cab3da76-7ece-499e-8976-e6ba79bd950d · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1795-638/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00286-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8.; (S) 3.3.1.18. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Mindaugo Å imonio, Egidijaus TamaÅ¡ausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hereditas“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, sprendimo reikalauti atlaisvinti žemės sklypÄ pripažinimo neteisėtu ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Hereditas“ prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-105 nutraukimÄ neteisėtu, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymÄ Nr.  8VÄ®-1402-(14.8.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieÅ¡ terminÄ 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-105, pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimÄ reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės atlaisvinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), įformintÄ 2016 m. gruodžio 7 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-7207-(14.8.125E), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė ir paaiÅ¡kino, kad 2012 m. gegužės 18 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos priėmė įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-394, kuriuo remiantis tarp ieÅ¡kovės UAB „Hereditas“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus, buvo sudaryta 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-105. Sutarties pagrindu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomotas žemės sklypas, kurio plotas 0,0114 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini).

Sutarties terminas – 50 metų nuo sutarties sudarymo dienos. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Sutartimi ieškovei suteikta teisė žemės sklype statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius (Sutarties 5.1. p.). Žemės sklypo teritorijoje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis - kita.

Šį pastatÄ ieÅ¡kovė įsigijo 2007 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7756 pagrindu, o pastato nuosavybės teisės įgijimo metu Å¡is statinys jau buvo žemės sklype, dėl kurio nuomos vėliau ir buvo sudaryta sutartis. Taigi, ieÅ¡kovei įgyjant nuomininko teises į žemės sklypÄ , Å¡is žemės sklypas jau buvo užstatytas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais (pastatu), o sutartis dėl žemės sklypo nuomos buvo sudaryta tikslingam ir tinkamam Å¡iame žemės sklype esančio ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui.

Ieškovė pažymėjo, jog iš esmės visas žemės sklypas yra užimtas pastato. Žemės sklypo plotas yra 114 kv. m., o pastato užimtas (užstatytas) plotas sudaro 69 kv. m. Be to, visas žemės sklypas yra užimtas tik ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pastatu) – kitiems asmenims priklausančios nuosavybės žemės sklype nėra. Vien dėl ieškovės iniciatyvos bei investuotų piniginių lėšų, žemės sklypas buvo suformuotas detaliojo planavimo pagrindu, o žemės sklypui buvo nustatyti specialieji architektūros reikalavimai, atlikti žemės sklypo inžineriniai-geologiniai tyrinėjimai, parengta topografinė nuotrauka, inicijuotas pastato rekonstravimo projekto rengimas.

IeÅ¡kovė buvo ir yra aktyvi bei nuosekliai savo resursų pagrindu įgyvendino ir toliau įgyvendina tas teises ir pareigas, kurias įgijo sutarties pagrindu. Siekdama realizuoti savo ketinimus, susijusius su ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukcijos darbų atlikimu, ieÅ¡kovė pateikė atsakovei 2016 m. liepos 20 d. praÅ¡ymÄ dėl sutikimo rekonstruoti pastatÄ nuo žemės sklypo ribų 1 m atstumu. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymÄ Nr. 8SD-5650-(14.8.7.) „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės remiantis tuo pagrindu, kad žemės sklypas, atsakovės teigimu, nėra naudojamas, žemės sklype nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar jų priklausinių.

Å iuo atsakymu ieÅ¡kovė taip pat buvo informuota apie tai, kad sutartis dėl žemės sklypo nuomos bus nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, suėjus 2 mėnesiams nuo Å¡io raÅ¡to gavimo datos. Atsakovė 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1402-(14.8.2.) „Dėl 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 2SŽN-105 nutraukimo“, kuriuo buvo galutinai iÅ¡ atsakovės pusės nuspręsta vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ . IeÅ¡kovė tinkamai vykdo sutartį, t. y. valdo ir naudoja žemės sklypÄ pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį ir sutarties sÄ lygas, taip pat tinkamai ir laiku moka žemės sklypo nuomos mokestį.

Tuo tarpu atsakovė, nepagrįstai ir neteisėtai siekdama nutraukti sutartį, ketina sutrukdyti ieÅ¡kovei įgyvendinti sutarties pagrindu įgytas teises. Atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti sutartį, t. y. nebuvo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies taikymo sÄ lygų. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės nurodomas pažeidimas bet kokiu atveju neatitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų ir negalėjo suteikti pagrindo atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai ir nuosavybės teisiniai santykiai yra atskiri (savarankiÅ¡ki) teisiniai santykiai ir net tai, jog nuomos teisiniai santykiai nutrÅ«ksta, nereiÅ¡kia, jog tai yra pagrindas nuosavybės teisės santykių pabaigai. IeÅ¡kovė pastatÄ Ä¯gijo teisėtų ir neginčijamų sandorių pagrindu, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo eliminuoti ieÅ¡kovės turimÄ pastato nuosavybę, reikalaujant žemės sklypo atlaisvinimo nuo pastato.

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) nutraukti 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-105 bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymÄ Nr. 8V-(14.8.2.)-394 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos (Kauno m.)“, 2) įpareigoti ieÅ¡kovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0114 ha žemės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini), paÅ¡alinant pastatÄ -tualetÄ bei iÅ¡registruoti jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, bei iÅ¡registruoti jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, 3) tuo atveju, jei ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins 0,0114 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinei žemės tarnybai paÅ¡alinti pastatÄ -tualetÄ , pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialui dėl pastato-tualeto, daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, visas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė 2018 m. birželio 4 d. pareiškimu atsisakė pirmojo ir trečiojo priešieškinio reikalavimo.

5. Atsakovė nurodė ir paaiÅ¡kino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 14 d. atliko valstybinio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinis žemės sklype(duomenys neskelbtini), įregistruotas nefunkcionuojantis pastatas-tualetas sunykęs, sugriuvęs, apleistas, nenaudojamas ir neeksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį.

Pastato liekanos užverstos Å¡iukÅ¡lėmis, teritorija aplink pastatÄ nėra naudojama, auga daugiamečiai medžiai, žolės, netvarkoma. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ , t. y. 5 metus neeksploatavo žemės sklype esančio pastato-tualeto, paliko jį nykti. Nesant funkcionuojančio statinio valstybinės žemės sklype, ieÅ¡kovė prarado teisę pirkti arba nuomoti sklypÄ ne aukciono tvarka. IeÅ¡kovė, pasirinkusi tokį savo veiksmų modelį, pakankamai ilgÄ laikÄ nevykdė veiklos žemės sklype dėl savo kaltės, todėl prarado teisę į žemės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė ateityje realiai neketina naudoti pastato-tualeto pagal paskirtį, kadangi jis sunykęs, apgriuvęs, apleistas, nenaudojimas ir neeksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jo paskirtį. Žemės sklypo nuoma buvo skirta pastatui-tualetui eksploatuoti, tačiau pastatas-tualetas nenaudojamas, žemės sklypas nėra naudojamas, netvarkomas. IeÅ¡kovė padarė esminį valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimÄ , o atsakovė turi pakankamÄ pagrindÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį nutraukti.

6. IeÅ¡kovė atsiliepimu prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė ir paaiÅ¡kino, kad atsakovės teiginiai apie pastato bÅ«klę patikrinimo metu neatitinka tikrovės. Tikrinant pastato bÅ«klę, atsakovė visiÅ¡kai neįsigilino į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio pastato patalpų iÅ¡sidėstymÄ erdvėje (žemės sklype) ir nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise pastatÄ sudaro patalpos, esančios rÅ«syje.

Visas ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra požeminėje žemės sklypo dalyje. Tuo tarpu atsakovės 2016 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akte pateikiami duomenys pagrindžia, kad, vertinant pastato būklę, pastato požeminėje dalyje esančios patalpos net nebuvo apžiūrėtos. Patikrinimo akto prieduose-fotonuotraukose užfiksuota, kad patikrinimo metu buvo vertinamas tik pastato antžeminėje dalyje esantis pastato stogas, išėjimai iš pastato ir ventiliacinės angos, kurios patikrinimo akte klaidingai interpretuojamos kaip pastato liekanos.

Žemės sklype esantis pastatas atitinka savarankiÅ¡kai funkcionuojančio statinio požymius, todėl remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2. p., 28 p., Å¡io pastato eksploatacijai žemės sklypas privalo bÅ«ti iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovei be aukciono. Nuomos sutartis negali bÅ«ti nutraukiama CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė kokiais nors savo veiksmais (ar neveikimu) padarė esminį nuomos sutarties pažeidimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies atmetė, dalį bylos nutraukė. Teismas pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-105 nutraukimÄ neteisėtu. Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 5 d.

įsakymÄ Nr. 8VÄ®-1402-(14.8.2), kuriuo nuspręsta nutraukti prieÅ¡ terminÄ 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-105. Teismas nutraukė bylos dalį dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nutraukti 2012 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-105 bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d.

įsakymÄ Nr. 8V-(14.8.2.)-394 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos (Kauno m.)“ ir reikalavimo leisti Nacionalinei žemės tarnybai paÅ¡alinti pastatÄ -tualetÄ , pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centro Kauno filialui dėl pastato-tualeto daiktinių teisių ir juridinių faktų susijusių su statiniais, iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro tuo atveju, jei ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ neatlaisvins 0,0114 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini).

Teismas nutraukė bylos dalį dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“. Teismas likusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ieÅ¡kovei UAB „Hereditas“ 4906,17 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė pretenzijas dėl netinkamai eksploatuojamo žemės sklypo ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė tik po to, kai pati ieÅ¡kovė praėjus ketveriems metams po nuomos sutarties sudarymo kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo rekonstruoti pastatÄ -tualetÄ . Å iuo atveju sprendžiant dėl sklypo naudojimo tinkamumo, vertintinos Nuomos sutarties nuostatos dėl naujų statinių statybų. Teismas pažymėjo, jog Nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; 5.1 punkte – iÅ¡nuomotame žemės sklype gali bÅ«ti statomi tai pačiai veiklai vykdyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti iÅ¡nuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.

Teismas nustatė, kad nei Ä®sakyme dėl Nuomos sutarties sudarymo, nei Nuomos sutartyje nėra nustatyta sÄ lyga, kad ginčo žemės sklypas nuomojamas bÅ«tent ginčo pastatui eksploatuoti. Taip pat Å¡alys Nuomos sutartyje neapibrėžė, kokiai veiklai vykdyti suteikiama statybos teisė. Atsižvelgiant į Nuomos sutarties 4 punkte nustatytÄ Å¾emės sklypo pobÅ«dį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo suteikta teisė vykdyti prekybos, paslaugų ir pramogų veiklÄ . Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo Å¡ių Nuomos sutarties sÄ lygų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji laiko jas neteisėtomis ir (ar) neatspindinčiomis jos interesų.

9. Teismas sprendė, kad esant Nuomos sutartyje iÅ¡reikÅ¡tam atsakovės sutikimui dėl naujų prekybos, paslaugų ir pramogų statinių statybos ginčo žemės sklype, ieÅ¡kovės veiksmai pradėjus realizuoti statybos teisę nepažeidžia Nuomos sutarties, o prieÅ¡ingai – patvirtina jos vykdymÄ . Teismas pažymėjo, kad pats savaime rengimasis rekonstruoti pastatÄ -tualetÄ Ä¯ administracinės paskirties pastatÄ nėra pagrindas vertinti, kad nuomininkė pažeidžia sutartį ar naudoja sklypÄ ne pagal sutartį. Atsakovė neįrodinėjo, jog tokia rekonstrukcija yra neteisėta, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. Teismas vertino, kad atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kovė negali pakeisti statinio paskirties, nėra pagrįstas, kadangi, kaip pripažino atsakovės atstovas, statinio funkcinė paskirtis nėra apibrėžta, o Nuomos sutartimi ieÅ¡kovei buvo suteikta plati statybos teisė.

10. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama Nuomos sutartį, be kita ko, įsipareigojo ieÅ¡kovei netrukdyti įgyvendinti statybos teisės, kuriÄ pati suteikė. Teismas sprendė, kad atsakovė, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama sutartį, nesilaikė Nuomos sutarties sÄ lygų ir įstatyme numatytų pagrindų, Å¡alių bendradarbiavimo principo, iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo nuomininkės, teises ir teisėtų lÅ«kesčių principÄ . Teismas nurodė, kad Nuomos sutarties nutraukimas po to, kai nuomininkė pradėjo organizacinius veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties sÄ lygas, Å¡iuo metu yra investavusi į tai lėšų, ir yra suplanavusi Å¡iuos darbus tęsti, pripažintinas neteisėtu.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas taip pat rėmėsi kasacinio teismo praktika bylose, kuriose faktinės aplinkybės labai panaÅ¡ios: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-916/2018, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-65-695/2019. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11.

Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kinys bei atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du sÄ lygas, nesivadovavo naujausia teismų praktika, dėl ko priėmė netinkamÄ sprendimÄ . 1.2.

Teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisės aktams prieštaraujančias išvadas, o būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms, kuriose aiškiai įtvirtinta nuostata, kad valstybiniai žemė sklypai lengvatine tvarka nuomojami tik juose esamiems statiniams eksploatuoti.

Todėl visiÅ¡kai nesuprantama teismo iÅ¡vada, jog teismas nustatė, jog nei įsakyme dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, nei nuomos sutartyje nėra nustatyta sÄ lyga, kad ginčo žemės sklypas nuomojamas bÅ«tent ginčo pastatui eksploatuoti. 1.3. Statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomÄ lengvatine tvarka įgyti. Å ios teisės įgijimas sietinas su bÅ«tinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi bÅ«ti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. 1.4.

Kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant ginÄÄ dėl teisės ne aukciono bÅ«du nuomotis valstybinę žemę, esminę reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys (kuriuos byloje akcentavo ieÅ¡kovas), bet faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu. Kilus ginčui, ar asmeniui turi bÅ«ti iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas, reikia įvertinti, ar tokiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

BÅ«tina sÄ lyga yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). 1.5. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad statinio savininkas (ieÅ¡kovė) nuo pat daikto įsigijimo nesinaudojo ir iki Å¡iol nesinaudoja juo pagal tiesioginę paskirtį.

Pamatai jau nuo jų įsigijimo nebuvo naudojami nei pagal tiesioginę savo paskirtį, nei kitais poreikiais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad žemės sklype nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) yra priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013), kad nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir pan., yra akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas. 1.6.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmuo, ne aukciono tvarka iÅ¡sinuomojęs valstybinės žemės sklypÄ , neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008) ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-570/2008). 1.7.

Teismas pernelyg didelę reikÅ¡mę suteikė ieÅ¡kovo atliktiems paruoÅ¡iamiesiems darbams bÅ«simo statinio statybai. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte siejama su Å¡ioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę Å¡io turto paskirtį, o ne aiÅ¡kiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Hereditas“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Valstybinės žemės nuomos sutartys gali bÅ«ti nutraukiamos tik tokiu atveju, jei yra pagrindas konstatuoti nuomininkÄ padarius ne formalų, o bÅ«tent esminį konkrečios žemės nuomos sutarties pažeidimÄ . 2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad esminiu sutarties pažeidimu CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme laikytini tokie atvejai, kai žemės sklypo nuomininkas iÅ¡sinuomotame žemės sklype nevykdo pagal sutartį turimos vykdyti veiklos, taigi, ir nenaudoja žemės sklypo pagal sutartį ir jo paskirtį, pakankamai ilgÄ laikotarpį. 2.3.

IeÅ¡kovė tiek iki nuomos teisinių santykių susiformavimo, tiek po Nuomos sutarties sudarymo buvo aktyvi bei naudojo žemės sklypÄ nuosekliai dėdama visas įmanomas pastangas, kad Å¡iame sklype esantis jai nuosavybės teise priklausantis pastatas pirmiausia bÅ«tų rekonstruotas, o žemės sklype pradėta bei vykdoma Å«kinė – komercinė veikla. 2.4. Nuomos teisinių santykių laikotarpiu ieÅ¡kovė ėmėsi konkrečių veiksmų tam, kad pastatas bÅ«tų rekonstruotas į administracinės paskirties pastatÄ , pagrindo Nuomos sutarties nutraukimui Å¡iuo atveju nebuvo, o atsakovei vis tik įvykdžius Nuomos sutarties nutraukimÄ , toks nutraukimas pagrįstai teismo sprendimu pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. 2.5.

IeÅ¡kovė tinkamai vykdė ir vykdo Nuomos sutartį. Tuo tarpu pačios atsakovės veiksmai nutraukiant Nuomos sutartį su ieÅ¡kove bei tokiu bÅ«du sudarant ieÅ¡kovei kliÅ«tis rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausantį pastatÄ , prieÅ¡tarauja įstatymams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl pagrįstai sprendimu pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu teisėtumo (CK 6.564 str. 1 d.).

15. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono (lengvatine tvarka), jeigu, inter alia (be kita ko), ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) (CK 6.551 straipsnio 2 dalis; Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punktas).

16. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT), 2012 m. gegužės 21 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove UAB „Hereditas“ ( t.1, b.l. 13-14). Nuomos sutarties sudarymo pagrindu nurodomas NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2)-394 ( t.1, b.l. 85). Įsakyme nurodoma, kad išnuomojamo sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Nuomos sutarties 4 p. nustatyta, kad iÅ¡nuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis- prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Sutarties 5.1 p. nustatyta, kad iÅ¡nuomotame žemės sklype gali bÅ«ti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui iÅ¡nuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nei Ä®sakyme dėl nuomos sutarties sudarymo, nei Nuomos sutartyje nėra nustatyta sÄ lyga, kad ginčo žemės sklypas nuomojamas tik ginčo pastatui eksploatuoti, prieÅ¡ingai, nuomos sutartyje buvo įraÅ¡yta, kad nuomininkas gali sklype statyti.

Apeliantės argumentai, kad tokia teismo išvada yra prieštaraujanti teisės aktams ir apeliantei nesuprantama, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Atsakovė sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį 2012 m., žinodama arba turėdama žinoti, kad iÅ¡nuomojamame sklype ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra statytas 1949 m., yra nusidėvėjęs 50 proc. (t.1, b.l. 58), jau nuomos sutarties sudarymo metu, kaip kad pripažino atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, ginčo pastatas-tualetas taip pat buvo nenaudojamas, apgriuvęs. Tokios bÅ«klės pastatÄ pradėti naudoti pagal paskirtį buvo įmanoma tik atlikus papildomus rekonstrukcijos/statybos darbus, kas ir buvo užfiksuota sutartyje. Pažymėtina, kad apeliantė pačios žemės nuomos sutarties teisėtumo neginčija, vadinasi, pripažįsta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų.

18. Apeliantė buvo pareiÅ¡kusi byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį: nutraukti ginčo žemės nuomos sutartį; panaikinti 2012 m. gegužės 18 d. įsakymÄ , leisti paÅ¡alinti iÅ¡ ginčo žemės sklypo pastatÄ - tualetÄ ; pateikti praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centrui dėl pastato iÅ¡registravimo, tačiau 2018 m. birželio 4 d. atsisakė nuo Å¡ių reikalavimų (t.2, b.l. 130). Teismas priėmė atsakovės atsisakymÄ nuo reikalavimų ir Å¡ioje dalyje pagrįstai bylÄ nutraukė ( CPK 293 str. 4 p.).

19. Esant teisėtai sudarytam sandoriui kiekviena iÅ¡ sandorio Å¡alių turėtų laikytis civilinių teisinių santykių ir sandorių stabilumo principo (favor contractus), vadinasi, neturėtų pažeidinėti sutarties sÄ lygų ir reikalauti sutarties nutraukimo nesant pakankamo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. UAB „SEB investicijų valdymas“, bylos Nr. 3K-3-232/2012; kt.).

20. Atsakovė 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 8VÄ®-1902-(14.8.2) nusprendė nutraukti ginčo žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 p ir 3 p. pagrindu: 1 p. nustato žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu pagrindÄ , jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį, o 3 p. nustato galimybę nutraukti sutartį kitais įstatymų nustatytais atvejais. Paminėtame įsakyme nurodoma, kad sutartis nutraukiama prieÅ¡ terminÄ atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nevykdo žemės nuomos sutartyje nurodytų sÄ lygų (t.1, b.l. 34).

21. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 p. nustatyti du alternatyvÅ«s pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi, sutarties pažeidimu laikytinas Å¡io daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu bÅ«du ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytÄ Å¾emės naudojimo paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

22. Tokiu atveju, kai žemės sklypas iÅ¡nuomojamas pastatui eksploatuoti, sprendžiant dėl sklypo naudojimo tinkamumo, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, susijusios su pastato eksploatavimu, taip pat ir sutarties nuostatos dėl pastato pertvarkymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 30.7 p. nustato, kad iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai nurodyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Tai reiÅ¡kia, kad valstybinės žemės sklypo nuomos statiniui eksploatuoti sutartyse gali bÅ«ti sÄ lygos dėl naujų statinių statybos ir esamų rekonstrukcijos, jei statyba neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovei žemės sklypas buvo išnuomotas prie jame buvusio pastato – tualeto, kuris jau ginčo sutarties sudarymo metu buvo pusiau nusidėvėjęs, fiziškai pažeistas, nenaudojamas. Byloje taip pat nustatyta, kad sudarytoje sutartyje numatyta galimybė išnuomotame žemės sklype statyti tai pačiai veiklai vykdyti reikalingus statinius, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nuomotame sklype nuomininkei ieÅ¡kovei buvo suteikta statybos teisė. IeÅ¡kovė pradėjo įgyvendinti statybos teisę, 2013 m. sausio 11 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrių, praÅ¡ydama nustatyti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus (t.1, b.l. 19), 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį (t.1, b.l. 20), atliko topografinę nuotraukÄ (t.1, b.l.25), 2016 m. liepos 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai duoti sutikimÄ rekonstruoti pastatÄ - tualetÄ ( t.1, b.l.27).

Atsakydama į gautÄ praÅ¡ymÄ NŽT pateikė 2016 m. rugsėjo 14 d. įspėjimÄ , kad nutrauks žemės nuomos sutartį ( t.1, b.l. 28-30).

24. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantės veiksmai siekiant nutraukti sutartį neatitinka sutartyje atsakovės iÅ¡reikÅ¡to sutikimo dėl galimybės statyti iÅ¡nuomotame sklype naujus tos pačios paskirties (prekybos, paslaugų, pramogų) statinius, o nuomininkė planuodama statybas nepažeidžia sutarties ir nesuteikia pagrindo sutartį nutraukti prieÅ¡ terminÄ . Kitokia iÅ¡vada bÅ«tų nepagrįsta, nes nuomininkas pagal sutarties sÄ lygas ir teisėtai naudoja žemės sklypÄ siekdamas rekonstruoti esamÄ statinį pagal sutarties sÄ lygas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai valstybinės žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdis – sandėliavimo statinių statybos, yra išnuomotas lengvatine tvarka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu, o nuomotojas suteikia teisę nuomininkui statyti tai pačiai veiklai naujus statinius ar įrenginius, tai žemės sklype buvusių statinių pašalinimas ir naujų tos pačios paskirties statinių ir įrenginių pastatymas nesudaro pagrindo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada yra padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019, kurioje buvo iÅ¡nagrinėtas faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčas tarp NŽT ir žemės nuomininko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 konstatuota, kad, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, iÅ¡nuomotame sklype nuomininkei buvo suteikta statybos teisė, nuomininkė, laikydamasi sutartyje nurodytų apribojimų ir sÄ lygų, pradėjo darbus, reikalingus tam, kad žemės sklypas bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, todėl sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu.

Todėl atmestini apeliantės argumentais, kad teismas nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygas, nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ sÄ lygas (CK 6.564 str.), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ ( CPK 185 str.), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priimtas sprendimas paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

26. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginiams pirmosios instancijos teisme nekeistinas. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 1028,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės ( CPK 93 str.).

27. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų teismas nepatyrė, todėl jos nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Hereditas“, įm.k.135121386, iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, įm.k. 188704927, 1028,50 Eur ( tÅ«kstantį dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 50 ct), bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Å imonis Egidijus TamaÅ¡auskas