2022-09-26 Nr. CB-7678-2-68-3-14438-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4652

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14438-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 15 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas neturtinės žalos faktą ir dydį, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatytais bendraisiais neturinės žalos fakto ir dydžio nustatymo reikalavimais ir kriterijais, nevertino ieškovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, taip pat netinkamai vadovavosi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė atsakovės atstovų apeliacinių skundų dalis, kuriose pasisakyta apie ieškovės kaltę dėl atsiradusios žalos, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šių normų taikymo ir aiškinimo praktika.

Taip pat atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo suformuotos praktikos, nes vadovavosi kasacinio teismo nutartimi, kurios nuo šios bylos skyrėsi savo faktinėmis aplinkybėmis.

Be to, atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteistų 3000 Eur jos turėtų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, tenkindamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš dalies, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios CPK 93 straipsnio 2 dalį, kuri ginčijamu klausimu nėra vienoda.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos ar kasacinio teismo praktikos nevienodumo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė