cacec17a-4747-4295-8bc2-e9f86c0b066f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-566-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00058-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3.; 126.8.; 130.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A/S SPANVALL atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-979-253/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MCTL International“ ieÅ¡kinį atsakovui A/S SPANVALL dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „MCTL International“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, 2014-01-24 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 234 523,58 Lt skolÄ bei 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad buvęs UAB „MCTL International“ direktorius H. C. 2013-08-26 perdavimo – priėmimo aktu perdavė bankroto administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentus, įskaitant ir debitorių sÄ raÅ¡Ä .

Perduotame įmonės skolininkų sÄ raÅ¡e nurodytas ir atsakovas A/S SPANVALL su 1 234 523,58 Lt skola, kuri susidarė pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu. Atsakovas įsigijo ieÅ¡kovei UAB „MCTL International“ priklausiusį ilgalaikį turtÄ , tačiau už jį pirkimo kainos nesumokėjo. Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-23 priėmė sprendimÄ už akių ir ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį.Klaipėdos apygardos teismas, 2014-11-28 atnaujinęs praleistÄ terminÄ , priėmė atsakovo A/S SPANVALL pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Atsakovas A/S SPANVALL Å¡iame pareiÅ¡kime prašė peržiÅ«rėti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-23 sprendimÄ už akių. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė ir iÅ¡nagrinėjo jam neteismingÄ bylÄ . Atsakovas yra Danijos Karalystėje registruota įmonė, todėl teismingumas nustatytinas pagal ReglamentÄ Nr. 44/2001, prie kurio Danijos Karalystė prisijungė 2007-07-01. Pagal šį reglamentÄ valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės narės teismuose.

Be to, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti skolÄ pagal prievoles iÅ¡ kitos valstybės narės atsakovo negali bÅ«ti grindžiamas iÅ¡imtinai PVM sÄ skaita faktÅ«ra, tokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos apeliacinis teismas, todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. IeÅ¡kovas BUAB „MCTL International“ atsiliepime prašė netenkinti praÅ¡ymo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Nurodė, kad sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimÄ kartu su Reglamento Nr. 44/2001 nuostatomis turi bÅ«ti atsižvelgta ir į nuo 2010-01-10 įsigaliojusiÄ Europos Bendrijos, Norvegijos Karalystės ir Danijos Karalystės 2007-10-30 KonvencijÄ dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano konvencija).

Tiek Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies a papunktyje, tiek ir Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a papunktyje numatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali bÅ«ti iÅ¡kelta ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Å alis siejančios prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos ieÅ¡kovo buveinės vieta, nes lėšos už įgytÄ turtÄ turėjo bÅ«ti pervestos į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , esančiÄ AB Swedbank, kas lemia bylos jurisdikcijÄ , juolab kad atsakovas yra vienintelis ieÅ¡kovo akcininkas, turintis teisių ir interesų Lietuvoje.

Sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-05 nutartimi netenkino atsakovo pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Teismas nustatė, jog atsakovas yra pareiÅ¡kęs finansinį reikalavimÄ bankrutuojančiai įmonei (ieÅ¡kovui), Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-10 nutartimi yra patvirtintas A/S SPANVALL 2 742 349,81 Lt finansinis reikalavimas ieÅ¡kovo BUAB „MCTL International“ bankroto byloje, o bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių ir įmonės interesus, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl atsiskaitymo už prekes, kurias pastarasis gavo jau prasidėjus bankroto procedÅ«roms, t. y. kai kreditorius UAB „Conlex“ 2013-01-23 informavo UAB „MCTL International“ apie bankroto bylos iÅ¡kėlimo galimybę.

Ä®vertinęs Å¡ias faktines aplinkybes teismas sprendė, jog ieÅ¡kinys yra tiesiogiai kilęs iÅ¡ bankroto bylos, todėl byla patenka į Tarybos reglamento Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ numatytÄ taikymo iÅ¡imtį, dėl ko nelaikytinas civiline ar komercine byla pagal reglamentÄ â€žBriuselis I“ (Reglamentas Nr. 44/2001). Nustatant, kurios Å¡alies jurisdikcijai priskirtinas nagrinėti iÅ¡kilęs ginčas, Å¡ios bylos atveju netaikytinas ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“, kadangi atsakovas yra Danijos Karalystėje registruota įmonė, o pastaroji nedalyvavo priimant šį reglamentÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju privaloma vadovautis nacionalinės teisės aktais. Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalies nuostatos imperatyviai nustato, kad administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ (Ä®BÄ® 14 str. 3 d.).Taip pat teismas nesutiko ir su atsakovo praÅ¡ymo argumentais, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti skolÄ pagal prievoles iÅ¡ kitos valstybės narės atsakovo negali bÅ«ti grindžiamas PVM sÄ skaita faktÅ«ra.

Ginčo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos Å¡alys, parduodamas turtas, kaina, bendra sandorio vertė, taip pat yra pirkėjo padaryta žyma apie Å¡ios sÄ skaitos gavimÄ . Teismas sprendė, jog atsakovas, praÅ¡ydamas peržiÅ«rėti sprendimÄ , nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A/S SPANVALL atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-05 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-23 sprendimÄ už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Aplinkybė, jog prievolės metu ieÅ¡kovas buvo gavęs praneÅ¡imÄ dėl bankroto bylos inicijavimo, teisiÅ¡kai nepagrindžia Reglamento Nr. 44/2001 netaikymo iÅ¡imties. Å ioje byloje iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo reikalavimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne pagal lex fori, o vadovaujantis Reglamento Nr. 44/2001 taisyklėmis – byla turėjo bÅ«ti keliama ir nagrinėjama valstybės narės (Danijos Karalystės) teisme. Todėl buvo pažeistos CPK 782 straipsnio nuostatos, įpareigojančios teismÄ ex officio tikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Konstatavus, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismui, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1398/2014, yra sukurtas teisės taikymo precedentas, jog dėl PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis grindžiamų reikalavimų sprendimas už akių negali bÅ«ti priimtas. Ir nors iÅ¡ ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros galima nustatyti sandorio Å¡alis, sandorio dalykÄ / turtÄ , kainÄ , joje yra Å¡alių paraÅ¡ai, vien Å¡ių rekvizitų pagrindu negalima tiksliai identifikuoti ginčo Å¡alių teisinių santykių, o atsiskaitymo tvarka ir terminai akivaizdžiai nėra žinomi.

Teismo sprendimas už akių pagal tokį dokumentÄ negalėjo bÅ«ti priimtas. IeÅ¡kovas BUAB „MCTL International“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nepateisinamai pasyvus. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo bankroto byloje yra patvirtinti atsakovo finansiniai reikalavimai, atsakovas yra ieÅ¡kovo kreditorius.

Be to, atsakovas yra vienintelis ieškovo akcininkas, taigi turi turtinių teisių Lietuvos Respublikoje. Atsakovas tikslingai buvo pasyvus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir siekia proceso vilkinimo. Teismas konstatavęs, kad ieškinys yra tiesiogiai kilęs iš bankroto bylos, glaudžiai susijęs su turto likvidavimo procedūromis, pagrįstai sprendė, jog civilinė byla nagrinėtina vadovaujantis vadovautis nacionalinės teisės aktais ir pagrįstai taikė ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį.Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis, kuria atsakovas grindžia savo argumentus, yra priimta dėl kitokių faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

Ginčo PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje yra nurodytos jos Å¡alys, parduodamas turtas, jo kaina, bendra sandorio vertė, taip pat yra pirkėjo gavimo žyma. Tarp Å¡alių buvo susiklostę tęstiniai komerciniai santykiai, o atsakovui, kaip vieninteliam akcininkui, buvo žinoma ir apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , ir apie prievolių įvykdymo pabaigÄ .              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ginčo su tarptautiniu elementu teismingumo ir dėl CPK 782 straipsnyje nustatytų procesinių padarinių - pareiÅ¡kimo palikimo nenagrinėtu - taikymo galimybės, taip pat dėl įrodymų pakankamumo sprendimui už akių priimti. Dėl sprendimo už akių priėmimo teisinių prielaidų Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu.

Sprendimo už akių instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).

Sprendimo už akių sÄ lygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio procesinio pasyvumo padarinius yra pareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas, nes tokia Å¡alis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sÄ lygos, iÅ¡ kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi bÅ«ti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Taigi pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nagrinėjantis teismas pirmiausia privalo patikrinti, ar ginčo atveju galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sÄ lygas – sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo panaikinti sprendimÄ už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi ieÅ¡kovo BUAB „MCTL International“ ieÅ¡kinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, taip pat apeliantas laiko, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino byloje pateiktus ieÅ¡kovo įrodymus, neidentifikavo ir neatskleidė Å¡alių teisinių santykių, kuriuos ieÅ¡kovas iÅ¡imtinai grindė PVM sÄ skaita faktÅ«ra, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės, bankrutuojančios įmonės administratoriui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį užsienio valstybės įmonei Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.).Kadangi Å¡iuo atveju sprendžiamas klausimas dėl tarptautinės jurisdikcijos taikymo civilinėse ir komercinėse bylose, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kurio teisės akto reguliavimo sritį patenka byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Nagrinėjamoje byloje aktualÅ«s yra 2000-05-29 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – ir Reglamentas Nr. 1346/2000), taip pat 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (t. y. nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/20001 redakcija) (toliau – ir Reglamentas Briuselis I).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Reglamentas Nr. 1346/2000 Å¡ios bylos atveju negali bÅ«ti taikomas, nes Danijos Karalystė nėra prie jo prisijungusi, o taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog BUAB „MCTL International“ ieÅ¡kinys yra kilęs iÅ¡ bankroto bylos, taigi Å¡i byla nepatenka ir į Reglamento Briuselis I taikymo sritį.

Tokiu atveju pripažinęs, kad nei Reglamentas Nr. 1346/2000, nei Reglamentas Briuselis I Å¡ioje byloje netaikytini, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nacionaliniais teisės aktais, nustatančiais bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kinių teismingumÄ , t. y. vadovavosi IBÄ® 14 straipsnio 3 dalimi. Su pirmÄ ja Klaipėdos apygardos teismo padaryta iÅ¡vada sutiktina. Kadangi apeliantas A/S SPANVALL yra Danijos Karalystėje registruota įmonė, o pagal Reglamento Nr. 1346/2000 konstatuojamosios dalies 33 punktÄ Å¡i valstybė nedalyvavo jį priimant, tai Reglamentas Nr. 1346/2000 netaikytinas.

Tačiau skundžiamos nutarties iÅ¡vadoms, kad Å¡ioje byloje Reglamentas Briuselis I taip pat negali bÅ«ti taikomas dėl jame nurodytos iÅ¡imties bankroto byloms, apeliacinės instancijos teismas nepritaria. Bylos teismingumo taisykles nustatančio Reglamento Briuselis I, 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad Å¡is Reglamentas netaikomas bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panaÅ¡ioms byloms. AiÅ¡kindamas Å¡ios iÅ¡imties apimtį, Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad tam, jog su bankrotu susiję sprendimai nebÅ«tų įtraukti į Reglamento Briuselis I taikymo sritį, reikia, kad jie kiltų tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos ir bÅ«tų glaudžiai susiję su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1979-02-22 sprendimas byloje Nr. 133/78 H.

G. v. F. N.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei ieÅ¡kovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar susijęs su pradėtu bankroto procesu, jis nelaikytinas civiline ar komercine byla pagal ReglamentÄ Briuselis I, nes patenka į Å¡iame reglamente nustatytÄ jo taikymo iÅ¡imtį dėl bankroto ar panaÅ¡aus pobÅ«džio teisminių procesų; jeigu nebÅ«tų nustatyta pareikÅ¡to reikalavimo ryÅ¡io su bankroto byla ar jis bÅ«tų nepakankamas nustatyti Reglamento Briuselis I taikymo iÅ¡imtį (Reglamento Briuselis I 1 straipsnio 2 dalies b punktas), toks ieÅ¡kinys pripažintinas civiline ar komercine byla, teisminga atsakovo oficialios buveinės vietos valstybės teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012).

Vadinasi, ieškiniai, tiesiogiai kylantys iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susiję, negali patekti į Reglamento Briuselis I taikymo sritį.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bankroto administratorius, gindamas visų įmonės kreditorių interesus, pareikštu ieškiniu reikalavo atsiskaityti už prekes, kurias atsakovas gavo jau tuo metu, kai jau buvo inicijuojama ieškovo bankroto procedūra, sprendė, kad šis ieškinys yra glaudžiai susijęs su bankroto byloje taikomomis turto likvidavimo procedūromis.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ kvestionuoja ir apeliantas, teigdamas, kad vien aplinkybė, jog ginčo Å¡alių prievolės sukÅ«rimo metu ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėta bankroto procedÅ«ra nepagrindžia Reglamento Briuselis I taikymo iÅ¡imties. Teisingumo Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta bankroto byla, teismams taip pat suteikiama tarptautinė jurisdikcija nagrinėti tiesiogiai iÅ¡ Å¡ios bylos iÅ¡plaukiančius ir glaudžiai su ja susijusius ieÅ¡kinius (Teisingumo Teismo 2009-02-12 sprendimas S. v.

D. M. byloje (C-339/07). Klausimas, ar ieškinys tiesiogiai išplaukia iš bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiškai, t. y. remiantis EB teise ir Teisingumo Teismo suformuluotais dviejų reglamentų taikymo sričių atskyrimo kriterijais:

1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo;

2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių;

3) ar ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ ;

4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, aktyvai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija dėl Reglamento Briuselis I iÅ¡imties netaikymo. Nors ieÅ¡kinį BUAB „MCTL International“ vardu pareiÅ¡kė įmonę atstovaujantis bankroto administratorius, Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nesÄ lygojo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovo bankroto administratorius nenurodo, kad bÅ«tent dėl ginčo įsiskolinimo ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla.

Aplinkybė, kad atsakovas yra vienintelis ieÅ¡kovo akcininkas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės prievolės įvykdymo iÅ¡ jo reikalauti dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tokį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas galėjo pateikti ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra grindžiamas ir specialiomis Ä®BÄ® taisyklėmis ar argumentais, bÅ«dingais tik bankroto princese pradėtoms kitoms byloms (dėl dalyvių ar valdymo organų neveikimo, laiku neinicijavus bankroto, dėl bankrutuojančiai įmonei žalingų verslo ar kitų sprendimų priėmimo, sukėlusių nemokumÄ , dėl pirmenybės teisės kuriems nors iÅ¡ kreditorių suteikimo ir pan.).

PrieÅ¡ingai, bankroto administratorius remiasi bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis pirkimÄ â€“pardavimÄ , atsiskaitymÄ , taigi ieÅ¡kinys paremtas bendrosiomis civilinės teisės normomis ir negrindžiamas vien bankroto teise, t. y. reikalavimo atsiradimas nepriklauso nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto administratorius, taip pat nėra pakankama aplinkybė pripažinti bylÄ glaudžiai susijusia su bankroto byla, kadangi bankroto administratorius turi teisę naudotis savo įgaliojimais, įskaitant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, be to, tokį ieÅ¡kinį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo pareikÅ¡ti ir pats kreditorius.

IeÅ¡kinio pateikimo senaties terminas nėra sÄ lygotas konkretaus bankroto bylos etapo. IeÅ¡kovo reikalavimui dėl pirkimo - pardavimo kainos sumokėjimo taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas deÅ¡imties metų senaties terminas. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju padidėtų bendrovės aktyvai, taip pat nedaro bylos glaudžiai susijusios su bankroto byla, kadangi ieÅ¡kinys neatitinka kitų aukščiau aptartų kriterijų. Taigi bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys nagrinėjamos bylos atveju vertintinas kaip civilinis ginčas, kylantis iÅ¡ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl patenka į Reglamento Briuselis I reguliavimo sritį.Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas byloje dėl Reglamento Briuselis I iÅ¡imties taikymo grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012.

Tačiau CPK 4 straipsnis, numatantis, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėjamos bylos atveju įpareigoja vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, suformuluotais jurisdikcijos nustatymo kriterijais kaip aktualiausia nagrinėjamu klausimu suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, kurioje pagal Teisingumo Teismo praktikÄ suformuluoti aptariamos iÅ¡imties taikymo kriterijai ir bÅ«tinybė juos visus identifikuoti.Konstatavus, kad bankroto administratoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas nėra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kad patektų į Reglamento Briuselis I taikymo iÅ¡imtį, aptartinas atsakovui pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamente Briuselis I įtvirtintas jurisdikcijos taisykles klausimas.Reglamento Briuselis I (naujos redakcijos) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatanti, jog asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę, kas nagrinėjamos bylos atveju reikÅ¡tų Danijos Karalystės teismuose.

BÅ«tent Å¡ios taisyklės, nustatančios bylos teismingumÄ kitos valstybės narės teisme, taikymo ir reikalauja apeliantas, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį, priimtÄ Lietuvos Respublikos teisme, palikti nenagrinėtu. Tačiau jau minėta teismo pareiga ex officio patikrinti bylos teismingumÄ Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.). Reglamente Briuselis I taip pat įtvirtinta ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kuriÄ reikalavimai, kylantys iÅ¡ sutarties, gali bÅ«ti pareikÅ¡ti prievolių vykdymo vietos teismuose, kuri suteikia ieÅ¡kovui galimybę pasirinkti prievolės vykdymo vietos teismų jurisdikcijÄ (7 str. 1 d. a punktas).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis juridinis asmuo, siekiantis patenkinti savo piniginio pobÅ«džio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo atveju prievolės, kylančios iÅ¡ pirkimo - pardavimo teisinių santykių, įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y pardavėjo vardu atidaryta Swedbank banko sÄ skaita, į kuriÄ atsakovas privalėjo pervesti pirkimo kainÄ ir taip įvykdyti savo prievolę (b l. 10, 11), tai leidžia ieÅ¡kovui, vadovaujantis Reglamento Briuselis I 7 straipsnio 1 dalies a punkto įtvirtinta specialios jurisdikcijos taisykle, pasirinkti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ dėl atsakovui A/S SPANVALL reiÅ¡kiamų reikalavimų.

Pažymėtina, kad piniginės prievolės įvykdymo vieta teismų praktikoje jau buvo susieta su sutarties įvykdymo vieta pagal Reglamento Briuselis I specialiosios jurisdikcijos taisyklę, nurodytÄ 7 straipsnio 1 dalies a punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-325/2014). Dėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros vertinimo Atskirajame skunde teigiama ir tai, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimu, nes sprendimÄ , priimtÄ apeliantui už akių, iÅ¡imtinai grindė ieÅ¡kovo pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, neleidžiančia identifikuoti Å¡alių teisinių santykių turinio.Pasisakydamas dėl Å¡io argumento, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2015; 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2011-08-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011), t. y. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikÅ¡mė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daroma iÅ¡vada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ , iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis ir pan.Nesutikdamas su teismo sprendimo už akių iÅ¡vadomis, apeliantas teigia, kad byloje esanti PVM sÄ skaita faktÅ«ra, nors ir turi visus tokiam dokumentui reikiamus rekvizitus, tačiau savaime nepatvirtina jam perduotų prekių fakto ir tokiai savo pozicijai pagrįsti rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1398/2014, iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ , o precedentais yra tik tokie nutartyse iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡kose arba iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Apelianto minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutarties ir nagrinėtos aplinkybės visiÅ¡kai nesutampa, cituojamoje nutartyje buvo sprendžiamas procesinio pobÅ«džio klausimas dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo ir teisės kreiptis į teismÄ realizavimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje neturėjo jokio pagrindo remtis nurodyta nutartimi.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 d.), tai tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, kita vertus, ji nėra vienintelis tokio pobÅ«džio Å¡alių teisinius santykius patvirtinantis dokumentas. Realių sutartinių santykių buvimo faktui pagrįsti kompleksiÅ¡kai vertintinos visos reikÅ¡mingos aplinkybės bei įrodymai.

Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas yra ieÅ¡kovo įmonės debitorių sÄ raÅ¡e (b. l. 9), o debitorių sÄ raÅ¡Ä sudarė su abiems įmonėmis susijęs ieÅ¡kovo buvęs vadovas (kažkuriuo laikotarpiu ir akcininkas, b. l. 13-15) H. C.. Vadinasi, Å¡is asmuo patvirtino tokio reikalavimo apeliantui (įmonės akcininkui, jas įgijusiam iÅ¡ H. C.) realumÄ , o kartu ir prekių, nurodytų sÄ skaitoje, perdavimÄ akcininkui. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos, prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo apeliantui buvo iÅ¡siųstas raginimas įvykdyti prievolę (b. l. 11, 12).

Tuo tarpu apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo už akių teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , pats nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti Å¡alių įvykusio sandorio, kurio metu apeliantui buvo perduotos 2013-03-01 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos prekės, realumu ar tokių teisinių santykių buvimu (CPK 12 str., 178 str.), juolab kad teismas savo iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko bei faktų nustatymo grindžia ir tikėtinumo taisykle (labiau tikėtina, nei netikėtina).

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ios bylos aplinkybes, nepažeidė CPK nustatytų ir teismo praktikoje pateiktų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, o apelianto argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos įrodinėjimo, įrodymų vertinimo klausimais atmetami kaip faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįsti, neįtakojantys priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl procesinės bylos baigties Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės, susijusios su bankrutuojančios įmonės administratoriaus teise užsienio valstybės įmonei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos teisme, suklydo aiÅ¡kindamas 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymo sÄ lygas, nurodydamas neteisingus nutarties motyvus dėl teismingumo pagal nacionalinę teisę (Ä®BÄ® nuostatas), o ne pagal šį reglamentÄ nustatymo.

Tačiau iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais, o procesinės teisės normų pažeidimas teikia pagrindÄ procesiniam teismo sprendimui panaikinti tik tuomet, jeigu dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vis tik padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismas, ir nėra prielaidų manyti, kad galėtų bÅ«ti priimtas kitokio pobÅ«džio (materialiÄ ja prasme) teisinis rezultatas, nei buvo pasiektas byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja              Dalia Kačinskienė