2020-08-26 Nr. AB-15667-3-64-3-03483-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4665-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03483-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK, atsakovas), 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 86-TE-424 „Dėl vyresniojo inspektoriaus V. P. atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų iki atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nušalintas nuo pareigų laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki tarnybinio patikrinimo pabaigos. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. atleistas iš vidaus tarnybos. Nei vienas įsakymas, kuris buvo jam įteiktas, neturi numerių ir konkrečių datų. Tarnybinis patikrinimas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas 2019 m. spalio 18 d., kai buvo gautas Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus R. R. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-7665, kai 2019 m. spalio 15 d. nuo 11.00 val. iki 15.00 val. iš Balėnų girininkijos kvartalo Nr. 62, (duomenys neskelbtini) r., esančios apvalios medienos aikštelės neva pavogė 2,61 kietmetrio apvalios medienos, tuo Valstybinės miškų urėdijos Mažeikių regiono padaliniui padarė 78,30 Eur turtinę žala ir jo veika gali būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnį. 2019 m. lapkričio 17 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. S. nutarimu, vadovaujantis ANK 108 straipsnio 1 dalimi, yra nubaustas 245 Eur bauda. 2019 m. lapkričio 18 d. šis nutarimas apskųstas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams. Jo atleidimo pagrindimu laikoma Telšių AVPK tarnybinio patikrinimo 2019 m. lapkričio 18 d. išvada Nr. 86-IS-22 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje teigiama, kad „V. P. tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys“.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas nesurinkus administracinio nusižengimo medžiagos bei nepriėmus joje procesinio sprendimo. Šiuo atveju dėl objekto ir objektyviosios pusės bei subjekto jokio ginčo nėra. Jis miške padėjo tėvui pasikrauti ir parvežti Valstybinei miškų urėdijai priklausančią medieną, tačiau tai padarė būdamas įsitikinęs, jog veikia teisėtai ir sąžiningai, turėdamas tam teisę. Tiek medžiagą rinkusiems pareigūnams, tiek dabar nurodo, kad kraudamas ir veždamas medieną buvo įsitikinęs, jog tai daro teisėtai, kadangi tėvui leidimą davė miškovežio, krovusio ir vežusio iš tos vietos, vairuotojas. Jo tuometiniu supratimu, tam jis turėjo teisę. Jis, kaip ir jo tėvas, manė, kad jis yra medieną nusipirkęs pats arba medienos savininkas sėdi kartu su juo automobilio kabinoje. Išvada yra surašyta visapusiškai neišsiaiškinus, nepatikrinus ir neįvertinus visų jo kaltės dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo konstatavimui reikšmingų aplinkybių.

4. Pareiškėjas teigė, kad jo veika nėra kvalifikuota pagal atitinkamų teisės aktų konkrečias normas ir nėra nurodyta, kokius konkrečius teisės ir /ar tarnybinės etikos normų reikalavimus pažeidė. Išvadoje yra tik nurodytos teisės normos ir nurašytas jų turinys, tačiau vien teisės normų nurodymas ir jų turinio nurašymas nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pareigūno vardo pažeminimo sudėties elementų, sudaro pagrindą manyti, jog nebuvo užtikrintas motyvuoto ir pagrįsto sprendimo priėmimas ir tuo buvo suvaržytos teisės gintis nuo įtarimų tarnybinio patikrinimo ir įsakymo priėmimo procedūros metu. Taip pat labai svarbu, ar tyrimą atliko nešališkas subjektas, ar atlikus tyrimą priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiuo atveju nurodytas reikalavimas konkuruoja su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu bei kituose įstatymuose įtvirtintu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Tačiau tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvados bei jų pagrindu priimti sprendimai akivaizdžiai patvirtina, kad toks vertimas jo bei jo šeimos narių atžvilgiu buvo taikomas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji.

5. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Telšių AVPK viršininko Įsakymas yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Telšių AVPK tarnybinio patikrinimo 2019 m. lapkričio 18 d. Išvadą Nr. 86-IS-22. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Statuto 39 straipsniu 7 dalimi bei remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), nepažeidžiant Tvarkos apraše numatytų procedūrų. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai, faktinės aplinkybės, leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas savo priešingais teisei aktyviais veiksmais (veikimu) atliktais po galimai padaryto administracinio nusižengimo, t. y. būdamas policijos pareigūnu, administracinį tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, laikydamasis konspiracijos ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tai patvirtina tyrimo metu surinkti duomenys (apklausos, telefonų apžiūros, skambučių išklotinės). Taip pat V. P. elgėsi priešingai vidaus tarnybos interesams, nustatytai tvarkai, nes kaip policijos pareigūnas suprato ir žinojo, kad tokie jo veiksmai yra nesuderinami su policijos pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui.

7. Atsakovas teigė, kad ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnas V. P. savo aktyviais veiksmais (veikimu) atliktais po galimo administracinio nusižengimo pažeidė teisės aktų reikalavimus ir savo elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą bei sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu, konstatuota, kad V. P. veiksmai atlikti 2019 m. spalio 17 d., t. y. trukdymas tyrimą atliekantiems pareigūnams, jų klaidinimas aiškinantis įvykio aplinkybes, asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus ieškojimas, asmenų mokinimas meluoti pareigūnams, kai V. P. profesinė pareiga yra užkirsti kelia tokių neteistų veiksmų atsiradimui, buvo vertintini kaip savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl šie veiksmai buvo atriboti nuo jo galimai padaryto administracinio nusižengimo, kurio teisinė pasekmė yra administracinė atsakomybė. Taigi Išvadoje konstatuojami netinkami pareigūno V. P. veiksmai ir elgesys yra ne galimai padarytas administracinis nusižengimas, bet pareigūno atlikti veiksmai po padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas V. P. atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, o ne už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vien fakto, kad vyksta administracinio nusižengimo tyrimo procesas nepakanka bylos sustabdymui, tačiau surinktų duomenų visiškai pakanka, kad V. P. veiksmus pripažinti žeminančiais pareigūno vardą. Pažymėjo ir tai, kad pareigūno vardo pažeminimas yra formalioji sudėtis, nustatanti, kad pakanka faktinio pareigūno vardo pažeminimo ir nereikalauja pasekmių atsiradimo, t. y. pakanka pažeminti pareigūno vardą, todėl žalos atlyginimas bei tarnybos nuopelnai nėra reikšmingi atsakomybės taikymui.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas konstatavo, kad 2019 m. spalio 18 d. Telšių AVPK registruotas Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. tarnybinis pranešimas Nr. 86-PR2-7665, kuriame nurodyta, jog 2019 m. spalio 17 d. Akmenės rajono policijos komisariate gautas valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regiono padalinio vadovo Š. B. pareiškimas apie tai, kad Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini), įvykdyta apvalios medienos vagystė. Vagystės metu pavogta 2,61 kietmetrio pirmos grupės malkų, kurių vertė 78.30 Eur.

Dėl šios vagystės pradėta administracinio nusižengimo bylos Nr. 19107012478 teisena pagal ANK 108 straipsnį. Atliekant tyrimą nustatyta, kad vagystė užfiksuota urėdijos įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo prikabinta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria per du kartus vežama mediena. Nustatyta, kad automobilis ir priekaba priklauso V. P., kuris yra pareigūnas ir dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 18 d. policijos sistemoje sukurta užduotis atlikti tarnybinį patikrinimą.

Telšių AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 86-PR1-27-(11.2) V. P. pranešta, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal 2019 m. spalio 18 d. Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. R. tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-7665. Pranešime nurodyta, kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą: 2019 m. spalio 17 d. galimai atliko administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar išvaistymas), po kurio, sužinojęs, jog jo ieško Telšių APVK pareigūnai, stengdamasis išvengti atsakomybės, ieškojo žmonių, artimųjų, draugų, jiems darydamas poveikį, įkalbinėjo kitus asmenimis, kad šie meluotų policijos pareigūnams ir prisiimtų atsakomybę už jo galimai padarytą administracinį nusižengimą.

Būdamas policijos pareigūnu galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 punktą, 5 punktą, 6 punktą, Statuto 21 straipsnio 2 punktą, 3 punktą, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 punktą, 5 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Telšių AVPK 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 86-V-587 patvirtintų Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 30.1 punktą, 30.3 punktą, Telšių AVPK viršininko 2019 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 86-V-82 patvirtinto Telšių (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.6 punktą, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punktą, 7 punktą, 7.1 punktą, 7.2 punktą. Savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką. Buvo V. P. paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2019 m. spalio 29 d. bei informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys, nurodant profesinę sąjungą. Pareiškėjas V.

P. pasirašytinai supažindintas su 2019 m. spalio 21 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, jis tą pačią dieną nurodė, kad yra profesinės sąjungos narys.

10. Teismas, vadovaudamasis Statuto 61 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, sprendė, kad šiuo atveju nebuvo reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos ne tik pagal pranešime apie tarnybinį nusižengimą formuojamas kaltinimo ribas, bet ir už tai, kad tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes, šios aplinkybės nurodytos Išvadoje, dėl to atsakovas pareiškėjui papildomo pranešimo neįteikė. Iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas negalėjo suprasti, jog jam keliamas kaltinimas ir dėl to, kad tyrimą atliekantiems pareigūnams trukdė atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidino pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes. Atsakovo atstovas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog teiginys „trukdė atlikti tyrimą“ reiškia nenorą rodyti priekabą, pareiškėjas sakė žmonai, ką sakyti pareigūnams ir nepadėjo išsiaiškinti aplinkybių, nors pareiškėjas teigė, kad grįžus namo pareigūnai jo paprašė parodyti priekabą, esančią garaže, jis atidarė garažą, pareigūnai apžiūrėjo visą garažą, taip pat parodė galimai pavogtas malkas, kurias po to išvežė. Kaip matyti iš bylos, V. P. tą pačią dieną, kai atvyko pareigūnai į jo namus, davė paaiškinimus. Todėl teismas, įvertinęs pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį, padarė išvadą, kad buvo pažeistas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, 21 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui ir taip pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos gintis nuo pareikštų kaltinimų ir teikti paaiškinimus. Todėl teismas iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų apimties pašalino kaltinimą – „trukdžius atlikti tyrimą, nustatyti tiesą ir klaidinus pareigūnus“, nes tai nebuvo nurodyta 2019 m. spalio 21 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Išvadoje konstatuota, kad 2019 m. spalio 17 d. pareigūnas V. P. ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams. Teismas šiam atsakovo vertinimui pritarė ir pažymėjo, kad tai patvirtina byloje esantys duomenys.

12. Teismas iš pareiškėjo 2019 m. spalio 17 d. paaiškinimo nustatė, kad: jis 2019 m. spalio 17 d. buvo išvykęs darytis tatuiruotės, kai paskambino žmona ir pranešė, kad į namus yra atvykę imuniteto pareigūnai ir prašo parodyti priekabą. Jis žmonai pasakė niekur neiti, nes tuoj grįš. Kadangi reikėjo baigti daryti tatuiruotę, todėl skubiai grįžti negalėjo. Vėliau iš tatuiruočių meistro telefono paskambino savo draugui T. J. ir paprašė susitikti. T. J. pasakė adresą, kur jis nuvažiavo. Tuomet T. J. paprašė, kad jis duotų policijai melagingus parodymus ir pasakytų, kad jis su V.

P. tėvu (V. P.) važiavo į mišką ir vežė malkas. Taip pat T. J. pažadėjo nuvykti į girininkiją ir išsiaiškinti situaciją. Nurodė, kad tuomet jis nuvažiavo pas tėvą V. P. ir jam pasakė, kad policijoje duotų parodymus, kad malkas vežė su T. J.. Kaip matyti iš 2019 m. spalio 17 d. V. P. paaiškinimo, pareiškėjo tėvas nurodė tas aplinkybes, kurių prašė jo sūnus V. P.. Be to, teismo posėdžio metu taip pat pareiškėjas V. P. patvirtino, jog klausė T. J., ar „prisiimtų kaltę, jeigu kas“. A. A. 2019 m. spalio 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. pas jį į tatuiruočių studiją apie 10 val. atvyko V.

P., kuriam jis darė tatuiruotę. Darant tatuiruotę jam paskambino greičiausiai žmona. Po pokalbio su ja V. P. atrodė sunerimęs, išsigandęs. Po kurio laiko V. P. jo paprašė duoti paskambinti kažkam iš jo mobiliojo telefono, jis sutiko ir V. P. davė telefoną. Kam skambino V. P. nežinojo, ką kalbėjo V. P. telefonu nesiklausė ir negirdėjo. Paaiškindamas pažymėjo, kad matė, jog V. P. turi savo telefoną, tačiau dėl ko prašė paskambinti iš jo telefono, nežino. Išvadoje nurodyta, kad nustatyta, jog į T. J. mobilųjį telefoną buvo skambinta iš tatuiruočių meistro A.

A. telefono. T. J. 2019 m. spalio 17 d. paaiškinime nurodė, jog apie pietus jam paskambino V. P. iš nežinomo numerio ir pasakė, kad skubiai turi susitikti. Tuomet jis V. P. pasakė, kur yra, ir V. P. po 15 minučių atvyko nurodytu adresu. V. P. jam pasakė, kad pas jį namuose yra atvykę pareigūnai dėl galimos medienos vagystės bei prašė jo, kad prisiimtų kaltę dėl medienos išvežimo, bei pasakė, ką turėtų pasakoti policijos pareigūnams. V. P. jam pasakė, kad apklausoje sakytų, kad jis važiavo jo automobiliu su V. P. tėvu.

V. P. jo prašė paaiškinti šią situaciją, kad miške sutiktas vilkiko vairuotojas jam leido susirinkti medienos atliekas. Be to, paaiškino, kad 2019 m. spalio 17 d. jis (T. J.) nuvyko į urėdiją ir kalbėjosi su inžinieriumi V. (Tyrimo metu išsiaiškinta, kad apklausoje minimas inžinierius V. iš tikrųjų yra (duomenys neskelbtini).).

13. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad jokių detalių T. J. neaiškino, atmetė kaip nepagrįstus, nes situacija T. J. buvo aiškinta, taip pat buvo nurodoma, kokius melagingus parodymus reikėtų duoti pareigūnams. Teismas taip pat nustatė, kad Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių r. padalinio Miško apsaugos specialistas P. G. 2019 m spalio 30 d. paaiškinime nurodė, jog šių metų spalio mėnesį surašė policijai raštą dėl medienos vagystės ir su raštu pateikė visus įrodymus. Kiek prisimena, spalio 17 d. pas jį į darbovietę užėjo T. J. ir supratęs, ko jis atėjo, paklausė, ar jį atsiuntė policija. Tuomet T. J. pasakė, kad jį atsiuntė policija ir jam bus surašyta administracinė bauda. Nurodė, kad T. J. paprašė pateikti žalos apskaičiavimą ir nurodė, jog šis nori sumokėti padarytą žalą už įvykdytą medienos vagystę. P. G. nurodė, kad dėl T. J. prašymų kilo įtarimų, kad galbūt jis yra ne tas asmuo, kuris padarė vagystę, paprašė jo parodyti asmens dokumentą. Teismas iš Telšių AVPK Akmenės PK 2019 m. spalio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat nustatė, kad buvo atlikta V. P. mobiliojo telefono apžiūra. Peržiūrėjus „Messenger“ programėlę matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 15:19 val. vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsta žinutė „Dėl malkų kur važiavau su tėvu, trumpins tave“. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą iš asmenų paaiškinimus, sutiko su atsakovu, jog frazė „trumpins tave“ patvirtina susitarimą tarp pareiškėjo ir T. J., bet ne dėl melagingų parodymų davimo, o atsakomybės už galimą vagystę prisiėmimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad žinutė „trumpins tave“ reiškia, kad draugas išsiaiškins dėl baudžiamosios bylos, tačiau teismas šį teiginį vertino kritiškai, kaip pareiškėjo gynybinę poziciją.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, sprendė, kad Išvadoje nustatyti veiksmai, jog pareiškėjas ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams, buvo akivaizdžiai neteisėti, besikertantys su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys (ieškojimas asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokymas meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams) akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Išvados dalis dėl pareiškėjo veiksmų (ieškojimo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokymas meluoti tyrimą atliekantiems pareigūnams) patvirtina teiginį, kad pareiškėjas buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Iš Išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, kaltę dėl šios veikos ir aprašant sukeltas pasekmes.

Teismas pažymėjo, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Taigi teismas konstatavo, kad V. P. pažemino pareigūno vardą, 2019 m. spalio 17 d. ieškodamas asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokydamas meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą atleisti iš vidaus tarnybos V. P., todėl naikinti ginčijamą Įsakymą bei grąžinti pareiškėją į tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo. Teismas taip pat sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

III. 15. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimą, panaikinti Įsakymą, įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų iki atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, o skubotai ir tendencingai, nesiekė išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, apklausti liudytojus. Teismas neatsižvelgė į tai, koks spaudimas buvo atliekamas jo ir liudytojų atžvilgiu, neapklausė liudytojų, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymi, kad teismas, be kita ko, rėmėsi ir V. P. 2019 m. spalio 17 d. rašytiniu paaiškinimu, tačiau svarbu tai, jog šis paaiškinimas paimtas be vertėjo, kuris buvo būtinas, nes V. P. yra baltarusis ir lietuviškai sunkiai supranta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atvejai, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas proceso veiksmus, bendrauja su įtariamuoju ar kitą procesinę padėtį turinčiu asmeniu ne valstybine kalba, pažeidžia BPK nustatytą proceso kalbos taisyklę. Tiek atsakovas Išvadoje, tiek teismas nenurodė, ką konkrečiai, kokias pareigas pareiškėjas pažeidė. Šiuo atveju pareiškėjas gynėsi nuo kaltinimų padarius administracinį nusižengimą, kurio jis nebuvo padaręs, kas konstatuota ir teismų sprendimuose (Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-1112/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-48-354/2020). Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas taip pat atliktas tendencingai, su tikslu atleisti pareiškėją iš tarnybos, todėl tarnybinio patikrinimo metu padarytos išvados yra nepagrįstos. Iš viešos informacijos matyti, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra sisteminių problemų, ką patvirtino net premjeras S. S., ir atliktas Telšių AVPK veiklos įvertinimas patvirtino, jog dabartinis Telšių AVPK vadovas R. R. negali tinkamai vadovauti komisariatui. Todėl pareiškėjo atleidimą lėmė ne jo galimai padarytas pažeidimas, o sudėtingi vadovų ir pavaldinių santykiai, dėl kurių komisariate vyrauja prastas darbinis mikroklimatas. Todėl akivaizdu, kad su pareiškėju šiuo atveju buvo susidorota, nors patys vadovai galimai netinkami vadovauti.

17. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) nurodyta, jog yra duomenų, kad pareiškėjas „padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas), po kurio pareiškėjas, stengdamasis išvengti atsakomybės, ieškojo žmonių, artimųjų, draugų, ir jiems darydamas poveikį, įkalbinėjo kitus asmenis, kad šie meluotų policijos pareigūnams ir prisiimtų atsakomybę už Jūsų galimai padarytą administracinį nusižengimą.“.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninis padalinys 2019 m. spalio 16 d. pranešė apie 2019 m. spalio 15 d. galimai įvykdytą medienos vagystę. Taigi tarnybinis patikrinimas ir visa jo metu surinkta medžiaga bei padarytos išvados prieštaringos. Pareiškėjui buvo neužtikrinta tinkama teisė į gynybą, nes jis nežinojo, nuo kokio konkretaus kaltinimo jis turi gintis. Pažymi ir tai, kad visas galimai padarytas tarnybinis nusižengimas siejamas su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad galima atriboti tarnybinį nusižengimą nuo administracinio nusižengimo.

Teigia, kad žinutę T. J. („Dėl malkų kur važiavau su tėvu, trumpins tave“) ir patys pareigūnai galėjo parašyti. Teigia, kad pareiškėjas neįkalbinėjo ir neprašė prisiimti kaltės, o uždavė klausimą „ar prisiimtum kaltę“, kas nesuponuoja pareigūno vardo pažeminimo. Sužinojus asmenų duomenis, kurie buvo atvykę pas pareiškėją ir pareiškėjas prašė juos iškviesti į teismo posėdį apklausti liudytojais, teismas šio prašymo netenkino. Kadangi be administracinį nusižengimą tyrusių pareigūnų pas pareiškėją į namus buvo atvykę ir Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus pareigūnai, akivaizdu, kad jam jau ruošėsi ir tendencingai rinko medžiagą su siekiu pašalinti pareiškėją iš tarnybos.

Pažymi, jog pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. buvo tėvystės atostogose, taigi jis jokių pareigų tuo metu neatliko. Apkaltinus jį administracinio nusižengimo padarymu, jis buvo priverstas gintis taip, kaip jis sugebėjo, nes galimybė pasirūpinti atstovu, advokatu jam suteikta nebuvo ir profesionalaus teisininko pagalba jis pasinaudoti negalėjo. Be to, pareiškėjas buvo sulaikytas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant jo teises ir laisves, nors konstitucinis principas draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, taigi negalima kaltinti pareiškėjo tuo, kad jis pasirinko netinkamą gynybos būdą.

Pareiškėjas negali atsakyti už tai, ką sakė policijos pareigūnams. Pažymi ir tai, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (ANK 582 str. 2 d.), tačiau kaip matyti iš jo ir jo sutuoktinės paaiškinimų, jiems tokia teisė net nebuvo išaiškinta. Be to, jokios teisės, net ir atsakomybė už melagingų parodymų davimą, neišaiškinta ir liudytojui T. J., tačiau esant šiems akivaizdiems proceso pažeidimams, teismas rėmėsi tokiais liudytojų rašytiniais paaiškinimais. Todėl pagal ANK 569 straipsnį negalima tokių parodymų pripažinti tinkamais įrodymais ir jais grįsti skundžiamą sprendimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuriam netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, todėl jis savo veiksmais negalėjo pažeisti šio įstatymo nuostatų. Be to, Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas sąmoningai, tyčia pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 ir 3 punktus. Pareiškėjas apie jokį rengiamą ar daromą teisės pažeidimą nesužinojo, pats buvo nepagrįstai apkaltintas administracinio nusižengimo padarymu, todėl jis neturėjo jokios pareigos imtis „neatidėliotinų priemonių“.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų nuslėpęs kokį nors teisės pažeidimą, todėl atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas. Be to, pareiškėjas kaltinamas pažeidęs ir Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5, 7, 7.1. ir 7.2. punktus, tačiau neatskleista, kuriuos būtent principus pažeidė pareiškėjas. Atsakovas visiškai nenurodė ir kaip pareiškėjas pažeidė (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.6 punktą, kokių prevencinių priemonių neatliko savo atostogų metu.

Taigi deklaratyvus punktų nurodymas neatskleidžiant jų turinio nepatvirtina, kad pareiškėjas juos pažeidė ir pažemino policijos pareigūno vardą. Šiuo atveju nėra akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo griovimo ar kompromitavimo ir jo elgesys nesukėlė jokių akivaizdžių, neigiamų pasekmių. Neigiamas pasekmes ir spaudimą iš policijos pareigūnų ir komisariato viršininko patyrė būtent pareiškėjas bei liudytojas T. J., kuriam netgi buvo grasinama, kad bus paimtas iš jo teisėtai laikomas ginklas bei atimtas leidimas.

Pažymi, jog visas administracinio nusižengimo tyrimas buvo šališkas. Taigi pareigūnai patys melavo ir grasino apklausiant liudytoją. Atsakovas nėra nurodęs jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti ir žeminantys pareigūno vardą. Atsakovas pareiškėjo veiksmų neteisėtumą siejo su padarytu administraciniu nusižengimu ir jo veiksmais aiškinantis nusižengimą, kuris įsiteisėjusia teismo nutartimi yra paneigtas. Nors ir vertinant pareiškėjo elgesį kaip galimai netinkamą, tačiau ir tokiu atveju šis elgesys nesukėlė jokių pasekmių, nes pareiškėjas nieko nevertė ir nemokė meluoti policijos pareigūnams, tik prašė padėti išsiaiškinti, o klausimo uždavimas, „ar apsiimtum kaltę?“, kuris niekur nebuvo tinkamai užfiksuotas, nežemina pareigūno vardo.

Šiuo atveju (paaiškinimą rašęs pareigūnas interpretavo pareiškėjo žodžius) niekas jokių melagingų parodymų nedavė. Byloje nėra jokių duomenų, kad koks nors asmuo būtų nubaustas už melagingus parodymus ar būtų sukliudyta nustatyti tiesą administracinio nusižengimo byloje. Taigi pareiškėjo veika nesukėlė pasekmių – nepažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, nesugriovė pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga ir jos nesukompromitavo, todėl pareiškėjas nepažemino policijos pareigūno vardo ir jis atleistas nepagrįstai.

19. Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, kad Įsakymas yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai, faktinės aplinkybės, leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas, savo priešingais teisei aktyviais veiksmais (veikimu), atliktais administracinio nusižengimo tyrimo metu, pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, pažemino policijos pareigūno vardą bei sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, todėl jis atleistas iš vidaus tarnybos. V. P. atlikti veiksmai buvo vertinami kaip savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl šie veiksmai buvo atriboti nuo administracinio nusižengimo (ANK 108 str. – Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas), kurio teisinė pasekmė yra administracinė atsakomybė. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo padaryti veiksmai buvo atriboti nuo administracinio nusižengimo. V. P. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų – garantuoja teisėsaugą. Policijos pareigūnas privalo visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją. Iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo sąžiningumo, pareigingumo ir pavyzdingumo. Pažymi, kad Išvadoje nėra konstatuota, jog pareiškėjas būtų pažeidęs Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus reikalavimus. Pareiškėjo V. P. pateiktame apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su pareigūnų grasinimais, spaudimo darymu administracinio tyrimo metu, vertintini kaip V. P. gynybinė pozicija, kadangi Telšių AVPK nebuvo gauta jokių pareiškimų, skundų, susijusių su neteisėtais ar netinkamais pareigūnų veiksmais atliekant administracinį tyrimą, susijusį su V. P..

21. Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimą, jog atleidimas iš vidaus tarnybos, kai nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyviai taikoma įstatymo numatyta teisinė pasekmė ir ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis, konstatuotina, jog nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neįtakoja šios teisinės sankcijos taikymo. Taigi tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad V. P. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė. Vertina, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Bylos esminis dalykas – atsakovo Telšių AVPK 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 86-TE-424, kuriuo pareiškėjas V. P. ((duomenys neskelbtini)) atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2019 m. lapkričio 19 d. pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), teisėtumas ir pagrįstumas bei reikalavimų grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti negautą darbo užmokestį už visą atleidimo iš pareigų laikotarpį pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl pareigūno vardo pažeminimo ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos, t. y. iš esmės pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo (pareigūno), vykdančio tarnybines pareigas, prieštaraujantis teisei elgesys yra visiškai įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis. Teismas sprendė, kad V. P. pažemino pareigūno vardą, nes 2019 m. spalio 17 d. ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, o skubotai ir tendencingai, nesiekė išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, apklausti liudytojus; 2019 m. spalio 17 d. rašytinis paaiškinimas paimtas be vertėjo, kuris buvo būtinas, nes V. P. yra baltarusis ir lietuviškai sunkiai supranta; Išvadoje ir teismo sprendime nenurodyta, ką konkrečiai, kokias pareigas pareiškėjas pažeidė; pareiškėjo atleidimą lėmė ne jo galimai padarytas pažeidimas, o sudėtingi vadovų ir pavaldinių santykiai; pareiškėjui buvo neužtikrinta tinkama teisė į gynybą, nes jis nežinojo, nuo kokio konkretaus kaltinimo jis turi gintis; visas galimai padarytas tarnybinis nusižengimas siejamas su galimai padarytu administraciniu nusižengimu; pareiškėjas neįkalbinėjo ir neprašė prisiimti kaltės, o uždavė klausimą „ar prisiimtum kaltę“, kas nesuponuoja pareigūno vardo pažeminimo; pažymi, jog jis nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. buvo tėvystės atostogose, taigi jokių pareigų tuo metu neatliko; apkaltinus jį administracinio nusižengimo padarymu, jis buvo priverstas gintis taip, kaip jis sugebėjo, nes profesionalaus teisininko pagalba jis pasinaudoti negalėjo; jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, taigi jo, jo sutuoktinės ir T. J. parodymų negalima pripažinti leistinais ir tinkamais įrodymais bei jais grįsti skundžiamą sprendimą; taip pat nesutinka, kad jis pažeidė teisės aktų nuostatas, nurodytas Išvadoje, nes nėra atskleistas jų turinys; vertina, kad šiuo atveju nėra akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo griovimo ar kompromitavimo ir jo elgesys nesukėlė jokių akivaizdžių, neigiamų pasekmių; pažymi, jog visas administracinio nusižengimo tyrimas buvo šališkas, pareigūnai patys melavo ir grasino apklausiant liudytoją; byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo veika sukėlė neigiamas pasekmes, todėl pareiškėjas nepažemino policijos pareigūno vardo ir jis atleistas nepagrįstai.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

26. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas prašo nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka dėl neapklaustų liudytojų procese. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, aplinkybes, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose; papildomai liudytojų, kaip teigia pareiškėjas, apklausti teisme nebuvo ir nėra pagrindo, nes bylos medžiaga yra išsami ir pakankama teisingam teismo sprendimui priimti, išsamius paaiškinimus tyrimo metu yra pateikę reikšmingi liudytojai, o pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes jis norėtų, jog liudytojai papildomai paaiškintų, be to, pareiškėjas pats dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; byloje nėra duomenų, jog jam būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, nenustatė būtinumo šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra tenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

27. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, primintina, kad pareiškėjas iš esmės neginčijo aplinkybės, kad jis krovė ir vežė medieną, tačiau pirmosios instancijos teisme teigė, jog buvo įsitikinęs, kad tai daro teisėtai, nes tėvui leidimą davė miškovežio, krovusio ir vežusio iš tos vietos, vairuotojas (žr. šios nutarties 3 p.). Apeliaciniame procese pareiškėjas iš esmės skirtingai, nei pirmosios instancijos teismas ir atsakovas, vertina savo elgesį Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu, t. y. dėl ieškojimo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokymo meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams.

28. Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2316 redakcija) nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

29. Dėl pareiškėjo akcentuojamo argumento, kad šiuo atveju nekilo jokių neigiamų pasekmių dėl nustatytų galimų pažeidimų, pažymėtina, jog nustatomos neigiamos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Vidaus tarnybos statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017 kt.).

30. Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (buvęs Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020; kt.). Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, jog kaltinimas „trukdžius atlikti tyrimą, nustatyti tiesą ir klaidinus pareigūnus“ nebuvo nurodytas 2019 m. spalio 21 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, teismas iš pareiškėjui reiškiamų kaltinimų apimties pašalino minėtą kaltinimą. Todėl atmestini kaip neaktualūs pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su negalėjimu gintis nuo pateiktų kaltinimų, nes kito ginčo kaltinimai, išskyrus prieš tai minėtus, buvo nurodyti minėtame pranešime ir pareiškėjas davė jų paaiškinimus (žr. šios nutarties 11 p.).

32. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, kaip minėta, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017).

33. Dėl nurodytų išaiškinimų teismų praktikoje atmesti kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, susiję su aplinkybėmis, ginčo veiksmai (žr. šios nutarties 9, 11 p.) buvo atlikti 2019 m. spalio 17 d., t. y. pareiškėjui būnant vaiko priežiūros atostogose; yra pateikta vieša informacija apie atliktą Telšių AVPK veiklos įvertinimą ir su pareiškėjo subjektyvia ir neįrodyta nuomone, jog jo atleidimas buvo vadovų susidorojimas su juo ir administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas šališkai. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojami teiginiai, jog šiuo atveju neigiamų padarinių nekilo ir jis nėra atsakingas už galimai netinkamai pasirinktą gynybos būdą nelėmė, yra nepagrįsti ir atmestini kaip deklaratyvūs, nes pareiškėjas yra 10 metų stažą turintis statutinis pareigūnas, todėl išmano savo teises, moka lietuvių kalbą reikalaujamu lygiu statutiniam pareigūnui ir jam taikomi aukštesni bendrieji ir specialūs, specifiniai reikalavimai ir elgesio standartai kaip statutiniam valstybės institucijos pareigūnui.

34. Primintina, kad Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis (I t., b. l. 22–27, 55–66), atsakovas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo veiksmais bei jo elgesiu 2019 m. spalio 17 d. (žr. šios nutarties 11–13 p.), Išvadoje, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais (veikimu), atliktais po galimo administracinio nusižengimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir savo elgesiu pažemino policijos pareigūno vardą bei sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Minėtą išvadą patvirtina byloje esanti medžiaga: tyrimo metu surinkti duomenys (apklausos, telefonų apžiūros, skambučių išklotinės), liudytojų paaiškinimai, šalių procesiniai dokumentai, teismo posėdžio metu išaiškintos aplinkybės. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, nustatyti Statuto 21 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 p., 7 p., 7.1 p., 7.2 p., Telšių AVPK 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 86-V-587 patvirtintų Telšių AVPK vidaus tvarkos taisyklių 30.1 punkto, 30.3 punkto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto, 7 punkto, 7.1 punkto, 7.2 punkto pažeidimai (I t., b. l. 62) ir jų turinys aiškiai bei nuosekliai atskleidžiamas Išvadoje bei skundžiamame teismo sprendime. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime, bylos medžiaga patvirtina, jog Išvadoje nėra konstatuota, kad pareiškėjas būtų pažeidęs Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus reikalavimus. todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam kaip statutiniam valstybės tarnautojui buvo taikytos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo įrodinėjamos šios aplinkybės, atsižvelgdamas į pareiškėjo ypatingą statusą (pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu – (duomenys neskelbtini), privalėjo savo elgesiu būti nepriekaištingas ir pavyzdžiu kitiems asmenims, bei padarė išvadą, kad minėta pareiškėjo veika visiškai neatitiko visuomenėje galiojančių moralės nuostatų, o tuo labiau visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Taigi pirmosios instancijos teismas ir atsakovas įvertino pareiškėjo veiksmus policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl teisėtai atleistas Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Akcentuotina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog buvo atribota administracinė atsakomybė dėl pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 108 straipsnį, ir pareiškėjo veiksmai (veikimas) kaip savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl priešingi pareiškėjo argumentai apeliaciniame skunde yra nepagristi.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, atsižvelgdama į aptartą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą ir teismų praktiką, taikant šią nuostatą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai ir pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo, jog pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagrįstai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį institucijos autoritetą bei prieštaraujantį įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisinantį teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš statutinių pareigūnų.

37. Vertinant Išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, kai jis ieškojo asmenų, kurie galėtų duoti melagingus parodymus policijos pareigūnams ir prisiimti atsakomybę už jo veiksmus, mokė meluoti asmenis tyrimą atliekantiems pareigūnams, ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, konstatuotina, jog tokie pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir pareigingas, siekdamas paneigti jam pareikštus įtarimus dėl kietmetrio pirmos grupės vagystės ir įtarimą dėl ieškojimo kitų asmenų prisiimti atsakomybę už galimą administracinį pažeidimą, turėjo imtis visų priemonių, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl aplinkybių, susijusių su 2,61 kietmetrio pirmos grupės malkų vagyste 2019 m. spalio 17 d. iš valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regiono, kurios pareiškėjui buvo žinomos.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan