2019-05-15 Nr. AB-11245-3-63-3-01556-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4102-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01556-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2018 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 30-TE-537 „Dėl A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į pareigas, eitas Klaipėdos AVPK Plungės rajono komisariate iki atleidimo iš vidaus tarnybos; 3) priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė:

1.1. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 8 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodoma, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, o būtent – 2018 m. birželio 2 d. tarnybos metu, gavęs pranešimą, jog į stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos ir nustatęs, kad pasišalinusį automobilį vairavo pažįstamas asmuo, nesiėmė aktyvių veiksmų įforminti pažeidėjui administracinio nusižengimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Taip pat pranešime nurodoma, kad jis darė psichologinį spaudimą nukentėjusiajam R. T., rodė šališkumą E. V. Šiais ir kitais veiksmais, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pareiškėjas galimai pakenkė teigiamam policijos įvaizdžiui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino policijos pareigūno vardą;

1.2. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašius tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl A. G. ir I. S. veiksmų“. Joje konstatuojama, kad pareiškėjas, pažeisdamas policijos veiklos principus, administracinės atsakomybės taikymui keliamus tikslus, policijai, kaip institucijai, keliamų uždavinių reikšmingumą, nekreipdamas dėmesio į asmenų, turėjusių vertingos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes paaiškinimus, savo neteisėtais veiksmais padėjo grubų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti teisės aktuose numatytos teisingos nuobaudos, suklaidino draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo sąlygų. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo konstatuota, kad tokiais veiksmais jis akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, taip pažemindamas policijos pareigūno vardą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo;

1.3. skundžiamas įsakymas neteisėtas ir nemotyvuotas. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. 2018 m. birželio 2 d. įvykusio eismo įvykio fiksavimo metu nebuvo daromas joks poveikis tretiesiems asmenims, nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir PĮ) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas humanizmo principas ir šio principo esmė yra koncentruotis į žmogų, siekti jo gerovės. Administracinio nusižengimo nustatymo srityje minėtas principas reiškia tai, kad pareigūnas, taikydamas administracinę atsakomybę, privalo atsižvelgti į galimai įvykdytus pažeidimus žiūrėti lanksčiai, objektyviai, priimti tokį sprendimą kuris atitiktų nukentėjusiųjų interesus bei nepagrįstai nenubaustų kaltininkų;

1.4. neturėjo jokio ketinimo ar tikslo padėti E. V. išvengti teisės aktuose numatytos teisingos nuobaudos ar suklaidinti draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Nusprendė neforminti pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, nes: 1) eismo įvykio kaltininkas nuo įvykio vietos nuvažiavo 300 – 400 metrų atstumą ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje; 2) kaltininkas buvo labai jauno amžiaus – devyniolikmetis; 3) jo vairuotojo stažas tik šiek tiek viršijo vienerius metus; 4) jis atrodė labai susijaudinęs, streso būsenoje; 5) patikrinus kaltininko girtumą alkotesteriu, nustatytas neigiamas rezultatas. Šios aplinkybes įrodo, kad kaltininkas susijaudinęs dėl įvykdyto eismo įvykio negalėjo aiškiai suvokti savo veiksmų, pasirinkti tinkamo elgesio modelio. Jis nesuvokė savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, nenorėjo nuslėpti nusižengimo ar išvengti atsakomybės, o nuvažiavo toliau dėl laikinai kilusios šoko būsenos bei patirties stokos, todėl akivaizdu, jog ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties jo veikoje nebuvo;

1.5. pareiškėjo ir V. šeimos nesieja jokie giminystės ar draugystės ryšiai. Minėti asmenys jam yra žinomi dėl to, kad jų gyvenamoji vieta yra tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir jo gyvenamoji vieta. Vykdydamas patruliavimo funkcijas praeityje yra stabdęs E. V. vairuotą „Mercedes Benz C180“, todėl jam buvo žinomas šio automobilio valdytojas. Plungės miestas ir jo apylinkės nėra didelė teritorija, todėl dirbant policijos pareigūnu tenka įsiminti transporto priemonių savininkus. Aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkas bei jo tėvai jam yra žinomi, nesuponuoja išvados, kad jis 2018 m. birželio 2 d. buvo šališkas ir jo sprendimo priėmimui buvo daroma įtaka. Nėra jokių duomenų, jog tarp jo ir E. V., ar jo tėvo, buvo pasiektas koks nors susitarimas ar buvo prašoma atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus;

1.6. tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas pateikia tik liudytojų parodymus, kurie yra nukreipti prieš pareiškėjo poziciją. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas eismo įvykio kaltininkas, jo tėvai, kurie taip pat dalyvavo ginčijamoje situacijoje. Minėtų asmenų parodymai turėjo esminę reikšmę tarnybiniam patikrinimui, nes Klaipėdos AVPK tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinimą grindžia būtent šių asmenų daryta įtaka, bendravimu ir patarimais. Šios aplinkybės patvirtina, kad tyrimas buvo vykdytas neišsamiai, pažeistos pagrindinės procedūros, todėl tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta, o jos pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas neteisėtas;

1.7. fiksuodamas eismo įvykį neturėjo jokios išankstinės nuomonės, vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu ir teismine praktika tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose. E. V. ir jo tėvą pažinojo tik iš matymo, jų draugystės ryšiai nesieja.

2. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su skundu atsakovas atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovas teismo posėdyje grindė šiais argumentais:

2.1. E. V. 2018 m. birželio 2 d. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės kelkraštį bei kliudė stovintį automobilį, apšvietimo stulpą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė gretimo namo gyventojai. Patikrinti informacijos pasiųstas patrulių ekipažas, kuriame tuo metu dirbo pareiškėjas ir I. S. Įvykio vietoje pareigūnai nustatę, kad eismo įvykio kaltininkas pasišalinęs, pradėjo paiešką ir komercinių pastatų, vidinio kiemo aikštelėje, nuo įvykio vietos nutolusioje apie 400 m., aptiko stovintį automobilį „Mercedes Benz“, kuris buvo apgadintas, prie automobilio buvo E. V. Pastarajam nustatytas 0,00 prom. alkoholio vartojimo rezultatas. Dėl E. V. veiksmų pradėta administracinio nusižengimo teisena, surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 78-ANR_P-2585-2018, už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės kelkraštį. Eismo įvykio metu apgadino apšvietimo stulpą ir jam priklausantį automobilį. Konstatuota, kad šiais veiksmais E. V. įvykdė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką. A. G. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą ir E. V. paskyrė 10 eurų baudą;

2.2. tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2018 m. birželio 2 d., pareiškėjo pažįstamo E. V. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, vairuotojui nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir stovintį automobilį „Audi A6“. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis „Mercedes Benz“ ir jo vairuotojas, buvo surasti nuo įvykio vietos nuvažiavus apie 300 – 400 metrų atstumu, vairuotojas apie įvykį nepranešė policijai. Šie automobilio vairuotojo E. V. veiksmai atitiko 426 straipsnio sudėtį. Todėl pagal PĮ 25 straipsnį pareiškėjas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimuose, kad eismo įvykio kaltininkas neišvengtų atsakomybės ir teisinių pasekmių už KET pažeidimą. Pareiškėjas veikė priešingai – pasinaudodamas policijos pareigūno statusu, neturėdamas įgaliojimo vykdyti teisingumą, tyčia klaidingai aiškino nukentėjusiajam R. T. apie teismų suformuotą praktiką dėl pasišalinimo iš eismo įvykio kvalifikavimo, taip stengdamas įtikinti nukentėjusįjį, kad jis sutiktų pildyti eismo įvykio deklaraciją, nebekeltų klausimų dėl kaltininko veikos kvalifikavimo kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos;

2.3. pildant eismo įvykio deklaraciją, pareiškėjas nebūdamas eismo įvykio dalyviu, nubraižė tikrovės neatitinkančių transporto priemonių išsidėstymo schemą – schemoje nurodė, kad po susidūrimo eismo įvykio vietoje liko abi transporto priemonės, kas neatitiko realios situacijos. Minėti pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tyčiniai, akivaizdžiai priešingi policijos įstaigos tikslams bei uždaviniams, žeminantys pareigūno bei įstaigos garbę ir orumą. Šie veiksmai nesuderinami su teisėtais visuomenės lūkesčiais, kuri tikisi iš policijos pareigūnų nepriekaištingo elgesio ir pavyzdingos reputacijos. Liudytojų parodymai bei tarnybiniame automobilyje įrengtos kameros vaizdo ir garso įrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas veikė tiesiogine tyčia, kadangi pareiškėjas iki nustatant pasišalinusio automobilio vairuotoją teigė, kad „reiks forminti pasišalinimą“, tačiau pamatęs koks asmuo padarė grubų teisės pažeidimą, ėmėsi veikti bei elgtis taip, kad „pasišalinimas“ nebūtu įformintas;

2.4. pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl vertinant jo veiksmus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis. Tarnyba policijoje grindžiama statutiniais santykiais, šių santykių specifika apsprendžia ir didesnius reikalavimus policijos pareigūnams. Statutinis valstybės tarnybos santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę policijos sistemoje, o tinkamos drausmės užtikrinimas yra policijos veiklos užtikrinimo priemonė. Prisiekdamas vidaus tarnybos pareigūnas, be kita ko, prisiekia visada saugoti gerą vidaus tarnybos vardą. Pareiškėjas 2010 m. vasario 11 d. prisiekė šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įvykdė priešingą teisei veiką, kuri akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ja kompromituoja, nes tokia pareigūno veika yra priešinga uždaviniams, kurie keliami policijai;

2.5. pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo vertinami griežčiau nei jo kolegos I. S., kadangi jis buvo policijos ekipažo vyresnysis patrulis, turėjo gerokai didesnę darbinę patirtį ir būtent pareiškėjo veiksmai lėmė, kad eismo įvykio dalyviui buvo sudarytos sąlygos išvengti griežtesnės atsakomybės.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas akcentuodamas bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Statuto 33 straipsnio 1, 3, 4, 12 dalis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 23, 25–26, 35 punktus, nustatė, kad iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjui 2018 m. birželio 7 d. pasirašytinai įteiktas Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. birželio 6 d. pranešimas Nr. 30-PR1-28 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo jis buvo supažindintas su pradėtu tarnybiniu patikrinimu ir jam buvo pasiūlyta iki 2018 m. birželio 12 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. pateikė paaiškinimą. Atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. P. 2018 m. liepos 2 d. tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-13978 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. rezoliucija 30 dienų pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2018 m. liepos 20 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-39 „Dėl A. G. ir I. S. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurios pagrindu Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nepažeidęs Statuto 33 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos aprašo 35 punkte numatyto termino, bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, 2018 m. liepos 23 d. priėmė skundžiamą sprendimą.

5. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, pagrįstumo, akcentuodamas Statuto 2 straipsnio 5 dalyje, 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 13 punkte, 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, PĮ 3 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 5–6 punktuose, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, nustatė, kad 2018 m. birželio 2 d. 05.50 val. buvo gautas pranešimas, jog į gatvėje stovintį automobilį trenkėsi kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos.

Minėtam pranešimui suteiktas Nr. ROIK 0118000281998. Reaguojant į pranešimą į įvykio vietą išsiųstas policijos ekipažas Nr. 7003, kurio nariai buvo pareiškėjas ir I. S.. Pranešimo ROIK 0118000281998 skiltyje – papildoma informacija apie patikrinimą, nurodoma, jog nuvykus minėtu adresu rastas automobilis „AUDI A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas R. T. ir netoliese, kitoje aikštelėje rastas eismo įvykio kaltininkas E. V., kuris vairavo automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. buvo blaivus, nurodė, kad nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelėje stovėjusį automobilį bei iš susijaudinimo nuvažiavo į šalia esančią aikštelę.

Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti du automobiliai. Eismo įvykis įformintas eismo įvykio registre, surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 18084526898. I. S. 2018 m. birželio 2 d. E. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 78-ANR_P-2585-2018, kuriame nurodoma, kad E. V. 2018 m. birželio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz C180“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės kelkraštį.

Eismo įvykio metu apgadintas apšvietimo stulpas bei jam priklausantis automobilis. Įvertinus minėtas aplinkybes nustatyta, kad E. V. pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, todėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas 2018 m. birželio 2 d., atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo protokole Nr. 78-ANR_P-2585-2018 nurodytas aplinkybes, E. V. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-973-2018, kuriuo nutarė E. V. skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur baudą.

E. V. ir automobilio „AUDI A6“ savininkas R. T. eismo įvykio vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje E. V. pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir pripažino R. T. priklausančiam automobiliui padarytą žalą. Tokiu būdu pareiškėjas ir I. S. įvykio vietoje, neatlikę jokio papildomo aplinkybių patikslinimo ar tyrimo, konstatavo, kad E. V. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į pakelėje stovėjusi automobilį „AUDI A6“ bei apšvietimo stulpą ir juos apgadino. Tuo pačiu buvo konstatuota, jog E. V. veiksmuose nėra pasišalinimo iš eismo įvykio sudėties, kadangi jis tik dėl didelio susijaudinimo po eismo įvykio nuvažiavo į netoliese esančią aikštelę, todėl buvo priimtas nutarimas eismo įvykio kaltininkui skirti baudą už KET 127 punkto pažeidimą.

Tarnybiniame automobilyje „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo į įvykio vietą atvyko pareiškėjas ir I. S. bei ant pareigūnų uniformų, buvo įrengtos vaizdą ir garsą fiksuojančios kameros ir šių įrašų duomenys analizuoti bei vertinti tarnybinio patikrinimo metu. Iš vaizdo bei garso įrašų nustatyta, kad policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko 05.57 val. ir įvykio vietoje buvo rastas apgadintas automobilis „AUDI A6“ bei apšvietimo stulpas. Įvykio vietoje buvo keletas asmenų, kurie pateikė pirminę informaciją apie eismo įvykio dalyvį, pasišalinusį iš įvykio vietos.

Eismo įvykio dalyvio, vairavusio automobilį „Mercedes Benz“ bei transporto priemonės įvykio vietoje nebebuvo, automobilis ir vairuotojas aptikti pareigūnams vykdant paiešką, tarnybiniu automobiliu nuvažiavus apie 300 – 400 metrų nuo eismo įvykio vietos, gamybos – prekybos paskirties pastatų teritorijos vidiniame kieme. Iš pareiškėjo ir E. V. pokalbio matyti, kad pareiškėjas pažįsta eismo įvykio dalyvį, pokalbio metu ne kartą užuominomis pažymi ir formuoja poziciją, jog E. V. pasišalino iš įvykio vietos dėl patirto streso, nors E. V. nei karto neužsiminė, jog yra išsigandęs ar streso būsenoje, pokalbio metu jokių streso požymių nematyti.

Tarnybinio patikrinimo taip pat metu nustatyta, kad E. V., iki pareigūnų atvykimo telefonu policijai apie eismo įvykį nepranešė, tačiau paskambinęs savo tėvams pranešė apie esamą situaciją. Iš video įrašo matyti, kad pastarieji atvyko vykstant pokalbiui tarp policijos pareigūnų ir E. V.. Atvykus E. V. tėvams, pareiškėjas betarpiškai bendravo su jais ir iš pokalbio turinio matyti, kad jis yra pažįstamas su E. V. tėvu. Pareigūnams, E. V. ir jo tėvams grįžus į įvykio vietą, pareiškėjas į tarnybinį automobilį pakvietė nukentėjusįjį R.

T., kurį primygtinai įtikinėjo kartu su E. V. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, teigdamas, kad E. V. veikoje nėra pasišalinimo iš eismo įvykio vietos sudėties. R. T. išreiškus abejones dėl tokio įvykio vertinimo, A. G. nurodė, kad būtent tokia esanti teismų formuojama praktika, E. V. yra blaivus ir iš įvykio vietos pasišalino dėl patirto didelio streso, akcentavo, jog neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, nebus išmokėta draudimo išmoka arba jos išmokėjimas bus apsunkintas. R. T. 2018 m. birželio 7 d. paaiškinime nurodė, jog jis sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją dėl pareiškėjo įkalbinėjimų bei daromo spaudimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjas jam akcentavo, jog įforminus eismo įvykį kaip pasišalinimą iš įvykio vietos, vyks bylos nagrinėjimas teisme, todėl negaus draudimo išmokos, o užpildžius eismo įvykio deklaraciją tokių nepatogumų nekiltų. Pareiškėjas jam užsiminė, kad yra pažįstamas su E. V.. R. T. paaiškinime nurodė, kad E. V. atrodė ramus, nesimatė jokių streso požymių. R. T. paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas darė jam spaudimą ir E. V. elgėsi ramiai, neatrodė patyręs didelio streso, patvirtina ir kiti įvykio liudytojai savo paaiškinimuose – A.

M., R. B. ir A. S.. I. S. 2018 m. birželio 7 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas įvykio vietoje R. T. pradėjo pasakoti apie teismų praktiką bylose dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, minėjo, kad įforminus įvyki kaip pabėgimą iš įvykio vietos draudimo išmoką nukentėjusysis gaus tik po kelių mėnesių, reikės dalyvauti teismo posėdžiuose. I. S. paaiškinime teigė, jog jo nuomone E. V. veiksmuose buvo pasišalinimo iš įvykio vietos sudėtis, tačiau pasidavė pareiškėjo įtakai ir kartu su pareiškėju sudarė sąlygas įvykio kaltininkui išvengti teisėtos nuobaudos už grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkas 2018 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 30-IL-8712 „Dėl administracinės teisenos atnaujinimo administracinėje byloje ROIK1808452689“, kuriame, įvertinus visą surinktą medžiagą nustatyta, jog E. V. 2018 m. birželio 2 d. 5.48 val., (duomenys neskelbtini) esančiu namu, padarė ne ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje arba 2 dalyje, todėl nutarė atnaujinti administracinę teiseną byloje ROIK 18084526898. 2018 m. liepos 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-26843-2018, kuriame teigiama, jog E. V., vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio į kairės pusės kelkraštį, atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį ir gatvės apšvietimo stulpą.

Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie įvykį policijai nepranešė. Už minėtą veiką E. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2018 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1318-2018. Minėtu nutarimu konstatuota, kad E. V. įvykdė veikas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje ir nutarta E. V. skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėn. ir 1 175 Eur baudą.

E. V. nesutikus su Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 16 d. nutarimu, jis apskųstas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams, kurio 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu 2018 m. liepos 16 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus nutarimo dalis, dėl E. V. nubaudimo administracine nuobauda – 1 175 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 d. panaikinta, ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-458/2018, panaikino Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir paliko galioti Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. liepos 16 d. nutarimą be pakeitimų. Minėtoje nutartyje konstatuojama, kad E. V., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai.

Klaipėdos apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo E. V. elgesyje po eismo įvykio įžvelgti nerimo, streso ar išgąsčio požymių, kurie leistų tvirtinti, jog pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino nesant jo veiksmuose tyčios.

6. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginius, kad E. V. veiksmuose nebuvo ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėties, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad poziciją, jog E. V. iš įvykio vietos pasišalino dėl patirto streso formavo būtent vyriausiasis patrulis A. G., kuris tuo siekė įtikinti ir nukentėjusįjį R. T..

7. Teismas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo neteisėti veiksmai pagrįstai įvardinti kaip piktnaudžiavimas einamomis pareigomis. Akcentavo, jog teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl pareiškėjo veiksmai, t. y. aktyvus padėjimas E. V. išvengti atsakomybės už grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, nukentėjusiojo įkalbinėjimas ir spaudimas užpildyti eismo įvykio deklaraciją, teigiant jog negaus draudimo išmokos arba jos gavimas bus apsunkintas, savo argumentus grindžiant tariama teismų praktika, negatyviu aspektu teigiant, kad jie (pareigūnai) ir nukentėjusysis bus priverstas „vaikščioti po teismus“ ir kiti pareiškėjo veiksmai, aptarti tarnybinio patikrinimo išvadoje, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog tarp pareiškėjo ir E. V. ar jo artimųjų buvo korupcinio pobūdžio susitarimų dėl padėjimo išvengti griežtesnės atsakomybės, tai nekeičia veikos kvalifikavimo, nes tokios veikos kvalifikavimui toks susitarimas ir jo realizavimas nėra būtina sąlyga. Pakanka to, kad pareiškėjas savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai gali priimti šališkus bei neobjektyvius sprendimus, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys atitiko pareigūno vardo pažeminimo sampratą. Klaipėdos AVPK neturėjo kitų alternatyvių elgesio variantų, kaip pareiškėją atleisti iš tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl skundžiamas įsakymas yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra teisinių prielaidų jo panaikinimui bei atitinkamai skundo išvestinių reikalavimų tenkinimui.

III. 9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde, iš esmės palaikydamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytą poziciją, nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, t. y. nepasisakė dėl visų skunde nurodytų argumentų, plačiau tarnybinio patikrinimo atlikimo aplinkybių (dėl pareiškėjo veikoje esančių sukčiavimo požymių, pareiškėjo šališkumo ir kt.) neanalizavo, vadovavosi išimtinai 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu, apskųstu kasacine tvarka ir priimtu administracinėje byloje Nr. AN2-403-458/2018, kurioje nebuvo keliamas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o tik E. V. veiksmuose konstatuota ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta pažeidimo sudėtis, nenagrinėjo pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išsamumo, objektyvumo, įrodymų pakankamumo, nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoju I. S. tikslu pašalinti šio asmens paaiškinimų prieštaravimus bei nepagrįstai pareiškėjo veiksmus vertino kitaip nei I. S., kuris pareiškėjo sprendimams atitinkamai vertinti situaciją neprieštaravo. Teismas neanalizavo pareiškėjo kaltės formos, kuri nebuvo tyčia, nenagrinėjo pažeidimo padarymo aplinkybių ir tų argumentų, kurie buvo pateikti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Todėl nurodytas nutarimas administracinėje byloje neturi prejudicinės reikšmės konstatuojant piktnaudžiavimą tarnybą ir pareigūno vardo pažeminimą. Be to, teismas, nurodydamas, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog tarp pareiškėjo ir E. V. ar jo artimųjų buvo korupcinio pobūdžio susitarimų dėl padėjimo išvengti griežtesnės atsakomybės, paneigė atsakovo akcentuojamą pareiškėjo šališkumą.

11. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, jog 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. AN2-403-458/2018 neturi nagrinėjamu atveju prejudicinės reikšmės, pagrįstumą paneigia pareiškėjo 2018 m. gruodžio 4 d. prašymas stabdyti administracinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-313-404/2018. Atsakovo teigimu, tarnybinė atsakomybė pagal Statutą nėra baudžiamoji atsakomybė, o jos taikymas nėra baudžiamasis procesas. Tiek Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. liepos 16 d. priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1318-2018, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje Nr. AN2-403-458/2018 nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja apeliacinio skundo teiginiams dėl pareiškėjo atliktų veiksmų įvertinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl policijos įstaigos įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai poelgiu pažeminamas pareigūno vardas).

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas atkreipia dėmesį, kad vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tyrimo ir vertinimo nuostatų nepažeidė.

16. Teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadoms, o atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jas papildo.

17. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-458/2018 šiai bylai neturi prejudicinės reikšmės, pažymi, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų įforminti eismo įvykio sukėlėjui E. V. administracinio nusižengimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, darė psichologinį spaudimą dėl įvykio nukentėjusiajam R. T., rodė šališkumą įvykio kaltininkui E. V.. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu įsakymu iš esmės grindė tuo, jog nurodytu atveju neįformino pažeidimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes šioje teisės normoje nustatyto nusižengimo sudėties E. V. veiksmuose nebuvo. Pareiškėjo teigimu, eismo įvykio kaltininkas nuo eismo įvykio vietos nuvažiavo būdamas streso būsenoje.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundo pagrindą, pagrįstai vadovavosi esminę reikšmę šiam ginčui turinčiais faktais, nustatytais įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-458/2018. Klaipėdos apygardos teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, jog E. V. veikloje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo E. V. elgesyje po eismo įvykio įžvelgti nerimo, streso ar išgąsčio požymių, kurie leistų tvirtinti, jog pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino nesant jo veiksmuose tyčios. Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-458/2018 yra apskųsta kasacine tvarka, pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad kasacinis teismas 2019 m. kovo 21 d. atsisakė priimti E. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje administracinio nusižengimo byloje.

19. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pozicija, kad E. V. iš įvykio vietos pasišalino dėl patirto streso, formavo vyriausiasis patrulis – pareiškėjas, kuris tuo siekė įtikinti ir nukentėjusįjį R. T., patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. T., eismo įvykio liudytojų A. M., R. B., A. S., vyriausiojo patrulio I. S. paaiškinimai bei įvykio metu daryti vaizdo ir garso įrašai, tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų pakankamumo pagrįstai atsisakė apklausti teismo posėdyje I. S.. Į bylą yra pateikti rašytiniai nurodyto asmens paaiškinimai. Be to, reikšmingas šiai bylai aplinkybes I. S. buvo nurodęs ir Klaipėdos apygardos teismui administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-403-458/2018, kurie užfiksuoti 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje.

21. Statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, dirbdamas Klaipėdos AVPK Plungės rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, nesiėmė aktyvių veiksmų, numatytų jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kad eismo įvykio kaltininkas neišvengtų atsakomybės ir teisinių pasekmių už KET pažeidimą. Pareiškėjas veikė priešingai, t. y., pasinaudodamas policijos pareigūno statusu, klaidingai aiškino nukentėjusiajam R. T. apie teismų suformuotą praktiką dėl pasišalinimo iš eismo įvykio kvalifikavimo, taip stengdamas įtikinti nukentėjusįjį, kad jis sutiktų pildyti eismo įvykio deklaraciją, nebekeltų klausimų dėl kaltininko veikos kvalifikavimo kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Be to, pareiškėjas, atvykęs į eismo įvykio vietą teigė, jog reikės forminti eismo įvykio kaltininko pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, tačiau vėliau, suradęs įvykio kaltininką, šią poziciją pakeitė. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas, nebūdamas eismo įvykio dalyviu, nubraižė tikrovės neatitinkančių transporto priemonių išsidėstymo schemą.

25. Minėti pareiškėjo veiksmai vertintini kaip tyčiniai ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, kurie statutiniam pareigūnui yra žymiai aukštesni nei eiliniam piliečiui, o tai akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema bei ją kompromituoja.

26. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, nes jo atlikti (neatlikti) veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo vertinami griežčiau, nei jo kolegos I. S. veiksmai, kuriam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, nes bylos duomenimis pareiškėjas turi didesnę nei I. S. darbo patirtį, todėl jam keliami aukštesni atsakomybės standartai. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent pareiškėjo veiksmai lėmė, jog eismo įvykio kaltininkui buvo sudarytos sąlygos išvengti griežtesnės atsakomybės.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė