2022-02-23 Nr. AB-4420-3-61-3-03793-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1244-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03793-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. A. S. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 21S29889 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6K-1130 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, neseniai sulaukusi pilnametystės, o iš kilmės valstybės išvyko dėl tėvo grasinimų, bendro saugumo jausmo (duomenys neskelbtini), jokių teisių ir laisvių savo šalyje neturėjimo, blogos ekonominės padėties.

3. Pareiškėja nurodė, jog yra vieniša moteris, todėl ji priskiriama prie padidintos rizikos asmenų profilių. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepateikė duomenų apie vienišų moterų patiriamus sunkumus, ar jos yra persekiojamos, patiria smurtą, kitaip pažeidžiamos jų teisės ir laisvės, neatliko ekonominio migranto atskyrimo nuo prieglobsčio prašytojos, neatsižvelgė į jauną pareiškėjos amžių, paviršutiniškai ir atmestinai vertino pareiškėjos teiginius dėl tėvo grasinimų. Taip pat atsakovo surinkti duomenys yra neišsamūs ir neaktualūs, t. y. pateikiami Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairių (ataskaitos) (toliau – ir Gairės) duomenys apima apibendrintą informaciją iki 2020 m. spalio mėn. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis. Tai atlikti įpareigoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7, 92.8 bei 97.1 punktai, kuriuose įtvirtinta atsakovo pareiga surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes (toliau – ir COI), gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius, o šiuo atveju atsakovo Sprendime nėra surinkta jokios naujausios informacijos apie Islamo valstybės išpuolius, vykstančius šiuo metu (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir pareiškėjos gyvenamojoje provincijoje kaip to reikalauja Aprašo 7 punktas.

4. Pareiškėja taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pabrėžė, jog ji bendradarbiavo su institucijomis siekiant nustatyti prieglobsčio motyvus, nepadarė pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Taip pat atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

5. Pareiškėja nesutiko, kad nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui Komisijoje, kuri be jokių argumentų, nemotyvuotai atmetė pareiškėjos skundą.

6. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos pasakojime nurodoma grėsmė iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, ar kad yra diskriminuojama dėl individualių savybių, ar jai neleidžiama įsidarbinti ir kt. Pati pareiškėja apklausų metu nurodė, kad jos išvykimą iš kilmės valstybės nulėmė prastos gyvenimo sąlygos ir sunkus gyvenimas vienai. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

9. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėja neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad dėl jos asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą, savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, jog jai dėl individualių savybių kyla grėsmė. Be to, nors pareiškėja ir vieniša moteris, tačiau, remiantis kilmės valstybės informacija, prieglobsčio prašytoja nepriklauso rizikos ar pažeidžiamų asmenų ratui, todėl jai nebūtų sudėtinga saugiai įsikurti kilmės valstybėje. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris, atsakovo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pati pareiškėja apklausų metu nurodė, jog jos išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė grasinimai iš tėvo dėl nenorėjimo tuoktis su pusbroliu ir susižadėjimas su kaimynu, kuris dabar išvykęs į Jungtinę Karalystę bei „liūdnas gyvenimas“ išsikrausčius iš tėvų namų (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesileido į detales apie jai realiai gresiantį pavojų, tik minėjo, kad dėl gyvenimiškų sunkumų bei noro būti su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu sužadėtiniu ir tėvo grasinimo išvyko iš (duomenys neskelbtini), bet nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais.

10. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėja į Europą atvyko tikėdamasi geresnio gyvenimo, susitikti su savo sužadėtiniu. Šis tikslas yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir skunde. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos ekonominės būklės ar priežasčių, dėl kurių jos finansinė padėtis yra bloga.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai jau yra 18 metų, ji yra pilnametė, suaugusi moteris, jau susižadėjusi, darbingo amžiaus bei pradėjusi savarankišką gyvenimą (duomenys neskelbtini), todėl, Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė dėl jos amžiaus nesuteikia pagrindo suteikti jai prieglobstį. Atsakinėdama į klausimus, ji vengė tikslių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nepapasakojo apie grasinimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjai papasakoti apie priežastis, lėmusias tariamo persekiojimo ir jos išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, neturėjo sukelti didelių sunkumų (kadangi šios aplinkybės yra susijusios su asmenine pareiškėjos patirtimi bei priežastimis, paskatinusiomis išvykti iš kilmės valstybės), iš jos nebuvo reikalaujama konkrečių detalių, tačiau pareiškėjos pasakojimai buvo nedetalūs bei neišsamūs, dėl to prieglobsčio prašytojos istorijos tikrumas bei deklaruojami išvykimo iš (duomenys neskelbtini) tikrieji tikslai kėlė pagrįstų abejonių.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos D. A. S. S. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 21S29889 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 6K-1130 dalį.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, ji siekia vykti pas Jungtinėje Karalystėje gyvenantį sutuoktinį (sužadėtinį), taip pat geresnių gyvenimo sąlygų, o ne ieško apsaugos nuo persekiojimo. Pareiškėja taip pat nurodė, jog išvykimą lėmė tėvo grasinimai nenorint tuoktis su pusbroliu, santuoka (susižadėjimas) pas dvasininką su kaimynu, kuris dabar išvykęs į Jungtinę Karalystę bei „liūdnas gyvenimas“ (duomenys neskelbtini) išvykus sužadėtiniui. Prašymo suteikti prieglobstį pareiškėja negrindė aplinkybe, jog kilmės valstybėje dėl jos individualių savybių ji būtų persekiojama ar diskriminuojama ir dėl to negalėtų įsidarbinti. Pareiškėja tik nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra sunku rasti darbą, jos nepriėmė į darbą vienoje įstaigoje, tačiau šios aplinkybės nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Migracijos departamentas įvertino ir pareiškėjos amžių. Nustatyta, jog ji yra pilnametė, darbingo amžiaus, susižadėjusi. Be, to išvykusi iš tėvų namų pareiškėja ilgą laiką (apie pusę metų) savarankiškai gyveno (duomenys neskelbtini), geba savimi pasirūpinti, taip pat ja rūpinasi sužadėtinis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos amžius taip pat nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo.

14. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat vertino jos padėtį kilmės valstybėje bei pasakojime nurodytas aplinkybes. Taip pat, atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

15. Teismas pažymėjo, jog nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, kad pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau buvo prieita prie išvados, jog atsižvelgus į Apraše esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią situaciją, yra proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 m. nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir/ar taip pat Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjos situacijai taikytina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

16. Pakeitęs Sprendimo dalį dėl draudimo atvykti, teismas sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 17. Pareiškėja D. A. S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori būti tiesiogiai išklausyta.

18. Pareiškėja pažymi, kad prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Anot jos, teismas išsamiai ir objektyviai neanalizavo su jos individualia situacija susijusių aplinkybių, klaidingai interpretavo pareiškėjos skundą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja teismui nuoširdžiai pasakojo visas su ja susijusias aplinkybes, o neseniai pilnametystės sulaukusiam asmeniui, užaugusiam visiškai kitoje kultūroje, yra sudėtinga ir iš esmės neįmanoma atrinkti bei teismui pasakoti tik esmines su svarstomu skundu susijusias aplinkybes. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, jog skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodant byloje dalyvavusius asmenis, nurodyta ne pareiškėja, bet kita iš (duomenys neskelbtini) kilusi prieglobsčio prašytoja.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog tikroji pareiškėjos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio prašymo priežastis, kurią ji aiškiai akcentavo ir atsakovui, yra jos tėvo grasinimai, kilę todėl, kad ji nenorėjo tuoktis su pusbroliu. Vyriško palaikymo neturinti moteris (duomenys neskelbtini) yra laikoma padidintos rizikos asmeniu, todėl byloje privaloma tinkamai išnagrinėti visas su tokiu asmeniu susijusias aplinkybes. Pareiškėja teigia, kad byloje visiškai nebuvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su jos nurodyta grėsme: kaip (duomenys neskelbtini) žiūrima į moteris, pasipriešinusias tėvo valiai tekėti už tėvų išrinkto asmens; ar valstybė turi realias galimybes tokį asmenį apginti ir pan.

20. Pareiškėjos teigimu, tiek skundžiamame teismo sprendime, tiek atsakovo sprendimuose klaidingai ir paviršutiniškai interpretuoti paaiškinimai dėl jos ekonominės padėties, nepagrįstai neanalizuota, ar pareiškėjos negalėjimas išgyventi savo kilmės šalyje nėra nulemtas karinių atakų jos gyvenamoje vietovėje.

21. Pareiškėja nesutinka su teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas surinko visą konkrečiai bylai aktualią informaciją – atsakovo sprendimas laikytinas neatitinkančiu tyrimui keliamų reikalavimų remtis naujausia ir aktualia informacija apie kilmės valstybę. Jos teigimu, byloje liko neišaiškinta, ar atsakovo informacija buvo naujausia, aktuali, susijusi su prieglobsčio prašymu, surinkta iš skirtingų šaltinių. Dėl to teismas negalėjo konstatuoti, kad Migracijos departamentas tinkamai surinko informaciją apie kilmės valstybę, kuri buvo pakankama individualiam prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimui.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodė, jog Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Užsienietės deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

24. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vertinant pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. Atsakovas pažymi, kad tiek iš teismo sprendimo turinio, tiek iš jo rezoliucinės dalies akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo būtent pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo. Tai, kad šiuo teismo sprendime padaryta rašymo klaida, neturi įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui bei nesudaro pagrindo prielaidai, kad teismas nevertino arba netinkamai įvertino būtent pareiškėjos individualias aplinkybes.

26. Pareiškėja nurodė kelias bendro pobūdžio išvykimo iš kilmės šalies priežastis – saugumo ir ekonomines, bet nei viena iš minėtų aplinkybių savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjos teigimu, kilmės šalyje jos gyvybei gresia pavojus, tačiau tuo pačiu metu nurodė, kad jai nebuvo grasinama fiziniu susidorojimu, fizinio susidorojimo prielaidą pareiškėja darė tik savo subjektyvių prielaidų pagrindu. Pasakodama apie blogą gyvenimą (duomenys neskelbtini), pareiškėja nesileido į detales apie jai realiai gresiantį pavojų, tik minėjo, kad dėl gyvenimiškų sunkumų bei noro būti su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu sužadėtiniu ir tėvo grasinimo išvyko iš (duomenys neskelbtini), nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, taip pat savo pasakojimo nepagrindė objektyviais įrodymais. Bendro pobūdžio teiginiais pareiškėja vis kartojo, kad tėvas pyko ant jos, sakė, jog ji yra bloga mergina, dėl to, kad neteka už savo pusbrolio. Pareiškėja nesugebėjo paaiškinti, kokių priemonių ji pati ėmėsi savo situacijai pagerinti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas pareiškėjos pasakojimą apie priežastis, privertusias ją išvykti iš (duomenys neskelbtini) (blogas gyvenimas, tėvo pyktis), pagrįstai vertino kritiškai ir nelaikė patikimu įrodymu, o jokių savo pasakojimą patvirtinančių dokumentų pareiškėja nepateikė. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tariamas pareiškėjos persekiojimas (tėvo noras, kad ji ištekėtų už pusbrolio) nėra sąlygotas jos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), o tariamas persekiotojas (tėvas) nėra valstybinis subjektas, todėl vien dėl to pareiškėja neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Pareiškėja tyrimo metu nenurodė, kad kreipėsi į policiją ar kitas įstaigas dėl bet kokio pobūdžio smurto, o pastarieji atsisakė ją apsaugoti. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

27. Pareiškėja pripažino, kad jo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė kelios priežastys – ekonominės ir saugumo. Pareiškėja į Europą atvyko tikėdamasi geresnio gyvenimo, susitikti su savo sužadėtiniu. Šis tikslas yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika Pareiškėja ne tik nepagrindė savo pasakojimo apie tariamai patirtą persekiojimą jokiais įrodymais, tačiau šis pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, abstraktus ir nenuoseklus.

28. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį.

29. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai, nepaisant to, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėja dėl savo asmeninių savybių (moteris) gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto. Nors, remiantis EPPB pateikiamais duomenimis, pareiškėja kaip moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau EPPB taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į individualias kiekvieno atvejo aplinkybes.

30. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėja neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjai dėl jos asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą, savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad jai dėl individualių savybių kyla grėsmė. Nors pareiškėja ir vieniša moteris, tačiau remiantis kilmės valstybės informacija prieglobsčio prašytoja nepriklauso rizikos ar pažeidžiamų asmenų ratui, todėl jai nebūtų sudėtinga saugiai įsikurti jos kilmės valstybėje.

31. EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek teismas. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėja skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 21S29889 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į C.SIS įspėjimą“ ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 6K-1130, kurio pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

34. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia teismą netinkamai įvertinus paaiškinimus dėl jos išvykimo iš kilmės šalies priežasčių, t. y. ignoruojant duomenis apie moterų, pasipriešinusių tėvo valiai tekėti už tėvų išrinkto asmens, patiriamas grėsmes, valstybės galimybes apginti tokius asmenis ir pan., klaidingai interpretavus jos paaiškinimus dėl ekonominės padėties, taip pat neįvertinus, kad atsakovas nesurinko naujausios informacijos apie pareiškėjos kilmės šalį.

35. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamai dėl pasipriešinimo tėvo valiai tekėti už išrinkto asmens – vertintina kaip deklaratyvi: viena vertus, pareiškėja vykdytų apklausų metu neteigė, kad jai buvo grasinama fiziniu susidorojimu – tokią išvadą ji padarė pati, dėl ko ji pagrįstai vertintina kaip hipotetinė ar menkai tikėtina; kita vertus, sprendžiant iš pareiškėjos paaiškinimų, (duomenys neskelbtini), kuri ji, išvykusi iš tėvų namų (duomenys neskelbtini) mieste, gyveno apie metus, jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip persekiojimas Įstatymo prasme, ji nepatyrė, čia jautėsi saugi, o iš (duomenys neskelbtini), kur išvyko norėdama prisijungti prie, kaip teigiama, sužadėtinio, gyvenančio Jungtinėje Karalystėje.

41. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, iš esmės nėra. Pareiškėja jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

42. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, vertino ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtą bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizę ir rekomendacines gaires (Country Guidance: (duomenys neskelbtini) Common analysis and guidance note, January 2021), kuriose, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šių gairių gairės parengtos iki 2021 gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose (COI Report: Key socio-economic indicators for (duomenys neskelbtini) (November 2021); COI Report: (duomenys neskelbtini) Targeting of individuals (January 2022), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini), o ypač – (duomenys neskelbtini), yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde.

43. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, susijusių su pareiškėjos asmens duomenų – vardo ir pavardės – neteisingu nurodymu skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje, kurioje nurodyti asmenys, dalyvavę bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pažymėtina, kad tai akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris savaime nepatvirtina teismą netinkamai išnagrinėjus bylą (pareiškėja ir neteigė, o byloje nėra duomenų, kad teismas vertino įrodymus, nesusijusius su byla) ir kuris, atsižvelgiant į tai, kad jo ištaisymas nekeistų sprendimo esmės, gali būti, todėl ir yra taisomas, atitinkamai patikslinant pareiškėjos duomenis (ABTĮ 96 str. 1 ir 2 d.), t. y. nurodytą pareiškėjos vardą ir pavardę „H. Y. Y. Y.“ ištaisant į „D. A. S. S.“.

44. Apeliaciniame skundo atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nesustatyti.

45. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

46. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. A. S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą: nurodytą pareiškėjos vardą ir pavardę „H. Y. Y. Y.“ ištaisyti į „D. A. S. S.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan