caaf6cea-6f81-40d4-a5ec-da9f578bea4e · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1784-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03460-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.24; 3.5.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo antstolio L. L. atskirÄ jį skundÄ ir suinteresuoto asmens D. U. prisidėjimÄ prie atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4987-329/2019 pagal pareiÅ¡kėjo antstolio L.

L. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymÄ skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje I. D. ir D. U.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas antstolis L. L. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo klausimÄ , ir nustačius, kad I. D. sprendimÄ neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo D. U. naudai.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad antstolio 2018 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete dukra A. U. tvarkos nustatymo. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad vaiko motina I. D. nevykdo Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo dėl bendravimo su nepilnamete dukra. Pagal D. U. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dalyvauti pasiimant dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos ir, siekdamas užtikrinti tinkamÄ teismo sprendimo vykdymÄ , antstolis kartu su iÅ¡ieÅ¡kotoju 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. 17.15 val. nuvyko į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau mergaitės mama I.

D. neleido D. U. užeiti ir pasiimti dukros į gyvenamÄ jÄ vietÄ (kaip nurodyta sprendime), o iÅ¡vedė mergaitę į laiptinę, savo veiksmais ir žodžiais skatino mergaitę kuo greičiau priimti sprendimÄ važiuoti su tėvu ar ne, dėl ko mergaitė jautėsi nesaugi, iÅ¡sigandusi, ir galimai dėl jai daromo spaudimo kelis kartus paklausus, ar važiuos su tėčiu, važiuoti atsisakė. 2019 m. balandžio 5 d. iÅ¡ieÅ¡kotojas D. U. pateikė praneÅ¡imÄ , kad iki Å¡ios datos jam nepavyko pasiimti dukters, nes dėl I.

D. veiksmų ar pasisakymų dukra atsisako važiuoti su juo. 2019 m. gegužės 8 d. I. D. pateikė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, jog dukra atsisako važiuoti su tėvu D. U..

3. Suinteresuotas asmuo I. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su antstolio pareiÅ¡kimu nesutinka. I. D. nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nustatytu laiku, remdamasi psichologinės ekspertizės pateiktomis rekomendacijomis, iÅ¡leidžia dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).

I. D. taip pat nurodė, kad teismo sprendime nėra numatytas dukros ir tėvo bendravimas mergaitės gyvenamojoje vietoje. D. U. į namus įsileisti nenori, kadangi iš jo buvo sulaukusi įvairaus pobūdžio grasinimų, be to, D. U. yra teistas dėl fizinio smurto jos atžvilgiu. 2018 m. rugpjūčio 24 d. leido bendrauti D. U. su dukra jos gyvenamojoje vietoje, tačiau jis užuot bendravęs su dukra, neaiškiems tikslams pradėjo fotografuoti jos namus. I. D. teigė, kad antstolis pateikė neteisingus duomenis dėl 2018 m. lapkričio 16 d. susitikimo aplinkybių, kadangi pati dukra atsisakė vykti su tėvu.

Nepriklausomai nuo dukrÄ supančios aplinkos, ar ji eitų į susitikimÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ji visada atsisako bendrauti su tėvu. Tokį dukros elgesį lemia D. U. susikoncentravimas ne į bendravimÄ su dukra, bet į nuolatinį jos, t. y., dukros mamos žeminimÄ , reiÅ¡kiamus priekaiÅ¡tavimus, nuolatinius grasinimus policija, vaikų teisėmis ir pan. D. U. pats nesistengia kurti teigiamų santykių su dukra, nedalyvauja (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro sudaryto plano kompleksinėms paslaugos gauti „Pozityvios tėvystės įgÅ«džių mokymuose“, nesilanko psichologo konsultacijose, dažnai pats nevykdo teismo sprendimo – neatvyksta į susitikimus su dukra, apie savo neatvykimus iÅ¡ anksto nepraneÅ¡a SMS žinute, kaip tai numatyta teismo sprendime, vėluoja į juos.

I. D. įrodinėjo, kad toks D. U. elgesys patvirtina, kad jam bendravimas su dukra nėra svarbus.

4. Suinteresuotas asmuo D. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su antstolio pareiÅ¡kimu sutinka. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi antstolio L. L. praÅ¡ymÄ atmetė, priteisė valstybės naudai 6,34 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad tarp suinteresuotų asmenų dėl Å¡alių ambicingo elgesio yra susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, kurie tęsiasi nuo 2015 metų. Å alys tarpusavyje nebendrauja, susitikusios tarpusavyje konfliktuoja mažametės akivaizdoje, inicijuoja teisminius procesus ir ikiteisminius tyrimus vienas kito atžvilgiu, o tai prieÅ¡tarauja mažametės interesams, apsunkina jos teisės gyventi emociÅ¡kai saugioje aplinkoje įgyvendinimÄ . Užsitęsusi konfliktinė Å¡alių tarpusavio situacija yra žalinga psichologinei vaiko gerovei, A.

U. jaučiasi nesaugiai, kai tėvai yra vienas Å¡alia kito ir pykdamiesi sprendžia su ja susijusius klausimus (vaiko paėmimo-perdavimo, auklėjimo ir rÅ«pinimosi ja klausimus), mergaitė iÅ¡gyvena vis stipresnį lojalumo konfliktÄ , mergaitei yra emociÅ¡kai lengviau iÅ¡tverti tėvų tarpusavio nesantaikÄ , ypač atvirus ginčus jos akivaizdoje, kai ji demonstruoja didesnį palankumÄ kartu gyvenančiai mamai ir vengia/atsisako kontakto su kartu negyvenančiu tėvu. Tik abiejų tėvų pastangomis gali bÅ«ti tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesai bei palaikomas normalus vaiko ir tėvo (motinos) bendravimas, todėl tam bÅ«tinas tiek I.

D., tiek D. U. bendradarbiavimas ir kooperavimasis.

7. Teismas nevertino antstolio nurodytos aplinkybės, jog mergaitės mama I. D., 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. susitikimo su mergaite metu, neleido D. U. užeiti ir pasiimti dukros į gyvenamÄ jÄ vietÄ , o iÅ¡vedė mergaitę į laiptinę, kaip bendravimo tvarkos pažeidimo, kadangi teismo sprendime nėra numatytas dukros ir tėvo bendravimas mergaitės gyvenamojoje vietoje.

8. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog toks dukros atsisakymas vykti su tėvu yra sÄ lygotas ne jos mamos aktyvių veiksmų, nukreiptų ribojant mergaitės bendravimÄ su tėvu, bet dėl tarp tėvų užsitęsusios konfliktinės tarpusavio situacijos, kuri yra žalinga psichologinei vaiko gerovei. Siekiant, kad bÅ«tų tinkamai vykdoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teismo vertinimu, abu tėvai privalo dėti visas pastangas siekiant kurti sklandų socialinį ryšį, kadangi reikalauti normalaus bendravimo be atitinkamų abiejų tėvų pastangų yra sudėtinga. I. D. laikosi (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijų – dalyvavo pozityvios tėvystės įgÅ«džių mokymuose, lankė psichologo konsultacijas.

9. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad I. D. aktyviais veiksmais bÅ«tų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimÄ ar kitokiu bÅ«du ribojusi vaiko ir tėvo bendravimÄ , prieÅ¡ingai, pats iÅ¡ieÅ¡kotojas D. U. ne visada teismo sprendime numatytomis dienomis inicijuoja susitikimus su dukra, iÅ¡ anksto neinformuoja I. D. apie savo neatvykimus SMS žinute. Teismas nenustatė ir jokių kitų aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.

10. Teismas nustatė, kad antstolis nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliÅ¡kumo, o nustatęs, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, iÅ¡ karto surašė 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipėsi į teismÄ teismo sprendimo neįvykdymo klausimo iÅ¡sprendimo ir baudos skyrimo. Teismas pažymėjo, kad pozicijos, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ neteisėtu ir panaikinti, laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014).

Teismas nustatęs, kad 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo suraÅ¡ytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y., antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, sprendė, jog jo pagrindu negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkinamas ir skiriama bauda. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 11. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas antstolis L. L. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį; netenkinus Å¡io reikalavimo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė sprendimo neįvykdymo, susijusio su teismo sprendime numatyta bendravimo su vaiku tvarka klausimo).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nevertino, kad buvo laikomasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte numatytos tvarkos, t. y. buvo informuota vaiko gyvenamosios vietos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, buvo praÅ¡oma pateikti turimÄ informacijÄ , susijusiÄ su vykdoma vykdomÄ jÄ byla, su (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais susitikime buvo aptarta tolimesnis vykdymo priemonių pobÅ«dis ir tvarka. Tačiau teismas nepagrįstai akcentuoja kaip privalomÄ antstolio patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos.

Toks patvarkymas suraÅ¡omas ne visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio mėn. 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. e3K-3-l60-378/2019). 11.2. Vykdomojoje byloje buvo imtasi visų bÅ«tinų veiksmų, kad teismo sprendimas bÅ«tų realiai vykdomas, vykdymo procesas neužsitęstų, bÅ«tų ekonomiÅ¡kas ir bÅ«tų užtikrintos abiejų Å¡alių teisės ir teisėti interesai. Skolininkei buvo žinoma apie teismo sprendimÄ ir jame nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , apie iÅ¡duotÄ ir antstoliui perduotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Todėl vien patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pateikimas skolininkei nebÅ«tų pakeitęs faktinės situacijos, toks procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis nepagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ . Nustatytas pažeidimas vykdymo procese nelemia iÅ¡vados, kad CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstolio suraÅ¡ytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas laikytinas neteisėtu ir negali bÅ«ti tenkinamas. 11.3.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai nenagrinėjo ir neiÅ¡sprendė Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdymo klausimo, kadangi teismas nesilaikė įstatyme nustatytos Å¡iai bylų kategorijai nagrinėjimo teisme tvarkos, t. y. teismas nepaskyrė teismo posėdžio, kuriame bÅ«tų iÅ¡spręstas sprendimo nevykdymo klausimas (CPK 771 straipsnio 6 dalis). 11.4. Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, susijusių su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi ir vykdymo.

12. Suinteresuotas asmuo D. U. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie pareiÅ¡kėjo antstolio L. L. atskirojo skundo, kuriuo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo (antstolio) praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta Å¡alių nepilnametės dukros A. U. gyvenamoji vieta su motina (skolininke I. D.), taip pat nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (iÅ¡ieÅ¡kotojo D. U.) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iÅ¡ dalies pakeista. Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta, kad: 1) D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienÄ trečiadienį nuo 17 val. 15 min. iki 19 val., pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir dukrÄ grÄ Å¾indamas iki 19 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; apie negalėjimÄ pasiimti dukters nustatytu laiku D. U. informuoja dukters motinÄ SMS žinute;

2) D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos, penktadienį nuo 17 val. 15 min. ir vaikÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 18 val.;

3) nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieÅ¡kovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmÄ savaitgalį (motinos dienÄ ), ieÅ¡kovės gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini)), o D. U. su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmÄ savaitgalį (tėvo dienÄ ), pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. 15 min. ir vaikÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 18 val.;

4) D. U. bendrauja su dukra neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmÄ dienÄ , poriniais metais – gruodžio 25 d. ir Velykų antrÄ dienÄ , pasiimdamas dukrÄ numatytÄ dienÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamÄ dienÄ iki 18 val.;

5) D. U. neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines Å¡ventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais – vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos, atitinkamos Å¡ventinės dienos iÅ¡vakarėse nuo 17 val. 15 min. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡ventės dienÄ iki 18 val.;

6) D. U. savo kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra 7 dienas iÅ¡ eilės, jei jos sutampa su nepilnametės dukros atostogomis, apie atostogas iÅ¡ anksto informuodamas dukters motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų iki atostogų pradžios;

7) D. U. bendrauja su dukra kas antrÄ vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), pradedant bendrauti nuo (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaikÄ gimtadienio dienÄ nuo 10 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas gimtadienio dienÄ iki 18 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir vaikÄ grÄ Å¾indamas tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19 val. Vienas iÅ¡ tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dienÄ neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

8) D. U. bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir vaikÄ grÄ Å¾indamas į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.;

9) I. D. negalėdama pasirūpinti dukra A. U. privalo informuoti apie tai D. U. ir leisti dukra pasirūpinti jam;

10) I. D. privalo informuoti D. U. apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti D. U. matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga;

11) apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimÄ ieÅ¡kovė ir D. U. privalo praneÅ¡ti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo;

12) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ligos atveju ieÅ¡kovė įsipareigoja praneÅ¡ti D. U., tÄ pačia dienÄ kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka kuri neįvyko, perkeliama į kitÄ dienÄ arba kitÄ savaitgalį, o dukrai pasveikus, ieÅ¡kovė apie tai privalo praneÅ¡ti D. U. dukros pasveikimo dienÄ . Antstolis L. L. vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su dukra A. U. tvarkos nustatymo.

16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , taip užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkei I. D. apie įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ir antstolio kontoroje pradėtus vykdymo veiksmus, yra žinoma, tačiau byloje iÅ¡kilo ginčas dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo užtikrinimo.

18. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi bÅ«ti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamÄ sprendimÄ , Å¡iam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali praÅ¡yti įvykdyti sprendimÄ priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo iÅ¡laidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministerijÄ , suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukcijÄ . Å ioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad santykiai tarp iÅ¡ieÅ¡kotojo (vaiko tėvo) ir skolininkės (vaiko motinos) yra konfliktiÅ¡ki, vaiko tėvas D. U. teigia, jog, nuvykus į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tent dėl skolininkės veiksmų ar pasisakymų dukra atsisako kartu su juo važiuoti. Tuo tarpu vaiko motina I. D. teigia prieÅ¡ingai, kad D. U. pats dažnai nevykdo teismo sprendimo, neatvyksta į susitikimus su dukra, apie savo neatvykimus iÅ¡ anksto nepraneÅ¡a SMS žinute, vėluoja, tuo tarpu kartu vykti su tėvu D. U. atsisako pati dukra.

20. Apie susidariusiÄ situacijÄ , antstolis yra pranešęs (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, t. y. 2019 m. vasario 20 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-19-187-1064 informavo minėtÄ Ä¯staigÄ apie vykdomojo raÅ¡to dėl bendravimo su vaiku nustatymo priėmimÄ ; 2019 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į minėtÄ Ä¯staigÄ dėl informacijos suteikimo apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo D. U. bendravimo su dukra A. U. tvarkÄ bei taikytinas, taikytas ar taikomas priemones, kurios sudarytų sÄ lygas tėvui D.

U. bendrauti su dukra. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu informavo antstoli apie tai, kad: D. U. yra pasiūlyta lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus; I. D. rekomenduota lankyti nemokamus pozityvios tėvystės mokymus; grėsmės vaikui lygis nenustatytas; inicijuotas I. D. ir D. U. šeimos atvejo vadybos procesas, kurio metu šeimoms teikiama kompleksinė pagalba; D. U. norėjo pasinaudoti mediatoriaus paslaugomis, tačiau I. D. atsisakė, motyvuodama tuo, jog D.

U. pirmiau turi baigti pozityvios tėvystės kursus; buvo siÅ«loma atvežti A. U. susitikti su tėvu D. U. į vaikų žaidimų kambarį, tačiau I. D. nerado tam galimybių; abiem tėvams ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintos tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu, abiejų tėvų dalyvavimo vaiko gyvenime reikÅ¡mė jo harmoningam, sveikam vystymuisi. 2019 m. gegužės 8 d. praneÅ¡imu, I. D. informavo antstolį, kad dukra atsisako vykti kartu su tėvu D. U.. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad I.

D. laikosi (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijų – dalyvavo pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose, lankė psichologo konsultacijas (b. l. 30-31).

21. Pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju buvo atlikta ir A. U. ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė, 2019 m. balandžio 10 d. – 2019 m. gegužės 17 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas vykdomojoje byloje (v. b. l. 29-22), kuriame nurodyta, kad: „[...] konfliktinė Å¡alių tarpusavio situacija yra užsitęsusi ir žalinga psichologinei vaiko gerovei – A. U. jaučiasi nesaugiai, kai tėvai vienas Å¡alia kito ir pykdamiesi sprendžia su ja susijusius klausimus (vaiko paėmimo ir perdavimo, auklėjimo ir rÅ«pinimosi ja klausimus). [...] Mergaitei yra emociÅ¡kai lengviau iÅ¡tverti tėvų tarpusavio nesantaikÄ , ypač atvirus ginčus jos akivaizdoje, kai ji demonstruoja didesnį palankumÄ kartu gyvenančiai mamai ir vengia / atsisako kontakto su kartu negyvenančiu tėčiu. [...] Ekspertizės metu nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė turi įtakos tam, kaip A.

U. jaučiasi ir kokį požiÅ«rį formuoja tėvų atžvilgiu, [...]. Gyvenamosios A. U. vietos keisti nerekomenduojama. Taip pat nenustatyta, jog A. U. negalėtų bendrauti su tėčiu, tačiau, nesilaikant ekspertizės iÅ¡vadoje pateiktų rekomendacijų [...], iÅ¡lieka rizika, jog Å¡alys ir toliau konfliktuos dėl dukters, kurios atsakas į stresÄ keliančius tėvų tarpusavio santykius taps vis mažiau adaptyvus ir trikdys bendrÄ psichologinį jos vystymÄ si.“ 22. Antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, 2019 m. birželio 14 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ , kuriuo prašė iÅ¡spręsti Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo klausimÄ ir, nustačius, kad I.

D. sprendimÄ neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti baudÄ , numatytÄ CPK 585 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ieÅ¡kotojo D. U. naudai. Antstolio akte užfiksuota, kad dalyvaujant kartu su iÅ¡ieÅ¡kotoju 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. susitikimuose su nepilnamete A. U. pagal teismo sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , mergaitės mama I. D. neleido D. U. užeiti ir pasiimti dukros į gyvenamÄ jÄ vietÄ , o iÅ¡vedė mergaitę į laiptinę, savo veiksmais ir žodžiais skatino mergaitę kuo greičiau priimti sprendimÄ važiuoti su tėvu ar ne, dėl ko mergaitė jautėsi nesaugi, iÅ¡sigandusi, ir galimai dėl jai daromo spaudimo kelis kartus paklausus ar važiuos su tėčiu, važiuoti atsisakė.

Akte taip pat nurodyta, kad išieškotojas D. U. teikė antstoliui pranešimus, kad jam nepavyksta pasiimti dukters, nes dukra atsisako su juo važiuoti.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjo antstolio L. L. praÅ¡ymÄ atmetė, nenustatęs, jog I. D. aktyviais veiksmais trukdytų vykdyti teismo sprendimÄ ar tyčia bÅ«tų ribojusi vaiko ir tėvo bendravimÄ . Be to, teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis bÅ«tų priėmęs patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį iÅ¡siuntęs proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir, skolininkei nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, bÅ«tų surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir tik tuomet bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, t. y. teismas sprendė, kad antstolis nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 25 punkte nustatyto veiksmų eiliÅ¡kumo. Apeliantas antstolis L. L., nesutikdamas su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

24. Pažymėtina, kad taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

25. SVI yra nustatyta, kaip turi bÅ«ti vykdomi bÅ«tent tokie sprendimai. SVI 25 punkte nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis praneÅ¡a vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugÄ bet kurios iÅ¡ Å¡alių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo praÅ¡ymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

Vykdant nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei iÅ¡ieÅ¡kotojas, prireikus gali bÅ«ti kreipiamasi ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ .

Antstoliui praÅ¡ant Å¡i informacija turi bÅ«ti pateikta raÅ¡tu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ . IÅ¡nagrinėjęs turimÄ medžiagÄ antstolis priima patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Å is patvarkymas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ siunčiamas proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis suraÅ¡o sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipiasi į teismÄ CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto antstolio L. L. atskirojo skundo argumentais, kad SVI 25 punkte numatytas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pagal kasacinio teismo praktikÄ suraÅ¡omas ne visais tokio pobÅ«džio sprendimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, SVI 25 punkte numatyta antstolio prievolė, po to, kai jis kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ , suraÅ¡yti patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nėra savitikslė.

27. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai antstolis vykdo teismo sprendimÄ dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku atitinkamu laikotarpiu, kuris nustatytas mėnesiais, dienomis, valandomis, toks laikotarpis negali bÅ«ti pripažintas pačiame vykdomajame dokumente nustatytu terminu, po kurio bÅ«tų galima taikyti priverstines vykdymo priemones. Teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų negali bÅ«ti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiÅ¡ki etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Toks teismo sprendimas vykdomas dviejų Å¡alių pastangomis – vaiko motina turi sudaryti galimybę matytis su vaiku, vaikų tėvas nustatytu laiku turi atvykti ir paimti vaikÄ . Be to, vykdant tokį sprendimÄ , atsižvelgiama į vaiko nuomonę, jei vaikas gali jÄ pareikÅ¡ti.

28. CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ . Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

29. Sutiktina su antstolio argumentu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka tėvo su dukra bendravimo tvarka, tačiau, kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, Å¡ioje situacijoje skolininkei yra problematiÅ¡ka vykdyti teismo sprendimÄ , nes pati mergaitė atsisako vykti su tėčiu, t. y. tėvų nesantaikos metu, didesnį prielankumÄ demonstruoja kartu gyvenančiai motinai ir vengia / atsisako kontakto su kartu negyvenančiu tėvu (ekspertizės akto iÅ¡vada, v. b. l. 29-22).

Ši situacija yra žinoma ir (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis kartu su vaiko teisių specialistais būtų ėmęsis priemonių susidariusiai situacijai išspręsti. Akivaizdu, jog nesikeičiant situacijai tarp suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų), t. y. tebesitęsiant konfliktiniams jų santykiams, ir nesikeičiant (negerėjant, nestiprėjant) ryšiui tarp išieškotojo D. U. ir dukters A. U., nėra pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys gali pasikeisti ir jis panorėtų vykti kartu su tėvu.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti tinkamÄ teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu tvarka, vykdymÄ , t. y. ne tik, kad bÅ«tų susilaikoma nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimu, bet ir imamasi reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas, antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turi ne tik aptarti susidariusiÄ situacijÄ , bet ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti įformintas SVI 25 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos (pvz. laikomasi ekspertizės iÅ¡vadoje pateiktų rekomendacijų (pateiktos psichologinio tyrimo dėstymo dalyje, paskutinėje jos pastraipoje, ekspertizės akto 12 lapas, v. b. l. 23)), su kuriuo bÅ«tų supažindintos abi proceso Å¡alys bei vaikų teisių apsaugos specialistai.

IÅ¡ to seka, kad siekiant konstatuoti skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turi bÅ«ti atlikti tam tikri antstolio, vaikų teisių specialistų veiksmai ir atitinkamai priimti aktai dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstoliui konstatavus, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ (CPK 771 straipsnio 1 dalis) ir tik tuomet kreipiasi į teismÄ dėl baudos skolininkei skyrimo.

31. Pažymėtina ir tai, kad antstoliui nustačius, jog teismo sprendimas nevykdomas, yra suraÅ¡omas aktas, kurį įvertina teismas (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kartu įvertindamas priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir sprendžia, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudÄ ir kokio dydžio baudÄ reikia skirti konkrečiu atveju. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad antstolio suraÅ¡ytas aktas turi bÅ«ti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurio pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymÄ , t. y. antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymÄ (CPK 176 ir 177 straipsniai).

32. Tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1712-413/2019; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1109-613/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2617-254/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-852-260/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014).

33. Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju, antstolio L. L. 2019 m. birželio 14 d. suraÅ¡ytame sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismÄ , yra tik apraÅ¡yta situacija, tačiau nėra surinkta faktinių duomenų, kaip jis bandė spręsti susidariusiÄ situacijÄ vykdydamas teismo sprendimÄ , kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant iÅ¡vengti vaiko atsisakymo vykti kartu su tėvu ir pan. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytÄ veiksmų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , todėl tenkinti jo atskirÄ jį skundÄ nėra pagrindo.

34. Apeliantas taip pat teigia, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, susijusių su sprendimo nevykdymu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimo tvarkÄ (byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka), tinkamai neiÅ¡nagrinėjo ir neįvertino įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo klausimo.

35. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ama iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo iÅ¡nagrinėti klausimÄ , kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Å is teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, klausimas dėl teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo nevykdymo pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes raÅ¡ytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-567/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, t. y. nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, tačiau apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ pranešė proceso dalyviams ir paskelbė vieÅ¡ai specialioje interneto svetainėje, taip pat teismas pasiÅ«lė suinteresuotiems asmenims per nustatytÄ terminÄ pateikti atsiliepimÄ dėl antstolio praÅ¡ymo.

Tiek I. D., tiek ir D. U. pateikė teismui atsiliepimus į pareikÅ¡tÄ antstolio praÅ¡ymÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nesilaikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, tačiau Å¡iuo atveju, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai byloje buvo iÅ¡nagrinėti nevisapusiÅ¡kai.

36. Pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas procesinių teisės normų pažeidimas, t. y. nesilaikymas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, aptartų bylos aplinkybių kontekste (nenustačius, jog teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininkės tyčinių veiksmų ar neveikimo), nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų šiuo konkrečiu atveju galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

37. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto antstolio L. L. atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasinaudojo teise skirti baudÄ suinteresuotam asmeniui I. D., atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad nėra imtasi pakankamai priemonių tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, dėl ko baudos skyrimas CPK 771 straipsnio pagrindu neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei baudos skyrimo tikslų.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis paliekama iÅ¡ esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolio praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo, iÅ¡ jo valstybės naudai priteisė 6,34 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog antstolis, kreipdamasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

Atsižvelgiant į nurodytÄ , taip pat tai, kad nors antstolis atskirajame skunde ir nenurodė argumentų bÅ«tent dėl Å¡ios skundžiamos nutarties dalies, tačiau prašė skundžiamÄ nutartį panaikinti, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis Å¡ioje dalyje naikinama. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria iš antstolio L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteista 6,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus Tamašauskas