cae40049-5fea-4e66-a6ac-7ea2ab95d104 · Regionų administracinis teismas

                                                                       Administracinė byla Nr. I-2031-422/2017                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01857-2015-3                                                           Procesinio sprendimo kategorija 37.2.;20.2.3.2.;                              55.1.1.;55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,nedalyvaujant pareiškėjui D.

D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.                Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pareiškėjas skunde (b.l.

4) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK bausmę atliko nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 12 d. 6 bÅ«rio 1 patalpoje, joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma neatitiko teisės aktais nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos. Dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė (b.l. 10-13), jog pareiÅ¡kėjas pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 12 d. buvo apgyvendintas 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,06 kv.m., įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjo kalinimo metu gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Pažymėjo, kad negali nurodyti kiek ginčo gyvenamosiose patalpose buvo įrengta gyvenamųjų vietų pareiškėjo buvimo jose metu, taip pat negali pateikti duomenų apie tai, kaip keitėsi gyvenamųjų vietų skaičius minėtose gyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.PareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktai pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių PN nesilaikė tokių teisės normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovo veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 12 d. jį kalinant PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 12 d. jis buvo kalinamas 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 35,06 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų. Miegamųjų vietų skaičių minėtoje gyvenamojoje patalpoje pareiÅ¡kėjas grindė PravieniÅ¡kių PN-AK 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618 (b. l. 17).

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 15), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 12 d. buvo apgyvendintas 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje. Å ioje patalpoje apgyvendinta 10 nuteistųjų. Teismo įpareigotas (b.l.

68) atsakovo atstovas pateikė pažymÄ (b.l. 74), kurioje nurodė, jog atsakyti, kiek 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta gyvenamųjų vietų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. kovo 2 d. ir kaip jis keitėsi negali, nes pareiga kaupti ir saugoti informacijÄ apie nuteistųjų skaičių gyvenamosiose patalpose teisės aktuose nėra nustatyta. Taip pat atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo patalpų pertvarkas (remonto darbus), jų atlikimo laikÄ (b.l. 75,81).    Taigi akivaizdu, kad atsakovo atstovas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė teismui tikslių duomenų apie įrengtų gyvenamųjų vietų (ar nuteistųjų skaičių) ginčo gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu, taip pat jokių įrodymų, galinčių paneigti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kartu su juo kalėjusių nuteistųjų skaičiaus, Å¡io skaičiaus ginčo patalpose kitimÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo jose metu, galimai vykusias (nevykusias) gyvenamųjų patalpų pertvarkas ir pan.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), sprendžia, jog byloje atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo, kad jo kalėjimo metu 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo 16 nuteistųjų. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo patalpoje teko 2,2 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, taigi yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Be to, konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotÄ santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, tačiau dėl Å¡ių sutrikimų medicininės, psichologinės pagalbos nesikreipė. MinėtÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esanti PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2015 m. spalio 8 d. pažyma Nr. 73(3)-807 (b. l. 18).

Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad D. D. ginčui aktualiu laikotarpiu į PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl gerklės, ausies skausmų, slogos (b. l. 28-30), todėl teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008; administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nurmagomedov prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.).

Teismo nuomone, nors pareiÅ¡kėjui ir buvo suteikta judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ pareiÅ¡kėjas kalėjo gana ilgai (174 paras), pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (pareiÅ¡kėjui teko 2,2 kv. m., be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotÄ atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai). Spręstina, jog nustatytos aplinkybės suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų skundais ar praÅ¡ymais buvo kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN -AK administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1390 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 1390 Eur (tÅ«kstantį tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Janina Vitunskienė