2022-01-05 Nr. AB-315-3-61-3-02715-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2308-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02715-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Skolvalda“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės kompanija“) dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. V4-175 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „Skolvalda“ skyrimo“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas) ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. V4-176 „Dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V4-175 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „Skolvalda“ skyrimo“ patikslinimo“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas) (toliau kartu – ir Įsakymai); 2) įpareigoti Tarnybą sudaryti pareiškėjui galimybę patikrinimo metu susipažinti su medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti nuomonę dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. D4-1395 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Skolvalda“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada); 3) įtarus, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) bei Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 (toliau – ir Veiklos priežiūros taisyklės), nuostatos galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl tų teisės aktų konstitucingumo; 4) priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiami Įsakymai buvo priimti nevykdant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymo dėl tiriamo skundo apimties, nevykdant pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, konstitucinio proceso šalių lygybės principo.

2.2. Pareiškėjas yra bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Šiaurės kompanija“ (toliau – ir Įmonė), kurią administruoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skolvalda“, kreditorius ir akcininkas – kaip kreditorius pareiškėjas yra suinteresuotas atgauti didesnę pinigų sumą bankroto metu, o kaip akcininkas – kad visi kreditoriai atgautų didesnes pinigines sumas bei, kad likusi po administravimo suma būtų išmokėta kreditoriams. Tarnybai turi būti keliami didesni standartai, tačiau atsakovas nesilaiko proporcingumo ir lygybės principų, patenkina tik vienos grupės ir paneigia pareiškėjo interesus. Pareiškėjas ir kiti kreditoriai buvo ir yra bankroto metu silpnesnioji, mažiau patyrusi teisiniuose reikaluose, turinti mažiau informacijos, ekonomiškai silpnesnė (kadangi yra suvaržyti laikinųjų apsaugos priemonių) konfliktinės situacijos šalis, nei kita šalis – bankroto administratorius, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, Tarnyba.

2.3. Tarnyba 2020 m. balandžio 25 d. nusprendė atlikti neplaninį UAB „Skolvalda“ veiklos patikrinimą. Šis patikrinimas buvo atliekamas nuo 2020 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., tačiau pareiškėjas jokios informacijos dėl vykdomo patikrinimo sustabdymo nėra gavęs, o 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos suteikimo. 2020 m. liepos 7 d. Tarnyba raštu atsakė, kad patikrinimas vyksta, terminai nėra suėję, o apie pabaigą ir priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas papildomai. Taip pat pareiškėjui pasiūlyta susipažinti su patikrinimo pagrindais, nurodytais Tarnybos direktoriaus įsakyme. 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. skunduose buvo prašoma sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus, kadangi susidaro situacija, kad pareiškėjas gali pateikti savo nuomonę (paneigti teiginius) tik Tarnybai priėmus išvadą, nes iki to laiko informacija jam nėra teikiama. Tik kreipęsis į teismą jis gali pasisakyti dėl kaltinimų. Tarnyba neatliko pareiškėjo apklausos, taip pat neatsakė į pareiškėjo prašymus jį apklausti.

2.4. Tarnyba nurodė, kad administratorius paaiškinimuose teigė, jog veiklos ataskaita buvo pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui 2015 m. vasario 25 d., tačiau nutylėjo, kad kreditoriai šios ataskaitos nepatvirtino ir įpareigojo ją perdaryti, pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Bankroto administratorius šio nurodymo iki šiol neįvykdė, todėl prašymas pateikti šiuos dokumentus yra teisėtas, priešingai nei konstatavo Tarnyba. Pareiškėjas negali įrodyti šios aplinkybės pateikdamas kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi administratorius, suprasdamas šių nutarimų svarbą, sąmoningai neteikia jų kreditoriams ir šią informaciją slepia. Kreditorių susirinkimo protokolų administratorius nepateikė ir Tarnybai, tokiu būdu ją suklaidino.

2.5. Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje pateiktu argumentu, kad skunduose dėl 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kelti klausimai yra šių skundų pagrindu iškeltos civilinės bylos dalykas, todėl turėtų būti ir, kaip matyti iš turimos informacijos, yra išnagrinėti įmonės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo, kadangi Finansų ministerijos nurodyme atlikti tyrimą yra nustatyta jo apimtis – Tarnybai nurodyta priimti sprendimus dėl teismo nenagrinėtų ginčo klausimų. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos matyti, kad teismas nagrinėjo ne pareiškėjo keliamus klausimus, t. y. neteisėtus bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiksmus, o tik administravimo dydžio teisingumą ir paskaičiavimą, tačiau teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų. Tad Tarnybos neplaninis patikrinimas neįgyvendina Finansų ministerijos nurodymo, taip pat nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų bankroto administratoriaus pažeidimų. Tarnyba taip pat netyrė 2020 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. pateiktų atsiliepimų.

2.6. Nors teisės aktai ir nenurodo pareigos bankroto administratoriui pranešti kreditoriams apie jo kreipimąsi į teismą, tačiau tai paneigia principą, jog valstybinės institucijos tarnauja žmonėms. Bankroto administratorius slepia informaciją.

2.7. Neplaninis patikrinimas vyko daugiau nei 3 mėnesius, pareiškėjas taip pat negavo informacijos, kad patikrinimas buvo sustabdytas. Atsakovo 2020 m. liepos 7 d. atsakymas (į pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. raštą) ir Tarnybos pozicija neatitinka gero administravimo principo. Be to, Tarnyba nepagrįstai suvienodino administratorių su kita proceso šalimi bei nurodė, kad administratorius yra nekaltas, nežinojo įstatymų, jog jį skriaudžia kreditorius ir akcininkas.

2.8. Tiriant tik mažą pažeidimų dalį, nesurinkus pakankamai įrodymų, neapklausus kitos proceso šalies, nebuvo galima ir tinkamai įvertinti atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes – Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo sunkinančių aplinkybių. Be to, gerojo administravimo principo neatitinka ir išvada, kad „būtų tikslinga Administratoriui skirti nurodymą ištaisyti savo veiklos trūkumus bei iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus“.

2.9. Netinkamai atlikus tyrimą, negalėjo būti priimti skundžiami Įsakymai, kurie buvo priimti skubotai. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, jog Įsakymai buvo taisyti. Skundžiamų Įsakymų turinys, vertinant juos skunde nurodytų aplinkybių aspektu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu, kuris buvo patikslintas 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu, konstatuota, kad nemokumo administratorius UAB „Skolvalda“ (toliau – ir Administratorius) pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai buvo sąlygoti ir JANĮ nuostatų naujumo bei praktikos teikiant informaciją pagal JANĮ nebuvimo, siekiant ištaisyti Administratoriaus veiklos trūkumus, jam buvo paskirtas nurodymas ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

3.2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas nuomone, kad Tarnyba netyrė visų pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. skunduose nurodytų pažeidimų bei, kad tokie veiksmai pareiškėjui turi tiesioginės reikšmės bei sukelia jam teisines pasekmes.

3.3. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė ne prašymą (skundą) dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl institucija turi pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą, taip pat paaiškinti, kaip reaguota į pranešimą. Tai ir buvo padaryta Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštais „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“. Toks pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Tarnybos įsakymas nagrinėjamu atveju galėjo sukelti pasekmes tik Administratoriui.

3.4. Tarnyba atliko Administratoriaus neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti Išvadoje konstatuoti pažeidimai bei paskirti nurodymai juos ištaisyti. Atsakovui yra paskirta vertinti konkrečius nemokumo administratorių veiksmus, pasireiškusius JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo pažeidimu, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu. JANĮ 136 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai prižiūrėti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokioje srityje ir kaip pastarasis veikia. Pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skunde, be klausimo dėl atsisakymo pateikti ataskaitas (bendradarbiavimo), taip pat keliami klausimai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos teikimo bei grasinimo ir diskriminacijos. Pareiškėjui keliant pastaruosius klausimus buvo interpretuojami Administratoriaus teiginiai, pateikti pareiškėjui Administratoriaus 2020 m. kovo 12 d. el. laiške, tačiau šiuo atveju nepateikta ir Tarnybos nenustatyta jokių nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų požymių. Tarnyba Išvadoje informavo, kad minėti klausimai priskirti nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams, kadangi yra susiję su Nemokumo administratorių etikos kodekso nuostatų laikymusi. Tarnybos turimais duomenimis, Nemokumo administratorių rūmams 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. skundą buvo perdavusi Finansų ministerija, tad šie skundai pakartotinai nebuvo perduoti.

3.5. Išvadoje nurodyta, kad kiti pareiškėjo pateikti prašymai dėl informacijos pateikimo, tiek juos vertinant kaip JANĮ įtvirtintos kreditoriaus teisės gauti informaciją apie Įmonės finansinę būklę, nemokumo procesą įgyvendinimą, tiek kaip reikalavimą pagrįsti siūlomus nutarimų projektus ar kt., nelaikytini pagrįstais, t. y. Administratorius neprivalėjo jų tenkinti. Jokie teisės aktai nenustato kreditoriui ar kitam bankroto byloje dalyvaujančiam asmeniui teisės, o nemokumo administratoriui pareigos atsiskaityti už savo veiklą teikiant besikreipusiajam jo pageidaujamas ataskaitas, informaciją, nenurodytą JANĮ. JANĮ taip pat nenustato kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisės gauti nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų, kurie teiktini tik kreditorių susirinkimui.

3.6. Nemokumo administratorius taip pat neturi pareigos informuoti kreditorių apie tai, kad kreipėsi į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, šiame kreipimesi nurodyti kreditorių kontaktų. Suinteresuoti asmenys apie nagrinėjamą bylą informuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, paprastai civilinę bylą nagrinėjančios teismo, kas ir buvo padaryta įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo, informuojant ir pareiškėją apie Administratoriaus skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu. Pareiškėjas civilinėje byloje teikė savo poziciją, prašymus. Kreditorių surinkimo priimamų nutarimų teisėtumo klausimą vertina tik teismai. Nagrinėjamoje situacijoje Tarnyba Išvadoje pagrįstai nevertino kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų bei nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo klausimai buvo išnagrinėti Įmonės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. pateikė skundus Finansų ministerijai ir Tarnybai, prašydamas atlikti tyrimą dėl Administratoriaus veiksmų ir pateikti Įmonės kreditoriams pareiškėjo prašomą informaciją. Tarnyba 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (10.4.E) D2-1013 paprašė Administratoriaus iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skunde nurodytų aplinkybių. Finansų ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu (numeris nenurodytas) „Dėl skundų nagrinėjimo“ nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skundą nukreipė ir Nemokumo administratorių rūmams (toliau – ir NAR), prašydama Tarnybos ir NAR pagal kompetenciją išnagrinėti skundą ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti pareiškėjui.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skunduose nurodyti klausimai iš esmės yra klausimai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, kurie bus nagrinėjami 2020 m. gegužės 4 d. rašytiniame teismo posėdyje, Finansų ministerija Tarnybos ir NAR prašė išnagrinėti skundą ir atsakyti pareiškėjui apie priimtus sprendimus dėl teismo nenagrinėtų ginčo klausimų. Tarnyba 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-1135 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Skolvalda“ veiksmų“ informavo Administratorių apie pradėtą patikrinimą ir paprašė pateikti išsamius paaiškinimus į pareiškėjo skunduose keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas. 2020 m. liepos 16 d. (registracijos Nr. D1-3997) Tarnyba gavo Administratoriaus papildomus paaiškinimus. 2020 m. liepos 20 d. priimtas išvados projektas Nr. D4-1282, 2020 m. liepos 21 d.

Administratorius buvo supažindintas su išvados projektu. 2020 m. rugpjūčio 3 d. priimta Išvada, kuria Tarnyba siūlė už patikrinimo metu nustatytus JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punkto (pernelyg formaliai vertino pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. el. laiške pateiktą prašymą ir nepagrįstai nepateikė jam 2020 m. kovo 13 d. Įmonės kreditorių susirinkimo papildomos medžiagos, t. y. turto vertinimo ataskaitų tiesiogiai el. paštu (ar kitu būdu) ar nuorodos, kur jas būtų galima rasti) ir 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto (nepateikė pareiškėjui visų Įmonės kreditorių susirinkimų (įskaitant ir 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimą) sprendimų (pvz., šių susirinkimų protokolų), JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose nurodytos informacijos) pažeidimus Administratoriui poveikio priemonių netaikyti, tačiau, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai yra sąlygoti ir JANĮ nuostatų naujumo bei praktikos teikiant informaciją pagal JANĮ nebuvimo, siekiant ištaisyti Administratoriaus veiklos trūkumus, Administratoriui skirti nurodymą: pavesti Administratoriui ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. 2020 m. rugpjūčio 4 d. priimtas skundžiamas įsakymas Nr. V4-175, kuriuo Tarnybos direktorius nusprendė už Išvadoje nurodytus pažeidimus Administratoriui skirti nurodymą – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. 2020 m. rugpjūčio 5 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas įsakymas Nr. V4-176, kuriuo minėto 2020 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo 3 pastraipa buvo patikslinta, nusprendžiant už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, nemokumo administratoriui UAB „Skolvalda“ skirti nurodymą – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus 2020 m. kovo 6, 10 ir 20 d. prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

6. Teismas pabrėžė, kad Tarnyba atliko Administratoriaus neplaninį patikrinimą, šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog, esą, Tarnyba nepagrįstai atsisakė atlikti Administratoriaus neplaninį patikrinimą, tačiau pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad atsakovas formaliai atliko neplaninį patikrinimą, priėmė neproporcingai švelnų Įsakymą Administratoriui, todėl prašė panaikinti Įsakymus ir įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą iš naujo, be kita ko, suteikiant pareiškėjui galimybę susipažinti su medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti nuomonę.

7. Teismas pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia yra svarbu nustatyti, ar ginčijami Tarnybos Įsakymai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nes tik tokiu atveju būtų galima vertinti, ar pareiškėjo teisės ir (ar) saugomi interesai buvo pažeisti.

8. Teismas nurodė, kad, pradėjus neplaninį patikrinimą, nemokumo administratorių veiklos priežiūros tvarką reglamentavo ir reglamentuoja nuo 2020 m. vasario 14 d. galiojančios Veiklos priežiūros taisyklės. Administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija – Tarnyba, administratorių veiklą tikrina organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus (Veiklos priežiūros taisyklių 2, 5 p.). Informacija apie atliekamą patikrinimą su patikrinimu nesusijusiems asmenims teikiama tik tada, kai patikrinimas yra baigtas (16, 19, 20 p.). Šios Veiklos priežiūros taisyklės buvo detalizuotos skundžiamų Įsakymų priėmimo metu galiojusiomis Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog pagal tokio turinio teisinį reguliavimą (esminės nuostatos, buvusios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintose Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėse, kuriomis vadovaujantis formuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, lyginant su šioje byloje aktualiose Veiklos priežiūros taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, nepasikeitė), sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali daryti įtaką tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, be kita ko, skundą padavusių, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių (ar pageidaujančių būti) įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-910-624/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1451-629/2018, 2020 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1933-756/2020).

9. Teismas, atsižvelgęs į minėtą išdėstytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad skundžiami Įsakymai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kuriuos jis turėjo galimybę ginti bankroto byloje civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo, taip pat skundo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą iš naujo, be kita ko, suteikiant pareiškėjui galimybę susipažinti su medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti nuomonę. Teismas pabrėžė, kad atsakovas skundžiamais Įsakymais iš esmės įpareigojo Administratorių ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus 2020 m. kovo 6, 10 ir 20 d. prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus; taigi, iš esmės Tarnyba veikė pareiškėjo interesais, teikdama nurodymą Administratoriui.

10. Teismas, įvertinęs, kad skundžiamais Įsakymais nėra pažeidžiami pareiškėjo interesai, priėjo prie išvados, kad nėra jokių argumentų abejoti dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, Veiklos priežiūros taisyklių nuostatų prieštaravimo Konstitucijai nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šio pareiškėjo prašymo netenkino.

11. Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje nėra nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma neturtinė žala yra deklaratyvaus pobūdžio, neįrodyta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir įpareigoti teismą priimti skundą nagrinėti teisme. Teismui atsisakant tai atlikti, prašo ištirti šios bylos kontekste šios teisės normos atitikimą Konstitucijai arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tyrimo atlikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Pareiškėjas padavė skundą teismui šiais pagrindais: 1) teisės normos taikymo, galbūt pažeidžiančios Konstitucijoje įtvirtintas teises ir laisves; 2) neveikimo, galbūt privedančio prie Konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo; 3) dėl pirmais dvejais veiksniais, galbūt neteisėtais, tai yra pažeidžiančiais pareiškėjo teises ir laisves, priimtos Išvados priėmimo; 4) pasirėmus šia Išvada, galbūt neteisėta, priimtais įsakymais, galbūt pažeidžiančia pareiškėjo teises ir laisves.

12.2. Teismo formuojama praktika ir Išvada grįsta teisės aktu, dėl kurio atitikimo Konstitucijai arba aukštesnės teisės galią turinčiam teisės aktui ginčija pareiškėjas, todėl teismas turėjo, visų pirma, spręsti klausimą dėl šio teisės akto teisėtumo ir negalėjo remtis neištirto teisės akto pagrindu padarytomis išvadomis ir nuspręsti, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą.

12.3. Pareiškėjas posėdžio metu pareiškė procesinius prašymus teismui: 1) dėl pareiškėjo nustatymo silpnesniąja proceso šalimi ir taikymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalies ir 80 straipsnio 2 punkto išimtis būti aktyviu ir nebūti saistomu pareiškėjo reikalavimo formuluotėmis; 2) vadovaujantis ABTĮ 11 straipsnyje numatytais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais teismo posėdyje spręsti teisės aktų teisėtumo klausimą, o tik teismui pasisakius šiuo klausimu ir esant būtinybei – nagrinėti kitus pareiškėjo keliamus klausimus; teismas neišsprendė šių pareiškėjo procesinių klausimų nutartyje.

12.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Įsakymai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kuriuos jis turėjo galimybę ginti bankroto byloje civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka, kadangi pati įsakymo formuluotė paneigia šį teismo teiginį. Įsakymas įpareigoja administratorių iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymus ir pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus, tai yra iš šios formuluotės matoma, kad pareiškėjas yra proceso dalyvis ir šis įsakymas turi įtakos jo teisių ir teisėtų interesų gynimui. Tokiu būdu teismui atmetus skundą kaip nepagrįstą, susidaro teisinė situacija, kada teismas iš karto paneigia pareiškėjo teisę ir realias galimybes į teisingą bylos išnagrinėjimą, o tai paneigia ir Konstitucijoje įtvirtinta galimybę apginti pažeistas teises teisme.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Teismo sprendime buvo vertinamas pareiškėjo keliamas klausimas dėl nemokumą reguliuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai, nurodant, kad įvertinus, jog skundžiamais Įsakymais nėra pažeidžiami pareiškėjo interesai, nėra jokių argumentų abejoti minėtų teisės aktų nuostatomis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo pateikto pirmosios instancijos teismui skundo turinį, akivaizdžiai galima daryti išvadą, kad pareiškėjas jame pateikia savo subjektyvų aplinkybių vertinimą dėl nemokumą reguliuojančių teisės aktų atitikimo Konstitucijai, kurie nėra pagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Tarnyba nėra institucija, kuri nagrinėja tarp nemokumo proceso dalyvių kylančius ginčus, gina kreditorių ar kitų šalių pažeistas teisės ar teisėtus interesus. Taigi, visi nemokumą reguliuojantys teisės aktai, nustatantys Tarnybos atliekamas priežiūros funkcijas, yra pritaikyti šioms funkcijoms atlikti bei, Tarnybos vertinimu, neprieštarauja Konstitucijai.

13.2. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kaip į priežiūros instituciją, kad būtų įvertinti Administratoriaus veiksmai Įmonės bankroto byloje. Savo ruožtu Tarnyba vadovaudamasi tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31, 33, 37 straipsniais, tiek Veiklos priežiūros taisyklėmis, turi teisę tikrinti kaip nemokumo administratoriai laikosi teisės aktų, reguliuojančių jų veiklą, reikalavimų bei esant poreikiui – taikyti jiems poveikio priemones, teikti konsultacijas ir pan. Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl galbūt padarytų pažeidimų taip pat užtikrina VAĮ nuostatos, tačiau tokiu atveju laikytina, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė ne prašymą (skundą) dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl institucija turi pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą pranešusiam asmeniui, kaip reaguota į jo pranešimą. Tai ir buvo padaryta Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštais „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“. Toks institucijos pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t. y. jam nėra suteikiamos jokios naujos teisės ir (ar) sukuriamos pareigos. Tarnybos sprendimas nagrinėjamuoju atveju galėjo sukelti pasekmes tik Administratoriui, kurio veiksmuose administruojant Įmonės bankroto procesą nustačius pažeidimus buvo skirtas nurodymas. Tačiau Tarnybai priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų administruojant bankroto procedūrą, jokios pasekmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms neatsiranda. Teismas taip pat nurodė, kad asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių (ar pageidaujančių būti) įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui. Tokios nuostatos laikosi formuodamas teismų praktiką ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2741/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1080-552/2015). Taigi esamoje situacijoje yra akivaizdu, kad pareiškėjui manant, jog Administratorius savo veiksmais pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, jos pareiškėjo turėtų būti ginamos Įmonės bankroto procesą kontroliuojančiame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V4-175 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „Skolvalda“ skyrimo“ ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. V4-176 „Dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V4-175 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „Skolvalda“ skyrimo“ patikslinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

15. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde reikalavimą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijami įsakymai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

18. Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. ir balandžio 10 d. pateikė skundus Finansų ministerijai ir Tarnybai, prašydamas atlikti tyrimą dėl Administratoriaus veiksmų ir pateikti Įmonės kreditoriams pareiškėjo prašomą informaciją.

19. Tarnyba 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (10.4.E) D2-1013 paprašė Administratoriaus iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skunde nurodytų aplinkybių.

20. Finansų ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu „Dėl skundų nagrinėjimo“ nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skundą nukreipė ir Nemokumo administratorių rūmams (toliau – ir NAR), prašydama Tarnybos ir NAR pagal kompetenciją išnagrinėti skundą ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti pareiškėjui. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skunduose nurodyti klausimai iš esmės yra klausimai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, kurie bus nagrinėjami 2020 m. gegužės 4 d. rašytiniame teismo posėdyje, Finansų ministerija Tarnybos ir NAR prašė išnagrinėti skundą ir atsakyti pareiškėjui apie priimtus sprendimus dėl teismo nenagrinėtų ginčo klausimų.

21. Tarnyba 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-1135 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Skolvalda“ veiksmų“ informavo Administratorių apie pradėtą patikrinimą ir paprašė pateikti išsamius paaiškinimus į pareiškėjo skunduose keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas. 2020 m. liepos 16 d. (registracijos Nr. D1-3997) Tarnyba gavo Administratoriaus papildomus paaiškinimus.

22. 2020 m. rugpjūčio 3 d. priimta Išvada, kuria Tarnyba siūlė už patikrinimo metu nustatytus JANĮ pažeidimus Administratoriui poveikio priemonių netaikyti, tačiau, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Administratoriui skirti nurodymą: pavesti Administratoriui ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti AVNT apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

23. Tarnybos direktorius 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V4-175 nusprendė už Išvadoje nurodytus pažeidimus Administratoriui skirti nurodymą – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

24. Tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V4-176 Tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V4-175 3 pastraipa buvo patikslinta ir išdėstyta taip: „nusprendžiu už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus Patikrinimą, nemokumo administratoriui UAB „Skolvalda“ skirti nurodymą – ištaisyti Patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus 2020 m. kovo 6, 10 ir 20 d. prašymus ir informuoti AVNT apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus“.

25. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra.

26. Pagal Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktą administratorių veiklos priežiūrą atlieka priežiūros institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taisyklių 5 punktas (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 1K-30 redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 5 d.) nustatė, kad priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama: planinius patikrinimus, kurie numatomi priežiūros institucijos vadovo tvirtinamame atitinkamais kalendoriniais metais planuojamų patikrinti administratorių veiklos patikrinimų plane (toliau – planinių patikrinimų planas), skelbiamame priežiūros institucijos interneto svetainėje; neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami priežiūros institucijos vadovo sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.

27. Patikrinimo išvadoje nurodomi pažeidimai (jeigu jie nustatyti), nustatytų pažeidimų reikšmingumas, pasikartojimas, trukmė ir pasiūlymai dėl Taisyklių 13 punkte nurodytų priežiūros institucijos vadovo sprendimų priėmimo (Taisyklių 9 p.).

28. Taisyklių 13 punktas nustato, kad priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su patikrinimo išvada, įvertinęs JANĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinimo išvados rengėjų siūlymą skirti (neskirti) JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatytus (-ų) nurodymus (-ų) ir (arba) JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytas (-ų) poveikio priemones (-ių) administratoriui, o kai administratorius juridinis asmuo, – ir (arba) jo vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinto proceso administravimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikrinimo išvados gavimo dienos priima sprendimą: dėl JANĮ nustatytų nurodymų ir (arba) poveikio priemonių; skirti (neskirti) JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatytus (-ų) (vieną (-o) arba abu (abiejų) nurodymus (-ų); skirti (neskirti) poveikio priemonę (-ės) – įspėjimą (-o); kreiptis į Komitetą su prašymu per ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo prašymo Komitete gavimo dienos pateikti Komiteto nuomonę dėl patikrinimo išvadoje nurodytos ir (ar) priežiūros institucijos vadovo siūlomos JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punkte nurodytos poveikio priemonės skyrimo.

29. JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. JANĮ 136 straipsnio 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad Priežiūros institucija gali skirti nurodymą pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą.

30. Pagal pareiškėjo skundą buvo atliktas Administratoriaus neplaninis patikrinimas, surašyta išvada ir priimtas Tarnybos sprendimas skirti nurodymus Administratoriui. Ginčijamų įsakymų nuorašai buvo išsiųsti pareiškėjui. Priimant ginčijamus įsakymus, esminių jų priėmimo procedūros taisyklių pažeidimų nenustatyta.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

32. Pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje pasireiškia tik tuo, kad atsakovas jo pateiktą skundą būtų išnagrinėjęs laikantis Taisyklių reikalavimų.

33. Pagal šios nutarties 26-29 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali turėti įtakos tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, inter alia (be kita ko) skundą padavusių, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi, atsižvelgiant tokioje administracinės procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių įmonių nemokumo proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, o šiuo pagrindu atmesdamas skundą dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

34. Pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas teisiniais argumentais. Teisėjų kolegijai jokių pagrįstų abejonių dėl ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų atitikties Konstitucijai nekyla, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė