cabbc06a-c99e-4493-be1b-5bfd693fda1b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-3459-422/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00053-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjui A.

K., tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, valstybės įmonė Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centras, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ Nr. 21R1-265 (AG1-251/12-2020) kaip nepagrįstÄ ir netinkamÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtinta, kad Užimtumo tarnyba priėmė teisėtÄ ir tinkamÄ sprendimÄ neskirdama savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjui.

Nurodė, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius priimdamas sprendimÄ visiÅ¡kai neįsigilino į teisės aktų reglamentavimÄ bei jų formulavimÄ ir taip priėmė netinkamÄ sprendimÄ , argumentuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas A. K. vykdė veiklÄ pakankamÄ laikotarpį ir atitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 51 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , todėl Užimtumo tarnybos sprendimas neskirti savarankiÅ¡kai dirbančio asmens iÅ¡mokos yra nepagrįstas.

Pabrėžė, kad minėtai teisei nustatyti Užimtumo tarnyba, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ dėl iÅ¡mokos savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims (toliau – ir iÅ¡moka) skyrimo ar neskyrimo, remiasi ne tik asmens praÅ¡ymu iÅ¡mokai gauti, bet taip pat duomenimis, gautais iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA, VSDFV), taigi SODROS duomenys privalo bÅ«ti tikslÅ«s ir teisingi. Viena iÅ¡ sÄ lygų, kuriÄ privalo atitikti savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo, yra tai, kad savarankiÅ¡ka veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo iÅ¡registruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos.

Nurodė, kad SODRA pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad nors pareiÅ¡kėjas ir vykdo Å«kininko Å«kio veiklÄ nuo 2019 m. balandžio mėnesio, tačiau jis yra laikomas savarankiÅ¡kai dirbančiu asmeniu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDÄ®) prasme tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad Ginčų komisija be jokio pagrindo neteisingai interpretavo reglamentuojančius teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad negali bÅ«ti sutapatinama Å«kininko veiklos sÄ voka su savarankiÅ¡kai dirbančio asmens sÄ voka, kadangi VSDÄ® 2 straipsnio 9 dalis aiÅ¡kiai numato, kurie asmenys laikomi savarankiÅ¡kai dirbančiais ir kurie verčiasi individualia žemės Å«kio veikla.

Nurodė, kad SODRA Užimtumo tarnybai pateikė duomenis, jog A. K., kaip savarankiÅ¡kai dirbančio asmens, veikla registruota nuo 2020 m. sausio 1 d., jo savarankiÅ¡ka veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Atsakovės nuomone, Užimtumo tarnyba priėmė tinkamÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl iÅ¡mokos neskyrimo. PareiÅ¡kėjas atsiliepime nurodė, kad mokesčių tikslais žemės Å«kio valdos ar Å«kininkų Å«kiai (toliau – ir valda ar Å«kis) grupuojami pagal valdos ar Å«kio bendrÄ jį standartinį gamybinį pelnÄ (toliau – ir SGP) ir ekonominį dydį, iÅ¡reiÅ¡kiamÄ ekonominio dydžio vienetais (toliau – ir EDV).

Kuo EDV skaičius didesnis, tuo Å«kis yra stambesnis, ir atvirkščiai – EDV esant mažesniam, Å«kis priskiriamas prie smulkiojo. Pažymėjo, kad Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centras pagal savo taikomÄ ir pirmiau apibrėžtÄ Ä¯statymÄ apskaičiuoja Å«kininkų Å«kių EDV ir juos pateikia SODRAI. Nurodė, kad EDV apskaičiuojamas vienÄ kartÄ per metus už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., ir paskelbiamas einamųjų metų sausio 30 d., taigi Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centras pateikdamas Å¡iÄ informacijÄ SODRAI apskaičiavo, kad pareiÅ¡kėjo 2019 m. vykdytos Å«kinės veiklos ekonominis dydis yra 9,16 EDV, t. y. didesnis nei 4 EDV, todėl pareiÅ¡kėjas yra savarankiÅ¡kai dirbantis nuo 2019 m. balandžio mėn. Nurodė, kad Užimtumo tarnybos sistemos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas žemės Å«kio veiklÄ yra įregistravęs nuo 2019 m. balandžio 16 d. ir veikla iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos nebuvo iÅ¡registruota.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Ginčų komisijos sprendime pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju ne Užimtumo tarnyba, o Užimtumo tarnybos skyrius priėmė sprendimÄ dėl iÅ¡mokos neskyrimo pareiÅ¡kėjui. Prie skyriaus sprendimo nėra pateikta jokių teisės aktų (nuorodos į juos), kuriais remiantis kompetencija priimti sprendimÄ dėl iÅ¡mokos bÅ«tų suteikta skyriaus vedėjui. Todėl Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Jaunimo užimtumo skyriaus vedėjo sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad priimtas nekompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad palaiko Užimtumo tarnybos skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ . Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 dalimi, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) teikia Fondo administravimo įstaigoms informacijÄ , reikalingÄ socialiniam draudimui vykdyti.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, A. K. nuo 2019 m. balandžio 16 d. yra laikomas Å«kininku ir nuo 2020 m. sausio 1 d. yra laikomas gyventoju, vykdančiu individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , kurio žemės Å«kio valdos (Å«kio) ekonominis dydis yra lygus 4 EDV arba didesnis ir yra privalomai draudžiamas pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. PareiÅ¡kėjas A. K., vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo, vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , socialinio draudimo įmokų gali nemokėti ir jų nemoka, kadangi gauna (yra paskirta) socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijÄ .

Taip pat pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį pareiÅ¡kėjas A. K. valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2020 metus galėjo nemokėti ir kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kuriÄ po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmÄ kartÄ tampa savarankiÅ¡kai dirbančiu asmeniu. Å ios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip deÅ¡imties metų laikotarpį nebuvo savarankiÅ¡kai dirbančiais asmenimis.

Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) nurodė, kad žemės ūkio valdos ar ūkininko ūkio bendrasis standartinis gamybinis pelnas ir ekonominis dydis, išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais, apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl Žemės Å«kio valdos ar Å«kio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, iÅ¡reiÅ¡kiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as). Už valdos ar Å«kio bendrojo SGP ir ekonominio dydžio, iÅ¡reiÅ¡kiamo EDV, apskaičiavimÄ ir ekonominio dydžio pateikimÄ valdų ar Å«kių valdytojams ir valstybės institucijoms atsakingas ŽŪIKVC. ApraÅ¡o 2 punkte nustatyta, kad valdos ar Å«kio bendrasis SGP ir ekonominis dydis už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., apskaičiuojamas ir skelbiamas einamųjų metų sausio 30 d., t. y. vienÄ kartÄ per metus nurodant sausio 1 d. rodmenis.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad A. K. Å«kis Ūkininkų Å«kių registre buvo įregistruotas 2019 m. balandžio 16 d., valda Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ir kaimo verslo registre įregistruota 2019 m. gegužės 13 d., todėl pirmÄ kartÄ jo valdos ekonominis dydis buvo apskaičiuotas 2020 m. sausio 30 d. nurodant, kad 2020 m. sausio 1 d. sudarė 9,16 EDV. 2021 m. sausio 1 d. A. K. valdos ekonominis dydis sudarė 14,17 EDV. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kyla dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. SSI(19.2)-1233, kuriuo pareiÅ¡kėjui neskirta iÅ¡moka savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas A. K. Užimtumo tarnybai 2020 m. liepos 3 d. pateikė praÅ¡ymÄ skirti iÅ¡mokÄ savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui. Užimtumo tarnyba 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. SSI(19.2)-860 nusprendė pareiÅ¡kėjui neskirti iÅ¡mokos. PareiÅ¡kėjas dėl minėto sprendimo apskundimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių. Ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 21R1-163 (AG1-130/08-2020) pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas, atsakovės 2020 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. SSI(19.2)-860 panaikintas.

IÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , Užimtumo tarnyba 2020 m. spalio 2 d. priėmė naujÄ sprendimÄ Nr. SSI(19.2)-1233, kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjui neskirti iÅ¡mokos. PareiÅ¡kėjas minėtÄ sprendimÄ apskundė Ginčų komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu panaikino Užimtumo tarnybos 2020 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. SSI(19.2)-1233. IÅ¡mokų savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir karantinÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnis.

Ginčui aktuali Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2020-08-01 iki 2021-01-01) numato, jog, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir karantinÄ , savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo, kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti iÅ¡mokÄ savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka Å¡ias sÄ lygas:

1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;

2) jeigu dirba, jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ ;

3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, prie savarankiškai dirbančių asmenų, be kita ko, yra priskirti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis.

Žemės ūkio valdos ar ūkininko bendrasis standartinis gamybinis pelnas ir ekonominis dydis, išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais, apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106 „Dėl Žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Už valdos ar Å«kio bendrojo SGP ir ekonominio dydžio, iÅ¡reiÅ¡kiamo EDV, apskaičiavimÄ ir ekonominio dydžio pateikimÄ valdų ar Å«kių valdytojams ir valstybės institucijoms atsakingas ŽŪIKVC. ApraÅ¡o 2 punkte nustatyta, kad valdos ar Å«kio bendrasis SGP ir ekonominis dydis už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., apskaičiuojamas ir skelbiamas einamųjų metų sausio 30 d., t. y. vienÄ kartÄ per metus nurodant sausio 1 d. rodmenis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantinÄ . Tam, kad gautų Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnyje numatytÄ iÅ¡mokÄ , savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo turi atitikti Å¡io įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas. Atsakovė ginčijamÄ sprendimÄ grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sÄ lygos, t. y. savarankiÅ¡ka veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių.

Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalis nustato, kad išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Minėto straipsnio 8 dalis nustato, kad kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.

Pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintų IÅ¡mokų savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punkto nuostatas, sprendimus dėl iÅ¡mokų skyrimo, neskyrimo ir mokėjimo nutraukimo priima Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi VSDFV ir kitų kompetentingų institucijų duomenimis apie praÅ¡ymÄ pateikusio savarankiÅ¡kai dirbančio asmens atitiktį Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams;

Užimtumo tarnyba elektroniniu bÅ«du pateikia VSDFV užklausÄ dėl praÅ¡ymÄ pateikusio asmens atitikties Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams, o VSDFV taip pat elektroniniu bÅ«du Užimtumo tarnybai pateikia informacijÄ apie praÅ¡ymÄ pateikusio asmens atitiktį Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams (pagal kiekvienÄ sÄ lygÄ ). Nagrinėjamu atveju VSDFV Užimtumo tarnybai pateikė duomenis, kad A. K. kaip savarankiÅ¡kai dirbančio asmens veikla registruota nuo 2020 m. sausio 1 d., jo savarankiÅ¡ka veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių.

Minėtus duomenis patvirtina ir VSDFV pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas, kaip asmuo, vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , kurio žemės Å«kio valdos (Å«kio) ekonominis dydis lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis, Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas tik nuo 2020 m. sausio 1 d. Å iuos duomenis taip pat patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenų bazės duomenys bei ŽŪIKVC raÅ¡te nurodyti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjo Å«kio ekonominis dydis 2020 m. sausio 1 d. virÅ¡ijo 4 EDV (9,16).

PareiÅ¡kėjas atsiliepime teigia, kad jis, kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo, yra iÅ¡dirbęs daugiau kaip 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, nes jis yra Å«kininkas ir individualiÄ veiklÄ vykdo nuo 2019 m. balandžio 16 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas Å«kininko veiklÄ vykdo nuo 2019 m. balandžio 16 d., tačiau pagal Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio prasmę, teisę į Å¡iame straipsnyje numatytÄ iÅ¡mokÄ turi ne kiekvienas individualiÄ veiklÄ vykdantis asmuo, atitinkantis Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas, o tik tas, kuris atitinka VSDÄ® 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtÄ savarankiÅ¡kai dirbančio asmens sÄ vokÄ .

Pirmiau nurodytų duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo, kaip savarankiÅ¡kai dirbančio asmens (kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta VSDÄ® 2 straipsnio 9 dalyje), savarankiÅ¡ka veikla iki 2020 m. kovo 16 d. buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neatitiko Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sÄ lygos, todėl neįgijo teisės gauti iÅ¡mokÄ savarankiÅ¡kai dirbančiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Å ia teisės norma iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčijamas sprendimas buvo iÅ¡siųstas kartu su 2021 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. SD (198.2)-9310, kuriame papildomai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti motyvai, pagrįsti teisiniu reglamentavimu. Darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus. Ginčų komisija ginčijamo sprendimo neteisėtumÄ , be kita ko, grindė dar ir tuo, jog pagal Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 5 dalį ir Nuostatų 7 punktÄ , sprendimÄ dėl iÅ¡mokos priima Užimtumo tarnyba.

Nagrinėjamu atveju ne Užimtumo tarnyba, o Užimtumo tarnybos skyrius priėmė sprendimÄ dėl iÅ¡mokos neskyrimo pareiÅ¡kėjui. Tokius argumentus nurodo ir pareiÅ¡kėjas atsiliepime į atsakovės skundÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 80 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas negali peržengti pareikÅ¡to skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) reikalavimo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas arba kai neperžengus skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) reikalavimo ribų bÅ«tų reikÅ¡mingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Administracinis teismas nėra saistomas pareikÅ¡to reikalavimo formuluotės. SkundžiamÄ sprendimÄ pasirašė Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus laikinai atliekanti vedėjo funkcijas Kauno miesto skyriaus vyriausioji specialistė, o pagal Kauno klientų departamento Kauno jaunimo užimtumo skyriaus nuostatų 3 punktÄ skyrius yra Užimtumo tarnybos struktÅ«rinis padalinys, tiesiogiai pavaldus departamento direktoriui. Teismui dėl sprendimÄ pasiraÅ¡iusio asmens kompetencijos ginčo nekyla.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde Ginčų komisijai nenurodė aplinkybių, susijusių su Užimtumo tarnybos skyriaus vedėjo kompetencija, todėl jos nesudaro skundo pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas Å¡io pobÅ«džio ginčus yra pažymėjęs, kad ABTÄ® 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismÄ po to, kai jis pasinaudojo iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (neprivaloma), į teismÄ â€žpersikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (neprivalomos) aiÅ¡kinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus priimto sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , o nagrinėja ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (neprivaloma) institucijos sprendime iÅ¡dėstytų argumentų ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , o iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl teisės laikantis visų ABTÄ® nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTÄ® 87 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS-310-415/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir įvertinęs Å¡io ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, priimdama ginčijamÄ administracinį aktÄ , užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ , teisingai taikė teisės aktų nuostatas, todėl dėl minėtų argumentų atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundas tenkintinas ir panaikintinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 21R1-265 (AG1-251/12-2020), paliekant galioti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. SSI(19.2)-1233, A.

K. skundÄ atmetant. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : Atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ patenkinti. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ Nr. 21R1-265 (AG1-251/12-2020). Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė