cacaeafa-d669-4cdb-b067-cac5ab26c8e2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4255-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00909-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 5 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Å . skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l.

2) nurodė, kad jis nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. buvo laikomas Alytaus PN nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nes jam nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai. Nurodė, jog ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į Alytaus PN administracijÄ , tačiau sulaukdavo atsakymo, kad jam tokios priemonės nepriklauso, nes yra nuteistasis, o ne suimtasis, raÅ¡tiÅ¡kų praÅ¡ymų nepriimdavo ir neregistruodavo (praÅ¡ymus pradėjo registruoti tik nuo 2017 m. sausio 1 d.). Dėl to pareiÅ¡kėjas buvo priverstas vaikščioti nesiskutęs, aplinkiniai tyčiodavosi dėl iÅ¡ burnos sklindančio blogo kvapo, patyrė fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 6-10), raÅ¡te dėl papildomų duomenų pateikimo (b. l.

32) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g skalbiamojo muilo; 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų bÅ«ti aprÅ«pinami dantų pasta, dantų Å¡epetukais ar skutimosi priemonėmis. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Nr. lR-132 įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ per vienÄ mėnesį 1 vnt. dantų Å¡epetėlis, kas du mėnesius iÅ¡duodama 75 ml. dantų pastos ir per vienÄ mėnesį iÅ¡duodami 4 vnt. skutimosi peiliukų. 2017 metais ir iki 2018 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, kadangi jis neteikė praÅ¡ymų ir vadovaujantis 2017 m. sausio 27 d.

Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-24 7 punktu, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas mokiu, nes sÄ skaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės iÅ¡mokos dydžio sumos. PareiÅ¡kėjui nuo 2016 m. balandžio 7 d. kas mėnesį buvo mokamos piniginės iÅ¡mokos iÅ¡ Socialinės paramos fondo lėšų, prieÅ¡ tai gaudavo VSDFV pensijÄ , todėl turėjo realiÄ galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti bÅ«tiniausių higienos priemonių. PareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo metu baustas už narkotikų vartojimÄ 2 kartus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų atmestini.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.

Å ios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Prašė skundÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 6-7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. (b. l. 2).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Alytaus PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Alytaus PN 2013 m. gegužės 20 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. gegužės 7 d. (b. l. 3). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 7 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. Kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jam neskirtų higienos priemonių (dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliukų). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) numatė, kad nuteistiesiems, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodami Å¡ie higienos reikmenys: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus. Pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų Å¡epetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų iÅ¡davimas nuteistiesiems.

Tačiau teismas pažymi, kad Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Ä®vertinus šį teisinį reguliavimÄ , konstatuotina kad ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis – dantų pasta bei Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems Å¡ios higienos priemonės nebuvo iÅ¡duodamos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo (taip pat ir dėl aprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka numatyta Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 1R-132. ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Å io apraÅ¡o 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, bei kartÄ per du mėnesius – dantų pasta. Todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos, t. y. tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų iÅ¡duodama ir dantų pasta, dantų Å¡epetėlis bei skutimosi peiliukai - Å¡ios priemonės tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra iÅ¡duodamos tik esant raÅ¡ytiniam nuteistojo praÅ¡ymui.

Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d.. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjui dantų pasta, dantų Å¡epetukas ir skutimosi peiliukai laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo iÅ¡duoti. Atsakovo atstovo teigimu, Å¡ių higienos priemonių iÅ¡davimas nuteistiesiems iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo numatytas galiojusiuose teisės aktuose, be to, pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių priemonių iÅ¡davimo į administracijÄ raÅ¡tu nesikreipė.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai pareiÅ¡kėjui, turinčiam nuteistojo statusÄ , minėtais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, nors Å¡ie asmenys nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panaÅ¡ioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas (žr. LVAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Aiškindamas Konvencijos 14 straipsnį EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiškose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr.

EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Konvencijos 14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaÅ¡iose situacijose yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos priežasties (žr. EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ L. prieÅ¡ SlovakijÄ ). Nagrinėjamai bylai aktualus EŽTT sprendimas byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį. Asmuo skundėsi be kita ko tuo, kad dėl to, jog įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų ir muilu, dantų Å¡epetuku, dantų pasta, jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas.

Teismas pripažino, kad higienos priemonių trÅ«kumas sulaikytam asmeniui yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. EŽTT pažymėjo, kad atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, tai aktualu ir sprendžiant dėl valstybės pareigos higienos priemonėmis aprÅ«pinti ir nuteistÄ jį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje (žr. LVAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį byloje Nr. A-1121-858/2017) suformavo praktikÄ , pagal kuriÄ Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , skutimosi peiliukus – neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ byloje Nr. A444-619/2008), valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje taip pat yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 ir 14 straipsnių pažeidimÄ dėl neteisėto atsakovo atstovo – Alytaus pataisos namų – neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme pareiÅ¡kėjo neaprÅ«pinus dantų Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. Kaip jau buvo minėta, pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 5 punktÄ , higienos priemonių iÅ¡davimas nuteistiesiems nuo 2017 metų tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra siejamas su asmens nemokumu bei raÅ¡ytinio praÅ¡ymo pateikimu. Remiantis ApraÅ¡o 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kaip per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos (nuo 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis) dydžio pinigų sumÄ . Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkte (b. l. 22-23).

IÅ¡ aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad siekiant gauti higienos priemones, nuteistasis turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ bei bÅ«ti nemokus. 2018 m. spalio 15 d. Alytaus PN raÅ¡te Nr. 8-8666 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l.

32) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais suteikti higienos priemones nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo higienos reikmenimis kortelė užvesta nebuvo. Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas nurodė, kad visu laikotarpiu pagal turimus finansinius duomenis pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti laikomas nemokiu ir pateikė šį tvirtinimÄ pagrindžiančius dokumentus – Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenis (b. l. 33-35). Taigi, teismo nuomone, nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, Alytaus PN neturėjo jokio teisinio pagrindo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui higienos priemonių, todėl byloje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, neiÅ¡duodant pareiÅ¡kėjui higienos priemonių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d., nėra jokio teisinio pagrindo.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprÅ«pinimo higienos normomis analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprÅ«pino pareiÅ¡kėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų Å¡epetuku, skutimosi peiliukais), todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, kas pagal EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir kt. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors bÅ«du bÅ«tų bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo laikotarpiu 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nesikreipė. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į pareigÅ«nus kreipdavosi žodžiu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Minėta aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skundo argumentais apie didelio masto psichologines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neiÅ¡duotų higienos priemonių - dantų Å¡epetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei atsakovo atstovas jį bÅ«tų aprÅ«pinęs Å¡iomis priemonėmis. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. dėl higienos priemonių (dantų Å¡epetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) iÅ¡davimo į Alytaus pataisos namų administracijÄ nesikreipė, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista A. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas (dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo).

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė