AS-602-535-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-602-535-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. birželio 4 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Volfra-Klaipėda“) skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 (toliau – ir Tarybos Nutarimas) dalį, kuria UAB „Volfra-Klaipėda“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Nutarimo dalį, kuria UAB „Volfra-Klaipėda“ skirta piniginė 44 900 Lt bauda. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS602-535/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01511-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 61.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. birželio 4 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Volfra-Klaipėda“) skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 (toliau – ir Tarybos Nutarimas) dalį, kuria UAB „Volfra-Klaipėda“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Nutarimo dalį, kuria UAB „Volfra-Klaipėda“ skirta piniginė 44 900 Lt bauda. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Prašyme nurodė, kad Taryba 2011 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-25, kurį pareiškėjas gavo 2012 m. sausio 24 d. Išdėstė, jog 2012 m. vasario 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl minėto nutarimo dalies panaikinimo. Teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, kadangi UAB „Volfra-Klaipėda“ praleido terminą paduoti skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartį paliko galioti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad termino nepraleido, kadangi pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 38 straipsnio 2 dalį, skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, todėl skundą galėjo pateikti teismui iki 2012 m. vasario 13 d. Pažymėjo, jog skundą tą pačią dieną ir pateikė. Be to, UAB „Volfra-Klaipėda“, kaip ūkio subjektas, veikiantis laivybos verslo srityje bei neturintis specialių teisinių žinių, sąžiningai suklydo dėl nutarimo apskundimo termino. Teigė, jog Nutarimo apskundimo tvarka yra neaiški, sudėtinga, todėl ūkio subjektui, veikiančiam savo verslo srityje ir neturinčiam teisinio išsilavinimo, yra nelengva išsiaiškinti tikslius jos apskundimo terminus. Pridūrė, jog neturėjo galimybės sužinoti apie Nutarimo rezoliucinės dalies „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbimą 2011 m. gruodžio 14 d., nes apie tokį paskelbimą nežinojo, neužsako ir negauna „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“. Be to, taip pat negavo pranešimo apie posėdį, kuriame buvo skelbiamas 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimas, todėl neturėjo galimybės susipažinti su nutarime nurodyta apskundimo tvarka. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad Nutarimą gavo tik 2012 m. sausio 24 d., nuo tos dienos ir skaičiavo galimą apskundimo terminą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkino.
Teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, jog terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2011 m. gruodžio 14 d., t. y. nuo tada, kai apie Nutarimą buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Taip pat rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalimi bei ir sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą (sąžiningas suklydimas, neaiški ir sudėtinga apskundimo tvarka ir kt.), negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005). Pridūrė ir tai, jog Konkurencijos tarybos tyrimas vyko ilgai, pareiškėjas dalyvavo tyrime, davė paaiškinimus ir pan., todėl būdamas apdairiu ir rūpestingu, pats turėjo domėtis tyrimo eiga ir tinkamai rūpintis savo teisių gynimu. Atsižvelgęs į nurodytas priežastis, teismas, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atmetė.
III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 102 – 104), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Atskirajame skunde išdėsto faktines bylos aplinkybes ir pažymi, jog priimtuose teismo sprendimuose yra cituojama teismų praktika dėl Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies taikymo, kad terminas skundui dėl Konkurencijos tarybos nutarimo pateikti pradedamas skaičiuoti nuo ankstesnės aplinkybės, kuriai įvykus, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie priimtą nutarimą. Pabrėžia, jog minėtos galimybės neturėjo, nes nežinojo apie Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimą „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbimą 2011 m. gruodžio 14 d., be to, negavo pranešimo apie posėdį, kuriame skelbiamas 2011 m. gruodžio 8 d. Nutarimas. Priduria, jog neturėjo galimybės susipažinti ir su Nutarime nurodyta apskundimo tvarka, todėl skaičiuodamas terminą jo pradžią siejo išimtinai su individualiai gautu Nutarimo įteikimu. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad neatnaujinant termino jis praranda galimybę apginti įmonės reputaciją ir pasinaudoti viena iš pagrindinių teisių į gynybą teisminiame procese, kuri, be kita ko, įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2012 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą, siekdamas ginčyti Konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. Nutarimo dalį.
Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog skundas dėl Konkurencijos tarybos nutarimų paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“.
Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog Nutarimas, kurio dalį siekia ginčyti pareiškėjas, jam įteiktas 2012 m. sausio 24 d., o jo rezoliucinė dalis „Valstybės žiniose“ paskelbta – 2011 m. gruodžio 14 d.
Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir tikina, kad skundą pateikė laiku, tačiau matyti, kad Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, kuris šiuo atveju skaičiuotinas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2011 m. gruodžio 14 d. kreiptis į teismą jis praleido, kas neginčijamai ir galutinai buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-279/2012, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas tik termino atnaujinimo byloje klausimas, t. y. analizuotina, ar pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys atitinka ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Įstatyme nenurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010). Tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog pareiškėjas galėjo neturėti objektyvios galimybės sužinoti apie 2011 m. gruodžio 14 d. „Valstybės žiniose“ skelbtą Nutarimo rezoliucinę dalį. Pažymėtina, jog nors iš sisteminės Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo normų analizės matyti, kad jis iš esmės įtvirtina teisės aktų ar kitų kolegialių institucijų individualių teisės aktų, oficialiai paskelbtų „Valstybės žiniose“, žinomumo prezumpciją, teisėjų kolegija pagrįstu laiko tą pareiškėjo argumentą, jog jis, būdamas verslo subjektu, veikiančiu laivybos srityje ir neturinčiu specialiųjų teisinių žinių, apie minėto Nutarimo rezoliucinės dalies nežinojo, todėl faktiškai apie Nutarimą jam tapo žinoma tik jį gavus, kas yra svarbi aplinkybė, vertinant termino atnaujinimo klausimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas taip pat teigė negavęs jokio pranešimo apie posėdį, kuriame buvo skelbiamas 2011 m. gruodžio 8 d. Nutarimas. Šiuos jo teiginius patvirtina atsakovo teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. (1.21-22)6V-1880, iš kurio matyti, jog bendrovė jai siųsto pranešimo apie posėdį neatsiėmė, 2011 m. lapkričio 17 d. Konkurencijos tarybos posėdyje nedalyvavo, o papildomai apie tai, kad Nutarimą planuojama skelbti 2011 m. gruodžio 8 d. informuota nebuvo. Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog 2011 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui siųsta Nutarimo kopija grįžo į Konkurencijos taryba neįteikta, todėl buvo siunčiama pakartotinai.
Taigi, teisėjų kolegija pareiškėjo nurodomas aplinkybes, lėmusias termino skundui paduoti praleidimą, atsižvelgiant į byloje nustatytų duomenų visetą, laiko svarbiomis ir sprendžia, jog teisė į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju nusveria įstatymu įtvirtintą terminų laikymąsi, kaip procesinę prielaidą skundui paduoti, kuriuo, kaip minėta, siekiama susiklosčiusių santykių stabilumo ir įgytų teisių apsaugos. Be to, matyti, jog savo tariamai pažeistas teises pareiškėjas siekė ginti operatyviai, t. y. faktiškai 2012 m. sausio 24 d. gavęs Nutarimą, nepaisant to, kad tai teismo ir nėra laikoma termino atskaitos tašku, skundą teismui padavė laiku.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo tenkinti bei praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Volfra-Klaipėda“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Veslava Ruskan