Legislator Case Law & Legislation
cacff6ef-c286-450e-bc3b-3768de5f1fb6 AI generated

cacff6ef-c286-450e-bc3b-3768de5f1fb6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cacff6ef-c286-450e-bc3b-3768de5f1fb6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                            Civilinė byla Nr. e2S-1061-640/2018                Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20730-2017-1  Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų M. G. ir E. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų M.

Legislator headnote

AI generated

cacff6ef-c286-450e-bc3b-3768de5f1fb6 · Vilniaus apygardos teismas: PareiÅ¡kėjai į notarÄ kreipėsi tik 2016 m. spalio 4 d. PareiÅ¡kėjai taip pat neneigė aplinkybės, jog jie apie močiutės mirtį sužinojo jos mirties dienÄ . PareiÅ¡kėjas M. G. dalyvavo civilinių bylų Nr. 2-1192-808/2015 ir Nr. 2-3106-816/2016, kuriose buvo sprendžiami klausimai, susiję su N. R. palikimo priėmimu, nagrinėjime. PareiÅ¡kėjas E. G. civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016, kurioje Ž. G. prašė atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R. mirties priimti, taip pat buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, teikė atsiliepimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                            Civilinė byla Nr. e2S-1061-640/2018                Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20730-2017-1  Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų M. G. ir E. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų M.

G., E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – O. O., Ž. G., D. O., D. O., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J., n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai M. G., E. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriame prašė atnaujinti terminÄ N. R. palikimui priimti.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų senelė N. R. mirė 2010 m. rugsėjo 6 d. Jai nuosavybės teise priklausė 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, garažas.

Močiutė testamentu visÄ savo turtÄ paliko vaikaitei O. O., tačiau po močiutės mirties, jos turtÄ Ä—mė valdyti pareiÅ¡kėjų mama ir mirusiosios dukra Ž. G., todėl pareiÅ¡kėjai teigė, kad buvo įsitikinę, jog ji yra močiutei priklausiusio turto paveldėtoja. PareiÅ¡kėjai, taip pat, apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), laikydami, kad Å¡is butas yra paveldėtas Ž. G., turėjo Å¡io buto raktus. Kadangi Ž. G. teisme buvo užvedusi ne vienÄ bylÄ dėl testamento, palikimo priėmimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiÅ¡kėjai laikė, kad jiems nėra atsiradusi teisė paveldėti, nes teisių į močiutės palikimÄ Ä¯gyvendinimu savo naudai rÅ«pinosi pirmos eilės įpėdinė Ž.

G..PareiÅ¡kėjai laikė, kad terminas močiutės N. R. palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių: t.y. pareiÅ¡kėjai laikė, kad jiems neatsirado teisė paveldėti, kadangi suprato, jog pirmos eilės įpėdinė Ž. G. buvo priėmusi palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, po to, pirmosios eilės įpėdinė teismo tvarka gynė teisę priimti palikimÄ kreipdamasi į teismÄ nustatyti juridinį faktÄ , kad motinos N. R. palikimÄ ji priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, teismui Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, Ž.

G. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti jai terminÄ palikimui priimti. Teismams netenkinus ir Å¡io Ž. G. praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjai suprato įgiję teisę paveldėti kaip antros eilės įpėdiniai.Suinteresuotas asmuo O. O. pateikė atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad kiti palikėjos įpėdiniai Ž. G., M. G. ir E. G. įstatymo nustatyta tvarka priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimÄ , jie į notarų kontorÄ nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. nesikreipė.

Å iuo atveju vaikaičiai O. O. ir D. O. numatytu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ . PareiÅ¡kėjai per įstatymo nustatytÄ laikotarpį neatliko veiksmų, kuriais priimtų palikimÄ . PareiÅ¡kėjai suvokė, jog jie turi priimti palikimÄ , tačiau to nepadarė. Visos aplinkybės patvirtina, kad atsiradus palikimui pareiÅ¡kėjai nerodė iniciatyvos atlikti palikimui bÅ«tinų veiksmų. PareiÅ¡kėjai yra 29-32 metų amžiaus, sveiki, turi iÅ¡silavinimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjams taikytinas rÅ«pestingo asmens, galinčio įgyvendinti savo teises, standartas.

PareiÅ¡kėjai elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo galimybėmis įgyvendinti teisę į palikimÄ . PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jie per 7 metų terminÄ negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kartu į teismÄ , praÅ¡ydami pratęsti praleistÄ terminÄ . Å ios aplinkybės įrodo, kad pareiÅ¡kėjai savo teisių į palikimÄ neįgyvendino ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo kaltės. PareiÅ¡kėjai turėjo galimybės tinkamai realizuoti pavedėjimo teisę laiku besikreipdami į notarų biurÄ , o Å¡ito nedarydami, jie veikė savo rizika.

PareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kas sutrukdė jiems atlikti palikimo priėmimo veiksmus 6-ių mėnesių laikotarpyje po patikėjos mirties. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų E. G. ir M. G. pareiÅ¡kimÄ atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po N. R. mirties 2010 m. rugsėjo 6 d, bei priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis po 11,27 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Nusprendė įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi teismas papildomai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjų E. G. ir M. G. lygiomis dalimis po 11,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suinteresuoto asmens O. O. naudai.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės įrodinėjo, jog palikimas priklausė mamai Ž.

G., todėl per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau teismui netenkinus mamos praÅ¡ymų, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į notarÄ , o vėliau ir į teismÄ dėl termino atnaujinimo. Ž. G. ir M. G. 2012 m. liepos 3 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po N. R. mirties jie palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti, pripažinti negaliojančiais N. R. 2010 m. liepos 7 d. asmeninį testamentÄ ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ 2011 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes testamentas suraÅ¡ytas asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančiais N. R., 2010 m. liepos 7 d. testamentÄ ir 2011 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. NJ-5707, iÅ¡duotÄ Vilniaus m. 42-o notarų biuro notarės N. J., kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. IÅ¡ byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų taip pat nustatyta, kad Ž.

G. 2015 m. lapkričio 18 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R., mirties 2010 m. rugsėjo 6 d., priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Taigi nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ , egzistavo.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2017 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 metams po palikėjos N. R. mirties (2010 m. rugsėjo 6 d.).

PareiÅ¡kėjai į notarÄ kreipėsi tik 2016 m. spalio 4 d. PareiÅ¡kėjai taip pat neneigė aplinkybės, jog jie apie močiutės mirtį sužinojo jos mirties dienÄ . PareiÅ¡kėjas M. G. dalyvavo civilinių bylų Nr. 2-1192-808/2015 ir Nr. 2-3106-816/2016, kuriose buvo sprendžiami klausimai, susiję su N. R. palikimo priėmimu, nagrinėjime. PareiÅ¡kėjas E. G. civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016, kurioje Ž. G. prašė atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R. mirties priimti, taip pat buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, teikė atsiliepimÄ .

PareiÅ¡kėjai yra jauno amžiaus, darbingi, be to, palikimo priėmimo veiksmas, atliekamas pas notarÄ , nereikalauja specialių žinių. Visos Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog pareiÅ¡kėjai turėjo galimybę per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau jos ilgÄ laikÄ nerealizavo ir ne todėl, kad dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo, o todėl, kad jie neketino jį priimti. Valia priimti palikimÄ , kaip nurodė patys pareiÅ¡kėjai, susiformavo tik tuomet, kai buvo priimti nepalankÅ«s teismo sprendimai pareiÅ¡kėjų mamos atžvilgiu.

Aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjai nebuvo suinteresuoti palikimo priėmimu, patvirtina tas faktas, jog jie iÅ¡ esmės nesirÅ«pino močiutei priklausančiu turtu, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neapmokėjo N. R. skolų, kurias apmokėjo O. O..BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 22,54 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atmetus pareiÅ¡kimÄ , teismo turėtos siuntimo iÅ¡laidos priteistos lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, t. y. po 11,27 Eur iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo.

Netenkinus pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo atnaujinti terminÄ palikimui priimti, panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos. III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Â argumentai Apeliantai E. G. ir M. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir bylÄ iÅ¡ naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Neperdavus bylos iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui - E. G. ir M.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl termino N. R. palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) tenkinti visiÅ¡kai. Taip pat, atskirajame skunde praÅ¡oma priteisti pareiÅ¡kėjų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nė vienas pareiÅ¡kėjų nenurodė ir apklausiami teismo posėdžio metu neįvardijo, kad palikimo priimti apskritai neketino. Teismo iÅ¡vada apie pareiÅ¡kėjų ketinimų, valios nebuvimÄ nėra paremta jokiais objektyviais įrodymai. Apie tai, kad pareiÅ¡kėjai gali įgyvendinti savo subjektinę teisę priimti N. R. palikimÄ jie suprato tik po to, kai teismas galutinai nustatė, kad tokios teisės nebeturi pirmos eilės įpėdinė Ž.

G.. Taigi, akivaizdu, kad N. R. priklausiusio turto neiÅ¡laikymas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo suinteresuoti palikimo priėmimu. Teisės į palikimÄ atsiradimo momentas laike nesutampa su palikimo atsiradimu, o ir įpėdiniai apie tokios subjektinės teisės atsiradimÄ nebÅ«tinai iÅ¡ karto. Teismas nesiaiÅ¡kino, kiek laikas praėjo tarp pareiÅ¡kėjų sužinojimo apie teisės į palikimÄ atsiradimo ir pareiÅ¡kimo dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) pateikimo, kas bÅ«tent ir yra svarbu Å¡ios bylos kontekste sprendžiant, ar praleistas terminas yra ilgas.Tik įsiteisėjus byloje Nr. 2-1192-808/2015 pripažinti N. R. testamentÄ priimtam sprendimui, mirusiosios dukra kreipėsi į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ neatsižvelgė į reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog iki pareiÅ¡kėjams 2017 m. kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino atnaujinimo, teismuose pirmos eilės įpėdinės buvo vedama ne viena byla dėl N. R. testamento pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas taip pat neįvertino kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų elgesio atskirai siekiant įgyvendinti teisę į N. R. palikimÄ , neatsižvelgė į jų teisinį statusÄ - kad pareiÅ¡kėjai yra antros eilės įpėdiniai, o įstatymas prioritetÄ Ä¯ palikimÄ nustato pirmosios eilės įpėdiniams (artimiausiems giminaičiams).

Per šį laikÄ pareiÅ¡kėjai ne nenorėjo ar neturėjo valios priimti N. R. palikimo, o suprato, kad tokios teisės dar neturi iki bus iÅ¡nagrinėti civiliniai ginčai pagal Ž. G. ieÅ¡kinius teisme. Ilgas teisminio bylinėjimosi procesas, pareiÅ¡kėju giliu įsitikinimu yra laikytinas svarbia aplinkybe, įėmusia tai, kad pareiÅ¡kėjai praleido terminÄ N. R. palikimui priimti, bÅ«dami tikri, kad Å¡ios teisės įgyvendinimu rÅ«pinosi ir nebuvo praradusi pirmos eilės įpėdinė Ž. G..

Nė vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų neturėjo juridinio ar aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo (Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog E. G. turi nebaigtÄ iÅ¡silavinimÄ , o M. G. - spec. vidurinį), todėl iÅ¡syk negalėjo suprasti, kad jie patys privalo kreiptis į notarÄ , kai palikimo priėmimo klausimus sprendėsi jų motina Ž. G.. Tuo tarpu palikimÄ priėmusi O. O. studijavo teisę Vilniaus universitete (diplomas iÅ¡duotas 2014 m., todėl studijas ji turėjo pradėti apie 2008- 2009 m.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas E. G. nuo 2006 m. gyveno ir dirbo Anglijoje, su Ž.

G. vestomis bylomis ryÅ¡io neturėjo, laikė, kad Ž. G. turi teisę į palikimÄ ir Å¡iÄ teisę gina. Tik 2016 m. jis buvo įtrauktas į bylÄ Nr. 2-3106-816/2016, tačiau todėl, kad bylos baigtis galėjo turėti pasekmių jo teisėms ir pareigoms (jei pirmos eilės įpėdinei nebÅ«tų atnaujintas (pratęstas) terminas priimti palikimÄ ). BÅ«tent po bylos baigties, atsižvelgdamas į jos rezultatÄ - kad teismas nustatė trijų mėnesiu terminÄ palikimui priimti - pareiÅ¡kėjas E. G. laiku kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, savo teises įgyvendino tokiu bÅ«du, kokj buvo nurodęs bylÄ nagrinėjęs teismas.Jei pirmosios instancijos teismas nustatė, jog.

M. G. 2012 m. kartu su Ž. G. kreipėsi į teismÄ nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, akivaizdu, kad M. G. ne tik turėjo, bet ir reiÅ¡kė valiÄ N. R. palikimui priimti faktinio užvaldymo pagrindu. VisapusiÅ¡ko bylos nagrinėjimo stygių pagrindžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog iki 2015 m. birželio 29 d. buvo laikomas galiojančiu N. R. asmeninis testamentas (dėl jo pripažinimo O. O. į teismÄ kreipėsi 2010 m. spalį, t.y. praėjus mėnesiui po palikėjos mirties).

Pasakytų aplinkybių kontekste, pareiÅ¡kėjų elgesys savo teisių į palikimÄ gynimÄ Ä¯gyvendinant apraÅ¡ytuoju bÅ«du, vertintinas kaip rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas ir atsakingas, nulemtas testamento panaikinimo ir termino Ž. G. priimti palikimÄ nepratęsimo (neatnaujinimo). O. O. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė apeliacinį procesÄ nutraukti, o jo nenutraukus palikti 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis palikti nepakeistas.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjus atstovauja profesionalus advokatas, tačiau atskirasis skundas buvo pateiktas viena diena praleidus apskundimo terminÄ .

PareiÅ¡kėjai neteikė praÅ¡ymo praleistÄ terminÄ atnaujinti, todėl procesiniai dokumentai paduoti pasibaigus terminui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inami juos padavusiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. civilinėje byloje Nr. 21192- 808/2015 nustatė, kad pirmos eilės įpėdinė neįrodė, kad priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdant ir panaikino paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės dėl palikimo priėmimo yra reikÅ¡mingos todėl, kad E. G. ir M.

G. galėjo kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, žinodami, kad pirmos eilės įpėdinė neįrodė jog priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdant, nes terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.Svarbi aplinkybė pratęsti terminÄ palikimui priimti yra tik tada, jeigu pareiÅ¡kėjai pagrįstų, kaip tai sutrikdė jiems įgyvendinti teises.

PareiÅ¡kėjai suvokė, jog jie turi priimti palikimÄ , tačiau to nepadarė. Visos aplinkybės patvirtina, kad atsiradus palikimui pareiÅ¡kėjai nerodė iniciatyvos atlikti palikimui bÅ«tinų veiksmų. PareiÅ¡kėjai yra 29-32 metų amžiaus, sveiki, turi iÅ¡silavinimÄ . PareiÅ¡kėjai elgsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo galimybėmis įgyvendinti teisę į palikimÄ . PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jie per 7 metų terminÄ negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kartu į teismÄ , praÅ¡ydami pratęsti praleistÄ terminÄ .

Suinteresuoti asmenys E. G. ir M. G. turėjo galimybės tinkamai realizuoti pavedėjimo teisę laiku besikreipdami į notarų biurÄ , o Å¡ito nedarydami, jie veikė savo rizika. E. G. papildomai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog nuo 2006 m. iki 2014 m. gyveno Anglijoje, dirbo įvairų darbÄ , mokėsi, gavo stipendijÄ . Nuo 2016 m. eina įmonės vadovo pareigas, tačiau planuoja įmonę uždaryti. Mokėsi 3 aukÅ¡tosiose mokyklose, tačiau jų nebaigė. 2014 m. sužinojo, kad praleistas terminas palikimui priimti.

Kai sužinojo, kad mamai             nepriklauso palikimas pareiÅ¡kėjai,             pradėjo rÅ«pintis paveldėjimo             klausimais, tačiau už komunalines paslaugas nemokėjo. Už komunalines paslaugas nemokėjo.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2017 m. gegužės 25 d., t.y. praėjus daugiau nei 6 metams po palikėjos N. R. mirties (2010 m. rugsėjo 6 d.). PareiÅ¡kėjai į notarÄ kreipėsi tik 2016 m. spalio 4 d.

PareiÅ¡kėjai taip pat neneigė aplinkybės, jog jie apie močiutės mirtį sužinojo jos mirties dienÄ .             PareiÅ¡kėjai yra jauno amžiaus, darbingi, be to, palikimo priėmimo veiksmas, atliekamas pas notarÄ , nereikalauja specialių žinių. Visos Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog pareiÅ¡kėjai turėjo galimybę per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau jos ilgÄ laikÄ nerealizavo ir ne todėl, kad dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo, o todėl, kad jie neketino jį priimti.

Ä®vertinus praleisto termino ilgÄ trukmę, suinteresuotų asmenų visiÅ¡kÄ pasyvumÄ palikimo atžvilgiu, neatsižvelgus dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas atnaujinti suinteresuotiems asmenims terminÄ palikimui priimti nėra pagrindo, nes nukentėtų iÅ¡ esmės vaikaitės O. O. turtiniai interesai, nes skolas ir kitus mokesčius su turto susijusius, iki Å¡iol moka jį.             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas 2017 m spalio 26 d. rezoliucija atskirÄ jį skundÄ priėmė, įvertinęs, ar jis atitinka atskiriesiems skundams keliamus reikalavimus, o taip pat, patvirtindamas, kad terminas atskirÄ jam skundui pateikti yra praleistas nežymiai ir gali bÅ«ti atnaujinamas (CPK 78 str.1 d.).

Taigi, atmestinas suinteresuotojo asmens O. O. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentas, jog atskirÄ jį skundÄ reikia palikti nenagrinėtu praleidus terminÄ jam pateikti.Nagrinėjamu atveju nustatyta kad 2010 m. rugsėjo 6 d. mirė N. R.. Testamentu ji visÄ savo turtÄ paliko vaikaitei O. O., kuriai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015 priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 30 d. Atsižvelgiant į tai, N. R. dukra Ž. G. 2015 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti jai terminÄ palikimui priimti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. šį Ž. G. pareiÅ¡kimÄ atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartis buvo palikta nepakeista.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 25 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjų E. G. ir M. G. pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡yta atnaujinti jiems terminÄ N. R. palikimui priimti.

PareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. teisinių žinių ir iÅ¡silavinimo stokos, darbo ir studijų Anglijoje, bei manymo, kad palikimÄ jau priėmė pareiÅ¡kėjų motina Ž. G.. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių priežasčių nelaikė svarbiomis, todėl atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ .Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).Nagrinėjamu atveju, apeliantai nurodė, kad terminÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo jie praleido, nes manė, kad palikimÄ priėmė jų motina Ž.

G., pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti N. R. turtÄ . Apeliantai teigė, jog dėl iÅ¡silavinimo ir teisinių žinių stokos nesuvokė, kad privalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kai teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3106-816/2016 pagal Ž. G. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ sprendžia, kad pareiÅ¡kėjų nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, Å¡iuo atveju nelaikytinos svarbiomis, nes kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė Ž.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl termino priimti N. R. palikimÄ atnaujinimo. Å i nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 7 d., kai Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistÄ . IÅ¡ apeliantų nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad jie žinojo, jog 2015 m. liepos 30 d. įsiteisėjo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas N. R. vaikaitės O. O. paveldėjimo teisės liudijimas ir pirmosios eilės įpėdinei (apeliantų motinai) atsirado teisė paveldėti N. R. turtÄ .

Palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas nebuvo nustatytas. Taip pat, matyti, kad apeliantams buvo žinoma ir tai, jog Ž. G. kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino priimti palikimÄ atnaujinimo. Taigi, jau pats procesinio dokumento pavadinimas tuo metu apeliantams suponavo, kad pirmosios eilės įpėdinė, N. R. turto, paveldėtoja per įstatymo numatytÄ terminÄ netapo. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantai civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 dalyvavo, kaip tretieji asmenys. Å i aplinkybė apeliantams turėjo tapti neabejotinai akivaizdi, kai minėtoje civilinėje byloje buvo priimta nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti Ž.

G. terminÄ priimti N. R. palikimÄ ir kuri galutinai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2017 m. liepos 7 d. nutartimi palikus Å¡iÄ nutartį nepakeista. Nepaisant to, apeliantų pareiÅ¡kimas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas tik 2017 m. gegužės 25 d., t.y praėjus daugiau nei deÅ¡imčiai mėnesių nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos.Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktikÄ neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties.

Taigi, Å¡iuo atveju, teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, lemiančiÄ termino praleidimo svarbumÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Taip pat, nelaikytina svarbia ir aplinkybė, jog E. G. buvo iÅ¡vykęs į AnglijÄ , nes Å¡i aplinkybė jam neapriboja galimybės rÅ«pintis bylų eiga ir įgyvendinti savo teises.PareiÅ¡kėjai net akivaizdžiai žinodami, jog pirmosios eilės įpėdinė praleido terminÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo, elgėsi pasyviai ir daugiau nei deÅ¡imt mėnesių nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

Jie nesidomėjo terminų palikimui priimti skaičiavimu, jiems atsirandančios paveldėjimo teisės momentu ir bylos dėl termino atnaujinimo palikėjai Ž. G. baigtimi. Å ios aplinkybės įrodo, kad apeliantai nebuvo suinteresuoti palikimo priėmimu. Tai patvirtina ir faktas, jog jie iÅ¡ esmės nesirÅ«pino N. R. priklausančiu turtu, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neapmokėjo N. R. skolų, kurias apmokėjo O. O..Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiÅ¡kėjų nurodytų įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbiomis ir pagrįstai jų pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantai suformulavo reikalavimÄ priteisti jiems bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau atmetus jų atskirojo skundo reikalavimus, bylinejimosi iÅ¡laidos nėra priteisiamos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:              Apeliantų E. G. ir M.

G. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                             RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė