cac0c4c2-fa39-4916-82a4-bf412d75cfb3 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-380/2018 Proceso Nr. 1-01-1-17948-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, nuteistajam V.

G. ir nuteistojo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo E. A. ir nuteistojo V. G. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. G., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , ir jam paskirtos bausmės: - pagal BK 284 straipsnį – terminuoto laisvės atėmimo bausmė 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo sulaikymo. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V.

G. priteistas 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas E. A.. IÅ¡ V. G. priteistas 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) proceso iÅ¡laidų atlyginimas E. A.. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 15 d. apie 3.30 val., vieÅ¡oje vietoje – prie naktinio klubo „G“, esančio (duomenys neskelbtini), – tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto pavartojimu, priėjęs iÅ¡ nugaros sudavė vienÄ kartÄ kumščiu E. A.

į deÅ¡inįjį žandikaulį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį žandikaulį, taip nukentėjusiajam E. A. padarė dvigubÄ apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir deÅ¡inės pusės 44–45 dantų srityje), tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. A.. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio dienÄ su broliu E. G. buvo kavinėje „G“. Nuteistasis aiÅ¡kina, kad jį, išėjusį iÅ¡ tualeto, užsipuolė pats nukentėjusysis, abiem rankomis pastÅ«mė, trenkė su kumščiu, tada nuteistasis pabėgo prie savo staliuko, nenorėdamas konfliktuoti, nes anksčiau yra turėjęs problemų su teisėsauga. Vėliau, kai V. G. su broliu išėjo į laukÄ parÅ«kyti, iÅ¡bėgę keturi vyrai pradėjo muÅ¡tis, vienas bandė jam trenkti, tada nuteistasis pabėgo namo, nes nenorėjo konfliktų ir problemų.

Tuoj po įvykio E. A. nurodė, kad jį sumušė jam nepažįstamas asmuo. ApeliantÄ , kaip nukentėjusįjį sužalojusį asmenį, E. A. nurodė tik policijoje pamatęs nuotraukas. Apeliantas mano, kad policijoje nukentėjusiajam įteigė, jog bÅ«tent jis yra tas asmuo, kuris sužalojo E. A.. Taip pat apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. K. S. parodymus, kad E. A., bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, kabinėjosi prie žmonių, teismas vertino kritiÅ¡kai, o A.

G. parodymus vertino kaip patikimus ir nuoseklius. Tai rodo, kad byla buvo nagrinėjama Å¡aliÅ¡kai. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad apeliantas A. G. nepažįsta ir jo kavinėje nematė. A. G. patvirtino, kad į policijÄ liudyti atėjo savo iniciatyva, o tai, anot apelianto, kelia abejonių liudytojo patikimumu. V. G. nurodo žinantis, kad šį liudytojÄ Ä¯ policijÄ atsivedė E. A.. Nuteistasis skunde daro iÅ¡vadÄ , kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis supratęs, kad objektyvių įrodymų apkaltinti V.

G. nepakanka, ieškojo, kas galėtų patvirtinti jo parodymus. Apelianto nuomone, jokių objektyvių ir patikimų jo kaltės įrodymų šioje byloje nebuvo surinkta. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. A. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti: visiškai tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. A. civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, priteisti iš nuteistojo V. G. visas nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas.

Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje, taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl nuteistojo V. G. veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ lėmė E. A. padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis. Nukentėjusysis dėl V. G. pavartoto fizinio smurto į ypač jautrias kÅ«no vietas, t. y. abi veido puses – deÅ¡inįjį ir kairįjį žandikaulius –, patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, nepatogumus, medicininės intervencijos sukeltus skausmus, ilgalaikį dantų gydymÄ .

Dėl patirto smurto sukeltų pasekmių nukentėjusysis tam tikrÄ laikÄ vizualiai atrodė sužalotas, tai trukdė jam laisvai ir nevaržomai bendrauti su žmonėmis vieÅ¡umoje. Ilgalaikius bendravimo nepatogumus lėmė skausmas žandikaulių, dantenų srityje. Patirti sužalojimai lėmė ilgÄ gijimÄ , ribotÄ fizinį pajėgumÄ kramtyti maistÄ , laisvai kalbėti. Å ie ir kiti V. G. nusikalstamais veiksmais sukelti padariniai, taip pat iki Å¡iol nedingęs nesaugumo jausmas, bÅ«nant jaunimo susibÅ«rimo vietose, netikrumas dėl to, ar kas iÅ¡ už nugaros nepradės vartoti smurto, įrodo, kad E. A. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ ir praÅ¡o teismo įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka bei priteisti iÅ¡ nuteistojo.

Apelianto nuomone, iÅ¡skyrus civilinio ieÅ¡kinio argumentus, pirmosios instancijos teismas neanalizavo kitų byloje esančių duomenų apie E. A. patirtus sužalojimus, jų gydymo eigÄ ir kilusius liekamuosius padarinius. Kaip matyti iÅ¡ prie civilinio ieÅ¡kinio pridėtų dokumentų, nukentėjusiajam dėl apatinių kairiojo ir deÅ¡iniojo žandikaulių lūžių buvo atlikta operacija. Atliekant operacijÄ universitetinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nukentėjusiajam buvo atliekamas atviras apatinio žandikaulio lūžio perkėlimas ir osteosintezė (operacija, kurios metu sujungiami kaulo lūžgaliai; daroma gydant kaulo lūžį, kai lūžgaliai nesuauga arba suauga netaisyklingai, kai dėl lūžio bÅ«na sužalotos stambios arterijos ar nervai), dviejų dantų (44 ir 38) chirurginis Å¡alinimas.

Medikai nustatė, kad labai tikėtina, jog E. A. deÅ¡inė žandikaulio pusė gali likti nebejautri aplinkai. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad paÅ¡alinti dantys ir dalinė nejautra deÅ¡inėje žandikaulio pusėje rodo, jog ir ateityje E. A. patirs nepatogumus bei suvaržymus dėl dalinio veido – burnos srities funkcionavimo. Apeliantas nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas neteisingai atsižvelgė į nuteistojo galimybę atlyginti žalÄ , jo turtinę padėtį, interesus, ir siekdamas protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros, pažeidė nukentėjusiojo teisę į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje tik paminėdamas, kad buvo paÅ¡alinti du dantys, nevertino to, jog dėl dviejų dantų praradimo, likusios dalinės nejautros ir Å¡io sužalojimo liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusysis galėjo jausti visus jo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus nepatogumus. Ä®vertinus padaryto sužalojimo lokalizacijÄ , akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiojo visuomeninei, tiek darbinei veiklai, taip pat asmeniniam gyvenimui. Be to, apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais, anksčiau ne kartÄ teisto asmens veiksmais, apėmusiais tiek sveikatos sutrikdymÄ , tiek ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Å iuo atveju svarbu ir tai, kokiu bÅ«du V. G. padarė sužalojimus E. A. – byloje nustatyta, kad nuteistasis abu smÅ«gius sudavė, bÅ«damas nukentėjusiajam už nugaros, tai rodo ne tik nuteistojo pavojingumÄ , bet ir nukentėjusiojo savijautÄ Ä¯vykio metu bei po jo. Å i faktinė aplinkybė taip pat patvirtina, kad E. A. ir Å¡iuo metu jaučiasi nesaugus, kuomet kas nors jam stovi už nugaros, ypač tamsiu paros metu. Apelianto nuomone, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti esamomis ekonomikos sÄ lygomis nėra tokia suma, kuri galėtų bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per didele.

E. A. pažymi, kad nors Baudžiamojo proceso kodeksas ir numato, jog priteistinos proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti mažinamos, tačiau įstatyme įvardintas konkretus tokio mažinimo kriterijus – kaltininko (nuteistojo) turtinė padėtis. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies iÅ¡lyga, leidžiančia spręsti atstovavimo iÅ¡laidų mažinimo klausimÄ dėl kaltininko turtinės padėties, tačiau Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mai priteistÄ sumÄ sumažino, vadovaudamiesi BPK 106 straipsnyje nenumatytais kriterijais.

Nukentėjusysis E. A. daro iÅ¡vadÄ , kad žemesnysis teismas pernelyg formaliai vertino nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų neiÅ¡vengiamumÄ ir bÅ«tinumÄ . Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų, nukentėjusysis atstovui sumokėjo 2 700 Eur, t. y. 1 500 Eur už pradinį pasirengimÄ atstovavimui baudžiamojoje byloje Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«muose (tai apėmė baudžiamosios bylos duomenų analizę, civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , Å¡io procesinio dokumento priedų parengimÄ (vertimÄ iÅ¡ norvegų į lietuvių kalbÄ )), o 1 200 Eur buvo sumokėta už tris kitus teismo posėdžius, už kuriuos pagal sÄ skaitas buvo mokama po 400 Eur.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad atstovavimo iÅ¡laidas nukentėjusysis patyrė dėl atstovo kelionių į teismo posėdžius iÅ¡ Vilniaus į Plungę, pasirengimÄ teismo posėdžiams ir pan. Skunde atkreiptas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad nukentėjusysis E. A. dalyvavo ne visuose teismo posėdžiuose, kadangi faktiÅ¡kai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl visuose teismo posėdžiuose jam atstovavo advokatas. Be to, jeigu ne liudytojų ir paties nuteistojo V. G. neatvykimas į 2017 m. gruodžio 28 d. teismo posėdį, nukentėjusysis tikrai nebÅ«tų patyręs tokių iÅ¡laidų, kurias faktiÅ¡kai patyrė.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teismo posėdžiai vyko ne ilgiau kaip po dvi valandas. Nukentėjusiojo nuomone, jeigu nuteistasis būtų sutikęs duoti parodymus iš karto, į teismo posėdžius būtų susirinkę visi liudytojai, teismo posėdžių būtų pakakę tik dviejų. Be to, apeliaciniame skunde pastebima, kad į 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdį neatvyko gynybos prašomas apklausti liudytojas D. A. (šis liudytojas taip pat neatvyko į 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžius).

Dar 2018 m. vasario 12 d. nukentėjusiojo atstovas prašė teismo Å¡io liudytojo parodymus pagarsinti teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau pats teismas antrÄ kartÄ nusprendė, kad bÅ«tina daryti pertraukÄ iki Å¡io liudytojo atvykimo į teismÄ . Nukentėjusysis apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, jog atitinkamo dydžio atstovavimo iÅ¡laidas patyrė objektyviai, Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, kadangi patirtos ne dėl paties nukentėjusiojo pasirinkimo, o dėl teismo proceso organizavimo, V.

G. nesutikimo duoti parodymus iÅ¡ karto, liudytojo neatvykimo ir t. t. Galiausiai pastebėta, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyto atstovavimo iÅ¡laidų mažinimo kriterijaus ir be jokio pagrindo sumažino priteistinÄ atstovavimo iÅ¡laidų dydį. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo E. A. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiojo E. A. apeliaciniame skunde yra praÅ¡oma padidinti jam priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį ir padidinti priteistÄ proceso iÅ¡laidų sumÄ , nuteistojo V. G. skunde praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, kadangi jo veiksmuose nesama nusikalstamų veikų požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako bÅ«tent Å¡iais klausimais, t. y. dėl nuteistojo V. G. kaltės padarius minėtus nusikaltimus, nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo ir teisingo atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo, nagrinėdamas apeliacinius skundus atskirai, kadangi juose pateikti praÅ¡ymai nesutampa.

I. Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad įrodymai yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. V. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ . Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, nuteistojo apeliaciniu skundu ir bylos medžiaga, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus teisingo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus duomenis, pagrįstai juos pripažino įrodymais ir konstatavo V.

G. kaltę. Pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesama pagrindo keisti ar naikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dėl nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. aiÅ¡kina, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo ne jis, o neva pats E. A. jį užsipuolęs, t. y. nuteistÄ jį V.

G., išėjusį iÅ¡ tualeto, užsipuolė nukentėjusysis, abiem rankomis pastÅ«mė, trenkė kumščiu, o kai V. G. su broliu išėjo į laukÄ parÅ«kyti, iÅ¡bėgę keturi vyrai pradėjo muÅ¡tis, vienas bandė jam trenkti, tada nuteistasis pabėgo namo. Pažymėtina, kad tokios įvykių eigos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, o tokiÄ versijÄ nuteistasis V. G. pateikė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 2, b. l. 46). Å i aplinkybė tik patvirtina, jog nuteistojo V.

G. teisiamojo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde pateikta įvykio versija yra tik jo pasirinkta gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir paties nuteistojo V. G. pozicija, kurios jis laikėsi ikiteisminio tyrimo metu – neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 94). Tai suponuoja, kad nuteistasis siekė pirmiausia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie jį kaltinantys duomenys yra surinkti, kad pagal juos galėtų dėliotis savo gynybinę pozicijÄ .

Jei nukentėjusysis E. A. iÅ¡ tiesų pirmasis bÅ«tų užpuolęs nuteistÄ jį, tai akivaizdu, kad Å¡ias aplinkybes nuteistasis V. G., nieko nelaukdamas, bÅ«tų nurodęs jau ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tokiu atveju bÅ«tų buvęs pagrindas spręsti dėl veikimo, esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Taigi galimybė, kad nukentėjusysis vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį V. G. yra objektyviai nepagrįsta, jos nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis E. A. iÅ¡ pradžių nurodęs, kad jį užpuolė nepažįstamas asmuo, o apklausiamas pas policijos pareigÅ«nÄ iÅ¡ nuotraukų atpažinęs V.

G., kaip jį užpuolusį asmenį. Apeliacinės instancijos teismui yra neaiÅ¡ku, kaip tokie teiginiai savaime galėtų paneigti nuteistojo V. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad, siekiant iÅ¡sklaidyti visas galinčias kilti ir kilusias abejones, bÅ«tina iÅ¡samiai aptarti nukentėjusiojo E. A. parodymus ir atliktÄ nuteistojo atpažinimÄ . Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad į „G“ su G., V. ir E. atėjo apie deÅ¡imtÄ ar pusę vienuolikos vakare.

Tada jis nuteistojo V. G. nepažinojo, tačiau tÄ vakarÄ tarp jų buvo kilęs konfliktas, kai, esant didelei eilei prie tualeto, V. G. praėjo pro visus be eilės, todėl nukentėjusysis pasakė, kad pastarasis elgiasi nemandagiai, visi laukia, todėl ir V. G. reikia laukti eilėje. Naktį nukentėjusysis E. A. buvo lauke ir kalbėjosi su D. A., tada nuteistasis priėjo jam iÅ¡ už nugaros, sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ ir pabėgo, nukentėjusysis bandė vytis, bet nepavijo. Vizualiai nukentėjusysis įsidėmėjo V.

G., nes ta vieta buvo apÅ¡viesta, policijoje jį atpažino iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų. E. A. mano, kad sumuÅ¡tas buvo dėl pastabos prie tualeto. Jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau viskÄ gerai pamena (t. 1, b. l. 178–179). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 876/2017(03) konstatuotas E. A. padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis (kairiojo kampo ir deÅ¡inės pusės 44–45 dantų srityje). Sužalojimas atsirado dėl apatinio žandikaulio sumuÅ¡imo, tikriausiai smogiant kumščiu.

Apatinis žandikaulis lūžo nuo vieno smÅ«gio. E. A. padarytas apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 24). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad atpažįstančiajam nukentėjusiajam E. A. buvo parodytos sunumeruotos Å¡eÅ¡ių asmenų nuotraukos, kur nuotrauka Nr. 6 yra V. G., iÅ¡ jų pasiÅ«lyta atpažinti asmenį, apie kurį nukentėjusysis yra davęs parodymus. E. A. nuotraukoje Nr. 6 atpažino vaikinÄ , kuris sudavė jam smÅ«gius į žandikaulį, kad bÅ«tent tarp Å¡io asmens ir nukentėjusiojo klube „G“ kilo nesusipratimas dėl eilės į tualetÄ .

VaikinÄ atpažino iÅ¡ veido formos, plaukų, akių, nosies, lÅ«pų (t. 1, b. l. 38–42). Atsižvelgęs į visus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, kad E. A. parodymai dėl jo sužalojimo aplinkybių yra nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme. Nukentėjusysis E. A., pateikdamas praneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ , buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ (t. 1, b. l. 12), prieÅ¡ duodant parodymus teisme, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (t. 1, b. l. 174), todėl jo parodymais netikėti pagrindo nėra.

Nukentėjusiajam padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 876/2017(03). Nukentėjusysis jį sužalojusį V. G. įsidėmėjo pats, atpažino iÅ¡ jam pateiktų fotonuotraukų. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta, kad, siekiant nustatyti nežinomÄ Ä¯tariamÄ jį, nukentėjusiajam gali bÅ«ti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų kartotekos. Parodymo atpažinti iÅ¡ kartotekų pradžioje atpažįstantis asmuo turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį.

Jeigu atpažįstantis asmuo parodo vienÄ iÅ¡ kartotekoje užfiksuotų asmenų, jam pasiÅ«loma paaiÅ¡kinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis pažino tÄ asmenį (BPK 194 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju atpažinimo iÅ¡ nuotraukų procedÅ«ros buvo tiksliai laikomasi, taigi jokios Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, o ir sÄ lygos Å¡iam procesiniam veiksmui atlikti buvo tinkamos – nukentėjusysis E. A. jį užpuolusio asmens nepažinojo, su juo anksčiau matęsis nebuvo, tačiau įvykio metu kaltininkÄ gerai įsidėmėjo.

Akivaizdu, jog aplinkybė, kad nukentėjusysis E. A. nuteistÄ jį V. G. atpažino tik iÅ¡ asmens parodymo atpažinti metu jam parodytų fotonuotraukų, nedaro jo parodymų ir paties atpažinimo mažiau objektyviais bei nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis jį užpuolusio asmens iÅ¡vaizdos detales buvo apibÅ«dinęs dar iki parodymo atpažinti ir jos sutapo su nuteistojo iÅ¡vaizdos detalėmis, į kurias parodymo atpažinti metu dėmesį atkreipė pats E. A.. Taigi apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. A. tiksliai nurodyti jį užpuolusį asmenį galėjo tik po parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas, nes iki tol su nuteistuoju V.

G. nebuvo pažįstami, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltininko atpažinimo laiku, nuteistojo V. G. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. A. parodymų patikimumu. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino liudytojų parodymus, tačiau su tokia iÅ¡vada apygardos teismas kategoriÅ¡kai negali sutikti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. A. nurodė, kad betarpiÅ¡kai pats įvykio nematė, apie įvykusį konfliktÄ girdėjo iÅ¡ kitų asmenų, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats pripažino, gali ko nors neprisiminti ar pripainioti (t. 1, b. l. 52–55).

Taigi Å¡ių parodymų pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nepripažino patikimais ir informatyviais. Liudytojas K. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad iÅ¡ matymo pažįsta kaltininkÄ ir nukentėjusįjį. Kaip buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis, nematė, pats nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, buvo iÅ¡gėręs, kabinėjosi prie žmonių, nematė, kad jis bÅ«tų buvęs sužalotas, prieÅ¡ žmones fizinio smurto jis nevartojo (t. 2, b. l. 5–6).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus K. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 59), liudytojas paneigė, kad buvo stipriai girtas, tvirtino, kad V. G. jokių smurtinių veiksmų kitų prieš kitus žmones neatliko. Teisme K. S. liudijo nuteistojo naudai, kad pats nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie žmonių, buvo išgėręs, bet sužaloto nukentėjusiojo nematė. Šie liudytojo parodymai, apygardos teismo vertinimu, nėra patikimi, kadangi apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu K.

S. pripažino įvykio metu buvęs stipriai girtas ir konflikto nematė arba nieko apie jį nepamena (t. 1, b. l. 59), be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Å¡iuos parodymus be jokių įtikinamų motyvų paneigė. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendžio motyvais, kad tokie liudytojo parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais ir vertinami kaip įrodymas, teisinantis nuteistÄ jį / paneigiantis jo kaltę. Liudytojas A. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V.

G. ir nukentėjusįjį E. A., niekam palankumo ar prieÅ¡iÅ¡kumo nejaučia. Išėjęs iÅ¡ kavinės matė, kaip V. G. trenkė E. A. smÅ«gį kumščiu į veidÄ , į žandikaulį, tada V. G. stovėjo už E. A. nugaros. Po to V. G. dingo, jis nesiaiÅ¡kino su E. A., kodėl taip įvyko. V. G. pažinojo iki įvykio, jis ateidavo į klubus, su E. A. tada matėsi pirmÄ kartÄ . Vieta, kurioje įvyko konfliktas, jam buvo gerai matoma (t. 2, b. l. 5). Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai Å¡iuos liudytojo parodymus pripažino informatyviais, nes A.

G. betarpiÅ¡kai matė įvykį, be to, liudytojas su E. A. tada matėsi pirmÄ kartÄ , nėra suinteresuotas liudyti nukentėjusiojo naudai, todėl Å¡iais liudytojo parodymais netikėti pagrindo nėra. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje liudytojų parodymus aptarė itin detaliai, juos visus iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, įvertino tiek kiekvienus atskirai, tiek visų duomenų kontekste ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl nesama jokio pagrindo tvirtinti, kad apylinkės teismas liudytojų parodymus bÅ«tų įvertinęs Å¡aliÅ¡kai ar nepagrįstai vieniems suteikęs prioritetÄ prieÅ¡ kitus.

Apeliantas skunde teigia, kad yra pagrindas liudytojo A. G. parodymus vertinti kritiškai ir jais abejoti, kadangi liudyti jis atvyko savo noru, nors tvirtino nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojęs. Toks nuteistojo argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes atvykdamas pranešti apie jam žinomas aplinkybes, reikšmingas teisingam teismo sprendimui byloje priimti, liudytojas A. G. elgėsi pilietiškai, jo parodymai išties yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, jis vienintelis betarpiškai matė įvykį. Net jei pakvietęs liudyti jį būtų nukentėjusysis E. A., tai nedaro liudytojo A.

G. parodymų nepatikimais, kadangi, tiek prieÅ¡ jam duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43), tiek prieÅ¡ liudijant teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 3), jis buvo įspėtas apie gresiančiÄ atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ . Taigi apygardos teismas nenustatė jokio pagrindo, kuris leistų abejoti liudytojo A. G. parodymais ar vertinti juos kaip nepatikimus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesama jokio pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl Å¡iame apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

II. Dėl V. G. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos Jau anksčiau buvo pažymėta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių buvo tokie skundai paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina pažymėti, kad tiek praneÅ¡imas apie įtarimÄ (t. 1, b. l. 92–93), tiek kaltinamasis aktas (t. 1, b. l. 131–134) nuteistajam V. G. buvo suraÅ¡yti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tuo tarpu Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei prokuroras, nei nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos neprašė kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimÄ (BPK 256 straipsnis).

Be to, nei nuteistasis V. G., nei jo gynėjas nebuvo informuoti apie galimÄ kaltinamojo nusikalstamų veikų perkvalifikavimÄ , taigi negalėjo tinkamai pasiruoÅ¡ti gynybai nuo naujo kaltinimo (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o ne nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo). Pažymėtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Tuo tarpu nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , kai jis padaromas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

SavanaudiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kia, kad sveikata yra sutrikdyta siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtÄ arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. SavanaudiÅ¡ku laikomas sveikatos sutrikdymas už atlyginimÄ , siekiant paveldėti ar pasisavinti turtÄ , taip pat iÅ¡vengti pareigos mokėti skolÄ , grÄ Å¾inti turtÄ , iÅ¡laikyti asmenį ir pan. Pagal šį punktÄ nusikalstama veika kvalifikuojama tik tais atvejais, kai tokios paskatos yra susiformavusios iki sveikatos sutrikdymo pradžios arba jos kyla kėsinimosi metu.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visus byloje surinktus reikÅ¡mingus duomenis, negalima konstatuoti, jog nuteistojo V. G. veiksmuose buvo savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. nesama pagrindo tvirtinti, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais nukentėjusiajam E. A. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas materialinės naudos. Jau anksčiau aptarti duomenys – nukentėjusiojo E. A., liudytojo A. G. parodymai, specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ , atpažinimo iÅ¡ fotonuotraukų protokolas –, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, visiÅ¡kai įrodo nuteistojo kaltę, kad V.

G. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nes nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nustatytoje vieÅ¡oje vietoje – tuo metu veikusiame naktiniame klube „G“, esančiame (duomenys neskelbtini) –, kur be nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo E. A. buvo daugiau žmonių, nuteistojo veiksmai, kai jis prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtÄ matant kitiems asmenims, o ten bet kada galėjo atsirasti ir daugiau paÅ¡alinių žmonių, pripažintini įžūliais. Å iais veiksmais nuteistasis sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarkÄ , todėl V.

G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Nukentėjusiajam E. A. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nuteistasis padarė tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl mažareikÅ¡mės dingsties, siekdamas atkerÅ¡yti už pareikÅ¡tÄ pastabÄ dėl ėjimo į tualetÄ be eilės, todėl V. G. veika atitinka požymius ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Apibendrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iÅ¡ motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas konstatavo, jog surinkti ir iÅ¡tirti duomenys įrodo, jog nuteistasis V.

G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tiesiog kvalifikuojant veikÄ buvo vietoj BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto nurodytas BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktas. Taigi nuteistojo V. G. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , kyla klausimas dėl V. G. paskirtos bausmės dydžio. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmę, nurodė, kad vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

V. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, nusikalto būdamas teistas, bausmę atlikęs, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). V. G. po šių nusikalstamų veikų padarymo yra nuteistas šešis kartus, paskutinieji du teismo nuosprendžiai nėra įsiteisėję, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrintina su ankstesniais nuosprendžiais.

Apygardos teismas sutinka su iÅ¡vada, jog V. G. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kadangi alternatyvių bausmių rÅ«Å¡ių nenumato BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija, be to, nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai, rodyti deramÄ pagarbÄ jį supančiai aplinkai ir aplinkiniams. Taigi apygardos teismas nenustatė pagrindo keisti nuteistajam V. G. pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę, todėl ji paliktina tokia, kokia buvo paskirta Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu.

III. Dėl nukentėjusiojo E. A. apeliacinio skundo Nukentėjusysis E. A. pateiktame apeliaciniame skunde, kaip jau minėta anksčiau, kelia du pagrindinius klausimais – dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo ir priteistos proceso išlaidų atlyginimo sumos nepagrįsto sumažinimo. Būtent šiuos klausimus išsamiai procesiniame sprendime ir aptaria apeliacinės instancijos teismas.

a) Dėl iÅ¡ nuteistojo V. G. nukentėjusiajam E. A. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis E. A. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 160–170).

Å iuo ieÅ¡kiniu nukentėjusysis prašė iÅ¡ V. G. priteisti 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo E. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu jam iÅ¡ V. G. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ V. G. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypač stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo metu sužalojus sveikatÄ patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, psichiniu sukrėtimu, psichologiniu stresu, fiziniu skausmu ir sužalojimais, kurie turi ir tikėtina turės didelį poveikį ateityje.

Pažymėjo, kad tam tikrÄ laikÄ vizualiai atrodė sužalotas, tai trukdė nukentėjusiajam laisvai ir nevaržomai bendrauti su žmonėmis vieÅ¡umoje. Ilgalaikius bendravimo nepatogumus lėmė skausmas žandikaulių, dantenų srityje. Patirti sužalojimai lėmė ilgÄ gijimÄ , ribotÄ fizinį pajėgumÄ kramtyti maistÄ , laisvai kalbėti, iki Å¡iol nedingusį nesaugumo jausmÄ . Operacijos universitetinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu nukentėjusiajam buvo atliekamas atviras apatinio žandikaulio lūžio perkėlimas ir osteosintezė, dviejų dantų (44 ir 38) chirurginis Å¡alinimas.

Medikai nustatė, kad labai tikėtina, jog E. A. deÅ¡inė žandikaulio pusė gali likti nebejautri aplinkai. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir pridėtais medicininiais dokumentais nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam E. A. padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis (kairiojo kampo ir deÅ¡inės pusės 44–45 dantų srityje). Sužalojimas atsirado dėl apatinio žandikaulio sumuÅ¡imo, tikriausiai smogiant kumščiu. Apatinis žandikaulis lūžo nuo vieno smÅ«gio. E. A. padarytas apatinio žandikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 24).

Taigi nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimo jis buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriÅ¡kai, atlikta operacija (t. 1, b. l. 164–168). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmÄ , ilgalaikius nepatogumus dėl sulaužyto žandikaulio ir kelių paÅ¡alintų dantų, dvasinį diskomfortÄ ir iÅ¡gyvenimus dėl ateities. Liudytoja E. A. teisme parodė, kad sÅ«nus buvo operuotas (duomenys neskelbtini), yra sukabinti žandikauliai, įkabintos plokÅ¡tės, paÅ¡alinti keli dantys, pusę metų buvo nejautrus žandikaulis (t. 1, b. l. 179–180).

Nepaisant to, kas aptarta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad civiliniam ieÅ¡kovui yra nenustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta tikslių medicininių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius po sužalojimo. Žinoma, kad aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiojo bÅ«kle, taip pat yra reikÅ¡mingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimÄ dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog supranta, kad dėl V. G. padarytų sužalojimų nukentėjusysis sveikatos problemų patiria ir Å¡iandien, nors apie juos nėra pateiktų tikslių duomenų.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ bei V. G. galimybę atlyginti neturtinę žalÄ , taip pat reikia atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių:

1) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 – 5 000 Eur (vienÄ kartÄ smogė kumščiu B. V. į veidÄ , nuo suduoto smÅ«gio Å¡is pargriuvo ant grindų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkantys sužalojimai (sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo iÅ¡siliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje));

2) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017 – 1 000 Eur (vieÅ¡oje vietoje Kaune, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų kumščiu sudavė smÅ«gį V. L. į veidÄ , padarydamas jam nosies kaulų lūžimÄ , taip nesunkiai sutrikdė sveikatÄ );

3) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014 – 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė kumščiu vienÄ kartÄ V. K. į veidÄ , po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , sudavė nukentėjusiajam dar kartÄ kumščiu į veidÄ , o Å¡iam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į veidÄ ir Å¡onÄ , taip nukentėjusiajam padarė virÅ¡utinės lÅ«pos muÅ¡tinę žaizdÄ ir nosies kaulų lūžį);

4) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smÅ«gį koja į kelio sÄ narį, ranka į veidÄ ir rankomis iÅ¡ už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant Å¡aligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio Å¡eivikaulio lūžius);

5) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smÅ«gius rankomis į galvÄ ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kÅ«no vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smÅ«gius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kÅ«no vietas, T. B. spyrus A. P. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muÅ¡tines žaizdas kairiame antakyje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, deÅ¡inės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakauÅ¡inėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatÄ );

6) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013 – 1 013,67 Eur (3 500 Lt) (tyčia sudavė keliu keturis smÅ«gius į veidÄ M. K., jam pakėlus galvÄ , trenkė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulo lūžimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ );

7) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , t. y. UAB „T“ apsaugos darbuotojui V. M. siekiant T. L. iÅ¡vesti iÅ¡ baro dėl trukdymo prižiÅ«rėti tvarkÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir pirmame aukÅ¡te, prie išėjimo į laukÄ , trenkė kumščiu V. M. į krÅ«tinę <...> O. L. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė vienÄ kartÄ kumščiu V.

M. į veidÄ ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvÄ bei kitas įvairias kÅ«no vietas, T. L. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvÄ . Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas deÅ¡inės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, pavirÅ¡inės žaizdos veido deÅ¡inėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt.

IÅ¡ viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas ne visas aplinkybes įvertino vienodai iÅ¡samiai ir sutinkamai su apeliacinės instancijos teismu, taigi priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža ir turi bÅ«ti didinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog bÅ«tent 3 500 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, atsiradusius ilgalaikius padarinius, kurie tikėtina jau nebegalės bÅ«ti paÅ¡alinti, bei leidžia manyti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam E. A..

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas iki 3 500 Eur.

b) Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam E. A. priteisė 1 000 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimo. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis praÅ¡o atlyginti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas 2 700 Eur iÅ¡laidas atstovavimo paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Taigi, vadovaujantis suformuota teismų praktika, priteisiant proceso iÅ¡laidas ir sprendžiant dėl praÅ¡omo proceso iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintÄ kriterijų – nuteistojo turtinę padėtį –, bet ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. A. atstovas advokatas Raimundas Jurka teismui pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis advokatui už susipažinimÄ su byla, suteiktas konsultacijas, civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, kelionės iÅ¡laidas iÅ¡ viso sumokėjo 2 700 Eur (t. 2, b. l. 36–44).

Advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo formų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam advokatas atstovavo tik keturiuose posėdžiuose, kurių kiekvieno trukmė nevirÅ¡ijo dviejų valandų, parengė civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad iÅ¡laidas sudaro atstovo kelionių iÅ¡ Vilniaus į Plungę apmokėjimas, tad jei liudytojai ir nuteistasis V.

G. bÅ«tų atvykę į 2017 m. gruodžio 28 d. posėdį, iÅ¡laidos bÅ«tų buvusios mažesnės. Visų pirma, pažymėtina, kad paties nukentėjusiojo teisė yra pasirinkti atstovÄ , taip pat ir vietÄ , kurioje advokatas dirba. Taigi vien dėl Å¡ios priežasties neturi bÅ«ti nepagrįstai didinamos iÅ¡ nuteistojo priteisiamos atstovavimo iÅ¡laidos, kadangi nukentėjusiojo atstovas į teismo posėdžius turėjo toli važiuoti. Be to, liudytojai ir nuteistasis neatvyko tik į vienÄ posėdį, o pirmosios instancijos teismas ėmėsi Baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, kad Å¡i situacija nepasikartotų.

Tuo tarpu už kiekvienÄ posėdį, kuriame atstovavo nukentėjusįjį, advokatui R. Jurkai buvo mokama po 400 Eur, nors posėdžiai truko neilgai, o byla nesudėtinga – vienas kaltinamasis buvo teisiamas tik dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurios sudarė idealiÄ jÄ sutaptį, padarymo –, pačiÄ bylos medžiagÄ sudarė tik 2 tomai, t. y. byla nedidelės apimties. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai praÅ¡omÄ priteisti proceso iÅ¡laidų sumÄ Ä¯vertino kaip per didelę ir sumažino jÄ iki 1 000 Eur.

c) Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme Anksčiau aptartos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su atstovavimo iÅ¡laidų apmokėjimu, galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

Byloje yra pateikti sÄ skaita už teisines paslaugas ir atliktÄ pavedimÄ patvirtinantis iÅ¡raÅ¡as (t. 2, b. l. 68, 69). IÅ¡ 2018 m. gegužės 7 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. 814 matyti, kad advokatas Raimundas Jurka nukentėjusiajam E. A. apeliacinio proceso metu suteiktas teisines paslaugas įvertino 500 Eur (t. 2, b. l. 68). Tokios pinigų sumos apmokėjimÄ patvirtina bankinio pavedimo iÅ¡raÅ¡as (t. 2, b. l. 69). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui pateikė pats nukentėjusysis E. A., kurį matyti rengė jo atstovas advokatas R.

Jurka. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies, apygardos teismas nusprendžia nukentėjusiojo E. A. apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidas atlyginti dalinai. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas tik vienas posėdis 2018 m. rugsėjo 18 d., kuris truko 20 minučių, įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas, pasakytos tik baigiamosios kalbos, t. y. nukentėjusiojo atstovas vos pora teiginių apibendrino pateiktÄ apeliacinį skundÄ .

Apygardos teismas vertina, jog praÅ¡oma priteisti 500 Eur suma yra per didelė ir bÅ«tent 350 Eur suma advokato teisinėms paslaugoms už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pagrįsta. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusiojo E. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį:

V. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . nukentėjusiajam E. A. priteistÄ neturtinę žalÄ padidinti iki 3 500 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų). Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ V. G. nukentėjusiajam E. A. 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) advokato iÅ¡laidoms už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme padengti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė