2021-08-18 Nr. AB-15964-3-61-3-01983-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-504-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01983-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Socialinių mokslų kolegija“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (15/14-8) 50U-2924 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. K. N. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia nuginčyti ne Migracijos departamento, o Migracijos departamento Šiaulių skyriaus priimtą sprendimą. Teismas nustatęs šią aplinkybę, skundžiamojoje nutartyje paaiškino, kad sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų padalinių sprendimais, taikoma atsakovo buveinės taisyklė ir ji paprastai yra siejama su faktine atsakovo veikimo teritorija, o ne savarankišku juridiniu asmeniu.

Teismas pažymėjo, kad nors Migracijos departamento Šiaulių skyrius yra Migracijos departamento struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, tačiau turintis savo buveinę ir veikiantis teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose nustatytoje veiklos teritorijoje, todėl skundas teismui dėl tokio padalinio (skyriaus) priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo turėjo būti paduodamas pagal jo buveinę. Teismas, įvertinęs tai, jog Migracijos departamento Šiaulių skyriaus buveinė yra (duomenys neskelbtini), skundžiama nutartimi nutarė, jog pareiškėjo skundas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų kompetencijai. Taigi, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, o pareiškėjui išaiškino, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatą, skundą buvo galima pareikšti pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. Migracijos departamento buveinę. Pažymi, jog net pačiame Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę skundą teikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo skundo įteikimo dienos. Todėl nepaisant to, kad Sprendimas buvo priimtas Migracijos departamento Šiaulių skyriaus, šis skyrius nėra įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip savarankiškas juridinis asmuo, todėl ir teismingumas nagrinėjamoje byloje turėtų būti nustatytinas pagal Migracijos departamento buveinę.

Apibendrindamas atskirojo skundo argumentus, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo teisme klausimą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju atsakovu laikytinas Migracijos departamento Šiaulių skyrius, o ne Migracijos departamentas, atitinkamai nepagrįstai nusprendė, jog ši administracinė byla priskirtina ne Vilniaus apygardos administracinio teismo, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų kompetencijai ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto (byla nepriskirtina tam teismui) pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento Šiaulių skyrius turi savo buveinę ir veikia teisės aktais priskirtinos kompetencijos ribose nustatytoje veiklos teritorijoje, nusprendė, kad skundas dėl šio skyriaus priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turi būti paduodamas pagal jo buveinę. Atsižvelgęs į tai, jog Migracijos departamento Šiaulių skyriaus buveinė yra (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Tai reiškia, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Tuo atveju, jeigu byla nepriskirtina tam teismui, administracinio teismo pirmininkas arba teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė Migracijos departamento Šiaulių skyrius. Pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 399 19 punktą, Migracijos departamento administraciją sudaro centriniai ir teritoriniai skyriai. Skyriams vadovauja vedėjai, kurių pavaldumą nustato Migracijos departamento direktorius. Teritoriniai skyriai atlieka Migracijos departamento funkcijas priskirtoje veiklos teritorijoje ir pagal jų nuostatuose nustatytą kompetenciją.

Sprendžiant teritorinio teismingumo klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų padalinių sprendimais kitų kategorijų bylose, teismų praktikoje taikoma atsakovo buveinės taisyklė ir ji paprastai yra siejama su faktine atsakovo veikimo teritorija, o ne savarankišku juridiniu statusu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-582-492/2017; 2021 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-3-822/2021).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors Migracijos departamento Šiaulių skyrius yra struktūrinis Migracijos departamento padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, tačiau turintis savo buveinę ir veikiantis teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose nustatytoje veiklos teritorijoje, todėl skundas teismui dėl tokio padalinio priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo turi būti paduodamas pagal jo buveinę. Kadangi Migracijos departamento Šiaulių skyrius yra adresu: (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų kompetencijai. Tuo pačiu pastebėtina, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali būti paduodamas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus“, vadinasi, šiuo atveju nėra numatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo išimtinė kompetencija sprendžiant teritorinio teismingumo klausimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas pagrįstai konstatavo, kad administracinė byla nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir tuo pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė