cae062a8-dc0f-4004-85c2-20df5fb8a302 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-1121/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18182-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.4.6.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gretai Karmazienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei, nuteistajai D.

B., gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai, nukentėjusiajai J. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo – D. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtas laisvės apribojimas 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ 115,80 Eur (vieno Å¡imto penkiolikos eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties euro centų) turtinę žalÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista nukentėjusiajai J. J. iÅ¡ D. B. 115,80 Eur (vieno Å¡imto penkiolikos eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties euro centų) turtinė žala, jÄ Ä¯pareigojant atlyginti per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. D. B., 2022 m. gegužės 20 d., apie 21.20 val., kavinės „A“ salėje, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos (D. B.) ir J.

J. kilusio konflikto metu, bÅ«dama iÅ¡provokuota J. J., kuri jÄ apipylė rankoje laikomoje taurėje esančiu skysčiu ir deÅ¡ine ranka sudavė smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušė ir kitaip smurtavo J. J. atžvilgiu – rankomis griebė J. J. už plaukų ir tempdama žemyn pargriovė jÄ ant grindų, po to kaire ranka laikydama J. J. už plaukų, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, po to J.

J. atsistojus, toliau jÄ tampė sugriebusi rankomis už plaukų, kol jas iÅ¡skyrė aplinkiniai, po to, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , pribėgusi prie nuėjusios prie baro J. J., toliau tyčia mušė bei kitaip smurtavo J. J. atžvilgiu, t. y. tampė sugriebusi rankomis J. J. už plaukų, mušė rankomis, spyrė į kojÄ ir sudavė smÅ«gį aukÅ¡takulniu bateliu į galvos sritį. Tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais (ne mažiau kaip devyniolika trauminių poveikių) D. B. padarė nukentėjusiajai J.

J. poodines kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame smilkinyje, veido, krÅ«tinės, nugaros kairėse pusėse, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, gleivinės nubrozdinimÄ kairiame žande, nedidelį penktojo virÅ¡utinio danties iÅ¡ kairės vainiko lūžį ir žaizdÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos antrame pirÅ¡te, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė J. J. fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir D.

B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams; taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad D. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡provokuota nukentėjusiosios ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nurodyta, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, atsižvelgta į nuteistÄ jÄ charakterizuojančius duomenis (neteista, bausta administracine tvarka). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko skiriamos bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , tačiau visiÅ¡kai be pagrindo minėtoms aplinkybėms suteikė prioritetinę reikÅ¡mę bei D. B. parinko minimalų bausmės dydį.

4. D. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė ne mažiau kaip devyniolika trauminių poveikių, smurtavo nukentėjusiÄ jÄ pargriaudama, tampydama už plaukų, spirdama, suduodama smÅ«gius kumščiais ir aukÅ¡takulniu bateliu. Tokiais smurtiniais veiksmais D. B. padarė J. J. kÅ«no sužalojimus įvairiose vietose: poodines kraujosruvas kaktoje, veide, smilkinyje, krÅ«tinėje, nugaroje, sėdmenyje, rankose, kojose, gleivinės nubrozdinimÄ Å¾ande, danties vainiko lūžį ir žaizdÄ plaÅ¡takos pirÅ¡te.

Smurtiniai veiksmai buvo intensyvÅ«s, jie buvo tęsiami ir po to, kai aplinkiniai asmenys D. B. ir J. J. iÅ¡skyrė. Å ios aplinkybės patvirtina didesnį nuteistosios smurtinių veiksmų, nukreiptų į kito žmogaus sveikatÄ , pavojingumo laipsnį, kurio pirmosios instancijos teismas neįvertino. D. B. nuo nusikalstamos veikos darymo nesustabdė tai, kad konfliktas įvyko Å¡ventėje, aplink buvo ir vaikų, be to, nuteistoji veikė tiesiogine tyčia – ne tik buvo supykusi ant nukentėjusiosios dėl pastarosios veiksmų, bet ir norėdama pamokyti J.

J..

5. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes tiek atskirai, tiek bausmių skyrimo pagrindų visumoje, nei nuteistÄ jÄ charakterizuojantys duomenys, nei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ar sunkinančių aplinkybių nebuvimas, atsižvelgiant į D. B. veiksmų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir elgesį tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos (neatsiprašė nukentėjusiosios; kaltę pripažino iÅ¡ dalies), nesudaro pagrindo skirti minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, D.

B. neskyrė intensyvios priežiÅ«ros, t. y. paskyrė tik įpareigojimus nuo 24.00 val. iki 5.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , kuriÄ iÅ¡ dalies tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį ir taip priteisė iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiosios J. J. naudai. Toks minimalios bausmės paskyrimas, nepaskyrus intensyvios priežiÅ«ros ir nustačius minimalius galimus įpareigojimus, nuteistajai sukels menkai pajaučiamus suvaržymus – paskirta bausmė neturės individualaus represinio (nubaudimo) poveikio ir nepaveiks D.

B. taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (individualioji prevencija). Darytina išvada, kad nuteistajai paskyrus minimalaus baudžiamajame įstatyme numatyto dydžio laisvės apribojimo bausmę, realiai nebus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog nuteistajai D. B. nėra tikslinga paskirti BK 71 straipsnyje („Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€œ) numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo (BK 71 straipsnis), prioritetinę reikÅ¡mę suteikė tai pačiai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, visiÅ¡kai be pagrindo sumenkino D.

B. vaidmenį konflikto metu ir neatsižvelgė į jos nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ , pavojingumo laipsnį ir kilusias pasekmes. Byloje esantis vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad nuteistoji buvo ne kÄ mažiau agresyviai nusiteikusi nei nukentėjusioji, o jos smurtiniai veiksmai buvo daugybiniai ir intensyvÅ«s, D. B. juos atliko neatsižvelgdama į tai, jog vyko vestuvių Å¡ventė, aplink buvo kitų žmonių, tarp kurių ir mažamečių vaikų.

7. Nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ D. B. nukentėjusiajai priteisė dalinį turtinės žalos atlyginimÄ , tačiau Å¡i suma sudaro vos 115,80 Eur, todėl nuteistoji patirs tik minimalius finansinius nepatogumus. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, įvertinus tai, kad D. B. jauno amžiaus, dirbanti, nėra pagrindo teigti, jog praÅ¡omos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas bus neteisingas. PrieÅ¡ingai, baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį ir bus teisinga priemonė įgyvendinant teisingumo principÄ .

8. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundÄ negauta.

9. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas advokatas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas 10. Tenkinus gynėjo advokato praÅ¡ymÄ , apeliacinės instancijos teisme atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausta nuteistoji D. B.. Nuteistoji D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gerai prisimena Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio (konflikto) aplinkybes.

Buvo nuteistosios brolio vestuvės. Nuteistoji buvo visiÅ¡kai blaivi, kadangi gėrė tik nealkoholinį Å¡ampanÄ . Viskas prasidėjo tada, kai visi svečiai išėjo iÅ¡ salės, kurioje liko tik pora žmonių. Nežinodama, kad nukentėjusioji J. J. nerÅ«ko, nuteistoji jai draugiÅ¡kai pasiÅ«lė iÅ¡eiti parÅ«kyti, t. y. tiesiog į laukÄ pastovėti su visais. Nukentėjusioji jai piktai atsakė, kad kodėl nuteistoji jÄ â€žtujina“, kadangi J. J. vyresnė už D. B.. Nukentėjusioji visÄ vakarÄ buvo agresyvi – D.

B. brolį iÅ¡varinėjo iÅ¡ vestuvių, visus svečius plÅ«do keiksmažodžiais, „siuntinėjo“ visus. Buvo nukreiptų agresyvumo požymių ir į nuteistÄ jÄ , tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Kadangi nukentėjusioji apipylė nuteistÄ jÄ skysčiu ir pirma sudavė smÅ«gį, todėl D. B. pradėjo gintis. Tuo metu nuteistosios emocinė bÅ«klė buvo bloga, kadangi ji buvo vieÅ¡ai pažeminta, tačiau nebuvo taip, jog jai aptemo sÄ monė. Nuteistoji viskÄ atsimena ir puikiai supranta.

Nuteistoji pripažįsta, kad jai nereikėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , bet bÅ«tent pati J. J. jai nepaliko kitos iÅ¡eities, t. y. juk nuteistoji nelietė J. J., jos nestÅ«mė. PirmÄ kartÄ jos susimušė salėje, o antros muÅ¡tynės įvyko kitoje salėje. Po pirmųjų muÅ¡tynių, kai D. B. išėjo į laukÄ parÅ«kyti, nežino kas ten salėje buvo, tačiau nukentėjusioji iÅ¡bėgo prie baro, pradėjo nuteistÄ jÄ plÅ«sti, vadinti „paleistuve“. Nuteistoji po to norėjo užeiti į vidų, jos ir vėl susikibo už plaukų.

Negali tiksliai pasakyti, kuri pirma kibo į plaukus, tai buvo sekundžių reikalas.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

12. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistajai D. B. dydžiu. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirdamas minimaliÄ (trijų mėnesių laisvės apribojimo) bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant D. B. nuo 24.00 val. iki 5.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokslu, taip pat atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , be to, nepaskirdamas BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nepasiekė pusiausvyros tarp D. B. proporcingo nubaudimo, visuomenės intereso ir bausmės tikslų realizavimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nuteistajai paskyrė bausmę, neatitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties. Å iuos teiginius prokurorė palaikė ir apeliacinės instancijos teisme įvykusio teismo posėdžio metu.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais, teismo posėdyje iÅ¡klausiusi nuteistosios duotus paaiÅ¡kinimus, visÄ tai įvertinusi su byloje nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančių duomenų ir įrodymų visuma, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas D. B. parinko teisingÄ bausmės rūšį, tačiau nepagrįstai nustatė minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį, todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, Å¡ios dalies 5 punkte nurodyta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å io principo įgyvendinimas, visų pirma, susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).

Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

15. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertintas nuteistosios atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumas. IÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad D. B. savo tyčiniais smurtiniais veiksmais J. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ ne mažiau kaip devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti įvairiose kÅ«no vietose: poodinės kraujosruvos 1) kaktos deÅ¡inėje pusėje, 2) deÅ¡iniame smilkinyje, 3) veido, 4) krÅ«tinės, 5) nugaros kairėse pusėse, 6) kairiame sėdmenyje, 7) rankose, 8) kojose, 9) gleivinės nubrozdinimas kairiame žande, 10) nedidelis penktojo virÅ¡utinio danties iÅ¡ kairės vainiko lūžis, 11) žaizda deÅ¡inės plaÅ¡takos antrame pirÅ¡te.

Akcentuotina, kad po to, kai aplinkiniai iÅ¡skyrė nuteistÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ bei nebebuvo jokios pateisinamos priežasties toliau smurtauti, D. B. pribėgo prie jau nuėjusios prie baro J. J. ir toliau tyčia mušė bei kitaip smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu (past. – bÅ«tent D. B. buvo tolimesnio smurtinio konflikto iniciatorė), t. y. tampė sugriebusi rankomis J. J. už plaukų; mušė rankomis; spyrė į kojÄ bei sudavė smÅ«gį aukÅ¡takulniu bateliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiosios kÅ«no vietÄ â€“ galvos sritį.

Atsižvelgiant į tai, D. B. veiksmų visuma rodo didesnį pastarosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, net ir nepaisant to, kad konflikto pradžia galėjo bÅ«ti iÅ¡provokuota nukentėjusiosios J. J. veiksmų. Todėl minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmės paskyrimas (įvertinus tai, jog D. B. kartu su bausme nepaskirta intensyvi priežiÅ«ra, o skirti įpareigojimai (nustatytu laiku bÅ«ti namuose; simbolinės turtinės žalos atlyginimas) laikytini formalaus pobÅ«džio), Å¡iuo konkrečiu atveju neabejotinai pažeistų teisingumo principÄ , o bausmė individualizuota netinkamai.

16. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad prokurorės praÅ¡omas skirti laisvės apribojimo bausmės dydis yra proporcingas D. B. atliktiems nusikalstamiems veiksmams, taip pat nuteistÄ jÄ charakterizuojantiems duomenims bei byloje nustatytoms svarbioms įvykusio konflikto tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios aplinkybėms, todėl keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir D. B. parenkamas vienerių metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros terminas, paliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės 17. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o nuteistajai D. B. kartu su laisvės apribojimo vieneriems metams bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, D. B. padarytų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir sukeltus realius padarinius, sprendžia, kad praÅ¡oma baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga, todėl paskiriama kartu su bausme.

18. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumÄ ir galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį (BK 67 straipsnio 6 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl prokurorės praÅ¡omos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, įvertinama tai, kad kartu su bausme D. B. paskirti vos du, savo prigimtimi Å¡velnÅ«s įpareigojimai, be to, nuteistajai nėra skiriama intensyvi priežiÅ«ra, todėl net ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į D. B. atliktus tyčinius smurtinio pobÅ«džio veiksmus, nebus proporcinga atliktų veiksmų pavojingumo laipsniui bei neįgyvendins teisingumo principo pilna apimtimi.

Byloje nustatyta, kad nuteistoji buvo ne kÄ mažiau agresyviai nusiteikusi nei J. J., D. B. smurtiniai veiksmai buvo daugybiniai ir intensyvÅ«s, nuteistoji juos atliko neatsižvelgdama į tai, jog vyko vestuvių Å¡ventė, aplink buvo kitų žmonių, tarp kurių ir mažamečių vaikų. Be to, apklausiama apeliacinės instancijos teisme įvykusio posėdžio metu nuteistoji D. B. nurodė, kad įvykio metu buvo blaivi, viskÄ gerai atsimena. Taip pat nuteistoji paaiÅ¡kino, jog smurtinius veiksmus atliko, nes jautėsi „vieÅ¡ai pažeminta“, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, kad ir neadekvatus bei neracionalus nukentėjusiosios elgesys negali iÅ¡Å¡aukti tokios agresyvios bei neproporcingai intensyvios blaivo žmogaus reakcijos.

Svarbu ir tai, kad nuteistoji teismo posėdžio metu pripažino, jog nebuvo taip, jog jai aptemo sÄ monė, t. y. D. B. pilnai suvokė konflikto esmę, gebėjo kontroliuoti savo veiksmus, nepaisant to elgėsi agresyviai. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ D. B. nukentėjusiajai priteistas dalinis turtinės žalos atlyginimas, tačiau Å¡i suma sudaro vos 115,80 Eur, todėl nuteistoji patirs tik minimalius finansinius nepatogumus. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, įvertinus tai, kad D.

B. jauno amžiaus, dirbanti, nėra pagrindo teigti, jog praÅ¡omos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas bus neteisingas. PrieÅ¡ingai, baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį ir bus teisinga priemonė įgyvendinant teisingumo principÄ . Ä®vertinus praÅ¡omÄ skirti įmokos dydį, vadovaujantis BK 71 straipsnio 3 dalimi, nustatomas vienerių metų terminas jai sumokėti. Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 20. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 22 d. patikslinta pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iÅ¡ nuteistosios – 121,67 Eur už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistoji neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su praÅ¡ymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius D. B. parinko gynėjÄ â€“ advokatÄ VidmantÄ BaumilÄ .

22. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinybę skirti gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso iÅ¡laidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : tenkinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės apeliacinį skundÄ .

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį: D. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant D. B. nuo 24.00 val. iki 5.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ 115,80 Eur (vieno Å¡imto penkiolikos eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties euro centų) turtinę žalÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant D. B. įmokÄ sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo atlyginti proceso iÅ¡laidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Paulius VerÅ¡ekys