Legislator Case Law & Legislation
2021-04-21 Nr. AB-8248-3-61-3-01462-2019-8 AI generated

2021-04-21 Nr. AB-8248-3-61-3-01462-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-04-21 Nr. AB-8248-3-61-3-01462-2019-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. M. ir E. M. prašymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. Ž. ir K. Ž., dėl termino pratęsimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-04-21 Nr. AB-8248-3-61-3-01462-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjos E. M. ir E. M. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. balandžio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)RE-456 (toliau – ir Nurodymas) įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-798-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01462-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. M. ir E. M. prašymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. Ž. ir K. Ž., dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos E. M. ir E. M. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. balandžio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)RE-456 (toliau – ir Nurodymas) įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjos prašyme nurodė, kad E. M. per Inspekcijos nustatytą terminą nepavyko išspręsti su ginčo statinių įteisinimu susijusių klausimų dėl to, jog ji šiuo metu nėra statinių savininkė ir naudotoja. Pareiškėjos E. M. įgalioti asmenys atstovaudami ją Inspekcijoje, kitose institucijose, jai teikė ne visą informaciją apie esamą situaciją ir veiksmus, kuriuos ji, arba jos dukra E. M. turėtų atlikti, siekdamos įteisinti ginčo statinius. Pareiškėjos paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), susideda iš kelių butų, jis statytas vieno asmens, o vėliau parduotas atskirais butais skirtingiems savininkams. Kiekvienas iš butų turi sandėlį (ūkinį pastatą) malkoms laikyti ir kitoms reikmėms panaudoti.

3. Pareiškėjos prašyme teigė, kad E. M. nuo 2016 m. liepos 18 d. nėra statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė ir ginčo ūkinio pastato-sandėlio naudotoja, nes gyvenamojo namo dalį (butą) ir žemės sklypo dalį yra perleidusi pareiškėjai E. M.. Pareiškėjų nuomone, Nurodymas turėtų būti surašytas naujam statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkui ir iš dabartinio savininko būtų galima reikalauti Nurodymo vykdymo per naujai nustatytą terminą. Paaiškino, kad E. M. pateikė prašymą Inspekcijai, prašydama panaikinti Inspekcijos 2018 m. spalio 31 d. išduotą sprendimą Nr. (23.29) RE-407 E. M. ir nutraukti administracinę procedūrą jos atžvilgiu dėl Nurodymo vykdymo. Nurodė, kad Inspekcija pareiškėjos 2018 m. spalio 31 d. pateiktą prašymą atmetė. Pareiškėjos mano, kad Inspekcija turėtų priimti naują privalomąjį nurodymą dabartinės Namo savininkės E. M. atžvilgiu, sudaryti jai galimybes ir nustatyti terminą išspręsti Namo įteisinimo klausimus.

4. Pareiškėjos nurodė, kad šiuo metu yra surinkta dalis dokumentų, kurių pagrindu yra galimybė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ginčo pastatas pareiškėjos E. M. valdomas pagal įgyjamąją senatį, nustatymo.

5. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e-247-38109-937/2019, arba pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. gegužės 5 d.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Inspekcija atsiliepime pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Skyrius) 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 49SJN-1303-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekciją, kad 2016 m. balandžio 26 d. atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0008:1115), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) patikrinimą nustatė, jog valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyti ūkiniai pastatai, kurių bendras užimamas plotas – 38 kv. m, bei stoginė, kurios užimamas valstybinės žemės plotas 14 kv. m. Nurodė, kad pareiškėjos statybos padarinių konstatavimo metu minėtiems nesudėtingiems statiniams (pagalbinio ūkio paskirties pastatui ir pavėsinei) valstybinėje žemėje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Inspekcija, gavusi minėtą informaciją, surašė pareiškėjai E. M. 2016 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160627-00082 ir 2016 m. birželio 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-160628-00075, kuriuo įpareigojo pareiškėją E. M. ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališką statybą, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-3040-561/2017, tenkino pareiškėjos E. M. prašymą dėl Inspekcijos 2016 m. birželio 28 d. privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir pratęsė jo įvykdymo terminą iki 2018 m. kovo 28 d.

8. Inspekcija nurodė, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, panaikino Inspekcijos 2016 m. birželio 28 d. privalomąjį nurodymą bei surašė 2018 m. balandžio 16 d. Nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2018 m. spalio 13 d. nugriauti medinį karkasinį ūkinį pastatą (užstatytas plotas apie 38 kv. m) ir medinę karkasinę pavėsinę (užstatytas plotas apie 14 kv. m), pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Pažymėjo, kad pareiškėjos nesiekia įvykdyti Nurodymo, nes nurodo, jog Inspekcija turėjo priimti Nurodymą E. M. atžvilgiu ir nustatyti jai terminą išspręsti statinio įteisinimo klausimus. Mano, kad pareiškėjoms buvo suteikta pakankamai daug laiko įvykdyti Inspekcijos reikalavimus, todėl pakartotinai prašant pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą susidaro tokia situacija, jog neribotą laiką gali būti šalinami neteisėtos statybos padariniai, tačiau iš esmės šie padariniai nebus pašalinti, o teisės pažeidimas tęsis neapibrėžtą terminą.

9. Tretieji suinteresuotieji asmenys S. Ž. ir K. Ž. atsiliepime su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjų prašymo netenkinti.

10. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašo teismo pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą ir leisti pašalinti pažeidimus iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau mažai tikėtina, jog per nurodytą terminą bus atlikti veiksmai, kurių pareiškėja E. M. galbūt sąmoningai neatlieka nuo 2016 metų, kai pirmą kartą buvo nustatytas valstybinės žemės šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), užėmimo faktas. E. M. atlikti veiksmai (neveikimas) bei teismui pateiktų prašymų argumentai patvirtina, kad E. M. neketina vykdyti Nurodymo.

11. Atsiliepime paaiškino aplinkybes dėl nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimo. Nurodė, kad nei viena iš pareiškėjų neatitinka būtinų sąlygų nurodyto juridinio fakto nustatymui, kadangi įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį gali tik asmuo, kuris sąžiningai įgijo daiktą ir sąžiningai atvirai, nepertraukiamai kaip savą valdė jį ne mažiau kaip dešimt metų. Teigė, kad visi pareiškėjų argumentai patvirtina, jog tikrieji pareiškėjų ketinimai yra toliau vilkinti pažeidimų pašalinimą ir neatlygintinai naudotis užimta valstybine žeme. Pareiškėjų nurodytos priežastys nepripažintinos svarbiomis, o atlikti veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjas ir piktnaudžiaujant įstatymų leidėjo suteiktomis teisėmis, už tai pareiškėjoms turėtų būti taikomos įstatyme numatytos pasekmės.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjų prašymą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Skyrius 2016 m. balandžio 26 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-140, kuriame nustatyta, jog valstybinėje žemėje adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyti du ūkiniai pastatai, kuriems pastatyti buvo privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3040-561/2017 išnagrinėjo pareiškėjos E. M. prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos, konstatuotos 2016 m. birželio 27 d. Inspekcijos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-160627-00082 (toliau – ir Aktas), padarinius įvykdymo terminą iki 2018 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3040-561/2017 nurodė, kad Inspekcija 2016 m. birželio 27 d. pareiškėjai E. M. surašė Aktą dėl savavališkai pastatytų statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai E. M. taip pat buvo surašytas 2016 m. birželio 28 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-160628-00075, kuriuo pareiškėja E. M. buvo įpareigota iki 2016 m. gruodžio 28 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja E. M. 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-160628-00075 įvykdymo terminą. Inspekcija pratęsė privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-160628-00075 įvykdymo terminą iki 2017 m. kovo 28 d.

14. Teismas nurodė, kad byloje ginčijamu Nurodymu E. M. nurodyta iki 2018 m. spalio 13 d. nugriauti medinį karkasinį ūkinį pastatą (užstatytas plotas apie 38 kv. m) ir medinę karkasinę pavėsinę (užstatytas plotas apie 14 kv. m), pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Pareiškėja E. M. 2018 m. spalio 12 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (23.29)RE-407 Nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. balandžio 12 d.

15. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčijamas Nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o keliamas tik Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas. E. M. Nurodymo nustatyta tvarka neskundė. Teismas nevertino pareiškėjų prašyme nurodyto argumento, kad Nurodymas turėjo būti surašytas ne E. M., o E. M., kadangi jis yra susijęs su Nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu, o ne savavališkos statybos padarinių pašalinimo pratęsimu. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pagal pareiškėjų pateiktą prašymą teismas neturi pagrindo spręsti dėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog NŽT Skyriaus 2016 m. birželio 17 d. atliktame patikrinime dalyvavo pareiškėja E. M., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. spalio 12 d. prašymus pratęsti privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-1600-160628-00075 ir Nurodymo įvykdymo terminą teikė E. M.. NŽT Skyriui 2016 m. gruodžio 27 d. prašymą leisti įregistruoti statinius teikė taip pat E. M.. Nurodyme pareiškėjai E. M. nurodyta nugriauti medinį karkasinį ūkinį pastatą (užstatytas plotas apie 38 kv. m) ir medinę karkasinę pavėsinę (užstatytas plotas apie 14 kv. m), pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją.

17. Teismas pažymėjo, kad minėti statiniai (ūkinis pastatas ir medinė karkasinė pavėsinė) nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl nuosavybės teise nepriklauso nei pareiškėjai E. M., nei pareiškėjai E. M.. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatas, privalomieji nurodymai yra surašomi ne statinio savininkui, o statytojui, o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis ir 14 straipsnio 1 dalis). Nurodymas pareiškėjai E. M. buvo surašytas kaip minėtų pastatų naudotojai. Aplinkybę, kad Nurodymo surašymo metu pareiškėja E. M. minėtus pastatus naudojo, patvirtina tai, jog būtent ji dalyvavo Skyriaus 2016 m. birželio 17 d. atliktame patikrinime, teikė valstybės institucijoms prašymus, susijusius su privalomųjų nurodymų pratęsimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas toliau pasisakė dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, susijusių su Nurodymo termino pratęsimu.

18. Teismas rėmėsi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką, nuostatomis. Nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 16 d. pareiškėja E. M. iš esmės neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų įteisinti Akte nustatytą savavališką statybą. Pareiškėja E. M. 2016 m. gruodžio 27 d. NŽT Skyriui pateikė prašymą leisti įregistruoti Nurodyme nurodytus nugriauti pastatus (karkasinis ūkinis pastatas ir medinė karkasinė pavėsinė). Privalomasis nurodymas buvo surašytas tuo pagrindu, jog Nurodyme nurodyti pastatai (karkasinis ūkinis pastatas ir medinė karkasinė pavėsinė) pastatyti valstybinėje žemėje neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Byloje nėra jokių duomenų, ar pareiškėja E. M. po 2016 m. gruodžio 27 d. prašymo NŽT Skyriui pateikimo atliko kokius nors veiksmus, siekdama gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą statiniams pastatyti ar siekdama įsigyti valstybinę žemę, kurioje stovi Nurodyme nurodyti pastatai (karkasinis ūkinis pastatas ir medinė karkasinė pavėsinė). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą.

19. Teismas dėl pareiškėjų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą nurodė, kad iš teismų sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-38109-937/2019 (pareiškėjų netinkamai nurodytas civilinės bylos Nr. e-247-38109-937/2019 laikytinas rašymo apsirikimu) pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“ ir NŽT. Civilinėje byloje pareiškėja E. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į teisiškai neįregistruotus statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-38109-937/2019 sprendžiami klausimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra susiję su E. M. išduotu Nurodymu, kuriuo ji yra įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Esant šioms aplinkybėms, teismas netenkino pareiškėjų prašymo sustabdyti administracinę bylą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-38109-937/2019.

III. 20. Pareiškėjos E. M. ir E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjų prašymą tenkinti.

21. Pareiškėjos nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjų E. M. tėvai, o E. M. seneliai prieš 50 metų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamojo namo dalį, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Ši teritorija nuo 1970 m. priklauso Vilniaus miestui, iki tol priklausė Vilniaus rajonui. Gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra su daliniais patogumais, nėra įrengtas centralizuotas šildymas ir butų savininkai butus apšildo malkomis. Kiekvienam butui nuo gyvenamojo namo pastatymo priklausė po sandėliuką, kuriuos dalis gyventojų įvairiu laikotarpiu įsiteisino kaip sandėlius, garažus, kiti, kaip ir pareiškėjos, siekia įsiteisinti juos šiuo metu, be to, dalis gyventojų (butų savininkų) eksploatuojamų sandėliukų yra neįteisinta ir jiems privalomi nurodymai nėra įteikti. Eilę metų niekas iš pareiškėjų nereikalavo įteisinti pagalbinius statinius, esančius prie gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), jie buvo naudojami, eksploatuojami ir niekam jų egzistavimas netrukdė, todėl pareiškėjos jų įteisinimu nesirūpino.

22. Teigia, kad nepavyko įsiteisinti statinių, t. y. medinio ūkinio pastato ir medinės karkasinės pavėsinės, pastatytos šalia sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais jos ir jų šeima naudojosi kelis dešimtmečius. Dabartinė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė E. M. dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)) ir apie vykstančius procesus nebuvo informuota. Apie tai, kad surašytas Nurodymas Nr. (23. 29) RE-456 buvusiai buto savininkei E. M., o ne E. M., jos, kaip buto savininkės, nuo 2016 metų niekas neinformavo, su pranešimu bei reikalavimais įteisinti statinius ji asmeniškai nebuvo supažindinta.

23. Pažymi, kad Inspekcija surašė Nurodymą tik pareiškėjoms, reaguodama į vieno iš gyventojų skundą, nors kiti namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai toliau naudojasi neįteisintais sandėliukais, kurių Inspekcija „nepastebi”. Statiniai yra ne naujos statybos, ir jų įteisinimas, kaip tai numato Statybos įstatymo 14 straipsnio nuostatos, pagal savavališkos statybos padarinių pašalinimo reglamentuotą tvarką, yra negalimas. Teigia, kad pareiškėjų naudojami statiniai nėra savavališkai pastatyti, tik nėra išlikę jų statybos dokumentai, todėl pareiškėjoms turi būti suteikta galimybė statinius įteisinti tuo būdu, kuriuo leidžia įstatymas, šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos.

24. Pareiškėjos taip pat prašo pašalinti iš proceso ir bylos suinteresuotus asmenis – S. ir K. Ž., nes teismo sprendimas nesukels jiems teisinių pasekmių, ir teisinio pagrindo jiems įstoti į šią bylą nebuvo ir šiuo metu nėra.

25. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

26. Nurodo, kad NŽT Skyrius 2016 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 49SJN-1303-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekciją informavo, jog 2016 m. balandžio 26 d. atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą nustatė, kad valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyti ūkiniai pastatai, kurių bendras užimamas plotas – 38 kv. m, bei stoginė, kurios užimamas valstybinės žemės plotas 14 kv. m. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus E. M. statybos padarinių konstatavimo metu minėtiems nesudėtingiems statiniams (pagalbinio ūkio paskirties pastatui ir pavėsinei) valstybinėje žemėje, buvo privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo, Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, nuostatomis surašė E. M. 2016 m. birželio 27 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160627-00082 ir 2016 m. birželio 28 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-160628-00075, kuriuo įpareigojo ją ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2016 m. birželio 27 d. surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.

27. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, tokių statinių statyba nelaikoma savavališka, tačiau vadovaujantis šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba kitais pagrindais. Pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktą statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pasikeitus teisės aktų reglamentavimui, ginčo statinių statyba, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nuo 2017 m. sausio 1 d. laikytina pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus. Dėl to Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2018 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. P1-27 „Dėl 2016-06-27 savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-160627-00082 bei 2016-06-28 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-160628-00075 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo“ buvo panaikinti 2016 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktas ir 2016 m. birželio 28 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

28. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, E. M. 2018 m. balandžio 16 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2018 m. spalio 13 d. nugriauti medinį karkasinį ūkinį pastatą (užstatytas plotas apie 38 kv. m) ir medinę karkasinę pavėsinę (užstatytas plotas apie 14 kv. m), pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) t. y. NŽT Skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-140 matavimų schemoje pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją.

29. Nurodo, kad pareiškėja E. M. pasinaudojo jai suteikta įstatymine teise ir 2018 m. spalio 12 d. Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, atsižvelgusi į prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. balandžio 12 d.

30. Inspekcija teigia, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Nurodymas turėjo būti surašytas ne E. M., o E. M. ir kad iš E. M. turėtų būti reikalaujama Nurodymo įvykdymo, nes E. M. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė nei jai surašyto 2016 m. birželio 28 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-160628-00075, nei 2018 m. balandžio 16 d. Nurodymo. Taigi šie apeliacinio skundo motyvai tik dar kartą patvirtina, kad E. M. pati nesiekia įvykdyti Nurodymo, nors Inspekcijos galiojantis ir vykdytinas Nurodymas teisines pareigas sukelia tik jai, o ne E. M.. Tai patvirtina ir skundžiamame sprendime nurodyti argumentai, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas pats Nurodymas, o keliamas tik jo įvykdymo termino pratęsimo klausimas.

31. Inspekcijos nuomone, pareiškėjų argumentai, kad naudojami statiniai nėra savavališkai pastatyti, tik nėra išlikę jų statybos dokumentai, todėl joms turi būti suteikta galimybė statinius įteisinti tuo būdu, kuriuo leidžia įstatymas, šiuo atveju Civilinio kodekso normos, neįrodo, kad E. M., kuriai yra surašytas Nurodymas, atlieka aktyvius veiksmus siekdama pašalinti neteisėtos statybos padarinius (kuri Inspekcijos buvo užfiksuota dar 2016 m. birželio 27 d.), nes nėra dokumentų, patvirtinančių E. M. atliekamas ginčo statinių įteisinimo arba griovimo procedūras.

32. Inspekcija dėl apeliacinio skundo teiginių, kad eilę metų niekas iš jų nereikalavo įteisinti pagalbinius statinius, esančius prie gyvenamojo namo, jie buvo naudojamai, eksploatuojami ir niekam jų egzistavimas netrukdė, todėl jos jų įteisinimu nesirūpino, pažymi, kad teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku ir tinkamai. Kiekvienas asmuo, kaip teisinių santykių dalyvis, teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens – bonus pater familias – elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Taigi pareiškėja E. M. būdama atidi ir rūpestinga galėjo ir turėjo žinoti, kad ginčo statiniai valstybinėje žemėje yra pastatyti neteisėtai, neturint valstybinio žemės patikėtinio sutikimo, nors ilgą laiką ir nebuvo keliamas klausimas dėl jų statybos teisėtumo, ir imtis aktyvių veiksmų dėl tokios situacijos išsprendimo laikantis teisės aktų reikalavimų. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 16 d. Nurodymo surašymo E. M. iš esmės neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų įteisinti Inspekcijos nustatytą neteisėtą statybą, ir įvertinus tai, kad Nurodymas buvo surašytas tuo pagrindu, jog ginčo statiniai pastatyti valstybinėje žemėje neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, ar E. M. po 2016 m. gruodžio 27 d. prašymo NŽT Skyriui atliko kokius nors aktyvius veiksmus siekdama gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, ar siekdama įsigyti valstybinę žemę, kurioje yra ginčo statiniai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą.

33. Atkreipia dėmesį, kad vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir E. M. surašiusi Nurodymą Inspekcija įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, jog neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Pastebi, kad Inspekcija E. M. buvo įpareigojusi dar iki 2016 m. gruodžio 28 d. pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ir nors šis terminas tiek Inspekcijos, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo iš viso buvo pratęstas net 3 kartus, tačiau neteisėta statyba nėra pašalinta iki šiol. Todėl Inspekcijos nuomone, E. M. jau buvo suteikta pakankamai daug laiko įvykdyti Inspekcijos reikalavimus, todėl jai pakartotinai prašant pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, susidaro tokia situacija, kad neribotą laiką gali būti „šalinami“ neteisėtos statybos padariniai, tačiau iš esmės šie padariniai nebus pašalinti, o teisės pažeidimas tęsis neapibrėžtą terminą.

34. Pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą – tenkinti jų prašymą, kuriame prašoma pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau net ir tenkinus apeliacinį skundą, prašomas Nurodymo įvykdymo terminas jau yra neaktualus, nes pasibaigęs.

35. Suinteresuoti asmenys S. Ž. ir K. Ž. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

36. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, ir priėmė teisėtą, pagrįstą bei teisingą sprendimą, kuriuo užkirto galimybę nesąžiningoms pareiškėjoms toliau vilkinti Inspekcijos Nurodymo įvykdymą ir užimtos valstybinės žemės atlaisvinimą.

37. Teigia, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei proceso teisės normų, nei materialiosios teisės normų pažeidimų, taip pat, nepateikta ir pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, jos net neginčijamos, todėl naikinti sprendimą pagrindo nėra. Pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurių bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, nurodo aplinkybes, kurios neturi jokios teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui, tačiau nenurodo jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja E. M. po 2016 m. gruodžio 27 d. prašymo pratęsti terminą pateikimo atliko kokius nors veiksmus, siekdama gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą statiniams pastatyti ar siekdama įsigyti valstybinę žemę, kurioje stovi ginčo pastatai.

38. Suinteresuoti asmenys teigia, kad pareiškėjos taip pat klaidina teismą, tai nurodydamos, jog ginčo statiniai yra prie gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tai nurodydamos, kad statiniai yra pastatyti šalia sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjos E. M. naudojami ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje ties pravažiavimo keliu, esančiu tarp (duomenys neskelbtini) ir ginčo statiniais užimtos valstybinės žemės, todėl ginčo statiniai yra ir neapvažiuojama kliūtis privažiuoti aptarnaujančiam transportui iki jiems priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

39. Akcentuoja, kad Nurodymas yra surašytas ne E. M., o E. M.. Be to, šis Nurodymas yra surašytas ne buto (duomenys neskelbtini) savininkei, o ginčo statinių, esančių valstybinėje žemėje, naudotojai, kurių naudotoja iki šiol yra E. M., o ne E. M., kuri (kaip nurodyta apeliaciniame skunde) dirba užsienyje. Sunkiai įsivaizduojama ir mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) dirbanti E. M. naudotųsi ginčo statiniais, esančiais valstybinėje žemėje Lietuvoje. Aplinkybė, kad 2016 metais, galbūt siekdama užvilkinti procesą, suklaidinti valstybines institucijas ir pan. E. M. 2016 m. liepos 18 d., t. y. jau po pirmojo savavališkos statybos akto surašymo ir po Pirmojo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2016 m. gruodžio 28 d. surašymo, perleido savo dukrai E. M. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), neatleidžia E. M. nuo Nurodymo, kuris buvo surašytas jai, kaip ginčo statinių naudotojai, įvykdymo ir nepateisina šio nurodymo neįvykdymo.

40. Pažymi, kad apie šį procesą nebuvo informuota ne tik E. M., bet ir kitų butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, nes Nurodymas yra skirtas išimtinai E. M., kuri naudojasi ginčo statiniais, esančiais valstybinėje žemėje ir atliekant patikrinimą vietoje pati to neneigė, šio Nurodymo teisėtumo taip pat neginčijo, priešingai, aktyviai siekė tik prasitęsti įvykdymo terminus.

41. Nurodo, kad E. M. jau nebūdama nekilnojamojo turto savininkė, kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, svarbiomis priežastimis nurodydama, jog rengiami dokumentai dėl valstybinės žemės išsipirkimo, kurioje pastatytas I-os grupės nesudėtingas statinys. Prašymas patenkintas ir terminas pratęstas iki 2017 m. kovo 28 d., o 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3040-561/2017, vėl buvo patenkintas būtent E. M. prašymas ir šis terminas pratęstas dar kartą iki 2018 m. kovo 28 d. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui E. M. surašytas Nurodymas ir visą šį laiką nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), perleidimas nebuvo kliūtimi E. M. teikti prašymus išimtinai dėl termino pratęsimo ir tai, be kita ko, buvo vieninteliai E. M. atliekami veiksmai, susiję su ginčo statiniais, nes prasitęsus terminus E. M. daugiau neatlikdavo jokių veiksmų. Pažymi, kad 2018 m. spalio 31 d. Inspekcijos sprendimu, patenkinus būtent pareiškėjos E. M. prašymą, Nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 12 d.

42. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad naudojami statiniai nėra savavališkai pastatyti, tik neva nėra išlikę jų statybos dokumentai, todėl pareiškėjoms turi būti suteikta galimybė statinius įteisinti tuo būdu, kuriuo leidžia įstatymas, šiuo atveju Civilinio kodekso normos, nurodo, jog namų valdos ((duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos kortelėje yra nurodytas ūkinis pastatas 11J1/m, statytas 1970 m., ilgis - 5,80 m, plotis - 3,10 m, plotas - 17,98 kv. m, bei ūkinis pastatas 25J1/m, statytas 1997 m., ilgis - 2,74 m, plotis- 1,93 m, plotas – 5,29 kv. m, ir šių neįregistruotų pastatų bendras plotas - 23,27 kv. m. Duomenų apie valstybinės žemės sklypo suteikimą ginčo statinių statybai ar leidimo gavimą statyti ginčo statinius valstybinėje žemėje byloje nėra, be to, sklypai pagalbiniams pastatams ir nėra formuojami, todėl pareiškėjų argumentai dėl statybos dokumentų neišlikimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ginčo statinių statybos dokumentų ir negalėjo būti.

43. Pažymi, kad po pirmojo privalomojo nurodymo, susijusio su ginčo statiniais, gavimo, E. M. turėjo daugiau negu pakankamai laiko atlikti apeliaciniame skunde nurodytus veiksmus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti eilinio pareiškėjų prašymo dėl termino pratęsimo ir dėl Nurodymo, susijusio su tais pačiais ginčo statiniais.

44. Kitos pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su atitinkamų institucijų reikalavimų įteisinti statinius negavimu eilę metų ar kitų asmenų galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir pan., teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi.

45. Suinteresuoti asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentais pašalinti juos iš suinteresuotų asmenų ir bylos. Nurodo, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog dėl užimtoje valstybinėje žemėje esančių E. M. naudojamų statinių aptarnaujantis transportas negali privažiuoti iki gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ir kuriame gyvena suinteresuoti asmenys, ir kol ties (duomenys neskelbtini) bus neapvažiuojama kliūtis (ginčo statiniai), t. y., nebus atlaisvinta užimta valstybinė žemė, S. Ž. ir K. Ž. kiekvieną kartą turės savo komunalinių atliekų konteinerius nutempti į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl būsimas teismo sprendimas neabejotinai sukels jiems teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų prašymo pratęsti Inspekcijos 2018 m. balandžio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)RE-456 įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja E. M. iš esmės neatliko jokių veiksmų, kuriais siektų įteisinti nustatytą savavališką statybą, nesant jokių duomenų, ar pareiškėja E. M. po 2016 m. gruodžio 27 d. prašymo NŽT Skyriui pateikimo atliko kokius nors veiksmus, siekdama gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą statiniams pastatyti ar siekdama įsigyti valstybinę žemę, kurioje stovi Nurodyme nurodyti pastatai (karkasinis ūkinis pastatas ir medinė karkasinė pavėsinė), pareiškėjų prašymo netenkino.

48. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad Nurodymas turėjo būti surašytas ne E. M., bet E. M., kadangi ji yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė. Jai apie priimtą Nurodymą nepranešta, ji su juo nesupažindinta. Be to, kiti namo gyventojai taip pat naudojasi neįteisintais sandėliukais, tačiau jų atžvilgiu Inspekcija jokių veiksmų nesiima. Nurodo, kad statiniai yra ne naujos statybos, ir jų įteisinimas, kaip tai numato Statybos įstatymo 14 straipsnio nuostatos, pagal savavališkos statybos padarinių pašalinimo reglamentuotą tvarką, negalimas. Pareiškėjų naudojami statiniai nėra savavališkai pastatyti, tik nėra išlikę jų statybos dokumentai, todėl pareiškėjoms turi būti suteikta galimybė statinius įteisinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. Pareiškėjos taip pat prašo pašalinti iš proceso ir bylos suinteresuotus asmenis – S. ir K. Ž., nes teismo sprendimas nesukels jiems teisinių pasekmių, ir teisinio pagrindo jiems įstoti į šią bylą nebuvo ir šiuo metu nėra.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta statybos patikrinimo tvarka. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad: užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus (6 d.).

Jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima (8 d.).

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.

Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (9 d.).

50. Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

51. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 26 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-140, kuriame nustatyta, kad valstybinėje žemėje adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyti du ūkiniai pastatai, kuriems pastatyti buvo privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 26 d. apie nustatytas aplinkybes informavo Inspekciją, kuri, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad pagalbinio ūkio paskirties statinys pastatytas valstybinėje žemėje, greta sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nenugriautas, situacija, aprašyta 2016 m. birželio 17 d. patikrinimo akte nepasikeitusi.

52. Inspekcija 2018 m. balandžio 16 d., remdamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, surašė pareiškėjai E. M. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)PN-456, kuriame nurodė iki 2018 m. spalio 13 d. pašalinti pažeidimus: nugriauti medinį karkasinį ūkinį pastatą (užstatytas plotas apie 38 kv. m) ir medinę karkasinę pavėsinę (užstatytas plotas apie 14 kv. m), pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Pareiškėja E. M. 2018 m. spalio 12 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, kurį Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (23.29)RE-407 pratęsė iki 2019 m. balandžio 12 d.

53. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Inspekcija Nurodymą priėmė remdamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Nurodymo įvykdymo terminą, pareiškėjos E. M. prašymu, pratęsė iki 2019 m. balandžio 12 d., remdamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi. Šioje byloje, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nekeliamas Nurodymo teisėtumo klausimas, pareiškėjos siekia, kad būtų pratęstas Nurodymo įvykdymo pašalinti pažeidimus terminas.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-482-602/2020).

55. Kaip jau buvo minėta, Nurodymas pašalinti pažeidimus, priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju, kaip atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo ir Inspekcija, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, tokių statinių statyba nelaikoma savavališka, taigi negalimas ir Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, taikymas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjų prašymo dėl Nurodymo, kuris priimtas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi ir taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, nuostatas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašymo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde, Inspekcijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nevertina.

57. Suinteresuoti asmenys S. Ž. ir K. Ž. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

58. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų S. Ž. ir K. Ž. teisės nebuvo apgintos, į bylą jie įtraukti jų pačių prašymu, nėra pagrindo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. M. ir E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir E. M. prašymą dėl termino pratęsimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. Ž. ir K. Ž., nutraukti.

Suinteresuotų asmenų S. Ž. ir K. Ž. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė