cacd976a-8bda-4faf-8aba-ff5c14dda3e8 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Pareiškėja A-B

           Administracinė byla Nr. A525-821/2010         Procesinio sprendimo kategorija 17.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjoms A. K. ir

B. T.,

pareiškėjų atstovui advokatui Algiui Tursui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo norminę

administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. K. ir B. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir B.

T. praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano dalies teisėtumÄ , pareikÅ¡tÄ

administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. K. ir B. T. skundÄ atsakovui Palangos miesto savivaldybės

tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjos skundu (b. l. 7?10) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamos:

1) pripažinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinius ta apimtimi, kuria nustatyta, jog A. K. nuosavybės

teise priklausantis 1.4605 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir B. T. nuosavybės teise priklausantis 1.4607 ha žemės sklypas,

esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų želdynų teritorijÄ , negaliojančiais.

2) pripažinti A. K. teisę atlikti detaliojo planavimo procedÅ«rÄ dėl nuosavybės teise valdomo 1.4605 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio – kitos paskirties žemė, bendro naudojimo teritorija, urbanizuotų teritorijų vieÅ¡oms erdvėms, pakeitimo, numatant, jog tai gyvenamoji teritorija, mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija.

3) pripažinti B. T. teisę atlikti detaliojo planavimo procedÅ«rÄ dėl nuosavybės teise valdomo 1.4607 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio – kitos paskirties žemė, bendro naudojimo teritorija, urbanizuotų teritorijų vieÅ¡oms erdvėms, pakeitimo, numatant, jog tai gyvenamoji teritorija, mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija.

Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos padavė praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise valdomas 1.4605 ha žemės sklypas, esantis (duomenys

neskelbtini), Palangos m. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų

želdynų teritorijÄ , o B. T. nuosavybės teise valdomo 1.4607 ha žemės sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini), Palangos m. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų

želdynų teritorijÄ , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 4.37, 4.39 straipsniams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 7 punktams bei 3 straipsnio 2 daliai.

Nurodė, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 31 d. įsakymuose Nr. 13.6-5638 ir Nr. 13.6-5611 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkÅ«rimo“, kuriais pareiÅ¡kėjoms atkurtos nuosavybės teisės, nurodyta pagrindinė tikslinė ginčo žemės sklypų žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – kitos paskirties žemė, bendrojo naudojimo teritorija (indeksas B), urbanizuotų teritorijų vieÅ¡osioms erdvėms teritorija (indeksas B3), o patvirtinus Palangos miesto bendrÄ jį planÄ ginčo žemės sklypai priskirti intensyvaus naudojimo įrengtinų želdynų teritorijai. Teigė, kad taip iÅ¡ esmės pažeidžiami pareiÅ¡kėjų teisėti interesai ir lÅ«kesčiai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių reglamentavimo principai, nes pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo režimÄ negalima jokia statyba. Taip pat teigė, jog Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais prieÅ¡ pareiÅ¡kėjų valiÄ nustatytas ginčo žemės sklypų perspektyvinis naudojimo bÅ«das ir užkirstas kelias keisti žemės paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ pareiÅ¡kėjų pageidaujamu bei vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du – į „gyvenamÄ sias teritorijas“, apribota galimybė panaudoti ginčo žemės sklypus toje vietovėje ekonomiÅ¡kai racionaliai veiklai – gyvenamųjų namų statybai, turizmui ir rekreacijai vystyti.

Nurodė, kad 2004 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-143/2004 iš esmės pripažinta pareiškėjų nuosavybės teisės neliečiamybė, nes buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypai 2003 m. gegužės 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 25 nepagrįstai priskirti vietos bendruomenei, rekreacijai ir poilsio tikslams bei valstybės išperkamajai žemei.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 ir 4.39 straipsnius, privatus daiktas negali būti paimamas ir naudojamas visuomenės reikmėms be savininko valios, o nuosavybės teisė gali būti apribota tik įstatymo arba teismo.

Teigė, kad rengiant ir tvirtinant Palangos miesto bendrÄ jį planÄ nebuvo įgyvendintos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymo) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos, pagal kurias teritorijų planavimo tikslai yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ir jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo Å¡ioje teritorijoje sÄ lygų, bei Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios planavimo organizatorių pareigÄ (ir atitinkamai žemės savininkų reikalavimo teisę) nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus atsižvelgti ne tik į visuomenės poreikius, kraÅ¡tovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, urbanistikos, architektÅ«ros, techninius, aplinkosaugos, paveldo apsaugos, žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, bet ir žemės ir kito nekilnojamo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises ir interesus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b. l. 112?123) prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad praÅ¡ymas nepagrįstas teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, o pareiÅ¡kėjos tik suabsoliutina savo nuosavybės teises. Teigė, kad pareiÅ¡kėjoms atkuriant nuosavybę į ginčo žemės sklypus, Å¡ių sklypų naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis buvo nustatyti pagal tuo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo numatyta ne gyvenamoji, o bendrojo naudojimo teritorija, urbanizuotų teritorijų vieÅ¡osioms erdvėms. Å ie teisės aktai ginčijami nebuvo. Teigė, kad bendrojo planavimo objektas yra visas miestas, o ne jo dalis, dėl to negali bÅ«ti tiriama tik objekto dalis, t. y. sprendiniai, pagal kuriuos ginčo sklypai patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų želdinių teritorijÄ .

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atsiliepimų į praÅ¡ymÄ negauta. Trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atstovas direktorius J. K. 2009 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su praÅ¡ymu nesutinka (b. l. 139).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu (b. l. 147?152) pareiškėjų prašymo netenkino – pripažino, kad Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, sprendiniai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad A. K. nuosavybės

teise priklausantis 1.4605 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir B. T. nuosavybės teise priklausantis 1.4607 ha žemės sklypas,

esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų želdynų teritorijÄ , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsniui, 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktams, 2 daliai.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs aktualų teisinį reguliavimÄ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , susijusiÄ su norminių teisės aktų požymių aiÅ¡kinimu, nurodė, kad Palangos miesto bendrasis planas yra norminis teisės aktas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 ir 47 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalies, 4.37 straipsnio 1 dalies ir 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymų. Pažymėta, kad vienas iš įstatymų, kuris gali riboti nuosavybės teises, yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kuriame numatyta, kad nustatyta tvarka patvirtintas bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams (Įstatymo 9 str. 2 d.), t. y. bendrojo plano sprendiniai riboja suplanuotos teritorijos savininkų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai, nėra pagrindas pripažinti, jog šios bendrojo plano dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsniui, 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai. Pabrėžta, kad tokia išvada būtų galima, tik jei būtų konstatuota, kad Palangos miesto bendrasis planas parengtas nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo nustatytos tvarkos.

Nagrinėdamas Palangos miesto bendrojo plano ginčijamų sprendinių atitiktį Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktams bei 3 straipsnio 2 daliai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teisių ir visuomenės poreikių esminiai derinimo proceso instrumentai yra pasiÅ«lymai dėl planavimo dokumento, Å¡iuo konkrečiu atveju – Palangos miesto bendrojo plano ir bendrojo plano vieÅ¡asis svarstymas. Nustatyta, kad Teritorijų planavimo įstatymo numatyta planavimo organizatorių ir visuomenės teisių derinimo tvarka – pasiÅ«lymu teikimu – pasinaudojo tik pareiÅ¡kėja A. K. . Tuo tarpu, nustatęs, kad pareiÅ¡kėja B. T. jokia forma bendrojo plano derinimo procese nedalyvavo, savo valios dėl nuosavybės teise priklausančios žemės perspektyvinio naudojimo planavimo organizatoriui neiÅ¡reiÅ¡kė, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiÅ¡kėjÄ tuometinė padėtis ir bendrojo plano sprendiniai tenkino. Teismo teigimu, ta aplinkybė, kad B.

T. Å¡iuo metu nesutinka su bendrojo plano sprendiniais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bendrasis planas priimtas pažeidžiant visuomenės interesų derinimo mechanizmÄ . Be to, teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. 13.6-5638 ir Nr. 13.6-5611 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkÅ«rimo“, kuriais pareiÅ¡kėjoms atkurtos nuosavybės teisės, 2.1 punktuose nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – kitos paskirties žemė, bendro naudojimo teritorija (indeksas B) urbanizuotų teritorijų vieÅ¡osioms erdvėms (indeksas B3) (b. l. 32?35). Nenustatyta, kad Å¡ie įsakymai bÅ«tų apskųsti, o pareiÅ¡kėjoms priklausančių žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis bendrajame plane iÅ¡liko nepakitę.

Atmestas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog įsiteisėjusiu 2004 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-143/2004 iÅ¡ esmės pripažinta pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės neliečiamybė. Pažymėta, jog Å¡iuo sprendimu konstatuota pareiÅ¡kėjos A. K. teisė atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra ir pripažintos neteisėtomis administracinių aktų dalys, varžančios pareiÅ¡kėjos teises į nuosavybės atkÅ«rimÄ (b. l. 38?40). Tačiau sprendimu nėra konstatuota pačios nuosavybės teisės absoliuti neliečiamybė.

Atsižvelgus į paminėtÄ , konstatuota, kad Palangos miesto bendrojo plano ginčijami sprendiniai neprieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Teismas, nenustatęs Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, nusprendė, kad nėra ir pagrindo pripažinti, jog ginčijama bendrojo plano dalis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Civilinio kodekso 1.2 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies ir 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

III.

PareiÅ¡kėjos A. K. ir B. T. apeliaciniu skundu (b. l. 157?160) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti, kad Palangos bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d.

sprendimu Nr. T2-317, sprendiniai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise priklausantis 1.4605 ha žemės sklypas,

esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir B. T. nuosavybės teise priklausantis 1.4607 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų želdynų teritorijÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsniui, 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktui bei 2 daliai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte nustatytiems teritorijos planavimo tikslams, t.y. formuoti sveikÄ ir harmoningÄ gyvenamÄ jÄ , darbo ir poilsio aplinkÄ , stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstybės teritorijoje visavertes gyvenimo sÄ lygas, suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo Å¡ioje teritorijoje sÄ lygų, taip pat 3 straipsnio 2 daliai, nes nebuvo atsižvelgta į žemės sklypų savininkių B. T. ir A. K. teises naudotis ir valdyti Å¡iuos žemės sklypus.

2. Ginčijami sprendiniai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, CK 1.2, 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, nes ženkliai suvaržo B. T. ir A. K. nuosavybės teises bei pažeidžia jų teisėtus lÅ«kesčius grÄ Å¾inus sklypus vykdyti gyvenamųjų ir kitokių pastatų statybÄ . T. y. joms apribota galimybė panaudoti žemės sklypus toje vietovėje ekonomiÅ¡kai racionaliai veiklai – gyvenamųjų namų statybai, turizmui ir rekreacijai vystyti.

3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bendrojo plano patvirtinimas nėra kliÅ«tis asmeniui kreiptis į teismÄ dėl bendrojo planavimo procese galimai pažeistų jo teisių gynimo teisės aktų nustatyta tvarka, yra nepagrįsta. Nurodo, kad dėl pareiÅ¡kėjos A. K. 2006 m. lapkričio 16 d. planavimo organizatoriui raÅ¡tu pateiktų pasiÅ«lymų, pastabų ir pageidavimų gavo neigiamÄ atsakymÄ , kurį vėliau apskundė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, iÅ¡ kurios taip pat gavo neigiamÄ atsakymÄ . Tai reiÅ¡kia, jog A.

K. išnaudojo visas Teritorijų planavimo įstatyme nustatytas teises reikšti savo nuomonę, pastabas, pageidavimus ir prašymus Palangos miesto teritorijos bendrojo planavimo procese. Kadangi pats planavimo procesas yra užbaigtas, teismui pripažinus planavimo procese padarytus teisių pažeidimus, jo sprendiniai

nesukels jokių teisinių pasekmių. Tokiu būdu vienintelė teisinė galimybė A. K. ir B. T. apginti savo teises

– praÅ¡yti pripažinti Å¡io norminio akto dalies neatitikimÄ Ä¯statymams.

4. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti planavimo organizatoriaus atsisakymÄ Ä¯traukti į bendrÄ jį planÄ pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymÄ dėl teritorijos paskirties pakeitimo ir nutarė, kad tai nėra Å¡io nagrinėjimo dalykas. Kitoje byloje tai negali bÅ«ti atlikta, nes patvirtinus bendrÄ jį planÄ , jis turi norminio akto galiÄ ir pripažinimas, jog nepagrįstai neįtraukti pasiÅ«lymai, nesukels jokių pasekmių.

5. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 ginčijama teritorija nepagrįstai buvo priskirta vietos bendruomenei, kaip skirta rekreacijai ir poilsio tikslams, bei valstybės išperkamai žemei. 2004 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-143/2004 konstatuota, jog detaliojo plano sprendiniai dėl teritorijos naudojimo paskirties nerealizuoti t. y. jokie įrenginiai ar statiniai šiuose žemės sklypuose nebuvo pastatyti, sklypai buvo ir yra laisvi (neužstatyti) ir nenaudojami visuomenės poreikiams, visa tai buvo planuojama atlikti ateityje, tačiau taip ir nerealizuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

PareiÅ¡kėjos A. K. ir B. T. siekia nuginčyti Palangos miesto tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos joms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų želdinių teritorijÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio teisės akto teisėtumÄ pateiktas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tam tikri Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 4.37, 4.39 straipsniams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 7 punktams bei 3 straipsnio 2 daliai.

Bendrojo planavimo dokumentai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami norminiais administraciniais aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartÄ yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo

6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007).

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Ä®statymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rÅ«Å¡is: abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ (ABTÄ® 110 str.) bei praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ryÅ¡ium su individualia byla (ABTÄ® 111 str.). Pagal šį teisinį reguliavimÄ , privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismÄ su abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumÄ . Tačiau Å¡ie asmenys turi galimybę raÅ¡yti iÅ¡tirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimÄ , vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu.

Tačiau remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti praÅ¡ymÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai praÅ¡ymas iÅ¡tirti norminio teisės akto teisėtumÄ yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ tiesioginio ryÅ¡io su individualia byla, kuri, pagal įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, turi bÅ«ti inicijuota dėl pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimo. Bylos medžiaga nepatvirtina kito individualaus ginčo buvimo, iÅ¡skyrus ginÄÄ , kilusį dėl bendrojo plano sprendinių teisėtumo. Kitaip tariant, Å¡ioje byloje nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nepateikė jokių argumentų ar pastabų, kokį konkretų ginÄÄ , kilusį vieÅ¡ojo administravimo srityje, siekia iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjos pagrindinėje byloje. Nėra duomenų, kaip buvo pažeistos pareiÅ¡kėjų teisės, pvz., ar, remiantis ginčijamais bendrojo plano sprendiniais, buvo atsisakyta atlikti vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, ar buvo vilkinimas sprendimų priėmimas arba buvo priimti individualÅ«s teisės aktai, kurie pažeidžia pareiÅ¡kėjų teises, ir pan.

IÅ¡ tiesų iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos pagrindinėje byloje iÅ¡ esmės ginčija Palangos miesto bendrojo plano sprendinius. PareiÅ¡kėjų pateikti argumentai yra susiję su bendrojo plano nustatytais sprendiniais, kurie, pareiÅ¡kėjų teigimu, yra prielaida jų nuosavybės teisių pažeidimams. PareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nurodo, kad patvirtinus Palangos miesto bendrÄ jį planÄ neteisėtai apribojama jų nuosavybės teisė (b. l. 159), tačiau jokių konkrečių vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar priimtų sprendimų, iÅ¡skyrus Palangos miesto bendrojo plano sprendinius, kurie pažeistų jų teises, neskundžia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam, jog bÅ«tų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi bÅ«ti nustatyta, kad Å¡is norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu bÅ«du nulėmė realų ar tariamÄ asmens teisių pažeidimÄ . Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip Å¡is reikÅ¡tų nukrypimÄ nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad nepaisoma kitų ABTÄ® 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sÄ lygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio iÅ¡sprendimui ir yra reikalinga iÅ¡tirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumÄ .

Pažymėtina, kad abi pareiÅ¡kėjos pirmosios instancijos teismui pagrindinėje byloje, be kita ko, pateikė reikalavimus pripažinti jų teisę atlikti detaliojo planavimo procedÅ«rÄ dėl nuosavybės teise valdomų sklypų, naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio pakeitimo, numatant, jog tai gyvenamoji teritorija, mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiÅ¡kėja B. T. apskritai yra inicijavusi vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras dėl ginčijamų žemės sklypų planavimo. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjai A. K. buvo užkirstas kelias tęsti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, susijusias su nuosavybės teise valdomo sklypo planavimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjos inicijavo norminę administracinę bylÄ , pakartotinai siekdamos įgyvendinti bendrojo planavimo metu pateiktus siÅ«lymus. To neneigia ir pačios pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nurodydamos, kad A. K. iÅ¡naudojo visas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytas galimybes reikÅ¡ti savo nuomonę, pastabas, pageidavimus ir praÅ¡ymus Palangos miesto teritorijos bendrojo planavimo procese. PareiÅ¡kėjų teigimu, vienintelė teisinė galimybė A. K. ir B. T. apginti savo teises – praÅ¡yti pripažinti ginčijamo norminio teisės akto dalį prieÅ¡taraujančia įstatymams (b. l. 159).

Å iame kontekste bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad administraciniame teisme, tikrinant teisės normos teisėtumÄ , skirtingai nei sprendžiant administracinius ginčus dėl subjektinės teisės, nesprendžiamas individualios administracinės teisės ar administracinių teisinių santykių klausimas. Norminių administracinių teisės aktų teisėtumo bylose ginčo objektas yra teisės norma, o ne pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė. Pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė, minėta, yra bÅ«tina sÄ lyga norminio administracinio akto teisėtumo patikrai inicijuoti. Tačiau norminių bylų tikslas yra ne iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjo individualų reikalavimÄ , susijusį su jo teisių pažeidimu, bet įvertinti norminio administracinio akto teisėtumÄ , o tai sudaro prielaidÄ iÅ¡spręsti individualiÄ bylÄ . Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjų argumentai, susiję su bendrojo plano sprendinių ginčijimu, kaip paskutine teisinės gynybos priemone, nagrinėjamos norminės bylos kontekste pripažintini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmenims turi būti suteikta galimybė naudotis veiksminga jiems suteiktų teisių teismine gynyba. Nagrinėjamu atveju nėra neigiama, kad bendrojo plano sprendiniai galėtų turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, apie tariamus jų teisių pažeidimus pareiškėjos aiškiai išdėsto tiek skunde pirmosios instancijos teismui pagrindinėje byloje (b. l. 7?10), tiek prašymuose, pateiktuose dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros (b. l. 91?93, 157?160). Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjos nagrinėjamu atveju netinkamai naudojasi teisinės gynybos priemonėmis. Visų pirma paminėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs, kaip užtikrinamas asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. Numatyta ir tvarka, kaip gali būti ginčijami šios teritorijų planavimo stadijos metu priimami sprendimai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 str.

7 d., 32 str.). Savo ruožtu jau įsigaliojusio bendrojo plano sprendinių pakeitimo gali bÅ«ti siekiama, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, arba inicijuojant individualiÄ bylÄ dėl konkrečių vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktų (veikimo arba neveikimo), kurie priimti remiantis galimai neteisėto bendrojo plano sprendiniais, nuginčijimo, ir jos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ . Nagrinėjamu atveju nėra tenkinama viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, reikalingų pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrÄ : apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl asmens teisių pažeidimo.

Pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai asmuo kelia ginÄÄ dėl konkrečių bendrojo plano sprendinių, nustatytų jo valdomo ir (ar) naudojamo žemės sklypo atžvilgiu, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog asmuo turi teisę praÅ¡yti iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , jeigu teisme bÅ«tų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo (2010 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; taip pat žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-324/07).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos nekelia kito savarankiÅ¡ko reikalavimo, iÅ¡skyrus praÅ¡ymÄ panaikinti bendrojo plano sprendinius. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas tiesiogiai susietas tik su Palangos miesto bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinamas iÅ¡ jo, pagrindo pradėti norminę administracinę bylÄ , remiantis ABTÄ® 111 straipsniu, nėra, t.y. praÅ¡ymas iÅ¡tirti Palangos miesto bendrojo plano sprendinių atitiktį įstatymams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ABTÄ® 111 straipsnio nuostatas, todėl teismo sprendimas naikintinas ABTÄ® 142 straipsnio 1 dalies pagrindu, o norminė administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d., 140 str. 1 d. 5 p., 101 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiÅ¡kėjoms inicijavus realų ir individualų administracinį ginÄÄ dėl jų teisių pažeidimo faktiÅ¡kai jų atžvilgiu pritaikius ginčijamÄ norminį aktÄ , Å¡i nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti praÅ¡ymÄ dėl Å¡io norminio akto teisėtumo patikros.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a

Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti. Norminę administracinę bylÄ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinių ta apimtimi, kuria nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise

priklausantis 1.4605 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir B. T. nuosavybės teise priklausantis 1.4607 ha žemės sklypas,

esantis (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į intensyviam naudojimui įrengtinų želdynų teritorijÄ , atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 4.37, 4.39 straipsniams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 7 punktams bei 3 straipsnio

2 daliai, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                             Laimutis

Alechnavičius

                                                                                               Anatolijus

Baranovas

                                                                                               Romanas

Klišauskas