cacbc7b4-ab3e-442c-91e9-c1a5f0dcd75b · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=ACB25848-6000-4059-AEA9-AB86F9AFB79C">Nr.2-54</a>13\97 Civilinė byla Nr. e2YT-3364-490/2021 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01987-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolanta Damulienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas paveldėjimo teisės tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldėtÄ sutuoktinės turtÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo M. K. sutuoktinė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas su A.

K. susituokė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas turi sūnų R. K., gimusį (duomenys neskelbtini) Po A. K. mirties liko santuokoje kartu su pareiškėju įgytas nekilnojamasis turtas, priklausantis abiem sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – gyvenamasis namas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo sutuoktinės mirties paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Pareiškėjas nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki pat sutuoktinės mirties gyveno kartu su A.

K. ir vedė bendrÄ Å«kį. Po sutuoktinės mirties jis ir toliau liko gyventi bendrame Å¡eimos name, kuriame liko visi mirusiosios asmeniniai ir buities daiktai, kuriuos jis perėmė, taip faktiÅ¡kai priimdamas sutuoktinės palikimÄ . PareiÅ¡kėjas iki Å¡iol gyvena name (duomenys neskelbtini). Namu ir žemės sklypais rÅ«pinasi bei valdo kaip savo, reikalui esant, atlieka namo ar kiemo einamÄ jį remontÄ , moka mokesčiu už komunalines paslaugas, rÅ«pinasi žemės sklypais, moka žemės mokestį, turtas apdraustas.

SÅ«nus R. K. į motinos paliktÄ turtÄ nepretenduoja, daugiau įpėdinių nėra. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o teismo jį tenkinti. Patvirtino, kad tėvas M. K. su mama A. K. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki pat mamos mirties. Po motinos mirties tėvas M. K. ir toliau liko gyventi bendrame Å¡eimos name, kur liko visi mirusiosios asmeniniai ir buities daiktai, ir kuriuos jis visus perėmė, taip faktiÅ¡kai priimdamas po motinos mirties likusį palikimÄ .

Tėvas iki Å¡iol gyvena name (duomenys neskelbtini). Namu ir žemės sklypais rÅ«pinasi ir valdo kaip savo. Jis į motinos A. K. paliktÄ turtÄ nepretenduoja, daugiau įpėdinių nėra. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos A. K. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. K. paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas M. K. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad teismui konstatavus, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo faktinį palikimo priėmimÄ , Nacionalinė žemės tarnyba neprieÅ¡taraus juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui.

PraÅ¡o nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims praneÅ¡ta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kimas tenkinamas. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas M. K. ir A. K. (L.) susituokė (duomenys neskelbtini).

A. K. ir M. K. susilaukė vieno vaiko R. K., gimusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties liko santuokoje su pareiškėju įgytas nekilnojamasis turtas, priklausantis abiem sutuoktiniams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, varteliai, WC, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini);

žemės sklypai (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki pat sutuoktinės A. K. mirties gyveno kartu su A. K. ir vedė bendrÄ Å«kį bendrame Å¡eimos name, adresu: (duomenys neskelbtini), kur liko ir toliau gyventi po sutuoktinės mirties. Name liko visi mirusiosios sutuoktinės asmeniniai ir buities daiktai, kuriuos pareiÅ¡kėjas perėmė, taip faktiÅ¡kai priimdamas sutuoktinės palikimÄ . PareiÅ¡kėjas M. K. iki Å¡iol gyvena minėtame Å¡eimos name, namu ir žemės sklypais rÅ«pinasi, valdo kaip savo, esant bÅ«tinybei, atlieka namo ar kiemo einamÄ jį remontÄ , moka už komunalines paslaugas, rÅ«pinasi žemės sklypais, moka žemės mokestį.

Turtas yra apdraustas. Å ios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. K. po sutuoktinės A. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ ir priėmė sutuoktinės palikimÄ po jos mirties, pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Jonavos rajono 2-ojo notaro biure po A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų A.

K. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Suinteresuoti asmenys prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nepareiÅ¡kė. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti.

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ . Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. po sutuoktinės A. K. mirties palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė pradėdamas jos turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

FaktiÅ¡kai valdydamas palikimÄ sudarantį turtÄ , M. K. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti sutuoktinės palikimÄ . Nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas aukščiau iÅ¡tirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiÅ¡kimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimÄ , įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ .

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldėtÄ sutuoktinės turtÄ . Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei nepriteisiamos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ sutuoktinės turtÄ .

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Teisėja Jolanta Damulienė