caaf5dd6-3dbb-4e19-8ca1-fdfa2f8869bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3357-790/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01298-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. A. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2016 metų buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas, buvo drėgna, bloga ventiliacija, žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta. Kamerų sienos bei lubos buvo purvinos, pasidengę pelėsiu.

Karantino tipo kamerose patyrė didelių nepatogumų, nes jose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas Å¡alia sanitarinio mazgo. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jis nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, jame neužtikrinamas privatumas. Nuo kamerų lubų byrėdavo tinkas. Kamerose buvo buitinių parazitų. IÅ¡duodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, antklodės purvinos. Pasivaikščiojimo kiemeliai bÅ«davo netvarkingi, Å¡iukÅ¡lini. PareiÅ¡kėjas teigia, kad į duÅ¡Ä buvo vedamas kartu su sergančiais ŽIV ir tuberkulioze asmenimis.

Lipdamas į kamerose esančių lovų antrÄ aukÅ¡tÄ ne kartÄ yra kritęs, nes nėra įrengta kopėtėlių. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 37–47). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2016-12-08. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele.

Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, kopėtėlių lovose įrengimas neprivalomas pagal teisės aktus. Laikomi asmenys tinkamai aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi, kuris yra Å¡varus ir dezinfekuotas. Sergantys užkrečiamomis ligomis asmenys į duÅ¡Ä vedami atskirai.

Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundÄ tenkinti. Teigė, kad nuo kopėtėlių į antrÄ jį lovos aukÅ¡tÄ buvo nukritęs prieÅ¡ du-tris mėnesius, tikslios datos nurodyti negali. PaaiÅ¡kino, kad apgyvendintas kartu su sergančiais užkrečiamomis ligomis nebuvo, o apie tai, jog yra vedamas į duÅ¡Ä kartu su sergančiais tuberkulioze asmenimis, sužinodavo iÅ¡ jų pačių.

Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2016-12-08.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) naujausioje savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT minėtoje byloje taip pat vertino, kad Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017). Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2016-06-20, nuo 2016-09-28 iki 2016-10-03, nuo 2016-10-19 iki 2016-10-24, nuo 2016-12-06 iki 2016-12-08 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106, 109, 118, 218, 367, 380, 382 (b. l. 37–38).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017-05-03 praneÅ¡imo (b. l. 69–70) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. PareiÅ¡kėjas beveik visÄ ginčo laikotarpį LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, iÅ¡skyrus 4 paras, kuomet su juo 7,84 kv. m ploto kameroje Nr. 367 (2016-06-16 – 2016-06-17) ir 7,25 kv. m ploto kameroje Nr. 382 (2016-10-22 – 2016-10-23) buvo laikomas dar vienas asmuo. Todėl, įvertinus pateiktus duomenis, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nepažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m ploto reikalavimo – jam teko nuo 3,63 iki 7,84 kv. m kameros ploto neatėmus sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Sprendžiant, ar kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija dėl pareiÅ¡kėjui tekusio LukiÅ¡kių TI-K kamerų gyvenamojo ploto, įvertinus byloje esančius duomenis atskaičiavus sanitarinio mazgo užimamÄ kamerų plotÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpio metu Konvencijos 3 straipsnis pažeistas nebuvo. PareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m – jam teko nuo 3,35 iki 7,28 kv. m kamerų ploto atskaičiavus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jis nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, jame neužtikrinamas privatumas.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017-05-19 praneÅ¡imo (b. l.

85) matyti, kad kamerose Å¡iuo metu įrengtos užuolaidos, skirtos užtikrinti asmens privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu; dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpa Å¡iuo metu įrengta kaip atskira kabina su durimis. Atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos. Todėl, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, kadangi pareiÅ¡kėjas visÄ parÄ buvo stebimas pareigÅ«nų, be to, dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitu asmeniu ir tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas.

HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2016-04-21 patikrinimo akto (b. l. 59–60) matyti, kad kameroje Nr. 118 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-09-28) dirbtinė apšvieta buvo 261,2 lx ir atitiko higienos normų reikalavimus. Iš NVSC 2016-05-16 patikrinimo akto (b. l. 61–62) matyti, kad kameroje Nr. 218 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-12-05 – 2016-12-08) dirbtinė apšvieta buvo 358,1 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus.

Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerų apÅ¡vietimas iÅ¡ esmės atitiko teisės aktais nustatytus dirbtinio apÅ¡vietimo reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerose buvo drėgna, bloga ventiliacija. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi bÅ«ti 35–65 proc. Minėtos higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus. IÅ¡ NVSC 2016-05-16 patikrinimo akto (b. l. 61–62) matyti, kad kamera Nr. 218 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2016-12-05 – 2016-12-08) vėdinama per atidaromus langus, santykinė oro drėgmė buvo 61,9 proc. ir tai atitiko higienos normos reikalavimus. PareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė (b. l. 53). Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerose ventiliacija, drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad kamerose žiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta.

HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016 m. kovo 3 d. patikrinimo akto (b. l.

57) matyti, kad kameroje Nr. 109 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2016-06-13) oro temperatÅ«ra buvo 18,2 °C ir atitiko nustatytus reikalavimus. IÅ¡ Vilniaus VSC 2016-03-21 patikrinimo akto (b. l. 65–66) matyti, kad kameroje Nr. 218 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2016-12-05 – 2016-12-08) patikrinimo metu oro temperatÅ«ra buvo 18,9 °C ir atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, iÅ¡ esmės atitinkančiomis nustatytus reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rai.

Pareiškėjas teigė, kad kamerų sienos bei lubos buvo purvinos, pasidengę pelėsiu. HN 134:2015 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka, o 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Minėtos higienos normos 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys jose esantys suimtieji ir nuteistieji, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. Å ias aplinkybes patvirtina Vilniaus VSC 2016-03-21 patikrinimo aktas (b. l. 65–67). Minėtu patikrinimo aktu LukiÅ¡kių TI-K kamerose taip pat nenustatyta ir pelėsio požymių.

Pelėsio požymių nenustatyta ir kituose į bylÄ pateiktuose patikrinimo aktuose, kuriais buvo tikrintos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (pvz., NVSC 2016-05-16 patikrinimo aktas dėl kameros Nr. 218 (b. l. 61–62). PareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė (b. l. 53), todėl teismas pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl purvinų kamerų, pelėsių buvimo jose atmeta kaip neįrodytus.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K karantino tipo kamerose patyrė didelių nepatogumų, nes jose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas Å¡alia sanitarinio mazgo.

Pažymėtina, kad Ä®sakymas Nr. V-124 ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja atskirų patalpų su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (iÅ¡vykstantiems iÅ¡ jo) įrengimo sÄ lygų. HN 134:2015 2 punktas numato, kad Å¡i higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameroms). Trumpalaikio laikymo kamerose suimtieji ir nuteistieji yra laikomi neilgai – iki dviejų valandų. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir kuriose konkrečiai trumpalaikio laikymo kamerose buvo jo nurodomi pažeidimai, su skundais ar praÅ¡ymais dėl Å¡ių aplinkybių į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė (b. l. 53).

Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamai įrengtų trumpalaikio laikymo kamerų ir jose patirtų nepatogumų vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo kamerų lubų byrėdavo tinkas. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, minėta higienos norma nereglamentuoja remonto atlikimo dažnio.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus 2017-05-03 praneÅ¡imo (b. l. 69–70) matyti, kad 2005-2017 m. kamerose Nr. 106, 109, 118, 367, 380 buvo atliktas remontas. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių kamerų, kuriose lubų bÅ«klė buvo netinkama, laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu su skundais ar praÅ¡ymais dėl byrančio tinko nesikreipė. Teismas iÅ¡ byloje esančių Vilniaus VSC ir NVSC pateiktų patikrinimo aktų nenustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo tokio pobÅ«džio higienos normų pažeidimų.

Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos kamerų lubų būklės atmestini kaip abstraktūs ir neįrodyti. Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo buitinių parazitų. HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus VSC nenustatė LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų Å¡ioje srityje (pvz., 2016-03-21 patikrinimo aktas (b. l. 65–67)). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad iÅ¡duodami čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, antklodės purvinos.

HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Vilniaus VSC 2016-03-21 patikrinimo aktu (b. l. 65–67) nustatyta, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, įstaigoje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas; minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose;

įstaigoje naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje; yra sudaryta 2016-01-04 sutartis su UAB ,,Vilniaus skalbykla“; Å¡varÅ«s skalbiniai iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas yra laikomi korpusuose jiems skirtose Å¡variose uždarose spintose; gyventojų asmeniniai drabužiai skalbiami centralizuotai. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada jam iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius buvo netinkamos bÅ«klės, buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu dėl Å¡ių aplinkybių nesiskundė. Minėtas patikrinimo aktas paneigia tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡duodamo minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ esmės atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus.PareiÅ¡kėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai bÅ«davo netvarkingi, Å¡iukÅ¡lini.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti 48 įvairaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliai.

PareiÅ¡kėjas jo laikymo įstaigose metu dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės su skundais ar praÅ¡ymais į įstaigų administracijas nesikreipė, nenurodė, kuomet ir kurie konkretÅ«s kiemeliai buvo netvarkingi. Atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokio pobÅ«džio skundo teiginius. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo aspektu vertintini kaip abstraktÅ«s ir atmetami kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad į duÅ¡Ä buvo vedamas kartu su sergančiais ŽIV ir tuberkulioze asmenimis.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Šio straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato specialius izoliavimo reikalavimus tik asmenims, sergantiems aktyvia plaučių tuberkulioze, – jie turi būti laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Minėtas teisės aktas nenustato izoliavimo reikalavimų suimtiesiems, užsikrėtusiems ŽIV.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė (b. l. 43), kad nuteistųjų iÅ¡vedimas į duÅ¡Ä organizuojamas vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264. Pagal minėto apraÅ¡o 9 punktÄ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojai, gavę informacijÄ , kad įstaigoje yra laikomas suimtasis arba nuteistasis, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma, nedelsiant apie tai praneÅ¡a direktoriaus budinčiajam padėjėjui arba budinčiojo padėjėjo pavaduotojui, kuris užtikrina, kad budinčios pamainos pareigÅ«nai bÅ«tų informuoti apie šį asmenį ir imtųsi apsaugos priemonių.

Atvira plaučių tuberkuliozės forma sergantis suimtasis arba nuteistasis nusiprausti į duÅ¡Ä vedamas paskutinis. Å iam suimtajam ar nuteistajam pasinaudojus duÅ¡u, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas atlieka duÅ¡o patalpos dezinfekcijÄ . IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyriaus tarnybinio praneÅ¡imo (b. l.

53) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu su praÅ¡ymais ar skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijos direktorių nesikreipė, įrodymų apie tai, kad buvo vedamas į duÅ¡Ä kartu su sergančiais tuberkulioze asmenimis, nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad apie tai, jog kartu su juo buvę duÅ¡e asmenys serga tuberkulioze, sužinojo iÅ¡ jų pačių. Todėl teismas tokius pareiÅ¡kėjo skundo teiginius atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad lipdamas į kamerose esančių lovų antrÄ aukÅ¡tÄ ne kartÄ yra kritęs, nes nėra įrengta kopėtėlių.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas numato, kad kamerose turi būti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokio dizaino ir išmatavimų turi būti lovos, nedraudžia įrengti dviaukščių lovų ar gultų. Nors pareiškėjas teigia, kad kamerose įrengti gultai buvo nesaugūs, tokie teiginiai atmestini, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu dėl kokių nors lovų (gultų) trūkumų jis būtų susižalojęs, tokių duomenų nėra ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašuose ginčui aktualiu laikotarpiu (b. l. 10–35).

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ su skundu, jog naudojantis dviaukščiais ar nesaugiais gultais jam kilo nepatogumų. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 24 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Konvencijos 3 straipsnį.

Konstatuotina, kad dėl kalinimo sÄ lygų visumos, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į privatumo neužtikrinimo trukmę, suėmimo sÄ lygų visumÄ . Vis dėlto, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad privatumo pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. PareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu su skundais ar praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 53). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 8 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2015-12-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, 2016-02-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl privatumo neužtikrinimo teisingai atlygins 50 Eur sumos priteisimas.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ (b. l.

47) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 1,62 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė 27 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas 1,62 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Marius Bajoras