cab4986d-07e9-47be-b1db-548d612cbb80 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-533-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02224-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RVM Investments“ iÅ¡kelta bankroto byla, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė iÅ¡kelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „RVM Investments“ bankroto bylÄ . Nurodė, kad įmonės mokestinė nepriemoka 2018 m. lapkričio 23 d. sudarė 63 848,17 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė neturi privalomai registruotino turto.

2. Atsakovė UAB „RVM Investments“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ji nėra nemokios bÅ«klės, todėl jai negali bÅ«ti keliama bankroto byla. Pažymėjo, kad dalį ieÅ¡kovės reikalavimų – 36 262,20 Eur, apmokėjo atsakovės vadovas. Teigė, kad su dalimi minėtos skolos atsakovė nesutinka. Anot atsakovės, įmonė kreditorių ir skolininkų neturi, teismuose iÅ¡keltų bylų bei iÅ¡ieÅ¡kojimų ne ginčo tvarka, įkeisto turto ir kitų įsipareigojimų nėra, įmonė neturi turto. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovei UAB „RVM Investments“ bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal atsakovės pateiktÄ 2019 m. sausio 15 d. sudarytÄ balansÄ matyti, jog įmonė turi turto už 906 413 Eur, o įmonės mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudaro 187 792 Eur suma. Teismas pažymėjo, kad visas įmonės turtas balanse nurodytas kaip trumpalaikis, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, todėl, remdamasis teismų praktika, vertino, jog įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais.

Teismas sprendė, kad nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realiÄ vertę. Nustatė, kad atsakovė nuosavybės teisėmis registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi; kitų duomenų apie atsakovės nuosavybės teisėmis valdomÄ kokį nors kitÄ materialų turtÄ nėra. Nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis įmonėje darbuotojų nėra, skola fondo biudžetui sudaro 20,40 Eur.

Teismas nustatė, kad atsakovė dalį įsiskolinimo – 36 262,20 Eur, ieškovei sumokėjo, tačiau likęs įsiskolinimas nėra apmokėtas.

5. Teismas akcentavo, kad sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turto neturi, veiklos nevykdo, turi įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl laikė atsakovę nemokia ir iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovė UAB „RVM Investments“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį ir ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Nėra jokių aplinkybių, kad iÅ¡ debitorių nebus atgautos lėšos ar jų atgavimas yra kaip nors apsunkintas. Nurodo, kad byloje pateiktas 2019 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymas ieÅ¡kovei už UAB „RVM Investments“ 36 262,20 Eur sumai patvirtina, jog jokio apsunkinimo dėl įsiskolinimo dengimo, gaunant lėšas iÅ¡ debitorių, nėra. Anot atsakovės, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir naujai teikiamas įrodymas, t. y. jog atsakovės vadovas 2018 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo už atsakovę 83 325 Eur sumÄ UAB „Kredito garantas“. 6.2.

Atsakovės vertinimu, nurodyti mokėjimai patvirtina, kad įmonėje vykdoma veikla, yra dengiami įsipareigojimai kreditoriams. Be to, pateikti aktualÅ«s bendrovės duomenys įrodo, kad įmonė nėra nemokios bÅ«klės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus finansinės apskaitos aktualius duomenis, taip pat teismas nevertino, jog įmonės turtÄ sudaro gautinos lėšos – 786 821 Eur, o įsipareigojimai – tik 68 205 Eur. Be to, atsakovė teigia, kad ji ginčija dalį ieÅ¡kovės reikalavimo, todėl, priėmus jai palankų sprendimÄ , įsipareigojimai sumažėtų iki 40 000–50 000 Eur.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino galimybių, jog debitorinės skolos bus realiai iÅ¡ieÅ¡kotos ir grÄ Å¾intos bendrovei; atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrovė nedisponuoja trumpalaikiu turtu.

7. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Debitorinės skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas iÅ¡ieÅ¡koti aspektu. Pažymi, kad bendrovės pateiktame 2019 m. sausio 17 d. balanse nurodytos debitorinės skolos 786 820 Eur sumai, tačiau nėra pateikta duomenų ar yra realios galimybės jas susigrÄ Å¾inti.

Nurodo, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realiÄ vertę. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iÅ¡kelti atsakovei UAB ‚,RVM Investments“ bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Atsakovė UAB „RVM Investments“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius jos paaiÅ¡kinimus – mokėjimo nurodymo iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį atsakovės vadovo tam tikros sumos sumokėjimÄ (už atsakovę) UAB „Kredito garantas“; taip pat preliminarų atsakovės 2019 m. sausio 17 d. balansÄ , sudarytÄ 2019 m. vasario 4 d.; taip pat 2019 m. kovo 28 d. papildomai pateikė skundo, pateikto VMI, dėl dalies reikalavimo perskaičiavimo nuoraÅ¡Ä .

12. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad nauji įrodymai, kuriuos Å¡alys turi teisę duoti teismui ne tik žodžiu, tačiau ir raÅ¡tu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), yra susiję su byloje kilusiu ginču (dėl atsakovės turto ir įsipareigojimų nustatymo), siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų 13. Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygos, t. y. įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams bei neturi turto.

14. Pagal Ä®BÄ® normas bankrotas yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Ä®statymas nustato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį. Ä®statymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumÄ remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu.

Kaip ne kartÄ teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

Tai reiÅ¡kia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

15. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®statymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vertinamas pagal iÅ¡orinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius.

Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumÄ kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iÅ¡kelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo materialieji teisiniai pagrindai, bÅ«tina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktÄ ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobÅ«dį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

16. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne įraÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Taigi tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

17. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo 18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, o iÅ¡samesnių į bylÄ nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „RVM Investments“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ bei atsiskaityti su kreditoriais.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visas įmonės turtas, nurodytas bendrovės 2019 m. sausio 15 d. balanse, yra trumpalaikis, kurį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, todėl Å¡ios sumos faktiÅ¡kai neįskaitė į bendrovės turto realiÄ vertę. Atsakovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė nedisponuoja trumpalaikiu turtu.

20. IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateikto įmonės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso, sudaryto 2019 m. sausio 15 d. (kuriuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas), matyti, kad visÄ bendrovės turtÄ â€“ 906 413 Eur, sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 906 412 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai; o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 187 792 Eur.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino atsakovės nurodytas 906 412 Eur debitorines skolas, neįtraukdamas jų į bendrÄ turimo turto vertę. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡ieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų Å¡ių debitorinių skolų egzistavimÄ , taip pat Å¡ių skolų susigrÄ Å¾inimo realumÄ , net nepateikė tikslaus kreditorių sÄ raÅ¡o, taip pat duomenų, jog pati siekė Å¡ias skolas susigrÄ Å¾inti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus ir pan.).

22. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė bendrovės preliminarų 2019 m. sausio 17 d. balansÄ , sudarytÄ 2019 m. vasario 4 d., kuriame nurodyta, kad visÄ bendrovės turtÄ â€“ 786 821 Eur, sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 786 820 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai; o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 68 205 Eur. Kita vertus, apeliantė ir su atskiruoju skundu nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų apie minėtas per vienerius metus gautinas sumas (debitorines skolas), t. y. nepateikė jokių tikslių skolininkų sÄ rašų, neįrodė Å¡ių skolų susigrÄ Å¾inimo realumo ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien tai, jog atsakovės vadovas padengė dalį ieÅ¡kovės reikalavimo bei anksčiau (2018 m. spalio mėn.) sumokėjo kitai galimai atsakovės kreditorei (nors tikslių duomenų dėl to taip pat byloje nepateikta) tam tikrÄ skolÄ už atsakovę, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, jog egzistuoja realios galimybės susigrÄ Å¾inti atsakovės balanse nurodytas debitorines skolas (CPK 185 straipsnis). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė kito turto, iÅ¡skyrus nurodytÄ trumpalaikį turtÄ (debitorines skolas), neturi.

23. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės neginčijo, jog turi tam tikro dydžio įsiskolinimÄ VMI. Nors atsakovė ir teigė, kad su dalimi VMI reikalavimo nesutinka ir jį ginčys, tačiau pirmosios instancijos teismui nenurodė nei tikslios ginčijamos VMI reikalavimo dalies, nei pateikė įrodymų, jog teikė pretenzijas VMI dėl kažkokios konkrečios reikalavimo dalies; dėl to pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes vertino kaip neįrodytas.

24. Viena vertus, atsakovė 2019 m. kovo 28 d. pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ , t. y. kad ji 2019 m. kovo 25 d. pateikė VMI skundÄ , kuriame praÅ¡o įpareigoti VMI perskaičiuoti jai taikytÄ pelno mokestį; antspaudas ant minėto skundo patvirtina, jog jis buvo gautas VMI, tačiau nėra duomenų ar jis buvo priimtas. Kita vertus, nėra duomenų, kad bÅ«tų nuginčytas ar ginčijamas VMI sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti nurodytÄ mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ atsakovės (su kuria atsakovė nesutinka). Pažymėtina, kad, remiantis VMI paaiÅ¡kinimais, pagrindinė dalis atsakovės mokestinės nepriemokos susidarė dar 2016 m., tačiau nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl Å¡ių mokestinių nepriemokų paskaičiavimo (tiek iki VMI kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, tiek iki atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties pateikimo); atsakovės nurodytas skundas (kuris faktiÅ¡kai vertintinas kaip praÅ¡ymas perskaičiuoti tam tikrų mokesčių skaičiavimÄ , nes atsakovė neskundžia paties sprendimo, kurio pagrindu buvo paskaičiuota atitinkama nepriemoka) pateiktas tik jau bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (porÄ dienų iki paskirto atskirojo skundo nagrinėjimo).

25. Kaip minėta, nurodytas skundas vertintinas ne kaip skundas, o tik kaip praÅ¡ymas dėl mokesčių perskaičiavimo, atitinkamai negali bÅ«ti laikoma, jog tarp atsakovės ir VMI kilo mokestinis ginčas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 2 straipsnio 22 dalyje, bei negali bÅ«ti taikomos atsakovės nurodytos MAÄ® 110 straipsnio nuostatos, pagal kurias skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (nes faktiÅ¡kai atsakovė neginčija nurodytų mokesčių, o tik praÅ¡o juos perskaičiuoti).

26. IÅ¡ viešų VMI duomenų matyti, kad atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 24 449,72 Eur; nėra duomenų, jog VMI bÅ«tų sustabdžiusi jos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ar atidėjusi jos mokėjimÄ ; pagal VSDFV vieÅ¡us duomenis, įmonė neturi apdraustų darbuotojų, skolos fondo biudžetui nenurodyta; antstolių informacinėje sistemoje nėra duomenų apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ atsakovės. Pažymėtina, kad atsakovė preliminariame 2019 m. sausio 17 d. balanse pati nurodė, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 68 205 Eur, t. y. kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, iÅ¡skyrus VMI reikalavimÄ , tačiau jų nekonkretizavo, taip pat nenurodė kurie iÅ¡ jų yra pradelsti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažesnę nei 24 449,72 Eur sumÄ (įsipareigojimas VMI).

27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „RVM Investments“ nemokia, nes pradelstų atsakovės įsipareigojimų suma (kuri yra ne mažesnė nei 24 449,72 Eur) virÅ¡ija pusę jos realios turto vertės (atsakovei nepagrindus jos turimo trumpalaikio turto (debitorių skolų) realumo, laikytina, jog įmonė neturi jokio turto). Be to, byloje nėra duomenų, kad bendrovė bÅ«tų pajėgi atsiskaityti su jos kreditoriais (bent jau su Å¡iuo metu žinoma kreditore – VMI); taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonė vykdo veiklÄ ir gauna pajamas, tuo labiau jog ji, kaip minėta, net neturi darbuotojų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad įmonės vadovas padengė tam tikras atsakovės skolas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl įmonės vykdomos veiklos. Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė yra nemoki ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumÄ , tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais (ar Å¡iuo atveju panaikinus VMI paskaičiuotÄ mokestinę nepriemokÄ atsakovei ir nelikus kitų kreditorių) ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasiraÅ¡ius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali bÅ«ti nutraukta.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė