cae025db-14a3-4366-bb9e-2ee0c8193215 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2KT-49-943/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03480-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.6.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. kovo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. A. nušalinimo pareiškimu visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. A2-281-278/2018 nagrinėjimo, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-281-278/2018, pagal apelianto V.

A. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2944-488/2017 pagal pareiÅ¡kėjo V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2944-488/2017 pagal pareiÅ¡kėjo V. A. praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims J. A., Panevėžio miesto savivaldybei dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-76-400/2012 dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto pagal ieÅ¡kovės Panevėžio miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui V.

A., kartu su nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimu visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir neperdavė nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl turi bÅ«ti nuÅ¡alinti visi Å¡io teismo teisėjai.NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali bÅ«ti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimÄ byloje Hauschildt prieÅ¡ DanijÄ , peticijos Nr. 10486/83). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr.

EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimÄ byloje Gautrin ir kiti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryÅ¡iais (žr., pvz., EŽTT 2005 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Mežnarić prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 71615/01, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas civilinę bylÄ Nr. A2-281-278/2018 nagrinėjančia teisėjų kolegija.

NuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams dėl to, kad laikinai teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas administracine tvarka atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, kadangi teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiÅ«ros funkcijas, negali bÅ«ti vertinamas kaip bylÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjai elgiasi Å¡aliÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta. Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjami bylÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos ir visų bylÄ galinčių nagrinėti Panevėžio apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iÅ¡ CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nuÅ¡alinimo pagrindų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. A2-281-278/2018 gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .Papildomai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a: netenkinti pareiškėjo V. A. pareiškimo dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-281-278/2018 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                   Egidija Tamošiūnienė