cacd92ac-e92a-4239-875c-420aefc1577b · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1426-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-007498-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 11 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. V.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. V. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas V. V. nurodė, kad jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., praÅ¡o nagrinėti skundÄ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. gruodžio 23 d.

Nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sÄ lygas. Jam bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, iÅ¡ jo buvo atimta galimybė susiraÅ¡inėti su kitais laisvės apribojimo, įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, tad Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai nesilaikė savo įsipareigojimų bei nustatytų teisės aktų, neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalo veikti. Dėl to jis patyrė dvasinę skriaudÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas parodė, kad jam nebuvo leista susiraÅ¡inėti su įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, tačiau kokie teisės aktai pažeisti, pasakyti negali. RaÅ¡tu dėl susiraÅ¡inėjimo nesikreipė. Dėl to patyrė Å¡iokiÄ tokiÄ Ä¯tampÄ , stresÄ . PraÅ¡o priteisti 4 000 Eur neturtinę žalÄ .

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiÅ¡kai laikomas laikotarpiu nuo 2014-06-06 iki 2014-12-23. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laiku pareiÅ¡kėjas pagal Suėmimo vykdymo įstatymÄ turėjo teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims bei gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnis, galiojęs iki 2015-09-01, numatė, kad nuteistųjų, kurie yra kardomo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos namuose, ir kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimi giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Å is straipsnis nuo 2015-09-01 nustojo galios. Skundų ar praÅ¡ymų dėl susiraÅ¡inėjimo gauta nebuvo.PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo V. V. skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta teisė į susiraÅ¡inėjimÄ .Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Nuteistųjų teisė susiraÅ¡inėti reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) (toliau – BVK) 99 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2015-09-01). Å io straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis nuo 2015-09-01 2015-06-23 įstatymu Nr. XII-1818 neteko galios (TAR, 2015, Nr. 2015-11069).Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę ir galimybę susiraÅ¡inėti su visais asmenimis, nesančiais kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose, bei siųsti jiems neribotÄ kiekį laiÅ¡kų.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog negalėjo susiraÅ¡inėti su asmenimis, kurie tuo metu buvo pataisos namuose, tačiau , nors savo skunde ir nurodo, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai nesilaikė savo įsipareigojimų bei nustatytų teisės aktų, neveikė taip, kaip pagal įstatymÄ Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalo veikti, teismo posėdžio metu negalėjo pagrįsti, kokius teisės aktus savo veiksmais pažeidė atsakovas .Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų, toks susiraÅ¡inėjimas, kokio norėjo pareiÅ¡kėjas, tuo metu buvo draudžiamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalimi. PareiÅ¡kėjas niekad raÅ¡tu nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatorių su praÅ¡ymu leisti susiraÅ¡inėti su kokiu tai asmeniu, nenurodė tokio susiraÅ¡inėjimo bÅ«tinybės bei reikalingumo motyvų.

Taip pat pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo ne visÄ laikÄ , jis buvo tai atvežamas į Å iaulių tardymo izoliatorių, tai iÅ¡ jo iÅ¡vežamas, tačiau iÅ¡ kitos vietos nemėgimo raÅ¡yti laiÅ¡kų. Tokiu bÅ«du, kadangi byla yra iÅ¡kelta dėl neturtinės žalos priteisimo, byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai veikė pagal to metu galiojusias teisės normas. Nesant raÅ¡ytinio ir motyvuoto pareiÅ¡kėjo kreipimosi, jog jam bÅ«tinas susiraÅ¡inėjimas su kitais asmenimis, esančiais laisvės atėmimo vietose, atsakovas negalėjo imtis kitų, nei tuo metu reglamentavo teisės aktais, priemonių, dėl susiraÅ¡inėjimo su asmenimis, esančiais laisvės atėmimo vietose.

Ä®vertinus virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė pateikto skundo, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga ir pačio pareiÅ¡kėjo parodymais, tad skundas yra atmestinas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius