2021-02-03 Nr. AB-2392-3-62-3-00253-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1354-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00253-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Dujotiekis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, S. D., T. D., E. S., V. L., dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VEI) 2018 m. gruodžio 29 d. atsakymą Nr. 2R-3973 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. skundą iš naujo, taip pat panaikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-248621.

2. Pareiškėja paaiškino, kad asmeninės nuosavybės teise iki 2019 m. gruodžio 16 d. valdė butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiuo metu minėtas butas valdomas E. S. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Pažymėjo, kad V. L. taip pat asmeninės nuosavybės teise valdo butą tame pačiame name. Namas yra daugiabutis, jo savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl namo tvarkymo ir priežiūros. Visiems šio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Paaiškino, kad 2018 m. spalio 26 d. namo 2 aukšto bendro naudojimo laiptinėje prie pat įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja rado pravestą ir sumontuotą dvigubą dujų vamzdį. V. L. atstovai paaiškino, kad šalia pareiškėjos buto durų bus pastatytas(duomenys neskelbtini) buto dujų skaitiklis, nors tai su namo gyventojais nebuvo derinta, taip pat nebuvo prašomi ir laiptinės visų savininkų sutikimai. Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėja 2018 m. lapkričio 27 d. su skundu kreipėsi į atsakovą, prašydama neišduoti jokių leidimų ir pažymų tolesnei darbų eigai, pareikalauti (duomenys neskelbtini) buto savininką V.

L., akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“, uždarąsias akcines bendroves „Energijos skirstymo operatorius“ bei „Dujotiekis“ pakeisti minėtą dujų įvado projektą bei perdaryti pagal jį jau atliktus darbus. Pareiškėja manė, jog jau dabar yra padaryta žala, t. y. sugadinta bendra nuosavybė, taip pat nėra jokios būtinybės šiuos dujų vamzdžius pravesti būtent toje vietoje. Nurodė, jog projektuotojams ir projekto derintojams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Pažymėjo, kad ginčijamu 2018 m. gruodžio 29 d. atsakymu iš esmės buvo atmestas pareiškėjos skundas, nes atsakyme nurodė, kad atliko patikrinimą ir iki pareiškėjos skundo gavimo išdavė 2018 m. lapkričio 20 d.

Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr.13ĮP2-248621. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo vertinti, ar dujų skaitiklio įrengimo projektas, kurį parengė uždaroji akcinė bendrovė „Dujotiekis“, atitiko reikalavimus, ar nebuvo pažeistos ne tik CK normos, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai gina namo (duomenys neskelbtini) savininkų teisėtus interesus, jų teisę į nuosavybę, dėl ko šių savininkų privalėjo būti atsiklausta projekto derinimo su jais būdu, pateikiant jiems projektą peržiūrėti, patikrinti ir jam pritarti ar nepritarti.

Tokių veiksmų užsakovas ir projektuotojas neatliko, o atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nepastebėjo, kad savininkų pritarimo tokiam dujų sistemos namo II aukšto laiptinėje projektui nėra ir net nebuvo prašoma gauti. Pareiškėja manė, kad atsakovo 2018 m. gruodžio 29 d. atsakymas ir jame paminėta jo 2018 m. lapkričio 20 d. išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr.13ĮP2-248621 yra neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be to, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nurodė, kad pareiškėja su skundu taip pat kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios 2019 m. sausio 24 d. atsakyme konstatuojama, jog pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, užsakovas ir projektuotojas privalėjo gauti kitų namo bendraturčių sutikimą ginčo dujų sistemos įrengimo darbams bendrojoje nuosavybėje įrengti. Pareiškėjos įsitikinimu, statinio paprastajam remontui (dujų sistemos įrengimui daugiabučio namo laiptinėje) buvo privalomai gautinas laiptinės bendraturčių rašytinis sutikimas.

Tokia aplinkybė nurodyta su paprastojo remonto veiklos priežiūra pagal tiesioginę kompetenciją susijusio viešojo administravimo subjekto rašytiniame atsakyme.

3. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. skundą buvo priimtas 2018 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 2R-3973, kuriame paaiškinta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiptinėje dujų sistema ir dujų apskaitos prietaisas įrengtas pagal akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotas Prisijungimo sąlygas Nr. 18-24357D ir uždarosios akcinės bendrovės „Dujotiekis“ techninį darbo projektą Nr. 2018-393, kuris atitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. 1-2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punkto reikalavimus. Pareiškėjos ginčijama 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. 13ĮP2-248621 V. L. buvo išduota vadovaujantis Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtinto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas.

Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11. ir 12.12. papunkčių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 6 punkto nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad buvo pateiktas buto dujofikavimo įrengimo projektas, o ne viso namo dujofikavimo įrengimo projektas, name nebuvo keičiamos ar montuojamos naujos bendrosios inžinerinės sistemos, todėl jokio suderinimo nereikėjo. Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyriaus 2018 m. birželio 14 d. rašte Nr. 42-4-84 teigiama, kad namas (duomenys neskelbtini), Kaune nuo 2006 m. gegužės 1 d. atjungtas nuo centralizuoto šilumos tinklo, o Kauno miesto savivaldybės administracija neprieštarauja, kad šis namas šildymui ir karšto vandens ruošimui naudotų gamtines dujas.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos ginčijami aktai negali būti laikomi administracinės bylos objektais, nes juose nėra nustatytų privalomų nurodymų pareiškėjai, šie aktai savaime nesukelia jokių pasekmių.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja iki 2019 m. gruodžio 16 d. buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė. 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu minėtas butas šiuo metu valdomas E. S..

7. VEI 2018 m. lapkričio 29 d. gavo pareiškėjos 2018 m. lapkričio 27 d. skundą, kuriuo pareiškėja prašė neišduoti jokių leidimų bei pažymų ir pareikalauti (duomenys neskelbtini) buto savininką V. L., akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“, uždarąją akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ bei uždarąją akcinę bendrovę „Dujotiekis“ pakeisti dujų įvado projektą bei perdaryti pagal jį jau atliktus darbus, nes priešingu atveju namo gyventojų turtui ir sveikatai bus padaryta didelės žalos sugadinant bendrą daiktą, o taip pat sprogstant užkliudytam dujų vamzdžiui. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog jai jau dabar yra padaryta žala – yra sugadinta bendra nuosavybė (bendro naudojimo laiptinė), kurioje savavališkai suprojektuoti ir atlikti darbai/ prieš tai neinformuojant kitų kaimynų bei pareiškėjos.

8. VEI, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, pateikė pareiškėjai 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 2R-3973 „Dėl galimų pažeidimų (duomenys neskelbtini), Kaune“. VEI atstovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1-83 patvirtintų Skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos taisyklių (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės) 56 punktu, nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti.

9. Teismas taip pat nustatė, jog V. L. 2018 m. spalio 6 d. VEI pateikė prašymą dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo, t. y. prašė išduoti pažymą apie naujai sumontuotų energetikos įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, mažo slėgio vidaus dujotiekio, vidaus dujų energetikos įrenginių, techninę būklę.

10. V. L. pareiškėjos ginčijama VEI 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-248621, kuria buvo pažymima, kad V. L., vieno ar dviejų butų namo dujų sistema Kaunas, (duomenys neskelbtini), sumontuotos, išbandytos gamtinių dujų sistemos: vidaus dujotiekis PL d20 – 6,00 m., vandens šildymo katilas „Junkers“ 24 kW, skaitiklis G2.5, atkirtos vožtuvas d20 signalizatorius GS-133. Prisijungimo sąlygos 2018 m. rugsėjo 20 d. Nr. 18-24357D atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

11. Teismas vadovavosi Skundų nagrinėjimo taisyklių (neteko galios nuo 2019 m. liepos 1 d.) 33, 34, 40, 41, 55, 56 punktų nuostatomis.

12. Iš pareiškėjos VEI ir teismui paduotų skundų teismas nustatė, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su, jos manymu, nevisapusišku VEI pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. skundo išnagrinėjimu (nebuvo vertinami CK 4.83 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimai V. L. projektuojant ir įrengiant apskaitos prietaisus, dujinio šildymo katilo, dujotiekio, ventiliacijos, degimo produktų šalinimo sistemas). Pareiškėjos teigimu, 2018 m. spalio 26 d. namo 2 aukšto bendro naudojimo laiptinėje prie pat įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja rado pravestą ir sumontuotą dvigubą dujų vamzdį (išvestą iš laiptinės aikštelės grindų vertikaliai, apie 2 metrų aukščio). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai paaiškino, kad šioje vietoje – šalia pareiškėjos buto durų – pasistatys (duomenys neskelbtini) buto dujų skaitiklį. Prieš pastatant bendro naudojimo laiptinėje šį įrenginį, su namo gyventojais nebuvo derinta nei konkrečiai ši vieta bendroje nuosavybėje (laiptinėje) bei nebuvo derintas tokių darbų projektas, o prieš atsakovui ar kitoms institucijoms derinant šį projektą taip pat nebuvo prašomi ir gauti namo tuo pačiu – ir laiptinės visų savininkų sutikimai, todėl pareiškėja prašė VEI neišduoti jokių leidimų bei pažymų ir pareikalauti (duomenys neskelbtini) buto savininką V. L., akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“, uždarąją akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ bei uždarąją akcinę bendrovę „Dujotiekis“ pakeisti minėtą dujų įvado projektą bei perdaryti pagal jį jau atliktus darbus.

13. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 27 d. skundu prašė neišduoti jokių leidimų bei pažymų ir pareikalauti (duomenys neskelbtini) buto savininką V. L., akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“, uždarąją akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ bei uždarąją akcinę bendrovę „Dujotiekis“ pakeisti minėtą dujų įvado projektą bei perdaryti pagal jį jau atliktus darbus, nes priešingu atveju namo gyventojų turtui ir sveikatai bus padaryta didelės žalos sugadinant bendrą daiktą, o taip pat sprogstant užkliudytam dujų vamzdžiui. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog jai jau dabar yra padaryta žala – yra sugadinta bendra nuosavybė (bendro naudojimo laiptinė), kurioje savavališkai suprojektuoti ir atlikti darbai/ prieš tai neinformuojant kitų kaimynų bei pareiškėjos.

14. Atsakovas, siekdamas išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, vadovaudamasis VEI 2014 m. lapkričio 27 d. viršininko įsakymo Nr. 1V-95 „Dėl valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkto 3.1, 3.2, 3.3, 3.4 papunkčiais atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiptinėje VEI specialistas patikrino apskaitos prietaiso, dujinio šildymo katilo, dujotiekio, ventiliacijos sistemos, degimo produktų šalinimo sistemos įrengimą. Bute ir laiptinėje dujų sistemą ir apskaitos prietaisas įrengtas pagal akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotas Prisijungimo sąlygas Nr. 18-24357D ir uždarosios akcinės bendrovės „Dujotiekis“ techninį darbo projektą Nr. 2018-393, kuris atitinka Taisyklių 35 punktą. Atlikus patikrinimą 2018 m. lapkričio 20 d. buvo išduota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-248621.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundų (VEI ir teismui) turinį, pareiškėjos ir jos atstovo bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus, konstatavo, jog atsakovas VEI skundžiamu sprendimu pagrįstai, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo esmę ir reikalavimus, pateiktas skunde išdėstytas aplinkybes ir patvirtinančius dokumentus (nuosavybės dokumentai, 4 dujų įvadų fotonuotraukos), nešališkai, objektyviai atsakė pareiškėjai į visus skunde iškeltus klausimus, nurodė kaip pašalinti pažeidimus, priežastis ir sąlygas, pažeidžiančius pareiškėjos teises ar teisėtus interesus (CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį) ir priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjos skundo, nes atlikus patikrinimą 2018 m. lapkričio 20 d. buvo išduota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-248621, kuri patvirtina, jog V. L., vieno ar dviejų butų namo gamtinių dujų sistemos Kaunas, (duomenys neskelbtini), sumontuotos ir gamtinių dujų sistemos gali būti naudojami pagal paskirtį, o tarp pareiškėjos ir V.

L. bei namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune jungtinės veikos sutarties dalyvių yra kilęs civilinis ginčas dėl buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisės naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 str. 1 d., 3 d., 4.75 str. 1 d.). Teismo nuomone, atsakovas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, pateikė atsakymus į prašyme nurodytus klausimus savo kompetencijos ribose, todėl naikinti VEI 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 2R-3973 „Dėl galimų pažeidimų (duomenys neskelbtini), Kaune“, ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. skundą iš naujo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. LG-7399 nekilnojamąjį turtą pardavė, todėl jos deklaruojamos pažeistos teisės, jog sugadinta bendra nuosavybė (bendro naudojimo laiptinė), kurioje savavališkai suprojektuoti ir atlikti darbai/ prieš tai neinformuojant kitų kaimynų bei pareiškėjos, negalėtų būti apgintos) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

16. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti V. L. VEI Kauno teritorinio skyriaus išduotą 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-248621, kuria buvo pažymima, kad V. L., vieno ar dviejų butų namo dujų sistema Kaunas, (duomenys neskelbtini), sumontuotos, išbandytos gamtinių dujų sistemos: vidaus dujotiekis PL d20 – 6,00 m., vandens šildymo katilas „Junkers“ 24 kW, skaitiklis G2.5, atkirtos vožtuvas d20 signalizatorius GS-133. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas teigė, jog panaikinus 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir jame paminėtą 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr.13ĮP2-248621, bus sudarytas teisinis pagrindas atsakovui išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 27 d. skundą iš naujo ir atsisakyti išduoti šią Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą – ko iš esmės ir buvo prašoma minėtame pareiškėjos 2018 m. lapkričio 27 d. skunde. Tokiu teismo sprendimu būtų apgintos įstatymo saugomos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, susiję su jos nuosavybės teise bei teisėtais lūkesčiais, kad jokia valdžios įstaiga ar kitas asmuo neteisėtai nesugadins, nepertvarkys ir pareiškėjai nepriimtinu būdu bei su ja nederinant neremontuos jai nuosavybės teise priklausančio daikto, nekeis jo naudojimo ir naudos iš jo gavimo galimybių, nedarys jam neteisėto ūkinio poveikio, netrukdys pareiškėjai šiuo daiktu naudotis įprastu būdu ir tikslais. Minėjo, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Dėl to pareiškėja neabejotinai turi nuosavybės teises į namo laiptinės sienas, erdvę, konstrukcijas, kurios buvo pažeistos ir be pareiškėjos sutikimo (pritarimo) pakeistos taip, kad apriboja pareiškėjai galimybę tiek saugiai, tiek patogiai patekti į savo nuosavą butą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, skunde minėtu būdu dujų įrenginys gadina laiptinės vaizdą, o kaip paaiškėjo vėliau – iš įrengto dujų skaitiklio nuolat sklinda gana stiprus, net namo butų viduje girdimas ūžesys, ko taip pat neturėtų būti.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos siekiamos nuginčyti VEI išduotos 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 13ĮP2-248621 turinį, faktą, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamąjį turtą pardavė E. S. (pagal ABTĮ 54 str. 1 d. procesinių teisių perėmimas negalimas), kuri ir naudojasi minėtu turtu, pareiškėjos skundo argumentus dėl pažeidžiamų jos nuosavybės teisių į nuosavybės neliečiamumą, turto valdymą, naudojimą ir disponavimą bendraturčių sutarimu (CK 4.83 str. 1 d., 3 d., 4.75 str. 1 d.), konstatavo, jog prašoma panaikinti atsakovo pažyma pareiškėjai nesukuria ar neatima jokių teisių ar pareigų, nes ji nėra turto savininkė (objektyviai neegzistuoja subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu), todėl reikalavimas panaikinti VEI išduotą 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-248621, taip pat netenkintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

III. 18. Pareiškėja J. V. ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 27 d. skundą nagrinėti priėmė. Jame pareiškėja aiškiai nurodė ir tai, kad išdavus ginčo pažymą (ar bet kokį kitą leidimą, suteikiantį teisę montuoti ir prijungti ginčo skaitiklį ir dujų sistemą ginčo name), t. y. – „Priešingu atveju namo gyventojų turtui ir sveikatai bus padaryta didelės žalos sugadinant bendrą daiktą, o taip pat sprogstant užkliudytam dujų vamzdžiui“. Tai reiškia, kad pareiškėja turėjo teisę paduoti skundą ne tik savo, bet ir kitų asmenų – namo gyventojų interesais. Su ja tuo metu bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno jos du pilnamečiai vaikai, o po 2019 m. gruodžio 16 d. gyvena E. S.– jie taip pat yra/buvo namo gyventojai. Dėl to atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą ir nesinaudojo (neturėjo pagrindo naudotis) Skundų nagrinėjimo taisyklių 26 punkto nuostatomis bei teise atsisakyti nagrinėti šį jos 2018 m. lapkričio 27 d. skundą.

20. Be to, pareiškėjos 2018 m. lapkričio 27 d. dokumente (pavadintame „skundas“) ir yra pranešama apie Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje tvarkos aprašo 7.4 punkte numatytus pareiškėjos kreipimuisi kaip „skundui“ kvalifikuoti reikalingus duomenis: pareiškėja aiškiai nurodė, kad gina viso namo gyventojų turtą ir sveikatą, prašydama atsakovo nepriimti sprendimų, neišduoti pažymų ir/ar leidimų ir neleisti atlikti tam tikrų veiksmų siekia užkardyti užkliudyto dujų vamzdžio sprogimo realią grėsmę, t. y. visuotinę nelaimę; o taip pat nurodė, kad jau dabar šio namo patalpų savininkams priklausantis bendras turtas (laiptinė) yra sugadintas.

21. Pareiškėja tvirtina, kad 2018 m. lapkričio 27 d. skundu atsakovui ir patikslintu skundu teismui gynė ne tik savo, bet ir kitų asmenų, be to, ir E. S. (būsimas ir egzistuojančias) teises ir interesus. Būtent tik tokia išvada ir yra darytina tinkamai atsižvelgiant į šioje byloje nepagrįstai netaikytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra kilęs ginčas tarp namo patalpų savininkų. Tokio ginčo egzistavimo fakto teismas niekaip nepagrindė. Joks atitinkamų asmenų ginčas nevyko ir nevyksta. Toks teismo motyvas dėl „ginčo“ kilimo nepagrįstas ir dėl to, kad į bylą 2019 m. birželio 18 d. buvo pateiktas T. D. ir dar vieno to paties daugiabučio namo patalpų savininko L. K. 2018 m. gruodžio 3 d. rašytinis įsipareigojimas-sutikimas pareiškėjai, kad ginčo dujų skaitiklis būtų perkeltas į namo kitą (mansardinį) aukštą, o taip pat net ir UAB „Dujotiekis“ vėliau sudarė ir pareiškėja 2019 m. rugsėjo 19 d. į šią bylą pateikė naują ginčo skaitiklio sumontavimo projektą tikslu parodyti, kad techninė galimybė patenkinti jos skundą bei tuo bei naujojo projekto pagrindu pakeisti ginčo skaitiklio montavimo vietą realiai egzistuoja, su tuo nesutinkančių asmenų nėra. Taigi, ši byla susijusi išimtinai su atsakovo neteisėtais sprendimu ir pažyma, o ne su ginču tarp fizinių asmenų.

23. Pareiškėja skunde bei patikslintame skunde teismui nurodė, bet teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar atmeta ir/ar kodėl neatmeta kitų teisės normų taikymo ir analizės šioje byloje galimybės, t. y. pateisindamas atsakovo veiksmus Taisyklių 35 punkto tariamai tinkamu taikymu, teismas visiškai nepasisakė dėl šių Taisyklių 9 punkte netinkamo ar (teismo nuomone) tinkamo taikymo, kuriuo konkrečiai ir rėmėsi pareiškėja savo patikslintame skunde (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p. pažeidimai).

24. Teismas nepagrįstai neįžvelgė šių atsakovo veiklą tiesiogiai reglamentuojančiose, t. y. Skundų nagrinėjimo taisyklių 3 punkto, Taisyklių 12 priedo 7.4, 7.5 punktų bei Gamtinių dujų įstatymo 13-2 straipsnio 4 dalies normose nustatyto teisinio reguliavimo pažeidimus.

25. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo teigimu, skundžiami aktai negali būti laikomi administracinės bylos objektais, nes juose nėra nustatytų privalomų nurodymų pareiškėjai, minėti dokumentai savaime nesukelia jokių pasekmių. 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-248621 yra išduota V. L., o ne pareiškėjai, 2018 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 2R-3973 yra skirtas pareiškėjai, tačiau jame nėra jokių privalomų nurodymų. Atsakovas sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos suinteresuotumo šioje byloje.

27. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos pateiktą skundą išnagrinėjo ir skundžiamą raštą pateikė vadovaudamasis Skundų nagrinėjimo taisyklėmis. Atkreipia dėmesį, kad VEI buvo pateiktas buto dujofikavimo įrengimo projektas, o ne viso namo dujofikavimo įrengimo projektas, name nebuvo keičiamos ar montuojamos naujos bendrosios inžinerinės sistemos, todėl jokio suderinimo su namo bendrasavininkais pagal teisės aktus nereikėjo. Bute ir laiptinėje dujų sistema ir dujų apskaitos prietaisas įrengtas pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugsėjo 20 d. išduotas Prisijungimo sąlygas Nr. 18-24357D ir UAB „Dujotiekis“ techninį darbo projektą Nr. 2018-393, kuris atitinka Taisyklių 35 punkto reikalavimus. Atlikus patikrinimą 2018 m. lapkričio 20 d., buvo išduota Valstybinės energetikos inspekcijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-248621, kurioje buvo pažymima, kad V. L., vieno ar dviejų butų namo dujų sistema Kaunas, (duomenys neskelbtini), sumontuotos, išbandytos gamtinių dujų sistemos: vidaus dujotiekis PL d20 - 6,00 m., vandens šildymo katilas „Junkers“ 24 kW, skaitiklis G2.5, atkirtos vožtuvas d20 signalizatorius GS-133.

28. Tretieji suinteresuoti asmenys T. D. ir S. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

29. Mano, kad atsakovas teisėtai ir teisingai pagrindė ir įrodė, jog dujų skaitliukas buvo įrengtas laikantis visų procesinių ir techninių reikalavimų. Pažymi, kad jeigu teismas patenkintų pareiškėjos (kuri jau butą yra pardavusi ir neturi jokių realių pasekmių) apeliacinį skundą ir visgi panaikintų technines pažymas, trečiųjų suinteresuotų asmenų šeima būtų atkirsta nuo dujų sistemos, kas sudarytų neigiamų pasekmių mažamečio vaiko gyvenimo sąlygoms.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad išanalizavęs pareiškėjos siekiamą nuginčyti 2018 m. lapkričio 26 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo Nr. 13ĮP2-248621 pažymos turinį bei faktą, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LG-7399 nekilnojamąjį turtą pardavė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. S. (pagal ABTĮ 54 str. 1 d. procesinių teisių perėmimas negalimas), kuri ir naudojasi minėtu turtu, Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma J. V. nesukuria ar neatima jokių teisių ar pareigų, nes ji nėra turto savininkė (objektyviai neegzistuoja subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu).

32. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu detaliai aiškinosi dujų sistemų įrengimą ir dujų apskaitos prietaisų įrengimą reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos J. V. skundą, pateikė atsakymus į prašyme nurodytus klausimus savo kompetencijos ribose.

33. Teismas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius pastato dujofikavimo procesą, t. y. Aprašą, Taisyklių nuostatas, neapsiribodamas vien tik nurodytu Taisyklių 35 punktu, be kita ko vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Statybos techniniais reglamentais, Skundų nagrinėjimo taisyklėmis ir kitais individualiais teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 2R-3973 „Dėl galimų pažeidimų (duomenys neskelbtini), Kaune“ ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 13ĮP2-248621 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti VEI išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. skundą iš naujo pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, jį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas ginčijamu 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2R-3973 visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, pateikė atsakymus į prašyme nurodytus klausimus savo kompetencijos ribose, todėl naikinti šį sprendimą ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. skundą iš naujo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (pareiškėja 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamąjį turtą pardavė, todėl jos deklaruojamos pažeistos teisės negalėtų būti apgintos). Teismas taip pat konstatavo, kad prašoma panaikinti VEI 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-248621 pareiškėjai nesukuria ar neatima jokių teisių ar pareigų, nes ji nėra turto savininkė, todėl reikalavimas panaikinti šią pažymą taip pat netenkintas.

36. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. S., nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad skundas tiek VEI, tiek ir teismui buvo teikiamas ginant ne tik pareiškėjos, bet ir kitų namo gyventojų, be to, ir E. S. (būsimas ir egzistuojančias) teises ir interesus. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos nurodytų teisės normų pažeidimų.

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

39. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.).

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

40. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų seka, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamu VEI 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 2R-3973 atsakyta į pareiškėjos skundą dėl dujotiekio ir dujų apskaitos prietaiso įrengimo daugiabučio namo butui Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune. Ginčijama 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13ĮP2-248621 priimta dėl dujų sistemos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pareiškėja savo skundą tiek VEI, tiek teismui siejo su tuo, kad nuosavybės teise valdė butą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šiame name sumontuotas dujų vamzdis pažeidžia jos teises ir interesus.

42. Tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LG-7399 pagrindu butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo parduotas E. S. ir šiuo metu yra jos valdomas.

43. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja šiuo metu nebevaldo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė kad VEI 2018 m. lapkričio 20 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 13ĮP2-248621 panaikinimas ar įpareigojimas atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 29 d. skundą pareiškėjai teisinių pasekmių nesukeltų ir jos pažeistų teisių negalėtų apginti.

44. Pabrėžtina, kad nors pareiškėja 2018 m. lapkričio 29 d. skundo padavimo VEI metu buvo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkė, ir priimant skundžiamą 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 2R-3973 nebuvo pagrindo atsisakyti nagrinėti šį jos skundą, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo iš naujo nagrinėti jos 2018 m. lapkričio 29 d. skundą, aktualu, kad būtent šiuo metu ji nebėra buto savininkė. Todėl vien tai, kad ginčijamo 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo taikyti Skundų nagrinėjimo taisyklių 26 punktą, nepaneigia išvados, kad šiuo metu tenkinus pareiškėjos skundą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti 2018 m. lapkričio 29 d. skundą pareiškėjos deklaruojamos pažeistos teisės negalėtų būti apgintos.

45. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų įgaliota teikti skundą ne tik savo, bet ir kitų namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyventojų vardu. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo deklaratyviais teiginiais, kad skundas VEI buvo teikiamas ginant ir kitų namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyventojų interesus. Pareiškėja taip pat neturi teisės ginti viešąjį interesą dėl dujų vamzdžio name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įrengimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra turto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus.

46. Sprendžiant dėl VEI 2018 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 2R-3973 pagrįstumo, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagos visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo sprendimu atsakovas pagrįstai, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo esmę ir reikalavimus, objektyviai atsakė pareiškėjai į visus skunde iškeltus klausimus ir priėmė pagrįstą sprendimą netenkinti pareiškėjos skundo.

47. Šios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytos teisės normos. Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamu atveju buvo pateiktas buto dujofikavimo įrengimo projektas, o ne viso namo dujofikavimo įrengimo projektas, name nebuvo keičiamos ar montuojamos naujos bendrosios inžinerinės sistemos. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos teisės normos, susijusios su viso namo dujofikavimo projektų rengimu, nagrinėjamam ginčui nėra aktualios.

48. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-184-662/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos bylos ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos skiriasi ratio decidendi, todėl ja vadovautis nėra pagrindo.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. V. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė