cada89db-0a20-49dd-bdd5-332bdfc2cd5b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-931-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03051-2019- Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytino proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. N. (O. N.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas O. N. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – atsakovės atstovas, kalinimo įstaiga, PN), praÅ¡o priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b. l. 1 – 4) nurodo, jog nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – TI-K). AiÅ¡kina, kad vienÄ kartÄ per savaitę buvo vedamas maudytis į duÅ¡Ä . VisÄ maudymosi laikÄ per duryse esančiÄ angÄ jį nuogÄ stebėdavo pareigÅ«nai, tame tarpe ir moterys.

Jautėsi nejaukiai, nes buvo pažeidžiamas privatumas. Patalpose neįrengtas atskiras persirengimo kambarys, todėl rÅ«bai nuo garų sudrėkdavo. Neturėjo kuo persirengti, todėl vilkėdavo drėgnus drabužius, kol jie iÅ¡džiÅ«davo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumÄ konstatuoja atsižvelgus į tai, kad buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, pažeistas jo orumas. Pasak pareiÅ¡kėjo, jei LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai bÅ«tų elgęsi taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nereikėtų jam kankintis maudantis ir po duÅ¡o, patirti psichologinį sukrėtimÄ , nepablogėtų sveikata, savijauta, nekiltų emocinė depresija.

PraÅ¡o atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovės atstovas Vilniaus PN nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 8 – 11) nurodo, jog pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2018 m. sausio 26 d. ir buvo laikomas iki 2018 m, rugpjūčio 9 d., iÅ¡skyrus etapavimus į Utenos apskrities areÅ¡tinę ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kina, kad vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenis vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikta teisė nusiprausti duÅ¡e. Tvirtina, kad duÅ¡o patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus.

Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros. Šį faktÄ pagrįsti atsakovės atstovas pateikia fotografijas. Informuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su skundais nesikreipė. Kalinimo įstaigos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡tyrus bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡, jo manymu, neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų (neveikimo), nes neužtikrino privatumo maudantis duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 1-23 ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1-40 ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ dalinio pakeitimo 4 punkte numatyta, jog ,,į įstaigÄ atvykstančių asmenų maudymÄ si duÅ¡e organizuoja Budinčiųjų pamainų pareigÅ«nai.

DuÅ¡u suimtieji, nuteistieji bei nuteistieji areÅ¡tu gali naudotis iki 15 minučių.“ (b. l. 19). Kalinimo įstaigos direktoriaus 2017 m. rugsėjo d. įsakymu Nr. 1-249 ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 ,,Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo (b. l.

24) nustatytas aptariamų paslaugų suteikimo grafikas (b. l. 25). Kalinimo įstaiga su atsiliepimu pateikė ir fotografijas (b. l. 13 – 19, 26 – 30), iÅ¡ kurių matyti, jog duÅ¡o patalpose įrengti suoliukai ir pakabos rÅ«bams sukabinti. DuÅ¡o patalpos atskirtos sienele. Jei nėra sienelės, tai patalpoje įrengta tik viena maudymosi vieta. Durų su stebėjimo anga nuotraukose neužfiksuota. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. praleido apie pusę metų. Ä® teismÄ dėl pažeisto privatumo maudantis duÅ¡e kreipėsi po vienerių metų.

Ginčui aktualiu laikotarpiu pretenzijų kalinimo įstaigos administracijai nereiÅ¡kė. Atsakovės įgalioto atstovo į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog duÅ¡o patalpos viena nuo kitos atskirtos pakankamai aukÅ¡ta sienele, taip iÅ¡ dalies užtikrinant besiprausiančių asmenų privatumÄ . Tačiau nepaneigė skundo argumento, jog pareigÅ«nai besimaudant stebi per duryse esančiÄ angÄ . Teismas pažymi, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato prievolės įrengti pertvaras ir atskirai nuo duÅ¡o patalpos įrengti persirengimo kambarius.

Atsižvelgiant į tai, pertvarų duÅ¡o patalpose ir persirengimo kambarių neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas. Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti duÅ¡u buvo neginčijamai užtikrinta, kad duÅ¡o patalpa buvo įrengta taip, kad galėjo pasinaudoti ir nepatirti nepatogumų. Atsiliepime taip pat nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas priklausė didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ar pan., dėl ko buvo bÅ«tina jį stebėti.

Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų priekaiÅ¡tų dėl pažeisto jo privatumo naudojantis duÅ¡u nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u vis tik buvo pažeista. Teismas neneigia, jog pareigÅ«nai per stebėjimo langelį, vykdydami kontrolę, turi teisę stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, tačiau tai turi nepažeisti asmens privatumo.

Kalinimo įstaiga pateikė duomenis, kad duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros (b. l. 13–18, 26–30). Tačiau vien pertvarų įrengimas, nesant galimybės bent iÅ¡ dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti užuolaidėle, nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u vis gi buvo pažeista. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kaip pabrėžė skunde, buvo žeminamas jo orumas.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę – 20 kartų, ir tai, kad jis nenurodė jokių iÅ¡skirtinių neigiamų pasekmių, t. y. neigiamų fizinių ar dvasinių iÅ¡gyvenimų, o tik abstrakčiai skunde nurodė patirtus nepatogumus, teismas pripažįsta, jog jo teisė naudotis duÅ¡u (stebint per akutę) užtikrinant privatumÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista. LVAT savo praktikoje konstatavo, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl pažeidimų naudojantis duÅ¡u kalinimo įstaigose, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas per 20 savaičių kalinimo laikotarpį LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeistas vienÄ kartÄ per savaitę suteikiant teisę 15 min. pasinaudoti duÅ¡u.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ konstatavus, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u, kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo mastÄ , intensyvumÄ , skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti 1 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra neadekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui, todėl mažintinas iki 250 Eur.

Teismas laiko, kad tai bus pakankama suma atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. N. (O. N.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui O. N. 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė