¡ esmės suvaržė pareiÅ¡kėjos teisę ir galimybes tinkamai apsiginti nuo jai pareikÅ¡tų kaltinimų, įskaitant pasiaiÅ¡kinti dėl konkrečių veiksmų.

Tiek Å¡is, tiek ir kiti, nurodyti atsakovo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai neabejotinai nulėmė netinkamÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ tiek patį nusižengimo tyrimÄ , tiek jo nustatymÄ bei tarnybinės nuobaudos paskyrimÄ . Tvarkos 7 p. aiÅ¡kiai nurodyta, kad praneÅ¡imu apie tarnybinį nusižengimÄ tarnybinį tyrimÄ atliekantis asmuo (komisija) pasiraÅ¡ytinai informuoja valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padariusį tarnybinį nusižengimÄ , kad pradėtas Å¡io tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimÄ informacijÄ apie tarnybinį nusižengimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, kad Å¡i teisės norma yra imperatyvi, jokių alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui bei tiriantiems nusižengimÄ asmenims - privaloma. Atsakovo 2012 m. gegužės 31 d. praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. TN-5 visiÅ¡kai neatitinka minėto Tvarkos punkto nuostatų. PraneÅ¡ime tepasakoma, kad pareiÅ¡kėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimÄ ir visiÅ¡kai nenurodoma nei kuo pasireiÅ¡kė pažeidimas, nei kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas, visiÅ¡kai nepridedama jokia kita kokio tai tyrimo (pvz.

STT atlikto) medžiaga. PraneÅ¡ime pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma atsakyti į bendruosius, su jokiu teisės pažeidimu nesusietus klausimus, pvz., „kaip buvo organizuojamas ir vykdomas medienos paskirstymas ir perdavimas“ ir pan.IÅ¡vadoje netinkamai nustatytos ir įvertintos pareiÅ¡kėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - pareiÅ¡kėjos turimos dvi galiojančios nuobaudos - pastaba ir papeikimas. Abi Å¡ios nuobaudos pareiÅ¡kėjos dar 2011 m. buvo užginčytos teismuose ir Å¡iuo metu teismo yra panaikintos, kaip skirtos nepagrįstai, į kÄ atsakovas privalėjo atsižvelgti, skirdamas Å¡iuo praÅ¡ymu ginčijamÄ tarnybinę nuobaudÄ .Atsakovo Varėnos r. savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepimu į skundÄ (b.l. 33-39) bei paaiÅ¡kinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad SeniÅ«nijos seniÅ«nas, bÅ«damas valstybės tarnautojas ir turėdamas vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus privalo vykdyti įgaliojimus, kurie jam nustatyti konkrečiu teisės aktu. Vydenių seniÅ«nijos seniÅ«no pareigybės apraÅ¡ymas, patvirtintas Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. DV-529 (toliau – Pareigybė), reglamentuoja pagrindines seniÅ«no funkcijas, kurias numato ir kiti, specialÅ«s teisės aktai.

Ginčo atveju yra reikÅ¡mingos Å¡ios seniÅ«nijos seniÅ«nui pavestos vykdyti funkcijos: 7.1. atlieka seniÅ«nijos vidaus administravimÄ ; 7.12. organizuoja SeniÅ«nijos teritorijoje savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, Å¡aligatvių ir aikščių tvarkymÄ , savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remontÄ , kapinių ir želdinių priežiÅ«rÄ , viešųjų tualetų paslaugų teikimÄ gyventojams; 7.19. leidžia potvarkius visais su SeniÅ«nijos veikla susijusiais klausimais; 7.22 organizuoja seniÅ«nijos teritorijoje vieÅ¡uosius darbus, telkia gyventojus visuomenei naudingiems darbams.

Taigi, 2011 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais medžių ir krÅ«mų pjovimo, genėjimo ir retinimo darbus Vydenių seniÅ«nijoje organizavo seniÅ«nė G. R. , vykdydama savo tiesiogines funkcijas o juos atliko viešųjų darbų darbininkai ir visuomenei naudingus darbus dirbantys asmenys, kurių darbo organizavimas taip pat yra seniÅ«nės pareiga. PareiÅ¡kėja nepagrįstai kaltina atsakovÄ neatskyrus vietos savivaldos institucijų ir gyventojų teisinių santykių nuo pačių gyventojų tarpusavio santykių.

Atvirkščiai, pati pareiÅ¡kėja, vykdydama tiesiogines savo funkcijas, pati nesugebėjo tinkamai atriboti seniÅ«nijos pareigos rÅ«pintis viešųjų erdvių tvarkymu, savo tiesioginės pareigos organizuoti vieÅ¡uosius ir visuomenei naudingus darbus. Priėmusi sprendimÄ leisti menkavertę medienÄ pasiimti asmenims, vykdžiusiems vieÅ¡uosius ir visuomenei naudingus darbus, seniÅ«nė neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti komisijÄ Å¡iam procesui organizuoti ir jos raÅ¡ytiniais aktais paskirstyti medienÄ minėtiems asmenis, juo labiau - suraÅ¡inėti minėtus aktus po visų darbų pabaigos, nurodant ankstesnę sudarymo datÄ , kas nustatyta tarnybinio tyrimo metu.

Be to, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad atlygis už malkas iÅ¡ D. K. ir V. K. (iÅ¡ socialiai remtinų asmenų, kurie socialines paÅ¡alpas gauna ne grynaisiais pinigais, t.y. paslaugomis, apmokant bÅ«tiniausias Å¡eimos iÅ¡laidas) pinigai už malkas buvo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ jų paÅ¡alpų. Å iuos pinigus, socialinio darbo organizatorius B. S. , kuris tiesiogiai atsakingas už socialinę paramos paslaugomis apskaitÄ , perdavė seniÅ«nei, o Å¡i perdavė kitai seniÅ«nijos darbuotojai - aplinkos tvarkymo darbininkei J.

Č. . Visos Å¡ios aplinkybės liudija, kad tokie pareiÅ¡kėjos, kaip seniÅ«nijos seniÅ«nės, veiksmai buvo pakankama prielaida atsirasti drausminei atsakomybei. Dėl nuobaudos skyrimo terminų nurodė, kad 2012-05-09 Varėnos r. savivaldybės administracijoje buvo gautas STT 2012-03-15 raÅ¡tas Nr.4-01-1394 „Dėl medžiagos perdavimo“, kuriuo, vadovaujantis LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymu buvo perduota medžiaga dėl seniÅ«nės G. R. veiksmų. RaÅ¡to gavimo datÄ patvirtina oficialus įstaigos antspaudas su data ir registracijos numeriu (2012-05-09 Nr. PGD-2125-(3.57).

RaÅ¡te buvo pateikta informacija, kad STT gauti Vydenių seniÅ«nijos gyventojų nusiskundimai ir tuo pagrindu buvo atliktas tyrimas dėl seniÅ«nės G. R. veiksmų organizuojant vieÅ¡uosius darbus, kurių metu seniÅ«nijoje buvo pjaunami ir genėjami pakelių medžiai ir krÅ«mai. Surinkta informacija buvo perduota pagal kompetencijÄ nagrinėti Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriui. Vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau tekste - Taisyklės), patvirtintomis LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977, Varėnos r. savivaldybės administracijos direktorius, gavęs oficialiÄ informacijÄ , kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , 2012-05-25 įpareigojo Varėnos r. savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyrių pradėti tarnybinį tyrimÄ dėl Vydenių seniÅ«nijos seniÅ«nės G.

R. veiksmų. Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. DV-593 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“ buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo komisija (toliau - Komisija). Komisija, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ gavimo, o Taisyklių 13 punktas nurodo, kad iÅ¡tyrusi tarnybinį nusižengimÄ , Komisija raÅ¡tu pateikia valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padariusį tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dienÄ po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Komisija 2012-06-23 pateikė Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriui 2012-06-22 iÅ¡vadÄ Nr. TN-7 „Dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“. PareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-23 įsakymu Nr. DPI-59 (toliau tekste- Ä®sakymas). LVAT administracinėje byloje Nr. A3- 720-03 konstatavo, jog nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra iÅ¡vados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo suraÅ¡ymo diena. Taigi, tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai buvo paskirta per mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos.

LVAT 2006-07-03 pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų teismuose praktikos apibendrinime, administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, administracinėje byloje Nr. A-556-795-07, administracinėje byloje Nr. A-502-759-07 yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriaus ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų, tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimÄ Ä¯statymų leidėjas besÄ lygiÅ¡kai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie Å¡ių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vienÄ nuobaudÄ už tÄ patį tarnybinį pažeidimÄ .

Kitų, tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi bÅ«ti vertinama pagal bendrÄ sias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTÄ®) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte - administracinis aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ginčijamas Ä®sakymas neatitinka nei vieno iÅ¡ ABTÄ® 89 straipsnyje nurodytų teisės akto panaikinimo pagrindų: jis neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, jis yra priimtas kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto, kadangi Ä®statyme bei Taisyklėse nurodyta, kad tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo. Taip pat, minėtas Ä®sakymas buvo priimtas pagal Tarnybinio nusižengimo iÅ¡vadÄ , kuri pagrįsta nustatytais faktais, joje atsispindi tarnybinės nuobaudos skyrimo motyvai ir teisės normos, už kurių pažeidimÄ administracijos direktoriui siÅ«loma skirti pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ , todėl priimat skundžiamÄ individualų teisės aktÄ imperatyvios teisės aktų normos pažeistos nebuvo.

Taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių tarnybinė nuobauda bÅ«tų pripažinta neteisėta ir ginčijamas Ä®sakymas turėtų bÅ«ti naikintinas.PareiÅ¡kėja savo skunde teigia, kad jai įteiktas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų ir suvaržė jos galimybes tinkamai apsiginti nuo jai pateiktų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėja Å¡iuo teiginiu klaidina teismÄ . PraneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ forma yra patvirtinta kartu su Taisyklėmis ir yra privaloma tarnybinį tyrimÄ atliekantiems subjektams.

Ginčo atveju, PraneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ buvo suraÅ¡ytas griežtai laikantis teisės aktų nustatytų turinio ir formos reikalavimų. Taip pat, Vydenių seniÅ«nijos patalpose, įteikiant PraneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , pareiÅ¡kėjai buvo leista susipažinti su dokumentais, kuriuos STT pateikė Varėnos r. savivaldybės administracijai, pasidaryti kopijas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pateiktos medžiagos turinį sudarė Vydenių seniÅ«nijoje esančių dokumentų kopijos, pareiÅ¡kėja pati nusprendė jog medžiagos kopijuoti nereikia.

Atsižvelgiant į tai, tarnybinio tyrimo procedÅ«ros buvo atliekamos vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis ir pažeistos nebuvo. Taisyklių 10 (o ne 13, kaip nurodo pareiÅ¡kėja) punktas, į kurį ne kartÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, A62-200/2011) yra atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, - priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .PareiÅ¡kėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas yra neaiÅ¡kus ir pernelyg bendro pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjos neva neteisėta veika nurodoma dviprasmiÅ¡kai, nėra kilusių pasekmių vertinimo, netinkamai nustatytos ir įvertintos pareiÅ¡kėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad „pažeidimo kvalifikavimas nurodant Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus neatitinka minėtų nuostatų, nurodytos normos yra bendro pobÅ«džio, kurių net neįmanoma pažeisti“ turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai ir atmetami.

Taisyklių 10 punktas numato, jog nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Å¡is nusižengimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas). Kvalifikavimo esmė ta, kad gyvenimiÅ¡kas atvejis lyginamas su tam tikra teisės norma. Å iuo atveju tarnybinio tyrimo subjektui numatyta imperatyvi pareiga valstybės tarnautojo veiksmus, nustatytus tarnybinio tyrimo metu, palyginti su Ä®statymo nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio tyrimo išvada yra vientisas dokumentas, kuris privalo būti vertinamas bendrai. Todėl logiška, kad aprašomojoje dalyje išdėstyti tyrimo metu nustatyti pareiškėjos veiksmai buvo kvalifikuojami įvertinant juos pagal Įstatyme išdėstytas normas konstatuojamoje išvados dalyje. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, neva Išvadoje netinkamai įvertintos ir nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Sprendimo dėl drausminės nuobaudos priėmimo metu, abi anksčiau pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo galiojančios, kadangi teisines pasekmes sukelia tik įsiteisėjęs teismo sprendimas.Pareiškėjos skundas tenkintinas.Šioje byloje ginčijamu Varėnos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d.

įsakymu Nr. DP1-59 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, atsižvelgiant į 2012 m. birželio 22 d. Varėnos r. savivaldybės administracijos tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. TN-7 ,,Dėl G. R. tarnybinio nusižengimo“, pripažinta, kad Varėnos r. savivaldybės administracijos Vydenių seniÅ«nijos seniÅ«nė G. R. padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, todėl jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b.l. 12, 41).

IÅ¡vadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-364/2012, 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1895/2012 ir kt.), konstatuota, kad 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais Vydenių seniÅ«nijos seniÅ«nė G. R. , vykdant medžių ir krÅ«mų pjovimo, genėjimo ir retinimo darbus, netinkamai vykdė savo, kaip valstybės tarnautojo pareigas, priimdama sprendimÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ asmenų, kurie yra socialiai remtini, 200 Lt., tai sukėlė kitiems seniÅ«nijos gyventojams abejones dėl seniÅ«nės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo, Å¡ie veiksmai leido atsirasti prielaidai, kad malkos buvo pardavinėjamos ir tokiais veiksmais padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ (b. l. 43–48).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

Tarnybinių nuobaudų skyrimÄ valstybės tarnautojams reglamentuoja LR Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi bÅ«ti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , suraÅ¡ant tyrimo iÅ¡vadÄ ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar iÅ¡vadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ â€“ ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos.

Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ (Å¡iais atvejais drausminė nuobauda turi bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtÄ nuobaudÄ savaime daro negaliojančia (LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).PareiÅ¡kėjai G.

R. atsakovo Varėnos r. savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. DP1-59 skyrė tarnybinę nuobaudÄ už nusižengimÄ , kurį pareiÅ¡kėja padarė 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais, t.y. tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ .PareiÅ¡kėjai 2012 m. gegužės 31 d. praneÅ¡imu Nr. TN-5 „Apie tarnybinį nusižengimÄ â€œ praneÅ¡ta, kad yra duomenų, jog pareiÅ¡kėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimÄ 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais viešųjų darbų metu organizuojant susidariusios medienos perdavimÄ ir paskirstymÄ remtinoms ir nepasiturinčioms seniÅ«nijos Å¡eimoms, taip pat organizuojant pagalbÄ asmenų, galinčių tÄ medienÄ supjauti ar nuvežti savo transporto priemonėmis minėtoms Å¡eimoms, bei atsiskaitymÄ už darbo metu patirtas sÄ naudas (b.l. 53). 2012-05-25, atsižvelgiant tarnybinį praneÅ¡imÄ ir į 2012-05-09 iÅ¡ STT gautÄ raÅ¡tÄ Nr. 4-01-1394, buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų (b.l. 56). 2012-03-15 STT raÅ¡te „Dėl medžiagos perdavimo“ nurodytos aplinkybės apie tai, kad STT buvo gauti Vydenių seniÅ«nijos gyventojų nusiskundimai dėl seniÅ«nės G.

R. veiksmų organizuojant vieÅ¡uosius darbus, kurių metu buvo pjaunami ir genėjami pakelių medžiai ir krÅ«mai. STT dėl nurodytų aplinkybių atliko tyrimÄ , kurio metu nustatė, kad G. R. organizavo ne tik minėtus vieÅ¡uosius darbus, bet ir jų iÅ¡davoje susidariusios medienos perdavimÄ remtinoms ir nepasiturinčioms seniÅ«nijos Å¡eimoms. Tam tikslui seniÅ«nė suorganizavo pagalbÄ asmenų, galinčių tÄ medienÄ supjauti ar nuvežti savo transporto priemonėmis minėtoms Å¡eimoms. MedienÄ gavusios Å¡eimos kompensavo padėjusiems asmenims darbo metu patirtas sÄ naudas, pinigus sumokėdami tiesiogiai vairuotojui ar per seniÅ«nijos socialinį darbuotojÄ B.

S. . Dėl Å¡ių priežasčių kitiems seniÅ«nijos gyventojams galėjo kilti abejonių dėl seniÅ«nės veiksmų skaidrumo ir teisėtumo. Siekdama padėti socialiai pažeidžiamiausiems seniÅ«nijos gyventojams G. R. nežinojo, kuo vadovautis organizuojant Å¡iÄ pagalbÄ , todėl priėmė ne visada teisiÅ¡kai pagrįstus sprendimus (b.l. 59). Å is 2012-03-15 STT raÅ¡tas Varėnos r. savivaldybės administracijoje užregistruotas kaip gautas 2012-05-09, nors pagal STT pateiktus duomenis šį raÅ¡tÄ atsakovas elektroniniu paÅ¡tu gavo 2012-03-15 (b.l. 76-78).

Atsakovo direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. DV-593 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“ buvo sudaryta komisija dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. tarnybinės veiklos pažeidimams ištirti (b.l. 54). 2012-06-22 buvo surašyta Išvada, kuri yra sudėtinė nagrinėjamoje byloje ginčijamo Įsakymo dalis (b.l. 43-48). Atsakovo direktorius 2012-07-23 įsakymu Nr. DP1-59 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, atsižvelgiant į 2012 m. birželio 22 d.

IÅ¡vadÄ , pripažino, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ (b.l. 12, 41).Kadangi pareiÅ¡kėjai 2012-07-23 buvo paskirta tarnybinė nuobauda už jos padarytus pažeidimus, atliktus 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais, konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda paskirta pareiÅ¡kėjai praleidus įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ . Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai galėjo bÅ«ti skirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos dėl to, kad tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ .

Vertinti, kad atsakovas, skirdamas pareiÅ¡kėjai tarnybinę nuobaudÄ , praleidęs 6 mėnesių terminÄ padarė tik neesminį individualaus akto priėmimo procedÅ«ros pažeidimÄ , neturintį jokios įtakos Ä®sakymo pagrįstumui, negalima. Tiek Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o tarnybinė nuobauda nebegali bÅ«ti paskirta praėjus 6 mėnesių terminui, t. y.

Å¡io termino praleidimas paskirtÄ nuobaudÄ savaime daro negaliojančia. Dėl to nustačius, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta po 6 mėnesio termino, Ä®sakymas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o Å¡is termino praleidimas vertinamas kaip formalus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimas. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali bÅ«ti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismas pažymi, kad net ir pripažinus STT atliktÄ tyrimÄ dėl G.

R. veiksmų, kaip kompetentingos institucijos atliktÄ patikrinimÄ , vis tiek, atsakovas negalėjo priimti skundžiamo įsakymo, kadangi STT (kaip kompetentingos institucijos) tyrimas buvo baigtas 2012-03-15 (pagal atsakovo paaiÅ¡kinimus tyrimo medžiaga gauta 2012-05-09), dėl ko atsakovas praleido įstatymu nustatytÄ dviejų mėnesių terminÄ tarnybinės nuobaudos skyrimui, nes tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos (Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nuobaudos skyrimo terminÄ , pareiÅ¡kėjos skundžiamas Ä®sakymas panaikintinas, nes byloje nustatyta aplinkybė apie praleistÄ terminÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti paskirtos nuobaudos neteisėtumÄ .

Teismui pripažinus, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ , nėra bÅ«tina vertinti IÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes apie nustatytÄ pareiÅ¡kėjos pažeidimÄ (LVAT 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.), tačiau teismas pasisako ir dėl Å¡ių aplinkybių.Kaip minėta, G. R. nubausta už tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus.Reikalavimai valstybės tarnautojams, numatyti LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte (Valstybės tarnautojas asmeniÅ¡kai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei), 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų) bei 5 punkte (laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba) yra bendro pobÅ«džio (blanketinės normos).

Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba), kurios yra blanketinės teisės normos, bÅ«tina nustatyti, kokių konkrečiai įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikė valstybės tarnautojas, dėl ko neiÅ¡vengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ar piktnaudžiavo tarnyba (nėra nuorodų į atitinkamus, valstybės tarnautojų etikÄ reglamentuojančius teisės aktus, LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymÄ ir kt.).

IÅ¡vadoje nurodytas Pareigybės apraÅ¡ymo 7.22 punktas, numatantis, kad seniÅ«nas organizuoja seniÅ«nijos teritorijoje vieÅ¡uosius darbus, telkia gyventojus visuomenei naudingiems darbams, taip pat yra bendro pobÅ«džio.Skiriant tarnybinę nuobaudÄ , veika, kuri kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, turi bÅ«ti įvardyta ne abstrakčiomis formuluotėmis, o nurodytos konkrečios veikos, kuriomis pažeistos atitinkamų teisės aktų normos. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ IÅ¡vadoje nurodytų veikų, tik pareiÅ¡kėjos priimtÄ â€žsprendimÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ asmenų, kurie socialiai remtini, 200 Lt“, galima vertinti kaip konkrečiai apibrėžtÄ kaltinimÄ , tuo tarpu formuluotės: „sukėlė kitiems SeniÅ«nijos gyventojams abejones dėl veiksmų skaidrumo ir teisėtumo <...>, leido atsirasti prielaidai, kad malkos pardavinėjamos“ yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o tik prielaidomis. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovė pripažino, jog nėra nustatyta jokia susidariusių atliekų (medienos) panaudojimo tvarka, įskaitant kokius tai kriterijus, pagal kuriuos turėjo bÅ«ti paskirstoma darbų rezultate susidariusi mediena.

Byloje neginčijama, kad pareiškėja 2011 m. spalio - gruodžio mėnesiais organizavo aplinkos tvarkymo darbus, kurių metu buvo pjaunami, genėjami bei retinami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Darbams vykdyti buvo gauti tam reikalingi leidimai. Šiems darbams buvo pasitelkti viešųjų darbų darbininkai ir visuomenei naudingus darbus dirbantys asmenys. Atliekant minėtus darbus, aktyviai dalyvavo kiti vietos gyventojai. Nurodytų darbų atlikimo metu susidarė medienos atliekos. Gyventojams prašant, kad menkavertė mediena nebūtų deginama vietoje, o atiduota jiems kaip kuras, seniūnė su tuo sutiko ir leido gyventojams toliau savarankiškai, t.y. savo jėgomis, įrankiais, kuru, lėšomis ir kt. paruošti malkas.

Byloje surinkti įrodymai, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai, liudytojų J. Č. , B. S. , J. T. , V. K. , D. K. parodymai patvirtina, kad prieÅ¡ vykdant nurodytus darbus ir jų vykdymo metu, pareiÅ¡kėja dėl medienos atidavimo gyventojams, pasitarė su seniÅ«nijos socialiniais darbuotojais, visa susidariusi mediena, savivaldybės gyventojams buvo iÅ¡dalinta neatlygintinai, tačiau, jos paruoÅ¡imu: supjaustymu, sudėliojimu, transportavimu, Å¡ie gyventojai privalėjo pasirÅ«pinti patys, t.y. panaudojant savo jėgas, įrankius, kurÄ , priemones bei lėšas.

BeruoÅ¡iant neatlygintinai gautÄ medienÄ , gyventojai tarpusavyje pasiskirstė darbais ir pareigomis: kas medienÄ pjaustė, kas rÅ«pinosi kuru, tepalu, įrankiais, kiti rÅ«pinosi krovimu bei medienos gabenimu. Å ie gyventojai vieni kitiems perdavinėjo pinigus, įrankius, kurÄ bei kt. ir tarpusavio atsiskaitymus taip pat derino patys. Sumų, kiek reikia mokėti už malkų paruoÅ¡imÄ , seniÅ«nė nenustatinėjo. IÅ¡vadoje nurodyta, kad G. R. nepagrįstai paėmė (konstatuojamoje dalyje raÅ¡oma: „priėmė sprendimÄ iÅ¡skaičiuoti“) iÅ¡ socialinę paramÄ gaunančių D.

K. ir V. K. 200 Lt (benzinui pirkti). Apklausti byloje liudytojai D. K. ir V. K. patvirtino, jog pasiÅ«lius B. S. įsigyti malkų, jie savanoriÅ¡kai sutiko už jų paruoÅ¡imÄ sumokėti po 150 Lt iÅ¡ jiems mokamos socialinės paÅ¡alpos, o pinigus perdavė B. S. . Su seniÅ«ne dėl malkų įsigijimo jie nebendravo ir jokių pretenzijų neturi. B. S. , gautus 200 Lt. perdavė pareiÅ¡kėjai, o Å¡i, pinigus perdavė seniÅ«nijos gyventojai J. Č. , kuri gyventojų tarpusavio susitarimu pirko kurÄ malkų pjovimui.

Vien tik Å¡is pinigų perdavimas, negali bÅ«ti vertinamas, kaip pareiÅ¡kėjos nesilaikymas teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių ar piktnaudžiavimas tarnyba. Teismas vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima pripažinti, jog pareiÅ¡kėja, o ne patys gyventojai nustatė, kiek už malkų paruoÅ¡imÄ jie turėjo iÅ¡laidų ir tarpusavio atsiskaitymus derino seniÅ«nė, o ne patys gyventojai. Teismas pažymi, kad STT atlikusi tyrimÄ , nustatė, jog atsakovas turėtų teikti kompetentingÄ metodinę pagalbÄ seniÅ«nijoms organizuojant susidariusios medienos perdavimÄ remtinoms ir nepasiturinčioms Å¡eimoms, kad bÅ«tų užtikrinta įstatymais pagrįsta ir skaidri seniÅ«nijų veikla, kuri nekeltų abejonių aplinkiniams gyventojams (b.l. 59), o tai tik patvirtina faktÄ , kad nebuvo nustatyta jokia tvarka, kuria vadovaujantis buvo galima perduoti susidariusiÄ medienÄ paminėtiems asmenims.Taip pat pažymėtina, kad praneÅ¡ime apie valstybės tarnautojo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ turi bÅ«ti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretÅ«s jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiÅ¡kėja, kad tas asmuo padarė ir kitÄ veikÄ , kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi bÅ«ti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybės tarnautojui turi bÅ«ti įteikiamas ir naujas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ , o tarnybinė iÅ¡vada turi bÅ«ti suraÅ¡oma ir tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik už tÄ tarnybinį nusižengimÄ , apie kurio padarymÄ nustatyta tvarka praneÅ¡ta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (LVAT 2007 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 - 473/2007; LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520 -2416/2012 ir kt.).

Å iuo konkrečiu atveju praneÅ¡imu apie tarnybinį nusižengimÄ pareiÅ¡kėjai nurodyta, jog ji įtariama padariusi tarnybinį pažeidimÄ 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, o tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad tarnybinį pažeidimÄ padarė 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais.Taigi iÅ¡dėstyti argumentai įrodo, kad pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda paskirta visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikÅ¡mingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, tarp jų esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento - pareiÅ¡kėjos kaltės. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja, nesant tam teisinio pagrindo, neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, nepagrįstai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas ir Å¡iais motyvais.Byloje pareikÅ¡tas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (b.l. 130-132) Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, kadangi savo turiniu Å¡is praÅ¡ymas neatitinka ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t.y., dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos atstovas apsiribojo tik atliktų veiksmų iÅ¡vardinimu, nurodydamas bendrÄ sumÄ už visus atliktus teisinius veiksmus).

PareiÅ¡kėja turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 4 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos G. R. skundÄ tenkinti. Panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymÄ Nr. DP1-59 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                   Audrius Grauželis