2022-02-02 Nr. AB-2629-3-65-3-00010-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-88-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00010-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Regioninės pakomisės Panevėžyje 2020 m. sausio 2 d. ekspertinį nutarimą Nr. 34 (toliau – ir Nutarimas, Ekspertinis nutarimas) ir įpareigoti atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę dėl tinkamumo parengtojo Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karių mokymams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. jis buvo nusiųstas karinei medicinos ekspertizei. Atlikus patikrinimą buvo priimtas Nutarimas, kurio pagrindu 2020 m. sausio 2 d. surašyta Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 34. Pareiškėjas buvo pripažintas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, netinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai aktyviajame rezerve, tinkamas šaulio tarnybai koviniame būryje, tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai paskelbus mobilizaciją pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę. Nutarimas nei paštu, nei elektroninio ryšio priemonėmis pareiškėjui nebuvo atsiųstas, todėl neturėjo galimybės su juo susipažinti.

3. Pareiškėjas su Nutarimu bei jo pagrindu surašyta Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 34 nesutiko, kadangi nebuvo aišku, kokių sveikatos sutrikimų ar diagnozuotų ligų pagrindu buvo nuspręsta, jog pareiškėjas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, nebuvo aiškus Nutarimo turinys, motyvai bei jo pagrįstumas, nebuvo pareiškėjui išaiškinta Nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 34 išduota tinkamai jos nepatvirtinus, be parašų. Pareiškėjas manė, kad Nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus jo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 26 ir 29 punktų nuostatose įtvirtinta, kad atliekant ekspertizę turi būti vadovaujamasi ne vien tiriamojo sveikatos būkle ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais dokumentais, pagrindžiančiais tiriamojo sveikatos būklę, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai, įvertinti jų rezultatai. Pareiškėjas teigė, kad komisijos nariai vertino sveikatos istorijoje esančius įrašus, karinės medicinos ekspertizės metu atliktus medicininius tyrimus, testų rezultatus, tačiau netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) J. M., pas kurį pakomisės gydytojo pareiškėjas buvo siųstas papildomam ištyrimui, pateiktus dokumentus. Gydytojo (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Diagnozės patikslinimui pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) tyrimui, kuris nebuvo atliktas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad daugiau jokių tyrimų atlikta nebuvo, todėl jam nėra aišku, kokiu medicininiu pagrindu komisijos nariai priėmė Nutarimą ir jo pagrindu surašė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 34, kad pareiškėjas yra tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad po traumos 2012 metais jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kuri buvo nesėkminga, jam (duomenys neskelbtini) atkurtas nebuvo. Tai negrįžtamas funkcinis ir organinis pakitimas, kuris savaime neatsistato. Todėl pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas manė, kad komisijos nariai neatsižvelgė į šias aplinkybes, netinkamai įvertino medicininių tyrimų rezultatus. Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karinei tarnybai medicininę ekspertizę, nesilaikė teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų (taisyklių), kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą, todėl buvo priimtas neteisėtas Ekspertinis nutarimas.

5. Atsakovas Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (toliau – ir Medicinos tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, įgijęs pagrindinį karinį parengtumą Lietuvos kariuomenėje, nesutiko su nustatytu jo tinkamumu nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 45 punkte nurodyta, jog ekspertinio nutarimo pažymos kopija ar Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje esantys ekspertinio nutarimo duomenys perduodami institucijai ar jos padaliniui, siuntusiam asmenį į Karinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir Komisija). Institucija ar jos padalinys, siuntęs asmenį į Komisiją, jį apie nutarimą privalo informuoti per penkias darbo dienas nuo ekspertinio nutarimo gavimo arba, kai yra objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ir kt.), dėl kurių per nurodytą laiką negalima informuoti apie nutarimą, kitą dieną šioms priežastims išnykus. Ištirtas asmuo ekspertinio nutarimo pažymos kopiją, pateikęs rašytinį prašymą, gali atsiimti Komisijoje. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas dėl ekspertinio nutarimo pažymos kopijos gavimo į Komisiją nesikreipė. Nors apie šią galimybę pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2019 m. lapkričio 27 d., kai atvyko atlikti medicinos ekspertizę, nurodęs, kad su galutiniu ekspertiniu nutarimu susipažinti neatvyks, ekspertinio nutarimo pažymos kopiją atsiims institucijoje, išdavusioje siuntimą. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 27 d. buvo pasirašytinai supažindintas su preliminariu ekspertiniu nutarimu bei jo apskundimo tvarka. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad galutinis sprendimas dėl tinkamumo tarnybai bus priimtas pristačius papildomo (duomenys neskelbtini) ištyrimo duomenis. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas papildomo (duomenys neskelbtini) ištyrimo duomenis pristatė elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 23 d., susipažinti su galutiniu Ekspertiniu nutarimu ar gauti papildomų paaiškinimų dėl savo sveikatos būklės į Komisiją nesikreipė.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nėra aišku, kokių sveikatos sutrikimų ar diagnozuotų ligų pagrindu jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) sveikatos grupė ir nuspręsta, jog pareiškėjas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, ir, kad ekspertinis nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, pažeidžiant Nuostatų 26 ir 29 punktų reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Medicinos ekspertizės akto ekspertinių išvadų lentelės 3 eilutėje gydytoja R. S. 2019 m. gruodžio 30 d. atlikusi savo srities ekspertinę išvadą padarė įrašą „Tinka“. Gydytoja R. S., atlikdama (duomenys neskelbtini) vertinimą, detaliai aprašė pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, aprašė objektyvius duomenis, įvertino 2012 m. birželio 25 d. – 2012 m. birželio 26 d. pareiškėjui viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Panevėžio ligoninės Dienos chirurgijos centre atliktos (duomenys neskelbtini) protokolą. Komisija preliminaraus ekspertinio nutarimo priėmimo stadijoje, diagnozės patikslinimui, 2019 m. lapkričio 27 d. pasiuntė pareiškėją papildomai (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Gydytoja R. S., priimdama ekspertinę išvadą, vadovavosi galutine gydytojo (duomenys neskelbtini) pateikta išvada. Gydytojas konsultantas siuntė pareiškėją (duomenys neskelbtini) tyrimui, tačiau jis nebuvo atliktas dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad gydytojas (duomenys neskelbtini) sprendžia pats kokius papildomus tyrimus reikia atlikti diagnozės tikslinimui. Gydytojas patikslintas diagnozes suformulavo ir rekomendacijose nenurodė, kad reikia atlikti kokius tai papildomus tyrimus. Medicinos ekspertizės akte yra įrašas apie neatliktą (duomenys neskelbtini) tyrimą ir šią aplinkybę Komisija įvertino.

8. Atsakovas nurodė, kad visiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, atvykusiems sveikatos patikrinimui, registratūroje pateikiamas pildymui Medicinos ekspertizės akto klausimynas ir pasirašytinai supažindinami su pareiga teikti tik teisingą ir išsamią informaciją apie savo sveikatos būklę, tam, kad Komisija turėtų visą su asmenų praeities traumomis ar nusiskundimais susijusią informaciją, kad galėtų atlikti visapusiškai pagrįstą ir teisingą medicininį vertinimą. Pareiškėjas, pildydamas Medicininės ekspertizės akto klausimyną bei nurodydamas persirgtas ligas ir turimus sutrikimus, skyrelyje (duomenys neskelbtini) nurodė „ Ne“. Iš Valstybinės ligonių kasos pateiktos informacijos apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, nuo 2015 metų nėra jokios informacijos apie pareiškėjo apsilankymus pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), neskirtas joks gydymas, nebuvo nedarbingas. Priešingai, šeimos gydytojos R. V. pristatytame išraše / siuntime nurodoma, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 27 d. buvo tirtas dėl galimybės turėti ginklą, ginklu naudotis leista penkis metus. Jokios informacijos, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) M. Š. ir A. Š. bei jų išvadų medicininės ekspertizės metu pareiškėjas nepateikė. Atsakovas manė, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas Komisijos Ekspertinis nutarimas dėl tinkamumo pareiškėjui atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo naikinti Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Regioninės pakomisės Panevėžyje 2020 m. sausio 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 34.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Regioninės pakomisės Panevėžyje 2020 m. sausio 2 d. Ekspertinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau – ir Nuostatai), sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai).

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui pagal 2019 m. spalio 7 d. siuntimą į karinę medicinos ekspertizės komisiją Nr. 6596 atlikus karinę medicininę ekspertizę, Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos regioninė pakomisė Panevėžyje 2019 m. vasario 2 d. surašė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 34, kuria pareiškėjas buvo pripažintas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, netinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai aktyviajame rezerve, tinkamas šaulio tarnybai koviniame būryje, tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai paskelbus mobilizaciją pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo išaiškinta Ekspertinio nutarimo apskundimo tvarka ir terminai, Ekspertinis nutarimas nei paštu, nei elektroninio ryšio priemonėmis jam nebuvo atsiųstas, todėl neturėjo galimybės su juo susipažinti, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti tinkamai supažindintu su sprendimu, iš kurio jam kyla teisės ir pareigos, teismas, vadovaudamasis Nuostatų 45 punkto nuostata, pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog dėl Ekspertinio nutarimo pažymos kopijos gavimo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2019 m. lapkričio 27 d., kai atvyko atlikti medicinos ekspertizę, nurodęs, kad su preliminariu Ekspertiniu nutarimu ir jo apskundimo tvarka susipažino, su galutiniu Ekspertiniu nutarimu susipažinti neatvyks, Ekspertinio nutarimo pažymos kopiją atsiims institucijoje, išdavusioje siuntimą. Taigi, teismas įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisės būti tinkamai supažindintu su priimtu Ekspertiniu nutarimu, pareiškėjas pats pasirinko atitinkamą savo veiksmų modelį.

14. Pareiškėjas teigė, kad Komisija netinkamai ištyrė ir įvertino jo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas yra tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete. Teismas nurodė Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 5.2–5.5, 25–26 ir 29 punktų nuostatas ir pažymėjo, sveikatos būklės dėl tinkamumo atlikti karo tarnybą patikrinimas vykdomas vadovaujantis Kriterijais, kuriuose išdėstyti sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę nustatymo principai ir metodika. Asmenų, vyresnių nei (duomenys neskelbtini) metai, sveikatos būklė nustatoma pagal Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Pareiškėjas karinės medicinos ekspertizės metu buvo sukakęs (duomenys neskelbtini) metų, todėl jo sveikatos būklė buvo nustatoma pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį.

15. Teismas pabrėžė, kad Medicinos ekspertizės akte Nr. 34/2020 nurodyti M. P. tyrimų rezultatai, jų duomenys ir specialistų konsultantų vertinimas. Gydytoja R. S., atlikdama (duomenys neskelbtini) vertinimą aprašė pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, aprašė objektyvius duomenis, Medicininės ekspertizės akto ekspertinių išvadų lentelėje 3 eilutėje 2019 m. gruodžio 30 d. įrašė, kad „Tinka“. Ekspertinio tyrimo metu pareiškėjui buvo nustatytas bendras apribojimo laipsnis – (duomenys neskelbtini) ir sveikatos grupė – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ginčo byloje yra svarbus Ekspertinių išvadų lentelės 122.2 straipsnis – susirgimai ir patologinės būklės, kuriame nurodoma, kad ligos pasekmės, kai šiek tiek sutrikusi organų funkcija, maksimalus leistinas apribojimo laipsnis 6. Kriterijų ekspertinių išvadų lentelėje 122 straipsnis reiškia (duomenys neskelbtini) ligas ir jų pasekmes. Šis straipsnis taikomas esant (duomenys neskelbtini) ligų pasekmėms, kai uždegiminis procesas pasibaigęs ir nežymiai sutrikusi funkcija. Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 187.2 straipsnyje nurodoma – vidutiniškai ryškūs anatominiai pakitimai ir nežymūs funkcijos sutrikimai: maksimalus leistinas apribojimo laipsnis 6, pagal Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį tokie asmenys tinkami esant 6 laipsnio apribojimams. Medicinos ekspertizės akte buvo įvertintas 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. birželio 26 d. VšĮ Panevėžio ligoninės Dienos chirurgijos centre atliktos (duomenys neskelbtini) protokolas.

16. Teismas nustatė, kad gydytojo (duomenys neskelbtini) J. M. 2019 m. gruodžio 20 d. siuntime nurodyta, jog pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Siuntime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Diagnozės patikslinimui pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) tyrimui, kuris nebuvo atliktas dėl (duomenys neskelbtini). Gydytoja R. S., priimdama ekspertinę išvadą, vadovavosi galutine gydytojo konsultanto (duomenys neskelbtini) pateikta išvada. Gydytojas konsultantas pats sprendžia kokius papildomus tyrimus reikia atlikti diagnozės tikslinimui – gydytojas (duomenys neskelbtini) J. M. siuntė pareiškėją (duomenys neskelbtini) tyrimui, bet jis nebuvo atliktas dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau nežiūrint į tai, gydytojas (duomenys neskelbtini) J. M. patikslintą diagnozę suformulavo ir rekomendacijose nenurodė, kad diagnozei tikslinti reikia kartoti (duomenys neskelbtini) tyrimą ar atlikti kitą papildomą tyrimą. Medicinos ekspertizės akte yra įrašyta apie neatliktą (duomenys neskelbtini) tyrimą ir šią aplinkybę Komisija vertino.

17. Teismas pažymėjo, kad visiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, atvykus sveikatos patikrinimui, registratūroje jiems pateikiamas pildymui Medicinos ekspertizės akto klausimynas ir pasirašytinai supažindinami su pareiga teikti tik teisingą ir išsamią informaciją apie savo sveikatos būklę tam, kad Komisija turėtų visą asmenų su praeities traumomis ar nusiskundimais susijusią informaciją, kad galėtų atlikti visapusiškai pagrįstą ir teisingą medicininį vertinimą. Pareiškėjas, pildydamas Medicininės ekspertizės akto klausimyną, bei nurodydamas persirgtas ligas ir turimus sutrikimus, skyrelyje (duomenys neskelbtini) nurodė „ Ne“. Iš Valstybinės ligonių kasos pateiktos informacijos apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, nuo 2015 metų nebuvo jokios informacijos apie pareiškėjo apsilankymus pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), neskirtas joks gydymas, nebuvo nedarbingas. Priešingai, šeimos gydytojos R. V. pristatytame išraše / siuntime nurodoma, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 27 d. buvo tirtas dėl galimybės turėti ginklą, ginklu naudotis leista penkis metus.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų kitokį jam nustatytos diagnozės pobūdį, pagal kurį jis būtų netinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete.

19. Teismo vertinimu, atliekant pareiškėjo sveikatos būklės medicininę ekspertizę buvo vadovautasi ne vien tik pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais jo sveikatos būklę.

20. Iš teismui pateiktų medicininės ekspertizės duomenų nustatyta, jog konkrečiu ginčo atveju buvo laikomasi Nuostatų 29 ir 33 punktų reikalavimų.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Todėl nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti Ekspertinio nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

22. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karinei tarnybai sveikatos būklės vertinimą, būtų nesilaikiusi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių ekspertizės tvarką, sąlygas, jos rezultatų įforminimo reikalavimus. Be to, teismas nenustatė pagrindų konstatuoti, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Teismas pažymėjo, jog 2020 m. sausio 2 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 34 patvirtino, jog joje buvo išdėstyti skundžiamo Nutarimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję su pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu. Todėl teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjui buvo žinomi Nutarimo teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, tai nesutrukdė pareiškėjui ginti, jo manymu, pažeistas teises kreipiantis su skundu į teismą.

23. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teisės aktų reglamentavimą, teismas konstatavo, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimu ir tinkamumu privalomajai karo tarnybai. Taigi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą teismui nebuvo, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 24. Pareiškėjas M. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo iš Lietuvos kariuomenės priteisti jo naudai proceso bei kitas turėtas išlaidas.

25. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas remiantis išimtinai atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytomis aplinkybės, tačiau visiškai nevertintos ir tarpusavyje nelygintos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo skunde, patikslintame skunde bei 2020 m. balandžio 27 d. atsiliepime;

25.2. Pareiškėjas neginčija teismo padarytos vienos iš išvadų, jog atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisės būti tinkamai supažindintu su priimtu Ekspertiniu nutarimu, pareiškėjas pats pasirinko atitinkamą savo veiksmų modelį, kadangi šias teismo nurodytas aplinkybes pareiškėjas detaliai nurodė minėtame 2020 m. balandžio 27 d. atsiliepime, tačiau su kitomis teismo sprendime konstatuotomis išvadomis pareiškėjas nurodo nesutinkantis;

25.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog gydytoja R. S. tinkamai atliko (duomenys neskelbtini) vertinimą. Gydytoja pareiškėjo (duomenys neskelbtini) neapžiūrėjo bei neįvertino jo nusiskundimų pagrįstumo, tiesiog išrašė siuntimą papildomai (duomenys neskelbtini) konsultacijai. Dėl papildomos (duomenys neskelbtini) konsultacijos pareiškėjas kreipėsi į gydytoją (duomenys neskelbtini) J. M., kuris apžiūros metu stebėjosi, jog esant tokiai sveikatos būklei, t. y. (duomenys neskelbtini), dar yra siunčiamas papildomai konsultacijai. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog medicinos ekspertizės akte yra įrašyta apie neatliktą (duomenys neskelbtini) tyrimą ir šią aplinkybę Komisija įvertino, tačiau esant pareiškėjo apžiūrėjusio gydytojo nuomonės priešpriešai, pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių, ar vis tik gydytoja R. S., neapžiūrėjusi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir galbūt netinkamai įvertinusi medicinos dokumentus, atliko tinkamą jo sveikatos būklės įvertinimą;

25.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pildydamas Medicininės ekspertizės akto klausimyną bei nurodydamas persirgtas ligas ir turimus sutrikimus, skyrelyje (duomenys neskelbtini) nurodė „Ne“, tačiau teismas nevertino, jog toje pačioje Medicinos ekspertizės akto specialiojoje dalyje aiškiai pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) nesusiejo su (duomenys neskelbtini), tačiau pildydamas Medicinos ekspertizės akto klausimyną pateikė teisingą informaciją apie savo sveikatos būklę, įrašydamas informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau šios informacijos vertinimas nebuvo teismo atliktas visapusiškai;

25.5. Pareiškėjas sutinka, kad nuo 2015 m. dėl (duomenys neskelbtini) skausmų nesikreipė į gydytojus, tačiau nurodo, kad atsisakius daryti pakartotinę (duomenys neskelbtini), pareiškėjas susitaikė su diagnoze ir šiuo metu prisitaikė vaistus, atsisakė visos aktyvios veiklos, dirba (duomenys neskelbtini), tokiu būdu stengdamasis apsisaugoti nuo pakartotinės traumos, kuri yra labai tikėtina, nes (duomenys neskelbtini) nėra atkurtas iki dabar. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo ir absoliučiai nevertino, tai lėmė nepagrįstą ir netinkamą išvadą;

25.6. Nepagrįsta skundžiama teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų kitokį jam nustatytos diagnozės pobūdį, pagal kurį jis būtų netinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui kartu su 2020 m. balandžio 27 d. atsiliepimu pateikė savo sveikatos istorijos išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuos jam pateikė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Tačiau teismas šių duomenų nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atliekant pareiškėjo sveikatos būklės medicininę ekspertizę buvo vadovautasi ne vien tik pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais jo sveikatos būklę;

25.7. Pareiškėjas akcentuoja, kad Komisijos nariai, neatsižvelgę į nurodytas aplinkybes, netinkamai įvertinę medicininių tyrimų rezultatus ir ignoruodami dėl (duomenys neskelbtini) neatliktą (duomenys neskelbtini) tyrimą, bei neatlikę jokių papildomų tyrimų, tokiu būdu neužtikrindami objektyvių aplinkybių įvertinimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą bei jo pagrindu surašė pažymą, kad pareiškėjas yra tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete. Teismas, remdamasis išimtinai vien tik atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytomis aplinkybės, tačiau nevertindamas ir tarpusavyje nelygindamas pareiškėjo nurodytų aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė, tokiu būdu užkirsdamas kelią į tinkamą pareiškėjo dabartinės sveikatos būklės įvertinimą.

26. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui ir atsiliepime akcentuoja, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teisiškai pagrįstas. Teismas motyvuotai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų kitokį jam nustatytos diagnozės pobūdį, pagal kurį jis būtų netinkamas tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, kad atliekant pareiškėjo sveikatos būklės medicininę ekspertizę buvo vadovautasi ne vien tik pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu Komisijos metu, bet ir visais Komisijos turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais jo sveikatos būklę;

14.2. Pareiškėjas nors ir kelia objektyvaus ir išsamaus jo sveikatos būklės ištyrimo klausimą, tačiau procese nėra išreiškęs pozicijos dėl teismo medicininės ekspertizės pareiškėjo sveikatos būklei įvertinti skyrimo. Pareiškėjas nenurodo, ką teismo medicinos ekspertizė turėtų nustatyti, kokias aplinkybes galėtų nustatyti kiti ekspertai, kokia būtų jos apimtis ar kokius klausimus reikėtų užduoti ekspertams. Esant tokiai pareiškėjo pozicijai procese, atsakovas mano, kad neaišku kuo būtų grindžiamas teismo ekspertizės būtinumas. Atsakovas pažymi, kad naujos informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri galėtų turėti įtakos tinkamumo tarnybai pasikeitimui nebuvo gauta nei po Komisijos Ekspertinio nutarimo, nei iki skundo pateikimo teismui, todėl iki šiol negalėjo (ir negali) atsirasti teisinis pagrindas pakartotinai vertinti pareiškėjo sveikatos būklę.

14.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neįrodo, kodėl turėtų būti panaikintas Komisijos sprendimas, ir atliekama pakartotinė medicinos ekspertizė, be to, tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant teisės normas ir vertinant faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2020 m. sausio 2 d. ekspertinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimu ir tinkamumu privalomajai karo tarnybai, pareiškėjo skundą atmetė.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi išimtinai atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nevertindamas ir nelygindamas pareiškėjo skunde, patikslintame skunde bei atsiliepime nurodytų aplinkybių ir argumentų ir tokiu užkirsdamas kelią į tinkamą pareiškėjo dabartinės sveikatos būklės įvertinimą.

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

35. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

37. Nuostatų, nustatančių karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius (toliau – koviniai būriai), tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį ir tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį (toliau – žvalgybos pareigūnai), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką, 25 punkte numatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo principais, metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru.

38. Pagal Nuostatų 26 punktą, atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama kiekvieno asmens atskirai sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas. Šių Nuostatų 27 punkte numatyta, kad asmenį iš anksto registruojant, paskiriama diena, kurią jis turi atvykti į Komisijos pakomisę. Atvykęs atlikti medicinos ekspertizės, asmuo pateikia Nuostatų 14, 18 ar 24 punkte nurodytus dokumentus. Registruotojas privalo patikrinti asmens tapatybę ir pateiktų dokumentų galiojimą. Jeigu asmuo turi laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, Komisijos pakomisės pirmininkas sprendžia, ar gali būti atlikta medicinos ekspertizė. Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas) (Nuostatų 29 punktas). Komisijos regioninės pakomisės gydytojai, atlikdami karo prievolininkų, kurių sveikata patikrinta kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atranką pagal sveikatos būklę, analizuoja Nuostatų 14.3 papunktyje nurodytuose medicinos dokumentuose pateiktą informaciją ir ja remdamiesi priima ekspertines išvadas (Nuostatų 30 punktas).

39. Nuostatų 33 punkte numatyta, kad jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pakomisės pirmininkas ir pakomisės gydytojas pasirašo siuntimą ir siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pakomisės pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė. Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka karo prievolininkai gali būti siunčiami į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas gauti pažymų, nurodytų Nuostatų 14.3 papunktyje.

40. Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 122 straipsnyje skiltyje „Susirgimai ir patologinės būklės“ nurodytos kaulų, kremzlių, raumenų, sinovijinių dangalų ir sausgyslių ligos ir jų pasekmės, o ties 122.1 straipsnyje nurodyta - ligos pasekmės, kai šiek tiek sutrikusi organų funkcija, maksimalus leistinas apribojimo laipsnis – 6, pagal 1 ir 2 skiltis – netinkami, pagal 3 skiltį – tinkami su 6 laipsnio apribojimu. Šis straipsnis taikomas esant kaulų ir raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai uždegiminis procesas pasibaigęs ir nežymiai sutrikusi funkcija. Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 187 straipsnyje skiltyje „Susirgimai ir patologinės būklės“ nurodytos kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumos, sužeidimai ir jų pasekmės, ties 187.2 straipsniu nurodyta - vidutiniškai ryškūs anatominiai pakitimai ir nežymūs funkcijos sutrikimai, maksimalus leistinas apribojimo laipsnis – 6, pagal 1 ir 2 skiltis – netinkami, pagal 3 skiltį – tinkami su 6 laipsnio apribojimu. Šis straipsnis taikomas po stambaus sąnario endoprotezavimo (jei sąnario funkcija normali ar nežymiai ribota). Ar pradinės privalomosios tarnybos kariai tinka tolesnei karo tarnybai, nustatoma visiškai sugijus. Šis straipsnis taikomas po ilgųjų kaulų lūžių.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atliekant pareiškėjo medicinos ekspertizę ir surašant Nutarimą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

42. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, Komisija vertino visus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatą, gydytoja R. S., atlikdama (duomenys neskelbtini) vertinimą, išsamiai aprašė pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, įvertino kitus medicininius duomenis dėl pareiškėjui atliktos (duomenys neskelbtini), taip pat papildomai gautus gydytojo (duomenys neskelbtini) tyrimų duomenis apie pareiškėją, kurių reikėjo diagnozės patikslinimui, ir priėmė galutinę ekspertinę išvadą. Aplinkybė, kad pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės atlikti (duomenys neskelbtini) tyrimo, nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo atveju gydytojams nebuvo galimybės įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir priimti galutinės ekspertinės išvados pagal turimus ir papildomai gautus po (duomenys neskelbtini) konsultacijos pareiškėjo medicininius duomenis.

43. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas, pildydamas Medicininės ekspertizės akto klausimyną ir nurodydamas persirgtas ligas ir turimus sutrikimus, skyrelyje (duomenys neskelbtini) nurodė „Ne“. Valstybinės ligonių kasos pateiktoje informacijoje apie asmens sveikatą ir fizinę būklę nuo 2015 metų nėra jokios informacijos apie pareiškėjo apsilankymus pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), neskirtas joks gydymas, nebuvo nedarbingas. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas, apeliaciniame skunde patvirtindamas, kad nuo 2015 m. dėl (duomenys neskelbtini) skausmų jis į gydytojus nesikreipė.

44. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktos medicininių dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 19 d. ir 2013 m. sausio 9 d. buvo konsultuotas gydytojų (duomenys neskelbtini) M. Š. ir A. Š., gydytojų diagnozės įrašytos – (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytos rekomendacijos. Tačiau pareiškėjas, kaip minėta, jokių kitų vėlesnių duomenų, kurie patvirtintų kitokį jam nustatytos diagnozės pobūdį nei medicininiuose dokumentuose, įvertinęs pareiškėjo būklę, nurodė (duomenys neskelbtini) J. M., kurio konsultacijai pareiškėjas buvo siunčiamas 2019 m. gruodžio mėn., kuriais remiantis Komisija turėjo pagrindą priimti kitokį sprendimą, t. y., kad pareiškėjas būtų netinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, pareiškėjas nepateikė.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais dokumentais ir nevertino pareiškėjo įrodymų ir paaiškinimų. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas vadovaujantis ne vien tik pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais jo sveikatos būklę, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė