2024-06-19 Nr. AB-9851-3-61-3-08249-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1749-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08249-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VK Constructus“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 23S142576, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Departamento 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 23SD20066, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 23S145176, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Turkijos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (toliau – ir Sprendimas Nr. 3).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesant teisinio pagrindo jam neišduotas ir sustabdytas 2023 m. birželio 12 d. priimto sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi, įteikimas. Departamentas vykdė patikrinimus neobjektyviai ir nekompetentingai, nes manant, kad bendrovė yra fiktyvi, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis gairėmis. Atsakovas pareiškėjui papildomų klausimų neteikė ir su pareiškėju nebendradarbiavo. Pareiškėjas nebuvo išklausytas, nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus, todėl sprendimai priimti nesilaikant gero administravimo principo, netinkamai įvertinus turimus įrodymus. Įpareigojimas išvykti ar priverstinis išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į Turkiją yra nesuderinami ir neproporcingi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio prasme, o prieš priimdamas Sprendimą Nr. 3 Departamentas privalėjo apklausti pareiškėją bei jo sutuoktinę ir suteikti galimybę pateikti paaiškinimus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VK Constructus“ (toliau – ir Bendrovė) per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo prašoma Departamentui pateikti dokumentus ir informaciją, patvirtinančius Bendrovės vykdomą veiklą statybų sektoriuje Lietuvoje. Departamentas, 2023 m. birželio 16 d. atlikęs Bendrovės vykdomų statybos darbų patikrinimą objektuose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, be to, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenis, padarė išvadą, kad Bendrovė nurodė statybos objektus, kuriuose nevykdo jokių statybos darbų, o tai sudaro pagrindą vertinti, jog Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis. 2019 m. kovo 31 d.

Prancūzijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (atsisakymo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima). Pareiškėjas, 2022 m. gruodžio 12 d. kreipdamasis į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai dėl Šengeno vizos išdavimo, nurodė, kad ketina atvykti į Lietuvą švęsti Naujųjų metų, kelionę planuoja sutuoktinė, kurios tėvai jau yra buvę Lietuvoje.

Gavęs Šengeno vizą, 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kas reiškia, jog jo tikslas nebuvo Naujųjų Metų sutikimas Lietuvoje, o siekis, gavus leidimus laikinai gyventi, įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Prieštaringos informacijos ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Sprendimu Nr. 1 buvo panaikintas.

Panaikinus išduotą leidimą laikinai gyventi, Sprendime Nr. 2 buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, be to, pareiškėjas skunde nepaneigė Departamento objektyviai nustatytų aplinkybių, o teisės aktai ar teismų praktika nenumatė Departamento pareigos priimant ginčijamą sprendimą apklausti pareiškėją. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, jo šeimos nariai neturi dokumentų, patvirtinančių jų teisę gyventi ar būti Lietuvos Respublikoje, todėl Sprendimu Nr. 3 nėra nutraukiami pareiškėjo šeiminiai ryšiai.

Pareiškėjui išduotos vizos galiojimas buvo pasibaigęs ir jokio kito dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvoje jis neturėjo, o leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas, neįsigaliojo. Sprendimo Nr. 2 apskundimas (jo vykdymo sustabdymas) neįteisintų pareiškėjo buvimo Lietuvoje, nes pareiškėjas neturi jokio galiojančio dokumento, suteikiančio jam teisę būti ar gyventi Lietuvoje.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą palaikė pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Bendrovės sutartyse buvo klaidingai nurodytas IKI Express adresas ((duomenys neskelbtini), Vilnius), tačiau Departamentas nesikreipė į Bendrovę dėl adreso patikslinimo, be to, nebuvo derintas atvykimas į objektą, todėl kyla pagrįstos abejonės ar Departamentas iš tikrųjų atliko patikrinimą. Bendrovė, iki skundžiamų sprendimų priėmimo sėkmingai vykdė veiklą, joje dirbo užsieniečiai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. Departamentui pradėjus naikinti išduotus leidimus laikinai gyventi kitiems užsieniečiams, Bendrovė negali toliau vykdyti savo įsipareigojimų bei priimti naujų užsakymų, todėl yra priversta stabdyti savo veiklą.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, Pakistano Respublikos pilietis, 2022 m. gruodžio 12 d. kreipdamasis į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai dėl Šengeno vizos išdavimo, nurodė, jog Lietuvoje ketina švęsti Naujuosius Metus, o kelionę planuoja pareiškėjo sutuoktinė (Turkijos pilietybę įgijusi per buvusį sutuoktinį Turkijos pilietį, sutuoktinė anksčiau turėjo Azerbaidžano pilietybę), kurios tėvai anksčiau lankėsi Lietuvoje. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą, turėdamas išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 5 d. Departamentui 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje elektriku ir teikdamas informaciją apie užsienio valstybes, kuriose anksčiau lankėsi ir gyveno, nurodė, jog gyveno (lankėsi): Saudo Arabijoje (2017 m.), Omane (2017 m.), Gruzijoje (2017 m.), Jungtiniuose Arabų Emyratuose (2004 m.), Turkijoje (2017 m., 2021 m. – 2022 m.), Pakistane (1980 m. – 2022 m.). Departamento 2023 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 23S86744 pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) dvejiems metams vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Išrašyto leidimo laikinai gyventi Nr. 760258563 įteikimas pareiškėjui buvo sustabdytas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas), nuostatas Departamentui 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Apie savo vykdomą veiklą statybų sektoriuje Bendrovė Departamentui teikė paaiškinimus (2023 m. kovo 8 d., 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. gegužės 3 d.) ir turimus dokumentus (banko sąskaitos išrašus, PVM sąskaitas faktūras, darbų priėmimo-perdavimo aktus, sudarytas sutartis). Departamentas 2023 m. birželio 16 d. atliko Bendrovės vykdomų statybos darbų patikrinimą objektuose: (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Vilnius bei (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir konstatavo, kad tikrintuose objektuose Bendrovės darbuotojai nedirba bent dvejuose iš tikrintų objektų (Departamento darbuotojo 2023 m. birželio 16 d. tarnybinis pranešimas).

10. Teismas nustatė, kad Sprendimu Nr. 1 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760258563, galiojantis iki 2024 m. vasario 9 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>), bei 12 (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) punktais.

11. Teismas nustatė, kad Sprendime Nr. 1 konstatuota, jog Departamentui 2023 m. birželio 16 d. atlikus patikrinimą nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga ir IKI Express parduotuvės nėra. Adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Šių statybų vadovas paaiškino, kad Bendrovės darbuotojų objekte nėra, jis apie Bendrovę nieko nėra girdėjęs, Bendrovės vadovo pavardė jam taip pat negirdėta, statybų darbus jų įmonė vykdo savarankiškai, be kitų rangovų, todėl jis žino visus dirbančius objekte.

Adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra vykdomos daugiaaukščio administracinio pastato statybos, tačiau prie pastato esančiame apsaugos poste tuo metu nebuvo atsakingo asmens ir nepavyko patekti į vykstančių statybų teritoriją. VSDFV informacinės sistemos 2023 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, Bendrovėje yra įdarbinti 25 trečiųjų šalių piliečiai pagal profesijas, kurios yra įtrauktos į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšį – statyba, tačiau dažnai už dirbtą laiką ar atliktą darbą jiems mokamas mėnesinis darbo užmokestis mažesnis nei Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkaudama išduodant šiems trečiųjų šalių piliečiams leidimus laikinai gyventi arba nemokamas darbo užmokestis.

Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai taip pat vykdo ir individualias veiklas. Nustatytos faktinės aplinkybės, jog Bendrovė nurodė statybos objektus, kuriuose nevykdo jokių statybos darbų, sudaro pagrindą vertinti, kad Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis. Departamento turimais duomenimis, 2019 m. kovo 31 d. Prancūzijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (atsisakymo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima).

Tačiau šios informacijos pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nenurodė. Gavęs Šengeno vizą, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, kas reiškia, jog jo tikslas nebuvo Naujųjų Metų sutikimas Lietuvoje, o siekis, gavus leidimus laikinai gyventi, įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje. Prašymo išduoti leidimus laikinai gyventi pateikimas tik atvykus į Lietuvą taip pat patvirtina, jog Šengeno vizos gauti užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą.

12. Teismas pažymėjo, kad Sprendime Nr. 1 vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, jog anksčiau jam Lietuvoje nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo. Nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sutuoktinei, Turkijos Respublikos pilietei, 2023 m. rugpjūčio 28 d. Departamento sprendimu Nr. 23S140550 buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Duomenų, apie nepilnametei dukrai (gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje), išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas gavus leidimą laikinai gyventi tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

13. Teismas nustatė, kad Sprendimu Nr. 2 atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, kadangi užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendime Nr. 2 konstatuota, kad prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2023 m. birželio 12 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tačiau išrašyto leidimo laikinai gyventi įteikimas buvo sustabdytas ir Sprendimu Nr. 1 šis leidimas laikinai gyventi panaikintas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo metu nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Sprendimu Nr. 3 pareiškėjas įpareigotas savanoriškai įvykti į užsienio valstybę – Turkiją, nes asmuo yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog ketina Bendrovėje dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, t. y. elektriku, o Bendrovės, kurioje ketino įsidarbinti pareiškėjas, viešai deklaruojama veiklos rūšis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Kaip Sprendime Nr. 1 nurodyta, pareiškėjas formaliai atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau Departamentas, nustatęs faktines aplinkybes, jog pareiškėjas Šengeno vizą gavo nurodęs, jog vyksta į Lietuvą švęsti Naujųjų Metų, o Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie jos vykdomus statybos darbus Vilniuje, turėjo pagrindą atlikti pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų bei tikslo patikrinimą, ir įvertinti, ar pareiškėjo atvykimas į Šengeno erdvę nereiškia nelegalios migracijos grėsmės.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį, kurioje pareiškėjai, turinčiai Šengeno vizą, atvykus į Lietuvą švęsti Naujųjų Metų ir pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, toks leidimas buvo neišduotas, Departamentui konstatavus, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatyti pagrindai. Be kita ko, paminėtina, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje taip pat buvo Bendrovė. Minėta nutartimi iš dalies tenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas, t. y. panaikinta Departamento sprendimo dalis, kuria leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakyta išduoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

16. Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartyje ir konstatuota, jog atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas dėl nelegalios migracijos grėsmės neturi jokių objektyvumo požymių ir pagrįstas vien tikėtinos galimybės, kaip subjektyvumo išraiškos, dominavimu, tačiau, be kita ko, konstatuota, jog aplinkybė, kad Bendrovė teikia tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie vykdomus statybos darbus Vilniuje, kvalifikuotina kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Be to, byloje nebuvo paneigtas atsakovo nustatytas faktas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bent jau, be jokių abejonių, dėl dviejuose objektuose atliekamų darbų, todėl pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

17. Teismo vertinimu, Departamentas ėmėsi protingų priemonių, siekdamas patikrinti Bendrovės veiklos realumą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovė objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, jokios veiklos nevykdė. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad Bendrovės sutartyse yra klaidingai nurodytas vieno tikrintų objektų adresas (klaidingas adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius), tačiau tai nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių, kad Bendrovė realiai nevykdė veiklos Departamento pareigūnui 2023 m. birželio 14 d. atliekant Bendrovės objektų patikrinimą, be to, ir pareiškėjo atstovo akcentuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartyje, taip pat yra konstatuota jog Bendrovė Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis apie vykdomus statybos darbus Vilniuje.

18. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nenurodė informacijos apie tai, kad 2019 m. kovo 31 d. Prancūzijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose priėmė sprendimą atsisakyti jam išduoti Šengeno vizą (atsisakymo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima), be to, pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės (vyko į Lietuvą kaip turistas, sutikti Naujuosius Metus, vykstant iš oro uosto taksi vairuotojas, išgirdęs jo ir sutuoktinės pokalbį, sakė žinąs, kad statybos sektoriuje reikia darbuotojų, todėl, žinodamas apie trumpalaikį vizos galiojimą, nusprendė ieškotis darbo, nors ankščiau Lietuvoje nėra buvęs, o Turkijoje buvo susikūręs gerą gyvenimą) kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų atvykus į Lietuvą bei siekio dirbti Bendrovėje. Pareiškėjui nenurodžius kitų priežasčių, dėl kurių jis nori dirbti būtent Lietuvoje, vien formalus pareiškėjo atitikimas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga užsieniečiui leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjo deklaruojamu gyvenimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Departamentas sudarė tinkamas sąlygas Bendrovei įrodyti vykdomos veiklos tikrumą, tačiau ji šių aplinkybių neįrodė, o pareiškėjas skunde teismui bei teismo posėdžio metu apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

20. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje, taip pat įvertino ir Bendrovės vykdomą veiklą statybos sektoriuje Lietuvoje. Sprendime Nr. 1 pagrįstai konstatuota, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas Nr. 1 pagrįstai priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punkto pagrindu.

21. Teismas, vertindamas Sprendimo Nr. 2 teisėtumą ir pagrįstumą, aptarė Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudenciją.

22. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, nustatytas priimant Sprendimą Nr. 1, sprendė, kad Sprendimas Nr. 2 priimtas atlikus individualų asmens vertinimą bei surinktų objektyvių įrodymų tyrimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas.

23. Teismas nurodė, kad Sprendimas Nr. 3 priimtas Departamentui įvertinus tai, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas pažeidė šias įstatymines nuostatas nėra, tačiau, pareiškėjo nuomone, įpareigojimas išvykti ar priverstinis išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į Turkiją yra nesuderinami ir neproporcingi EŽTK 8 straipsnio prasme.

24. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 125 straipsnio ir 124 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti nustatymą ir tai atsispindi Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 24 punkte. Nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, Įstatymo 127 straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgdama į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, be kita ko, įvertinant šeimyninius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis bei esamus ekonominius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Toks teisės aiškinimas nepažeidžia pareiškėjo nurodomų teisės aktų garantuojamų teisių į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, nes įpareigojimas išvykti iš šalies nėra vykdomas priverstinio pobūdžio priemonėmis. Sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nevykdymas yra pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (Įstatymo 126 str. 1 d. 1 p.).

25. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 3, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus ir nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas Nr. 3 buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

26. Teismas konstatavo, kad skundžiami Sprendimai yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, ir naikinti jų pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. 27. Pareiškėjas M. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Sprendimą Nr. 1, Sprendimą Nr. 2 ir Sprendimą Nr. 3.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, perrašė atsakovo argumentus, byla neišnagrinėta tinkamai, neatskleista bylos esmė ir pareiškėjui neužtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas visiškai nepasisakė dėl Sprendimo Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 3 teisėtumo.

29. Pareiškėjas dėl Sprendimo Nr. 1 nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas nesigilino į pateiktą tarnybinį pranešimą, kuriuo buvo grindžiama, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos veiklos, nes jis tokių aplinkybių nepatvirtina. Pareiškėjas bandė teismui paaiškinti dėl klaidingai nurodyto adreso, prašė apklausti liudytoju tuometį Bendrovės vadovą, kitus asmenis, atsakingus už darbų vykdymą, tačiau toks prašymas tenkintas nebuvo. Iš darbdavio paaiškinimų matyti, kad darbai Kaminkelio g. buvo sustabdyti, o darbai parduotuvėje buvo vykdomi IKI Express adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas dėl įsivėlusios klaidos nurodant adresą formaliai tikrino šalimais esančiame pastate Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos patalpas. Jei atsakovas būtų fiziškai atvykęs, būtų pastebėjęs parduotuvę ir joje remonto darbus atliekančius Bendrovės darbuotojus, tą informaciją būtų nurodę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai. Teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė, vadovavosi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, daugiausiai raštu pateikta baigiamąją kalba, tai neužtikrino tinkamo, teisingo ir teisėto sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarką, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

30. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1118-415/2024 priimta nutartimi. Teismas neatsižvelgė, kad buvo nustatytas faktas, jog šeima, t. y. pareiškėjas kartu su sutuoktine, ketino tikrai dirbti Bendrovėje ir esami duomenys nepagrindžia atsakovo nurodyto argumento, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Nors minėtoje nutartyje nurodoma, kad byloje nepaneigtas atsakovo nustatytas faktas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bent jau, be jokių abejonių, dėl dviejuose objektuose atliekamų darbų, tačiau minimoje byloje teismas nevertino į šią bylą pateikto atsakovo 2023 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo. Sprendimas neproporcingas, kadangi byloje nėra ginčo, jog darbdavys vykdo deklaruotą statybų veiklą, tai buvo pagrįsta rašytiniais byloje esančiais įrodymais, tačiau dėl neva tikrovės neatitinkančių duomenų (kurie įvertinti pagal abejonių keliantį 2023 m. birželio 16 d. tarnybinį pranešimą), kuriuos vertinant buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kyla pagrįstų abejonių. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl atsakovo veiksmų sustabdant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą, kurie nėra pagrįsti įstatymo normomis.

31. Pareiškėjas dėl Sprendimo Nr. 2 nurodo, kad teismas tik formaliai nurodė, jog buvo atliktas vertinimas ir įrodymų tyrimas ir dėl šio priimamo sprendimo turinio. Teismas nepasisakė dėl tokio pobūdžio vizų išdavimo tvarkos. Pareiškėjas dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo kreipėsi 2022 m. gruodžio mėnesį, nurodydamas, kad nacionalinė viza yra prašoma tuo pagrindu, jog užsienietis pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. užsienietis, laukdamas sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nori legalizuoti savo buvimą Lietuvoje turėdamas nacionalinę vizą. Pagal tuo metu galiojusį Vizos išdavimo tvarkos aprašo (galiojusį iki 2023 m. liepos 4 d.) 70.11 punktą užsieniečiui turėjo būti išduota nacionalinė viza. Įprastai Departamento specialistai vizos prašymą išnagrinėja ir sprendimą priima per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos, nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ir iš viso trukti iki 45 kalendorinių dienų. Pareiškėjui kreipiantis dėl nacionalinės vizos 2022 m. gruodžio pabaigoje, jo prašymas buvo išnagrinėtas priimant sprendimą po 8 mėnesių. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Be to, atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi, kreipiantis su prašymu dėl nacionalinės vizos išdavimo, nacionalinė viza taip pat turėjo būti išduota, tačiau atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, dėl jų nepasisakė ir jų nevertino.

32. Pareiškėjas dėl Sprendimo Nr. 3 teigia, kad jis formalus, o teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas yra apskundęs sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir sprendimą dėl nacionalinės vizos neišdavimo, o būtent šių dokumentų pagrindu atsakovas priėmė Sprendimą Nr. 3. Vien tai daro šį sprendimą neteisėtu.

33. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas užkerta kelią pareiškėjui gyventi Lietuvoje, kurioje jis ketino dirbti ir gyventi su šeima, mokėti mokesčius ir prisidėti prie bendro ūkio ir gerovės, teisėtai atvyko ir teisėtai pateikė prašymą, tačiau dėl atsakovo neveikimo, delsimo ir vėliau netinkamai atliktų administracinių procedūrų, nebendradarbiavimo, priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nebendravo ir nebendradarbiavo su pareiškėju, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktus.

34. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jo paaiškinimais, atliko tik išskirtinai atsakovo pateiktos pozicijos vertinimą, ir nesistengė įvertinti tikrosios padėties, t. y. vykdomos darbdavio veiklos ir tikrųjų pareiškėjo ketinimų Lietuvoje. Įstatymo tikslas yra padėti darbdaviams įdarbinti užsieniečius į tas darbo vietas, kuriose Lietuvos Respublikoje trūksta darbuotojų, todėl svarbiausia ar iš tiesų tam tikrai specialybei įdarbintas asmuo atitinka tai specialybei keliamus reikalavimus, tačiau tai neturi būti suprantama kaip visiška darbdavio kontrolė ir tokių neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliančių sprendimų priėmimas vien dėl to, kad dviejuose iš trijų patikrintų objektų atsakovo specialistas nerado ten dirbančių darbdavio darbuotojų.

35. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Departamentas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia, jog jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis – kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi dirbti Bendrovėje elektriku, atsakydamas į prašymo klausimą: Ar buvo atsisakyta išduoti Jums vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę, pažymėjo atsakymą – ne, kai 2019 m. kovo 31 d. Prancūzijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (atsisakymo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima). Minėta faktinė aplinkybė atitinka Kriterijų aprašo 6.2 papunktį, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Dėl šių aplinkybių yra imperatyvūs, savarankiški pagrindai panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

37. Departamentas nesutinka, kad netinkamai atliko Bendrovės vykdomų statybos darbų patikrinimą. Departamentas neturėjo pagrindo atlikti patikrinimo kitais adresais nei yra nurodyta Bendrovės paaiškinimuose, o teiginiai, kad patikrinimas atliktas neišvykstant iš darbo vietos, deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė paaiškinimų apie klaidingai nurodytą vykdomos statybinės veiklos adresą ir netenkino prašymo apklausti tuometinį Bendrovės vadovą, nes tai neturėtų įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui, nepaneigtų, kad Bendrovė Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Bendrovės paaiškinime iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvo nurodytas kitas adresas, kuriame buvo tariamai vykdoma statybinė veikla, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti tuometinio Bendrovės vadovo paaiškinimai. Aplinkybes, kad Sprendimas Nr. 2 priimtas atlikus individualų pareiškėjo vertinimą bei surinktų objektyvių įrodymų tyrimą ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, patvirtina sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi (Sprendimas Nr. 1). Aplinkybė, kad sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą priėmimas užtruko, neturi įtakos jo teisėtumui. Per šio sprendimo priėmimo laikotarpį atliktas tyrimas leido Departamentui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas dokumentus leidimui laikinai gyventi ir nacionalinei vizai gauti pateikė paskutinę savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dieną (2022 m. gruodžio 30 d.). Šių dokumentų pateikimas neįteisino jo buvimo Lietuvos Respublikoje prašymų dėl nacionalinės vizos išdavimo ar prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimo metu. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi (dokumentas) negalėjo būti išduotas jam Lietuvos Respublikoje esant neteisėtai, o nacionalinę vizą pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti Departamento sprendimu, todėl sprendimo grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę priėmimo dieną pareiškėjas nebuvo gavęs leidimo laikinai gyventi ar vizos. Sprendimas Nr. 3 teisėtas ir pagrįstas, nėra priimtas Departamento sprendimų atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą ir panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi pagrindu ir šių sprendimų apskundimas neturi įtakos Departamento sprendimui grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę teisėtumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, ir Sprendimo Nr. 3, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Turkijos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Sprendime Nr. 1 pagrįstai spręsta, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Bendrovė nevykdė veiklos dviejuose iš nurodytų statybos objektų, pareiškėjas nenurodė informacijos apie Prancūzijos ambasados atsisakymą jam išduoti vizą 2019 m., kelia abejonių jo deklaruoti atvykimo į Lietuvą tikslai) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, nustatytas priimant Sprendimą Nr. 1, sprendė, kad Sprendimas Nr. 2 priimtas atlikus individualų asmens vertinimą bei surinktų objektyvių įrodymų tyrimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 3, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, leidimas laikinai gyventi panaikintas be pagrindo, viza pareiškėjui buvo neišduota nepagrįstai, jos išdavimas vilkintas, o Sprendimas Nr. 3 formalus, priimtas neatsižvelgus į tai, kad Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 apskųsti, vien tai daro jį neteisėtu.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

43. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją).

44. Sprendimas Nr. 1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai), Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė) ir 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).

45. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo buvimo, nes bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas įvertino iš Bendrovės (darbdavio) gautą informaciją apie atliekamus darbus konkrečiuose objektuose, ir 2023 m. birželio 16 d. atlikęs Bendrovės vykdomų statybos darbų objektuose patikrinimą, nustatė, jog Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal Rangos sutartį Nr. VKC-2022-11-27 turėjo dirbti Bendrovės darbuotojai, yra įsikūrusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, jokie darbai nėra vykdomi, o adresu (duomenys neskelbtini), yra statomi du daugiaaukščiai gyvenamieji namai, tačiau apie Bendrovės vykdomus darbus šiuose objektuose nebuvo gauta jokios informacijos. Bendrovės teikti duomenys bent jau, be jokių abejonių, dėl dviejuose objektuose atliekamų darbų, nepasitvirtino, todėl atsakovas pagrįstai Bendrovės teiktus duomenis apie vykdomus statybos darbus šiais jo nurodomais adresais Vilniuje vertino kaip neatitinkančius tikrovės. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1118-415/2024, byloje pagal pareiškėjo sutuoktinės skundą dėl leidimo laikinai gyventi neišdavimo spręsdamas dėl Bendrovės teiktų duomenų apie tuos pačius statybos objektus ir Bendrovės teiktus duomenis.

46. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi dirbti Bendrovėje elektriku, atsakydamas į prašymo klausimą: Ar buvo atsisakyta išduoti Jums vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę, pažymėjo atsakymą – Ne. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi formoje turi būti užpildytos visos reikalingos skiltys, asmuo informuojamas ir pažymi, jog žino, kad įsipareigoja pateikti teisingą informaciją (Žinote, kad už melagingų duomenų pateikimą atsakote įstatymų nustatyta tvarka). Pareiškėjas patvirtino, jog informacija jam yra žinoma, atitinkamai pažymėdamas laukelius prašyme. Departamento turimais duomenimis, 2019 m. kovo 31 d. Prancūzijos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (atsisakymo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima). Taigi, ši aplinkybė taip pat leidžia konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas nesprendė ir Sprendime Nr. 1 nesirėmė argumentais, jog Bendrovė yra fiktyvi, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo), įvertinusi išsamią Sprendimo Nr. 1 argumentaciją, sutinka ir su išvadomis, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai sprendė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1118-415/2024, kurioje pareiškėjo sutuoktinės atveju toks pagrindas pripažintas nepagrįstu, pažymėtina, kad kiekvienos bylos individualios aplinkybės gali skirtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes sprendžiant dėl Sprendimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo teisinė ir faktinė situacija vertinant šį Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą yra kitokia, todėl šiuo aspektu minėta nutartis nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios.

48. Pagal ginčui aktualios redakcijos Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.11 punktą nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Departamentas, priėmęs Sprendimą Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo teisinį pagrindą priimti ir sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendimo Nr. teisėtumo ir pagrįstumo, iš minėto atsakovo sprendimo turinio matyti, kad jis yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas. Pareiškėjo nurodomas argumentas, kad buvo pažeistas terminas Sprendimui Nr. 2 priimti, nesudaro pagrindo panaikinti šį sprendimą.

49. Sprendimu Nr. 3 atsakovas nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, – Turkija. Sprendimas priimtas, nes asmuo yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

50. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 3 išsamiai įvertino su pareiškėju susijusias aplinkybes, priimtą sprendimą motyvavo, nėra pagrindo spręsti, kad minėtas sprendimas formalus. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir pareiškėjo argumentus dėl EŽTK 8 straipsnio pažeidimo ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 3, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus ir nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas Nr. 3 buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įstatymas nenumato reikalavimo sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę priimti tik įsiteisėjus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir (ar) atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

51. Be to pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023 tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdytas Departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 23S145176 (Sprendimo Nr. 3), kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką per 30 dienų, galiojimas iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

52. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, laikydamasis ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė