2019-05-15 Nr. AB-11178-3-61-3-00205-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1825-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00205-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš kalinimo sąlygų, kurios jo vertinimu neatitiko teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Asmens ir jo daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai buvo liepiama nusirengti, o daiktai dedami į purvinas dėžes. Kamerose buvo drėgna, šalta, kaupėsi pelėsis, nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, kameros netvarkingos, nuo lubų byrėjo tinkas. Sanitariniai mazgai buvo netvarkingi, nuolat jautėsi nemalonus kvapas, neužtikrintas privatumas.

1.2. Pareiškėjas žalą taip pat kildino iš netinkamo pareigūnų elgesio, teigė, kad pareigūnai piktnaudžiavo savo pareigomis ir taip siekė apriboti jo teisių žinojimą arba šias teises apskritai panaikinti. Atkreipė dėmesį, kad siekiant išsikviesti pareigūną po mygtuko paspaudimo reikia laukti mažiausiai valandą, nes pareigūnai savo postuose nebūdavo.

1.3. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, psichologiniu poveikiu, teigė, kad serga depresija, turi gerti raminančius vaistus.

2. Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodė, jog Lukiškių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmens apžiūros vykdomos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyrių, kuriame yra reglamentuojamas kratų ir apžiūrų atlikimas laisvės atėmimo vietose.

2.2. Nurodė, kad suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminologinę būklę įstaigoje, o taip pat suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m. sienele, kai kuriose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K 2016-2017 m. buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji veikia. Teisės aktai nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas. Su suimtaisiais bei nuteistaisiais pareigūnai bendrauja laikydamiesi etikos taisyklių. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala nepriteistina.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu jį laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ginčo laikotarpiu minimalus reikalingas gyvenamasis plotas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,64 kv. m. iki 8,68 kv. m. ploto. Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu teismas nenustatė.

6. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad netinkamai buvo atliekama asmens apžiūra ir krata, teismas atkreipė dėmesį, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje, todėl konstatavo, kad vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, byloje nebuvo medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad šia galimybe jis būtų pasinaudojęs. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu teismas atmetė kaip nepagrįstus.

7. Teismas vertindamas pareiškėjo skundo argumentus susijusius su higienos normų neužtikrinimu kamerose, vadovavosi Vilniaus visuomenės patikrinimo aktuose užfiksuotais duomenimis. Nustatė, kad tikrintose kamerose drėgmės, temperatūros, vėdinimo ar apšvietos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, pelėsio neaptikta. Iš bylos medžiagos nustatė, kad kameros buvo tikrinamos reguliariai, o visi kiekvienoje kameroje nustatomi pažeidimai tiksliai fiksuojami. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų Nr. 362 ir Nr. 379 atkreipė dėmesį, kad šios kameros suremontuotos 2017 m spalio mėn. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl kamerų neatitikties teisės aktų reikalavimams yra bendro pobūdžio, įvertinęs, kad pareiškėjas neišskyrė, nekonkretizavo kuri konkreti kamera, kokių reikalavimų neatitiko, byloje esant rašytiniams įrodymams, kad tikrintose kamerose pažeidimų nenustatyta, teismas pasisakė, kad jis neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu.

8. Teismas vertindamas privatumo užtikrinimą pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios kameros dalies, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą objektyviai galėjo būti pažeista jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d., iš viso 204 paras.

9. Pareiškėjo teiginius, kad rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais, teismas vertino kaip bendro pobūdžio. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, ar ginčo laikotarpiu pats rūkė ar, kad būtų skundęsis dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, ar prašęs perkelti į kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys. Teismas pasisakė, kad pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, kad rūkantys nuteistieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais ir dėl to kilo konfliktai, teismo vertinimu buvo nepakankami pažeidimui įrodyti.

10. Pareiškėjo argumentus, susijusius su kitokiu netinkamu pareigūnų elgesiu, teismas atmetė, pasisakė, kad pareiškėjas šių teiginių nedetalizavo, nenurodė kokie pareigūnai provokavo pareiškėją ar netinkamai su juo elgėsi, pareiškėjas nepaaiškino kokiu kalinimo laikotarpiu šie veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti, ar tai pasireiškė visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį Lukiškių TI-K, ar atskiromis dienomis prižiūrint atitinkamiems pareigūnams. Be to, teismui buvo neaišku koks pareigūnų elgesys pareiškėjo laikomas netinkamu. Todėl, teismas pasisakė, kad pareiškėjo skunde pateikti bendro pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl šių aplinkybių paneigimo perkelti Lukiškių TI-K administracijai. Taip pat, teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė nei vieno konkretaus fakto ar situacijos, kai jam buvo būtina ir jis negalėjo prisikviesti budinčio pareigūno, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų patyręs kokių nors papildomų nepatogumų, dėl to teikęs administracijai skundus. Atitinkamai pareiškėjo argumentus šiuo aspektu teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Teismas įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir atsižvelgęs į tai, kad visą jo kalinimo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrinama teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, sprendė, kad prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 700 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Atsakovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

12.1. Apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) bei neturtinės žalos atlyginimu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nemotyvavo, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakako tik pažeidimo pripažinimo. Lukiškių TI-K pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu. Taigi pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu bei patekimu į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Lukiškių TI-K nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė bendro pobūdžio apeliacinį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvai. Apeliacinį skundą Lukiškių TI-K iš esmės grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, bei kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė kokius nors neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl neturtinė žala jam esą priteista nepagrįstai.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir atsakovo atstovas neginčija, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. spalio 19 d.), Lukiškių TI-K kamerose, iš viso 204 paras, buvo laikomas neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

19. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį bei ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

21. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

22. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį pagrįstai įvertino 700 Eur suma.

23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius