2020-12-22 Nr. AB-24554-3-61-3-01178-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2126-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01178-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Viliaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2019 m. vasario 22 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 22 d. gavo VĮ „Regitra“ sprendimą, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti. Pareiškėjas įvertino, kad atsakovo 2019 m. vasario 22 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 dalies. Atsakovas neteisingai ir itin šališkai interpretavo faktines aplinkybes, jų subjektyviuosius požymius, santykį su objektyviaisiais požymiais, todėl priėmė ydingą sprendimą.

Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies dispozicijoje imperatyviai yra nurodyta, jog „Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų“. Pareiškėjo atžvilgiu vairuotojo pažymėjimas buvo suspenduotas būtent skirtingais kalendoriniais metais, t. y. nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ir nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 9 d.

Taigi, šiuo atveju nėra jokio dubliacijos, t. y. Įstatymo doktrininės sampratos 2 (dviejų) kartų pakartotinumo per tuos pačius kalendorinius metus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 40 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai; padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Pažymėjo, kad ANK bei Įstatymas yra ne tik priklausomas vienas nuo kito, tačiau ir tapačiai koreliuoja, tarp kurių prioritetas bei viršenybinė preferencija, implikuojant pažeistus deliktinius straipsnius yra taikoma būtent ANK bendrosios dalies normų straipsniams. Tai reiškia, jog pareiškėjo padarytas pirmasis administracinis nusižengimas buvo būtent 2016 m. liepos 4 d., kurio sankcinė nuobaudos paskirtis buvo pasiekta 2017 m. liepso 3 d. Antrasis pareiškėjo administracinis nusižengimas buvo padarytas 2018 m. vasario 10 d., kurio sankcinė nuobaudos paskirtis buvo pasiekta 2019 m. vasario 9 d.

Pareiškėjas manė, kad VĮ „Regitra neteisingas įstatymo sampratos traktavimas bei interpretavimas, jog pareiškėjui du kartus buvo atimta teisė vairuoti, absoliučiai neatitinka teisės taikymo aspektu ANK 40 straipsnio dispozicijos išaiškinimo, kadangi yra praėjęs lygiai 8 (aštuonių) mėnesių skirtumas nuo pasibaigusios paskutinės sankcinės bausmės iki antrojo padaryto administracinio nusižengimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. vasario 10 d. Anot pareiškėjo, jei jam teisė vairuoti būtų atimta du kartus per tuos pačius kalendorinius metus, tuomet VĮ „Regitra“ sprendimas būtų buvęs teisėtas.

Pažymėjo, kad ANK turi absoliutesnę įstatymo galios persvarą prieš Įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, todėl būtina vadovautis ANK 40 straipsnio dispozicijos normatyviniu taikymu, preziumuojant, jog pareiškėjo naujas administracinis nusižengimas buvo padarytas tik po 8 (aštuonių) mėnesių.

3. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, buvo nustatyta, jog pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 3 d., t. y. 12 mėnesių, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas susigrąžino 2017 m. liepos 22 d. Tuomet 2018 m. vasario 10 d. pareiškėjui už transporto priemonės vairavimą neblaiviam teisė vairuoti transporto priemones atimta 12 mėnesių, t. y. nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 9 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. vasario 22 d. atsakovo priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta jam grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 10 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, administracinių nusižengimų pakartotinumas būtų tik tuo atveju, jeigu pareiškėjui teisė vairuoti būtų atimta du kartus per tuos pačius kalendorinius metus. Tuo tarpu nuo pasibaigusios paskutinės bausmės iki antrojo padaryto administracinio nusižengimo praėjo 8 mėnesiai.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas netinkamai suvokia ANK 40 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų pakartotinumo sampratą bei nėra susipažinęs su suformuota teismų praktika šiuo klausimu. Kaip teisingai pareiškėjas nurodė, ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Kaip matyti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. vasario mėn. rašto, pareiškėjui teisė vairuoti atimta 2016 m. liepos 4 d. – 12 mėnesių. Taigi, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, baigė galioti 2017 m. liepos 3 d. ANK 40 straipsnyje nustatytas 1 metų terminas įsijungia nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 3 d.

Vadinasi, pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 4 iki 2018 m. liepos 3 d. laikotarpiu, negalėjo padaryti analogiško administracinio nusižengimo. Kadangi pareiškėjas analogišką administracinį nusižengimą padarė 2018 m. vasario 10 d., t. y. per vienų metų laikotarpį nuo už pirmąjį administracinį nusižengimą paskirto administracinio poveikio priemonės pabaigos, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikomos Įstatymo nuostatas 24 straipsnio 7 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 15 punkto nuostatos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl VĮ „Regitra“ 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (1.19)-24-857, t. y. atsisakymo grąžinti teisę vairuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta 2016 m. liepos 4 d. 12 mėn. už vairavimą neblaivaus iki 2017 m. liepos 3 d. Pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino 2017 m. liepos 22 d. Pareiškėjui 2018 m. vasario 10 d. vėl buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių iki 2019 m. vasario 9 d., kadangi pareiškėjas vairavo neblaivus. Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupei pateikė prašymą grąžinti vairavimo teises. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupė pareiškėjo 2019 m. vasario 9 d. prašymą persiuntė VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. vasario 19 d. prašymą, 2019 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. (1.19)-24-857, kuriuo atsisakė grąžinti teisę vairuoti.

8. Teismas nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo klausimus reglamentuoja Įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama: 1) įstatymuose nustatytais atvejais;

2) sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama nustatyta tvarka;

3) paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Aprašo 1 punktas numato, kad jame reglamentuojama teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, teisės vairuoti atėmimo Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais ir teisės vairuoti grąžinimo tvarka. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (Įstatymo 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti bei paminėtame punkte nurodytus dokumentus.

Aprašo 14 punkte nustatyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju).

Aprašo 15 punkte nustatyta, kad jei nustatoma, kad teisės vairuoti atėmimo terminas nepasibaigė, nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus), pareiškėjas nepateikė Aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, nepabaigė papildomo vairuotojų mokymo (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju), neišlaikė egzamino (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju), VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1210-799/2016 pareiškėjui už tai, kad jis 2016 m. birželio 19 d. transporto priemonę vairavo neblaivus, buvo paskirta su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių už transporto priemonės vairavimą neblaiviam vėl atimta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 10 d. nutarimu.

11. VĮ „Regitra“ ginčijamą sprendimą – atsisakymą grąžinti teisę vairuoti – priėmė nustačiusi, kad 2016 m. liepos 4 d. pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta 12 mėnesių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taip pat kad 2018 m. pareiškėjui už vairavimą neblaiviam teisė vairuoti buvo atimta antrą kartą 12 mėnesių ir kad nuo minėto 2018 m. vasario 10 d. nutarimo įsiteisėjimo nepraėjo 10 metų. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjui teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į VĮ „Regitrą“ su 2019 m. vasario 19 d. prašymu kreipėsi nepraėjus 10 metų nuo paskutinio, t. y. 2018 m. vasario 10 d. nutarimo įsiteisėjimo, todėl teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui turi būti taikoma Įstatymo 24 straipsnio 7 dalis ir Aprašo 9 ir 15 punktai.

12. Teismas, apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovas VĮ „Regitra“ pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. vasario 19 d. prašymą grąžinti teisę vairuoti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti VĮ „Regitra“ ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VĮ „Regitra“ grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tendencingas ir neobjektyvus, tinkamai nemotyvuotas. Teismas, pareiškėjo vertinimu, neatsakė į pagrindinius skundo argumentus, todėl toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos procesą.

15. Pareiškėjas paaiškina, kad VĮ „Regitra“ neteisingas įstatymo sampratos interpretavimas, jog jam du kartus buvo atimta teisė vairuoti neatitinka teisės taikymo ANK 40 straipsnio išaiškinimo, nes yra praėjęs aštuonių mėnesių skirtumas nuo psibaigusios paskutinės sankcijos bausmės iki antrojo padaryto administracinio nusižengimo. Pažymi, jog pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas non bis in idem (negalima du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus.

16. Atsakovas VĮ „Regitra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismos prendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas netinkamai suvokia ANK 40 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų pakartotinumo sampratą bei nėra susipažinęs su suformuota teismų praktika šiuo klausimu. Pareiškėjui teisė vairuoti atimta 2016 m. liepos 4 d. – 12 mėnesių. Taigi, kaip nurodo atsakovas, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas baigė galioti 2017 m. liepos 3 d. ANK 40 straipsnyje nustatytas 1 metų terminas įsijungia nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 3 d. Vadinasi, pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 3 d. laikotarpiu negalėjo padaryti analogiško administracinio nusižengimo. Kadangi pareiškėjas analogišką administracinį nusižengimą padarė 2018 m. vasario 10 d., t. y. per vienų metų laikotarpį nuo už pirmąjį administracinį nusižengimą paskirto administracinio poveikio priemonės pabaigos, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikomos Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies bei Aprašo 15 punkto nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (1.19)-24-857 „Dėl prašymo grąžinti teisę vairuoti“, kuriuo pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies bei Aprašo 15 punkto nuostatomis, atsisakyta grąžinti teisę vairuoti.

19. Pareiškėjas prašo bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją. Pagal ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį ir byloje nagrinėjamus klausimus, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui. Todėl pareiškėjo prašymas sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją netenkinamas.

20. Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymos kopiją, VĮ „Regitra“ pažymą apie išlaikytą teorijos egzaminą ir Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo kopiją.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 24 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis ir 24 straipsnio 8 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 68-3401) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Įstatymo 24 straipsnio 7 dalies (2013 m. birželio 13 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, atkreipė dėmesį į tai, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas; šis principas savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą; ar atitinkamu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas konstitucinis principas non bis in idem, galima atsakyti tik įvertinus teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmeniui, kuriam antrą kartą pagal Administracini teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK), Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) ar Baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) už teisės pažeidimą, padarytą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taikoma uždraudimo sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (uždraudimas naudotis šia teise), kartu taikoma savo esme tapati specialioji sąlyga – atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas. Pagal ATPK 27 straipsnio 1 dalį (2013 m. birželio 20 d. redakcija), ANK, inter alia (be kita ko) 420 straipsnio 5 dalį (2019 m. kovo 26 d. redakcija), 423 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 26 d. redakcija), 426 straipsnio 7 dalį, 427 straipsnio (2019 m. sausio 11 d. redakcija) 2 dalį, BK 68 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 11 d. redakcija) maksimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (uždraudimo ja naudotis) trukmė yra (buvo) penkeri metai, t. y. dukart trumpesnė, negu ginčijamoje Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (2013 m. birželio 13 d. redakcija) nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo terminas.

25. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (2013 m. birželio 13 d. redakcija) nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, todėl Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (2013 m. birželio 13 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti asmenį antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką.

26. Taigi Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 68-3401) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo K. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-857 „Dėl prašymo grąžinti teisę vairuoti“ ir įpareigoti valstybės įmonę „Regitra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą grąžinti teisę vairuoti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys