AS-444-526-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–526/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02389-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjo H. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gegužės 22 d.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo naudai 5 331,60 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (IV t., b. l. 63). Prašyme nurodė, kad patyrė transporto, pašto, spausdinimo ir kopijų darymo bei dienpinigių išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 491,70 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt vieną Lt, 70 ct) H. R. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad spausdindamas skundą ir darydamas jo kopijas patyrė 3 Lt išlaidų. Šio reikalavimo pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl išlaidų, susijusių su dokumentų spausdinimu ir kopijavimu, atlyginimo teismas nepriteisė.

Turėtas 14,60 Lt pašto išlaidas pareiškėjas grindė Lietuvos pašto kvitais už pašto korespondencijos siuntimą (IV t., b. l. 68). Nurodė, kad pašto paslaugomis naudojosi, siųsdamas dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, Ginčų komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Įvertinęs siuntų, perduotų Lietuvos paštui, apmokėjimo kvitus, teismas nustatė, kad pareiškėjas naudojosi nurodytomis paslaugomis. Tačiau pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalis numato tik išlaidų dėl skundo padavimo teismui atlyginimą ir nenumato skundo ar kitos medžiagos padavimo kitoms institucijoms atlyginimo. Todėl pareiškėjui priteisė tik 7,70 Lt (3,55 + 4,15) pašto išlaidų, susijusių su skundo siuntimu Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas prašė priteisti transporto išlaidas, susijusias su atvykimu į teismo posėdžius: nurodė, kad į 4 teismo posėdžius atvyko iš Šiaulių ir grįžo atgal į nuolatinę gyvenamą vietą. Išlaidas grindė uždarosios akcinės bendrovės „Akija“ kasos pajamų orderio kvitais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo 4 kartus po 1 290 Lt už automobilio nuomą su vairuotoju maršrutu Šiauliai – Vilnius ir atgal (IV t., b. l. 64, 65, 66, 67). Teismas nustatė, kad nagrinėjant ginčą teisme 2010 m. gruodžio 1 d., 2012 m. sausio 11 d., 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 30 d. vykusiuose posėdžiuose pareiškėjas dalyvavo (II t., b. l. 88, III t., b. l. 11, IV t., b. l. 2, 38). Pareiškėjas transporto paslaugų dydį grindė jo turima judėjimo negalia, tačiau teismas pastebėjo, kad į bylą nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad susisiekti su kitais miestais visuomeniniu ar savo asmeniniu transportu jis negali, kad jam būtinas nuomotas automobilis su vairuotoju. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašomos transporto išlaidos nepagrįstos ir neracionalios, tarp Šiaulių ir Vilniaus susisiekimas užtikrinamas visuomeniniu transportu, todėl konstatavo, kad pareiškėjas galėjo atvykti pagal teismo šaukimą ir visuomeniniu transportu. Iš tinklapyje http://autobusustotis.lt pateiktos informacijos teismas nustatė, kad autobuso bilieto iš Šiaulių į Vilnių arba iš Vilniaus į Šiaulius kaina svyruoja nuo 48 Lt iki 51 Lt. Teismas, apskaičiuodamas transporto išlaidas, vadovavosi bilieto kainos vidurkiu – 48 Lt. Taigi pareiškėjui priteisė 384 Lt (48 Lt x 2 x 4) transporto išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas prašė atlyginti dienpinigių išlaidas už dienas, kuriomis pareiškėjas dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kad vykstant teismo procesui jis nuomojosi gyvenamąsias patalpas mieste, kur vyko teismo posėdžiai. Priešingai, bylos duomenimis neginčijamai nustatė, kad pareiškėjas grįždavo atgal į Šiaulius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo susijęs su jo apsistojimu visai dienai kitame mieste, nei yra jo gyvenamoji vieta, pareiškėjo reikalavimas apmokėti jam dienpinigius už tas dienas, kuriomis vyko teismo posėdžiai, teismo vertinimu, yra nepagrįstas.

Byloje pateiktas 2010 m. rugpjūčio 19 d. žyminio mokesčio apmokėjimo kvitas (t. 1, b. l. 52) patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį. Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt) už skundo padavimą.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas H. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti pilnai. Atskirajame skunde nurodo:

1. Teismas, suskaičiavęs į bylą pateiktus pareiškėjo dokumentų lapus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galėjo juos vertinti kaip daiktinį įrodymą ir priteisti juos spausdinant patirtas išlaidas kaip pareiškėjo patirtą žalą.

2. Teismas nepagrįstai nepriteisė transporto išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad nei vienas įstatymas Lietuvoje nereglamentuoja, su kokiu transportu pareiškėjui reikia vykti į teismo posėdžius. Savo transporto, išskyrus dviratį, jis teigia neturintis. Teismas, savavališkai pradėjęs pagal savo metodiką skaičiuoti transporto išlaidas, praleido ir nenumatė tos aplinkybės, kad pareiškėjui reikia dar ir iš namų atvykti į Šiaulių autobusų stoti, bei iš Vilniaus autobusų stoties atvykti į teismo rūmus. Savo nutartimi teismas pažeidė ir Neįgaliųjų teisių konvencijos 20 straipsnio l dalies „a“ punktą, reikalaujantį sudaryti sąlygas neįgaliųjų mobilumui tokiais būdais ir tokiu laiku, kuriuos jie patys pasirenka, ir už jiems prieinamą kainą. Priimdamas nutartį dėl transporto, teismas nepagrįstai nesivadovavo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Vertina, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė ir Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 2 ir 4 punktus, 9 straipsnio 5 ir 6 punktus ir 15 straipsnio 2 punktą, CK 6.251 straipsnio 1 dalies, ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Teismas neteisingai traktuoja dienpinigių išmokėjimą, netinkamai vertina dienpinigių paskirtį.

4. Lietuvos teismams privalu perimti Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomą teisinę praktiką, ir iš Lietuvos teisės eliminuoti dviejų skirtingų teisių taikymo pavyzdžius. Pareiškėjas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje neaptiko nei vienos bylos, kurioje teisėti pareiškėjo reikalavimai dėl materialinės žalos atlyginimo nebūtų patenkinti pagal pateiktus dokumentus.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad vadovaujantis suformuluota praktika, administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir, jei priteisti, kokio dydžio atstovavimo išlaidas proceso šalies naudai, turi kompleksiškai įvertinti bylos pobūdį, o proceso šalis turi teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių išlaidų atlyginimą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, atkreiptinas dėmesys į proceso iniciatoriaus vaidmenį byloje. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino nepagrįstą pirmos instancijos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, jog būtina ištirti naujas aplinkybes, 2012 m. kovo 15 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl bylos nagrinėjimo eigos. Atsakovui nėra aiškus kelionės išlaidų pagrindimas 1 290 Lt suma už 430 km kelio, t. y. 3 Lt už vieną nuvažiuotą kilometrą, kuomet automobilį vairavo pats pareiškėjas, juo labiau, kai autobuso bilietas iš Šiaulių į Vilnių ir atgal kainuoja apie 100 Lt (informacija pateikta tinklapyje http://autobusustotis.lt/), kelionė traukiniu kainuoja apie 70 Lt. (informacija pateikta tinklapyje http://www.stotis.lt/lt/traukiniai)(neįskaitant nuolaidos neįgaliesiems). Tuo tarpu pareiškėjas pateikia kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytos išlaidos yra akivaizdžiai neprotingos ir neproporcingai didelės nuvažiuotam atstumui. Juo labiau atsakovui nėra aiškūs pareiškėjo teiginiai, kad jis vyko „samdytu transportu“, kai į teismo posėdžius atvykdavo pats vairuodamas automobilį. Pastebi, jog H. R. išlaidas grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Akija“, kurios buveinė registruota jo gyvenamosios vietos adresu ir kurios savininku yra pats, kasos pajamų orderio kvitais. Vertina, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas H. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį, kuria teismas priteisė jam iš atsakovo 491,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės pareiškėjo prašymą tenkinant pilnai. Pareiškėjo vertinimu, jam nepagrįstai buvo priteista per mažai bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Ginčo dėl to, pareiškėjas yra įgijęs teisę į teismo išlaidų atlyginimą, nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti priteisiamos tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-388/2012). Sprendžiant dėl teismo išlaidų atlyginimo turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl skundo spausdinimo ir kopijavimo išlaidų priteisimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši prašymo dalis nėra grįsta įrodymais, todėl negali būti tenkinama.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, vertinti pareiškėjo prašymo dalies dėl transporto išlaidų priteisimo. Pareiškėjas nepagrindė būtinybės nuomotis automobilį vykimui į teismo posėdžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos patirtos transporto išlaidos yra neadekvačiai didelės ir šios prašymo dalies tenkinimas visa apimtimi būtų objektyviai nepagrįstas, taip pat pažeistų proporcingumo principą. Teisėjų kolegija vertina, kad teismo apskaičiuota ir priteista suma už transporto išlaidas iš esmės atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Iš tinklapyje http://autobusustotis.lt pateiktos informacijos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad autobuso bilieto iš Šiaulių į Vilnių arba iš Vilniaus į Šiaulius kaina svyruoja nuo 48 Lt iki 51 Lt. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas transporto išlaidas, vadovavosi bilieto kainos vidurkiu – 48 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų kainų vidurkis apskaičiuotai neteisingai; teisėjų kolegija vertina, kad kainos vidurkiu turėjo būti laikoma 49, 5 Lt. Taigi pareiškėjui priteistina suma už transporto išlaidas būtų 396 Lt (49,5 Lt x 2 x 4) transporto išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas siekia gauti 14,60 Lt pašto išlaidų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jam turėtų būti priteistos pašto išlaidos, patirtos iki skundo pateikimo teismui. Pagal teisės aktų prasmę, priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios šalies išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-233/2009). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo pašto išlaidų dydį.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti dienpinigius – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies turinį ir tikslus, nurodo, kad dienpinigiai priteistini tik tada, kai dalyvavimas byloje yra susijęs su atitinkamo asmens išvykimu iš gyvenamosios vietovės. Tokia praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-202/2007). Pirmosios instancijos teismas aiškino, kad galimybę priteisti dienpinigius įstatymas sieja su gyvenamojo ploto nuomos teismo buvimo vietoje, kol vyksta procesas, išlaidomis, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dienpinigių priteisimas nesiejamas su gyvenamojo ploto nuoma (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1- 419/2004, 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-281/2012). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gyvena Šiauliuose, o administracinės bylos 2010 m. gruodžio 1 d., 2012 m. sausio 11 d., 2012 m. kovo 5 d., 2012 m. balandžio 30 d. teismo posėdžiai vyko Vilniuje, šiuose posėdžiuose pareiškėjas dalyvavo (II t., b. l. 88, III t., b. l. 11, IV t., b. l. 2, 38) teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjui priteistini 52 (13 litų x 4) litai dienpinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų patirtų išlaidų pareiškėjas neįrodė, todėl jos nėra priteistinos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, priteisiant pareiškėjui 555 Lt 70 ct (396 Lt + 52 Lt + 7 Lt 70 ct + 100 Lt).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo H. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti priteisiant pareiškėjui 555 Lt 70 ct (penkis šimtus penkiasdešimt penkis litus septyniasdešimt centų) iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius