caaec8a7-b4cb-4a9c-879e-1a4171a35985 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-195-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01748-2014-2                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 2.5.26.(S)                                                                                                                                      LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Danutės GasiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANS ASIA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1037-302/2015 pagal ieÅ¡kovo TOO „Kiilto-Kley“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANS ASIA“, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Tempus Trans“, Transpoint International (EST) AS, veikiantis per Lietuvos filialÄ , uždaroji akcinė bendrovė „Arseka“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės sÄ lygų praradus (sugadinus) dalį krovinio, vežto tarptautiniu marÅ¡rutu naudojant keletÄ transporto rÅ«Å¡ių.IeÅ¡kovas TOO „Kiilto-Kley“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „TRANS ASIA“ 63 121,13 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013 m. liepos 11 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė Krovinių vežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sutartį Nr. KI 2013/41-TA (toliau - Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo pagal ieÅ¡kovo užsakymus teikti tarptautinių pervežimo automobilių ir geležinkelių transportu paslaugas, o ieÅ¡kovas - apmokėti už suteiktas paslaugas. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines atsakovės parengtas sÄ lygas. 2013 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovas, remdamasis Sutartimi, pateikė atsakovei paraiÅ¡kÄ transportui Nr. 3-20.11.2013 (toliau - ParaiÅ¡ka), kuria užsakė klijų, lako ir kitų panaÅ¡ių prekių (iÅ¡ viso 32 000 kg) pergabenimÄ iÅ¡ Suomijos Respublikos į Kazachstano RespublikÄ .

ParaiÅ¡koje krovinio pristatymo vieta buvo nurodytas Almatos 1 geležinkelio stotyje esantis muitinės sandėlis, valdomas TOO „AS-Kapstroiinženering“. ParaiÅ¡koje buvo pažymėta, kad gabenant krovinį, privalo bÅ«ti užtikrintas ne žemesnės kaip +1 C temperatÅ«ros režimas. Taip pat buvo nurodyta apdrausti krovinį, įspėta, kad dalį krovinio sudaro pavojingos medžiagos. Krovinį transportavimui atsakovė priėmė 2013 m. lapkričio 22 d., o į ParaiÅ¡koje nurodytÄ vietÄ krovinys buvo pristatytas 2013 m. gruodžio 23 d.

IeÅ¡kovas nurodė, kad krovinys iÅ¡ pradžių buvo gabenamas kelių transporto priemonėmis, keltu (kartu su transporto priemonėmis), kurį laikÄ atsakovės buvo saugomas, o nuo 2013 m. gruodžio 3 d. buvo transportuojamas ir vėliau pristatytas geležinkeliu. 2013 m. gruodžio 23 d. traukinio vagonas, kuriame buvo krovinys, buvo pristatytas į minėtÄ muitinės sandėlį ir atidarytas dalyvaujant sandėlio valdytojo TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieÅ¡kovo atstovams. Atidarius vagonÄ , pastebėta, kad dalis krovinio yra sugadinta: prekių pakuotės pažeistos, dėl to klijai, lakas iÅ¡sipylė ir iÅ¡byrėjo; prekių pakuotės deformuotos; prekių pakuotėse esantys klijai ir lakas suÅ¡alę.

Nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos 2013 m. gruodžio 23 d. produkcijos priėmimo aktu, pasirašytu TOO „AS-Kapstroiinženering“ ir ieškovo atstovų, fotonuotraukomis, papildomai patvirtintos 2013 m. gruodžio 23 d. TOO „AS-Kapstroiinženering“ raštu. Atsakovė neigia savo kaltę dėl krovinio sugadinimo, siūlo nuostolių atlyginimo reikalauti iš dalį kelio krovinio gabenusios geležinkelio įmonės, kadangi nėra tiksliai žinoma, kuriuo konkrečiai vežimo metu krovinys ar tam tikra jų sudarančių prekių dalis buvo sugadinti.

Visas krovinys atsakovei pakrovimo vietoje buvo perduotas tvarkingas, atsakovė važtaraščiuose nenurodė jokių pastabų apie krovinio ir pakuotės bÅ«klę. Tai, kad krovinys buvo pristatytas suÅ¡alęs, reiÅ¡kia, jog transportavimo ir (ar) saugojimo metu temperatÅ«ros režimo nebuvo laikytasi. Aptariamų prekių gamintojas Kiilto OY, atlikęs vienos iÅ¡ gabentų rÅ«Å¡ių klijų mėginio tyrimÄ , patvirtino, kad klijai buvo sugadinti dėl suÅ¡aldymo. Minėta, krovinio dalis buvo ne tik suÅ¡aldyta, bet buvo sugadintos, deformuotos ir prekių pakuotės, dėl to juose laikomi klijai, lakas iÅ¡siliejo, iÅ¡byrėjo.

Atsakovė vengia atlyginti ieškovo nuostolius remdamasi Sutarties 6.2 ir 6.4 punktais, numatančiais, kad atsakovė atleidžiama nuo bet kokios atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, jeigu geležinkelio įmonės nėra išdavusio „konkretaus akto“, tačiau ieškovas su tokia pozicija nesutiko. Ieškovas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo vykdomas multimodalinis vežimas, kuris nėra reglamentuotas, todėl Sutartyje šalys susitarė, jog jos pagrindu atsiradusiems teisiniams santykiams bus taikoma CMR konvencija.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atlikus krovinio tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad sugadintų prekių vertė pagal sÄ skaitÄ Nr. 132 780 siekia 25 626,30 Eur, be to, ieÅ¡kovas neteko galimybės parduoti Å¡ių prekių ir iÅ¡ to gauti 32 770,91 Eur. IeÅ¡kovo nuostoliais laikytini ir 5 000 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bandymu iÅ¡ieÅ¡koti patirtÄ Å¾alÄ ne teismo tvarka. IeÅ¡kovas taip pat reikalavo 1 743,92 Eur palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pirminės raÅ¡ytinės 2014 m. sausio 13 d. pretenzijos atsakovei pateikimo iki 2014 m. rugpjūčio 19 d.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovo praÅ¡omi atlyginti nuostoliai sudaro 65 141,13 Eur. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas sumažino 2 020 Eur suma, kuri atsakovei nebuvo sumokėti už vežimÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovas prašė priteisti 63 121,13 Eur nuostolių atlyginimo.Atsakovė UAB „Trans Asia“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė atsakovei ParaiÅ¡kÄ transportui Nr. 03-20.11.2013, kuria užsakė krovinio - klijų, 50 euro palečių pervežimÄ marÅ¡rutu Suomija - Kazachstanas.

Pervežimui atlikti atsakovė pasitelkė trečiuosius asmenis - UAB „TEMPUS TRANS“, Transpoint International (EST) AS, veikiantį per Lietuvos filialÄ , UAB „Arseka“, AB „Lietuvos geležinkeliai“. Kadangi nėra aplinkybių, kurios patvirtintų dalies krovinio sugadinimÄ vežant jÅ«ra ar kelių transportu, laikytina, jog tai galėjo įvykti krovinį gabenant geležinkelio transportu. Atsakovė nesutiko, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės teisiniams santykiams iÅ¡imtinai taikoma tik CMR konvencija ir nurodė, jog Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos 1951 m. lapkričio 1 d.

Tarptautinis krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS), kurio dalyvė yra Lietuva, nuostatos. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų įforminti komercinį aktÄ . Atsakovės nuomone, kartu su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai nepatvirtino žalos fakto, jos atsiradimo priežasčių, žalos dydžio. IÅ¡vados apie krovinio sugadinimÄ padarytos ieÅ¡kovo ir muitinės sandėlio valdytojo suraÅ¡ytais aktais yra ieÅ¡kovo samdytas / samdomas muitinės sandėlio, kuriame turėjo bÅ«ti sandėliuojamas krovinys, valdytojas, todėl jis laikytinas suinteresuotu ieÅ¡kovui palankių su krovinio sugadinimu susijusių aplinkybių nustatymu.

IeÅ¡kovo ir TOO „AS-Kapstroiinženering“ aktai nėra kvalifikuoto nepriklausomo eksperto iÅ¡vados, kuriose bÅ«tų nustatytas žalos faktas, žalos atsiradimo priežastys ir žalos dydis. Žalai nustatyti nebuvo pasitelktas ekspertas, taip pat nebuvo detaliai užfiksuotos visos su žalos atsiradimu susijusios aplinkybės. IeÅ¡kovas, įrodinėdamas 32 770,91 Eur dydžio nuostolius, pridėjo nuostolių paskaičiavimo aktÄ , analogiÅ¡kų prekių pardavimo dokumentų kopijas, tačiau negalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų gavęs nuostolių paskaičiavimo akte nurodomas pajamas.

Be to, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto numatė gauti nurodomas pajamas. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog Kiilto Family Oy, kuris galbÅ«t surašė pretenzijÄ dėl atlikto pervežimo, vykdo teisėtÄ veiklÄ , t. y. gali teikti teisines paslaugas. Be to, iÅ¡ pateiktos sÄ skaitos nėra galimybės nustatyti, ar tokios iÅ¡laidos buvo protingos, bÅ«tinos, racionalios ir pagrįstos.

Atsakovė taip pat nesutinka ir su prašomomis priteisti palūkanomis. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis vežimo sutartį įvykdė tinkamai, todėl jo atsakomybė nėra galima. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 31 545,10 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 776 Eur dydžio žyminį mokestį bei 3 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės taip pat priteisė po 15,38 Eur teismo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Dėl taikytinos teisės teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinio sugadinimas atsirado vežant jį geležinkeliu. Be to, atsakovei nepagrindus, jog už krovinio sugadinimÄ yra kalti bÅ«tent geležinkelio asmenys, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo ginčui taikyti 1951 metų Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimÄ (toliau – ir SMGS susitarimas), kadangi atsakovei atsakomybė kyla pagal CMR konvencijÄ .

Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji yra atleista nuo civilinės atsakomybės remiantis tarp Å¡alių sudarytos Sutarties 6.2 ir 6.4 punktu. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė nesikreipė dėl Sutarties 6.4 punkte nurodyto akto iÅ¡davimo, todėl laikytina, jog ji neįrodė krovinio sugadinimo aplinkybių, nors tokiÄ pareigÄ turėjo. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog krovinys buvo sugadintas bÅ«tent jį vežant geležinkeliu, todėl ieÅ¡kovas ir neturėjo pareigos kreiptis į AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl jo iÅ¡davimo.

Be to, teismas nurodė, kad Å¡is aktas yra svarbus tuomet, jeigu bÅ«tų sprendžiamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės klausimas. Kadangi pačios Å¡alys susitarė dėl taikytinos teisės, t. y., kad jų atsakomybė nustatoma pagal CMR konvencijÄ ir galiojančius įstatymus, todėl įrodinėjimo pareiga dėl krovinio sugadinimo Å¡iuo atveju tenka vežėjui (atsakovei). Dėl ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos sÄ lygas, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis naudojasi, kai Å¡ie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

Todėl pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovui nagrinėjamu atveju pakako įrodyti krovinio dalies sugadinimo faktÄ , kaip sÄ lygÄ atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių buvo nustatytas krovinio sugadinimo faktas, o atsakovė, bÅ«dama profesionali vežėja, elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai, atidžiai bei nebuvo suinteresuota nustatyti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ne jai tenka pareiga rinkti leistinus įrodymus ir įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo atsiliepimÄ .

IeÅ¡kovas pateikdamas atsakovei ParaiÅ¡kÄ krovinio transportavimui buvo nurodęs specialias krovinio vežimo sÄ lygas dėl temperatÅ«ros, draudimo ir pan. Kadangi pristatytas krovinys iÅ¡ dalies buvo pažeistas ir sugadintas (iÅ¡silieję bei sukietėję klijai ir lakas, pažeistos pakuotės), teismas vertino, jog krovinio transportavimo ir (ar) saugojimo metu nebuvo laikytasi nurodyto temperatÅ«ros režimo. Tai patvirtino ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyta aplinkybė, jog krovinio vežimui skirtame vagone nebuvo įmanoma palaikyti vežamo krovinio pageidaujamos temperatÅ«ros (+1 C).

Sugadinto krovinio vertė siekė 25 626,30 Eur sumÄ , kuri buvo nustatyta atlikus krovinio tyrimÄ . Atsakovui nepateikus prieÅ¡ingų įrodymų, t. y. jog Å¡i suma buvo nustatyta neteisingai, o tik remiantis prielaidomis ir samprotavimais, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai įrodė sugadintų prekių vertę ir priteisė iÅ¡ atsakovės 25 626,30 Eur netiesioginių nuostolių.IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje taip pat prašė priteisti ir 32 770,91 Eur negautų pajamų ir šį savo praÅ¡ymÄ grindė analogiÅ¡kų prekių pardavimo dokumentų kopijomis.

Tačiau teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nepagrindė negautų pajamų realumo, nepateikė įrodymų, jog jis ketino Å¡ias prekes parduoti ir iÅ¡ to gauti pinigų, todėl šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė kaip neįrodytÄ . Teismas taip pat tenkino ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 5 000 Eur iÅ¡laidų priteisimo, kurias patyrė bandydamas ne teismine tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės patirtus nuostolius. Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas pagrindė sÄ skaita Nr. 10 017, kuri patvirtina, jog ieÅ¡kovas rengė atsakovei pretenzijÄ .

Be to, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog jis turi tik vienÄ darbuotojÄ , užsiimantį prekių pardavimu, o visas kitas paslaugas, įskaitant ir teisines, ieÅ¡kovui teikia kiti asmenys. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palÅ«kanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. PalÅ«kanos tokiu atveju skaičiuojamos nuo pretenzijos pareiÅ¡kimo, bei įvertinęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra aiÅ¡ku, kada ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė pretenzijÄ atsakovei, tačiau iÅ¡ byloje esančio atsakovės 2014 m. sausio 22 d. atsakymo į ieÅ¡kovo pretenzijÄ , matyti, jog atsakovė pretenzijos gavimÄ Ä¯vardijo 2014 m. sausio 13 d, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nuo Å¡ios datos, t. y. nuo 2014 m. sausio 13 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2014 m. rugpjūčio 19 d.) skaičiuoti palÅ«kanas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimus tenkino tik iš dalies ir priteisė 30 626,30 Eur ieškovo patirtų nuostolių, taip pat sumažino ir priteistinų palūkanų dydį ir priteisė iš atsakovės 918,80 Eur palūkanų ( 30626,30 Eur x 0,05 proc./ 365 x 219 d.). Teismas taip pat priteisė ieškovui ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 31 545,10 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas paskirstė ir šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė (apeliantė) UAB „TRANS ASIA“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Å¡iems teisiniams santykiams nėra taikomas SMGS susitarimas.

Apeliantė teigia, kad krovinys pakraunant jį į traukino vagonÄ , buvo tinkamos bÅ«klės, todėl akivaizdu, jog visi krovinio pažeidimai atsirado jį gabenant geležinkeliu. Teismas sprendime nepaneigė fakto, jog krovinys buvo sugadintas jį vežant geležinkeliu, o tai reiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju, teismas negalėjo tarp Å¡alių susiklosčiusiems vežimo santykiams taikyti CMR konvencijos.2. Apeliantė nurodo, kad SMGS susitarimas negali bÅ«ti taikomas tik tuomet, jeigu už krovinio sugadinimÄ yra kalti geležinkeliu vežę tretieji asmenys.

Apeliantė įrodė, kad ji tinkamai organizavo krovinio gabenimÄ ir vagonÄ parinko pagal ieÅ¡kovo paraiÅ¡kÄ .

3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad SMGS susitarimas gali būti taikomas tik tarp atsakovės ir vežėjo geležinkeliu. Atsakovė už trečiųjų asmenų veiksmus ieškovui yra atsakinga pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai ieškovas (CK 6.38 str. 4 d.). Jei būtų taikomas kitoks aiškinimas, regreso teisė atsakovei taptų neįgyvendinama.

4. IeÅ¡kovas nesilaikė esminės Å¡alių Sutarties sÄ lygos ir krovinio sugadinimo atveju nesikreipė į krovinio pristatymo galinę stotį ir neįformino komercinio akto. BÅ«tent ieÅ¡kovui buvo numatyta pareiga žalos atsiradimo faktÄ Ä¯forminti komerciniu aktu, todėl jo nesant, atsakovei negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

5. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, kad patyrė 25 262,30 Eur tiesioginių nuostolių, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nėra įmanoma nustatyti, kokios prekės, ir koks jų kiekis buvo suÅ¡alusius. Be to, ieÅ¡kovas net tris kartus tikslino nuostolių paskaičiavimo aktÄ , vis mažindamas nuostolių sumÄ , kadangi jis realizavo dalį nežymiai sugadintos produkcijos. Atsižvelgiant į tai, apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar nėra galimybės realizuoti viso krovinio, ar ieÅ¡kovas iÅ¡ vis patyrė kokių nors nuostolių, ar pagrįstai apskaičiuota tiesioginių nuostolių suma yra 25 626,30 Eur.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieÅ¡kovu, nes nenurodė, kokiomis priemonėmis turėjo bÅ«ti nustatytas krovinio sugadinimas. Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes atsakovė kelis kartus atsakydama ieÅ¡kovui į jo pretenzijas nurodė, jog yra reikalingas komercinis aktas, nepriklausomo eksperto iÅ¡vados. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti nuostolių dydį leistinais ir pagrįstais įrodymais.

7. Teismui konstatavus, kad Å¡iems teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija, teismas atitinkamai turėjo vadovautis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi ir taikyti prezumpcijÄ dėl tinkamos krovinio bÅ«klės pristatymo metu, jeigu per 7 dienas nebuvo pareikÅ¡ta pretenzija. Krovinys buvo iÅ¡krautas 2013 m. gruodžio 23 d., tačiau pirmoji ieÅ¡kovo raÅ¡ytinė pretenzija pareikÅ¡ta tik 2014 m. sausio 13 d. Kadangi ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė pretenzijos per Konvencijoje nustatytÄ terminÄ ir įsigaliojo prezumpcija dėl tinkamos krovinio bÅ«klės pristatymo metu, apeliantės nuomone, pareiga įrodyti, kad krovinys galėjo bÅ«ti sugadintas vežimo metu, tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui.8.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 5 000 Eur sumÄ už iÅ¡laidas, susijusias su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka. IeÅ¡kovas Å¡iai reikalaujamai sumai pagrįsti pateikė teismui tik sÄ skaitÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog Å¡i suma buvo sumokėta. Be to, 5 000 Eur dydžio suma už pretenzijos parengimÄ neatitinka jokių protingumo kriterijų.

9. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui palÅ«kanas pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju CMR konvencija negali bÅ«ti taikoma. Kita vertus, teismui nusprendus, jog Å¡i konvencija Å¡iems teisiniams santykiams yra taikoma, teismas nepagrįstai prie ieÅ¡kovo patirtų tiesioginių nuostolių 25 626,30 Eur sumos pridėjo dar ir 5 000 Eur iÅ¡laidų, kurios atsirado bandant iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ikiteismine tvarka, ir nuo bendros 32 770,91 Eur sumos skaičiavo palÅ«kanas. Be to, teismui nepragrįstai tenkinus ieÅ¡kinį, nepagrįstai buvo priteistos ir procesinės palÅ«kanos.

10. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme. NeaiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas sumažino atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 4 887,54 Eur iki 4 000 Eur sumos, kai ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo žymiai didesnės ir siekė 10 428 Eur, o sumažintos buvo tik iki 7 000 Eur. Nepagrįstai sumažinęs atsakovės ir taip mažesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iÄ sumÄ dar sumažino pusiau, pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį ir priteisė atsakovei tik 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

             IeÅ¡kovas TOO „Kiilto – Kley“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovui apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas atsiliepimÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:             1. Atsakovė, bÅ«dama multimodalinio vežimo profesionalė, Sutartyje nenurodė, kad iÅ¡ Sutarties kylantiems santykiams bus taikomas SMGS susitarimas. Sutarties 2.1 punkte nurodė, jog pervežimai Å¡ios Sutarties ribose bus vykdomi pagal CMR, ADR ir kitas galiojančių įstatymų normas, tačiau visiÅ¡kai neužsiminta apie SMGS susitarimÄ .

             2. Atsakovės Sutartyje nurodyta sÄ lyga, kad visam vežimui taikoma CMR konvencija, yra teisėta sÄ lyga, nes CMR konvencijoje nėra nustatytas draudimas pasirinkti jÄ kaip taikytinÄ teisę, be to, nagrinėjamu atveju taikytinos teisės pasirinkimas yra visiÅ¡kai suprantamas, nes multimodalinio vežimo teisiniais santykiai nėra reglamentuoti.             3. Å alims pasirinkus tarptautiniam multimodaliniam vežimui taikytinÄ teisę, krovinio praradimo (sugadinimo) vietos (vežimo etapo) nustatymas praranda prasmę, nes multimodalinio vežimo operatoriaus atsakomybės už krovinį klausimas sprendžiamas pagal pasirinktÄ taikyti teisę, o ne pagal teisę, reglamentuojančiÄ krovinio gabenimÄ ta transporto priemonių rÅ«Å¡imi, kuria vežant krovinį jis buvo prarastas (sugadintas).

             4. Nors apeliantė teigė, jog krovinio gabenimo metu nebuvo nustatytas jo sugadinimo faktas, tačiau nepateikė teismui jokių Å¡iuo teiginius patvirtinančių įrodymų, t. y. kad buvo palaikoma speciali kroviniui bÅ«tina temperatÅ«ra, nepaneigė faktinių aplinkybių, jog dalis krovinio buvo neteisėtai iÅ¡ardyta ir pan. Apeliantė krovinio sugadinimÄ galėjo pastebėti tik po krovinio pristatymo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog krovinys buvo sugadintas bÅ«tent vežant jį geležinkeliu.

             5. Ieškovo nuomone teigti, kad krovinys galėjo būti sugadintas tik jį gabenant geležinkeliu, nėra pakankamo pagrindo, nes nėra aišku, kokioje temperatūroje buvo sandėliuojamas krovinys. Be to, negalima paneigti, jog prie krovinio sušaldymo galėjo prisidėti ir visi krovinio gabenime dalyvavę asmenys (kelių transporto priemonių vežėjai, sandėlio valdytojas, geležinkelio įmonė), t. y. krovinys galėjo sušalti ir palaipsniui.             6.

Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad visas krovinys buvo sugadintas gabenant jį geležinkeliu, tai nei pagal SMGS susitarimÄ , nei remiantis Sutarties 6.2 ir 6.4 punktai, apeliantė nebÅ«tų atleista nuo civilinės atsakomybės. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų apeliantės Sutartimi prisiimtai prievolei atsakyti už visÄ multimodalinį vežimÄ ir krovinio pristatymÄ ieÅ¡kovui, taip pat tam tikslui, dėl kurio ieÅ¡kovas ir sudarė Sutartį bei pateikė apeliantei krovinio vežimo užsakymÄ .             7.

Apeliantės teiginiai, kad jai negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už krovinio dalies sugadinimÄ , nes ieÅ¡kovas nepateikė komercinio akto, yra neapgrįsti. Komercinis akto įforminimas yra reikÅ¡mingas tik sprendžiant geležinkelio atsakomybės klausimÄ prieÅ¡ krovinio siuntėjÄ ar gavėjÄ , tačiau ne krovinio siuntėjo ir gavėjo tarpusavio pretenzijas dėl krovinio praradimo ar sugadinimo, nes pastarųjų klausimų Å¡is dokumentas nereguliuoja.              8.

IeÅ¡kovas pateikė teismui dokumentus, kurie patvirtina, jog dėl sugadinto krovinio ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, o apeliantė neįrodė krovinio sugadinimo priežasčių, nors įrodyti Å¡iÄ aplinkybę yra apeliantės pareiga.              9. IeÅ¡kovas nurodė, kad sugadintų prekių vertė yra 25 626,30 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ laikė patirtais nuostoliais ir prašė atsakovės jÄ atlyginti. Pažymėjo, kad reikalautų nuostolių sudėtis buvo atskleista nuostolių paskaičiavimo akte.

             10. Ieškovas nesutinka su apeliantės pozicija, kad UAB „Trans Asia“ 5 000 Eur dydžio išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, yra per didelės, kadangi šios išlaidos nėra susijusios tik su vienos pretenzijos parengimu, nes ieškovu vardu buvo atlikta visa eilė teisiškai reikšmingų veiksmų.             11. Ieškovas nesutinka su apeliantės nuomone, kad teismas nepagrįstai prie nuostolių sumos priskaičiavo ir 5 000 Eur dydžio ieškovo išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismine tvarka, ir nuo šios sumos skaičiavo palūkanas pagal CMR konvencijos 27 straipsnį.

IeÅ¡kovo nuomone, teismas pagrįstai Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė į bendrÄ nuostolių sumÄ ir nuo jos skaičiavo palÅ«kanas, kadangi apeliantės veiksmai laikytini tyčiniais CMR konvencijos prasme.              12. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovui priteistos 7 000 Eur dydžio advokato turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, nes abiejų Å¡alių atstovų darbo ir laiko sÄ naudos nebÅ«tinai turi sutapti.

             Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrįstumo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl taikytinos teisės Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jų tarpusavio teisiniams santykiams taikytinos teisės nustatymo.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2013 m. liepos 7 d. sudarė Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais sutartį, kurioje vežėjas (atsakovė) įsipareigojo teikti tarptautinių krovinių pervežimo automobilių ir geležinkelio transportu paslaugas, t. y. šalys susitarė dėl multimodalinių krovinių pervežimų (Sutarties 1.1 p.).

Vykdydamas Å¡alių sudarytÄ Sutartį, ieÅ¡kovas 2013 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakovei ParaiÅ¡kÄ dėl krovinio pervežimo iÅ¡ Suomijos Respublikos į galutinę Almatos geležinkelio, Almatos – 1 stotį. Atsakovė įsipareigojo šį užsakymÄ vykdyti. Pristačius krovinį į galutinę stotį, paaiÅ¡kėjo, jog krovinys yra pažeistas ir sugadintas, todėl iÅ¡kilo klausimas dėl Å¡alių atsakomybės. Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ sÄ voka nėra pateikta.

Tačiau iÅ¡ Sutarties 1.1 punkto nuostatų matyti, kad Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog pagal ieÅ¡kovo užsakymus kroviniai bus gabenami naudojant dvi transporto rÅ«Å¡is, t. y. automobilius ir geležinkelio transportÄ , todėl krovinių multimodalinio vežimo sutartis kvalifikuojama krovinio vežimo sutartimi. Sutarties 2.1 punkte, Å¡alys susitarė, kad pervežimai pagal Å¡iÄ sutartį bus vykdomi pagal Tarptautinių krovinių pervežimų keliais sutarties konvencijÄ (CMR), „Pavojingų krovinių pervežimo keliais konvencijÄ (ADR) ir kitas galiojančių įstatymų normas.

Sutarties 8.1 punkte pažymėjo, kad visi ginčai kylantys vykdant Å¡iÄ sutartį, bus sprendžiami pagal CMR konvencijÄ ir galiojančius įstatymus. Taigi, akivaizdu, jog Å¡alys susitarė susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikyti CMR konvencijÄ , tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir pirmosios instancijos teismas kvalifikavęs Å¡alių ginÄÄ . Be to, teismų praktikoje panaÅ¡ios nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014). Pažymėtina, kad CMR konvencijoje nėra numatytas draudimas pasirinkti jÄ kaip taikytinÄ teisę, o juolab multimodaliniams vežimams, kurie nėra reglamentuoti.

Tačiau atsakovė, gindamasi nuo ieÅ¡kovo reikalavimų, nurodė, kad Å¡iems teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikoma ne CMR konvencija, bet SMGS susitarimas, nes Å¡alys tai numatė ir Sutarties 6.2 ir 6.4 punktuose (atsakovės atsakomybės ribojimo sÄ lygÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių Sutarties sÄ lygas, kartu ir Sutarties 6.2 punkte įtvirtintos sÄ lygos formuluotė, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡alys bÅ«tų susitarusios riboti apeliantės civilinę atsakomybę tuo aspektu, kiek faktinis krovinio vežimas buvo perduotas kitiems asmenims (CK 6.193 straipsnis).

Tokio iÅ¡imtinio susitarimo sudarymo fakto negalima iÅ¡vesti ir iÅ¡ kitų Sutarties nuostatų. PrieÅ¡ingai, Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatė, kad apeliantės atsakomybė nustatoma pagal CMR konvencijÄ ir kitus teisės aktus, netaikant jokių atsakomybės iÅ¡imčių (Sutarties 4.6, 4.7, 4.14, 6.2 punktai). Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiams taikius CMR konvencijÄ , atsakovė prarastų teisę kreiptis į trečiÄ jį asmenį regreso tvarka, nes atsakovės ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykiams yra taikomas SMGS susitarimas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas sutartį sudarė su atsakove, nustatė, kad jų teisiniams santykiams bus taikomas CMR konvencija, todėl ieÅ¡kovui negali bÅ«ti privalomi tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų susiklostę civiliniai santykiai. Atsakovė, kaip vežėja, krovinio vežimui gali pasitelkti ir kitus trečiuosius asmenis, tačiau pagal CMR konvencijÄ bÅ«tent vežėjas atsako už krovinio sugadinimÄ nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. Å alys iÅ¡ esmės negalėjo susitarti dėl atsakovės atsakomybę ribojančių sÄ lygų, nes pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nuo jos nukrypstama, yra negaliojantys.

Apeliantė savo atsakomybę dėl krovinio praradimo neigia įrodinėdama, jog ieÅ¡kovas nesilaikė Sutarties 6.2 ir 6.4 punktuose numatytos sÄ lygos, t. y. neįformino komercinio akto. Komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios bÅ«ti geležinkelio įmonės, krovinio siuntėjo ar gavėjo atsakomybės pagrindu. Apeliantės nuomone, kadangi ieÅ¡kovas nesikreipė komercinio akto, jis prarado galimybę įrodyti krovinio sugadinimÄ . Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuomone nesutinka, pažymėdama, jog Å¡is aktas bÅ«tų reikÅ¡mingas dokumentas sprendžiant trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės klausimÄ prieÅ¡ krovinio siuntėjÄ ar gavėjÄ .

Tai rodo, kad tokio dokumento gavimas labai svarbus yra pačiai atsakovei. Be to, atsakovė Å¡alių sudarytos Sutarties 6.4 punkte įsipareigojo padėti ieÅ¡kovui tokį komercinį aktÄ gauti, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog jokių realių veiksmų nesiėmė, nepaaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kur jis turėtų kreiptis, netarpininkavo su geležinkelio atstovais dėl komercinio akto suraÅ¡ymo. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė teikia vežimo paslaugas, Å¡ios procedÅ«ros jai turėjo bÅ«ti gerai žinomos ir aiÅ¡kios, todėl ji turėjo pareigÄ padėti ieÅ¡kovui šį aktÄ gauti, bet to nepadarė, todėl vien komercinio akto nebuvimas, nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimÄ .

Nors apeliantė skunde nurodo, kad krovinys buvo pažeistas gabenant jį geležinkeliu, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡i aplinkybė nėra tiksliai nustatyta. Tai, kad krovinys buvo sugadintas (sugadintos prekių pakuotės, iÅ¡bėgę klijai, užšalęs ir iÅ¡byrėjęs lakas ir klijai), patvirtina byloje esantys įrodymai, tačiau iÅ¡ esančių įrodymų, nėra galimybės daryti kitÄ neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog krovinio pažeidimai atsirado bÅ«tent jį gabenant geležinkeliu.

Nėra aiÅ¡ku, ar krovinys jau nebuvo suÅ¡aldytas jį sandėliuojant trečiojo asmens UAB „Arseka“ sandėliuose, prieÅ¡ pakraunant į traukinio vagonÄ . Apeliantė taip ir neįrodė, ar ji bei jos pasitelkti tretieji asmenys tinkamai įvykdė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl krovinio gabenimui bÅ«tinos specialios temperatÅ«ros. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad į jį kreipėsi UAB „Arseka“ dėl dengto vagono suteikimo, tačiau praÅ¡yme nenurodė, jokių papildomų pageidavimų dėl temperatÅ«ros režimo viso krovinio gabenimo metu (t. 2, b. l. 41).

Be to, iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, kuomet krovinys yra pakraunamas į vagonÄ , matyti, jog kelios pakuotės yra iÅ¡ardytos ir nėra sutvirtintos, o tai gabenimo metu irgi galėjo lemti krovinio sugadinimÄ (t. 1, b. l. 45-47). Apeliantė iÅ¡ esmės neneigė, jog kelios pakuotės buvo iÅ¡ardytos, nes tai buvo padaryta todėl, kad ieÅ¡kovas pateikė keliomis paletėmis daugiau, nei buvo nurodęs paraiÅ¡koje. Teisėjų kolegija sutinka, kad palečių buvo daugiau, nei nurodyta ParaiÅ¡koje (50 vnt), tačiau tai nesumažina atsakovės atsakomybės krovinį gabenti tinkamai, tinkamai supakuotÄ , ant palečių, t. y. taip, kaip krovinys buvo pateiktas atsakovei.

Taigi, Å¡ių nurodytų aplinkybių visuma neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad krovinys buvo sugadintas tik jį vežant geležinkeliu, kadangi prie laipsniÅ¡ko krovinio sugadinimo galėjo prisidėti ir vežėjo pasitelkti tretieji asmenys. Dėl patirtų nuostolių priteisimo                          IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė atsakovui ParaiÅ¡kÄ krovinio transportavimui, kurioje nurodė specialias krovinio gabenimo sÄ lygas, o bÅ«tent: kad krovinys turi bÅ«ti vežamas ne žemesnėje kaip +1 C ir ne aukÅ¡tesnėje kaip + 35 C temperatÅ«roje; taip pat buvo nurodyta apdrausti krovinį (t. 1, b. l. 29).

Pristačius krovinį galutiniam adresatui pastebėta, kad krovinys yra sugadintas, dalis klijų išbėgę, pakuotės deformuotos, lakas ir klijai sušalę, dėl to ieškovas patyrė nuostolius. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas įrodė 25 626,30 Eur dydžio nuostolius, nes pateikė šiuos nuostolius pagrindžiančius įrodymus. Apeliantė su tokia teismo nuomone nesutinka, nurodydama, jog teismas negalėjo remtis ieškovo pateiktais įrodymais, kadangi nuostolių skaičiavimai atlikti paties ieškovo, krovinio sugadinimo faktas konstatuotas asmenų, kurie yra susiję su ieškovu, nors nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė turėjo būti įrodinėjama tik komercinio akto pagrindu.

Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Ieškovas savo reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iš esmės grindė šiais pagrindiniais įrodymais: 2013 m. gruodžio 23 d. produkcijos priėmimo aktu (t. 1, b. l. 70-72), 2013 m. gruodžio 23 d. Riboto atsakomybės bendrovės „AS – Kapstroiinženering“ raštu dėl sugadinto krovinio (t. 1, b. l. 73-75), sugadintų prekių nuotraukomis (t.1, b. l. 76-87), 2014 m. rugpjūčio 13 d. Kiilto Oy tyrimu aktas (t. 1, b. l. 114-118) ir kitais įrodymais.

Apeliantė nurodo, kad Å¡ie įrodymai nėra pakankami, nes jie nėra atlikti ekspertų, o netgi prieÅ¡ingai, asmenų, kurie yra susiję su ieÅ¡kovu ar paties ieÅ¡kovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad dėl netinkamos bÅ«klės krovinio pristatymo, jis patyrė nuostolius, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimus, galėjo pateikti ieÅ¡kovo argumentus paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ , o ne tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. Kiilto Oy tyrimo aktÄ ar 2013 m. gruodžio 23 d. Riboto atsakomybės bendrovės „AS – Kapstroiinženering“ raÅ¡tÄ dėl sugadinto krovinio, kuriuos apeliantė laiko nepagrįstais įrodymais. Apeliantės argumentai, kad muitinės sandėlio valdytojo suraÅ¡ytas aktas dėl krovinio sugadinimo, negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, nes Å¡is asmuo yra susijęs su ieÅ¡kovu, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų iÅ¡vadų dėl įrodymų leistinumo ir pagrįstumo.

Be to, apeliantė nepaneigė ir byloje esančių kitų įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, jog ji pati nesilaikė ParaiÅ¡koje nurodytų krovinio gabenimo sÄ lygų, nors Sutartimi buvo įsipareigojusi jų griežtai laikytis (4.11 punktas). Atsakovė neužtikrino bÅ«tino krovinio transportavimo temperatÅ«ros režimo, nors tai buvo vienas esminių ieÅ¡kovo reikalavimų (t. 1, b. l. 28, 29), kadangi krovinys visÄ mėnesį buvo gabenamas žiemÄ . Tai, kad krovinys buvo gabenamas tik paÅ¡iltintame ir dengtame vagone, patvirtino ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (t. 2, b. l. 40-43).

Taip pat apeliantė savavaliÅ¡kai iÅ¡ardė kelias krovinio paletes ir jose buvusias prekes gabeno nesupakuotas (t. 1. 45), o tai irgi galėjo lemti krovinio sugadinimo priežastis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neapdraudė krovinio, nors ParaiÅ¡koje ieÅ¡kovas buvo nurodęs, jog draudimas yra reikalingas ir nesilaikė pavojingam kroviniui gabenti bÅ«tinų sÄ lygų. Å ių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegija daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ne tik, kad pati nevykdė Sutartimi ir ParaiÅ¡koje jai numatytų įsipareigojimų, bet ir vengė bendradarbiauti su ieÅ¡kovu.

Å alys Sutarties 6.4 punktu susitarė, kad iÅ¡aiÅ¡kinus krovinio pradingimÄ , Užsakovas įsipareigoja aktyviai veikti ir dėti visas pastangas tam, jog atsakingi geležinkelio asmenys iÅ¡duotų konkretų aktÄ , o vežėjas padeda Užsakovui tai padaryti. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė ieÅ¡kovui tik teikė informacijÄ , kad toks dokumentas yra bÅ«tinas, tačiau realiai nesiėmė jokių veiksmų, jog toks dokumentas bÅ«tų suraÅ¡ytas. Atsakovė apie pareigÄ pačiam ieÅ¡kovui kreiptis į geležinkelio įmonę dėl krovinio sugadinimo iÅ¡aiÅ¡kino tik tuomet, kai jau buvo pasibaigęs terminas komercinio akto suraÅ¡ymui (t. 1, b. l. 124-130).

Å ios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegija pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog pati atsakovė netinkamai vykdė savo Sutartinius įsipareigojimus. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad nuostolių apskaičiavimas kelia daug abejonių, kadangi galutinė patirtų nuostolių suma buvo tikslinama net kelis kartus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovui 2014 m. sausio 13 d. pareiÅ¡kus pretenzijÄ atsakovei, nurodyta nuostolių suma buvo 173 424,72 Eur (t. 2, b. l. 228-229).

IeÅ¡kovas pastebėjęs, jog apskaičiuojant nuostolius buvo padaryta klaida, nes dalis akte nurodytų sugadintų prekių buvo iÅ¡reikÅ¡ta ne jų pakuotės vienetu, o prekių svorio vienetu, tačiau į tai per klaidÄ neatsižvelgta ir žala Å¡ių prekių atveju buvo apskaičiuota ne pagal jos pakuotės vienetÄ , o pagal prekės svorį, kiekvienÄ sugadintÄ kilogramÄ neteisingai padauginant iÅ¡ prekės pakuotės vieneto kainos. Tačiau nustatęs šį apsirikimÄ , ieÅ¡kovas 2014 m. sausio 13 d. iÅ¡siuntė atsakovei patikslintÄ pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad praÅ¡o atlyginti 65 611 Eur (t. 1, b. l. 120).

Dar kartÄ patirtų nuostolių suma buvo patikslinta tuomet, kai ieÅ¡kovui pavyko realizuoti dalį prekių, kurių sugadinimai nebuvo esminiai. Po Å¡io paskutinio nuostolių patikslinimo, ieÅ¡kovas nurodė, kad jo patirtų nuostolių suma sudaro 58 397,21 Eur (t. 2, b. l. 230-235), iÅ¡ kurių sugadintų prekių vertė yra 25 626,30 Eur. Akivaizdu, kad pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovas suklydo dėl nevienodai pasirinktų skaičiavimo matų, tačiau antrÄ kartÄ nuostolių sumÄ patikslino realizavęs dalį apgadintos produkcijos, taias rodo, kad ieÅ¡kovas ne tik, kad nedidino nuostolių dydžio, bet visais įmanomais bÅ«dais siekė jį sumažinti.

Nuostolių paskaičiavimo aktas buvo sudarytas remiantis 2013 m. lapkričio 22 d. sÄ skaita Nr. 132780, kuriÄ už prekes ieÅ¡kovui pateikė prekių pardavėjas Kiilto Oy (t. 1, b. l. 58-61), o kad ieÅ¡kovas su prekių pardavėju yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, patvirtina byloje esanti mokėjimo sÄ skaita (t. 2, b. l. 73-76). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie dokumentai leido ieÅ¡kovui pačiam objektyviai įvertinti ir nustatyti nuostolių dydį. Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų, kurie paneigtų Å¡iuos ieÅ¡kovo skaičiavimus, o apeliantės argumentus, jog galbÅ«t ieÅ¡kovas iÅ¡ vis nepatyrė didelių nuostolių, laiko hipotetiniais pasvarstymais, kurie nėra paremti įrodymais ir yra atmestini.

Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog iÅ¡ Å¡alių Sutarties kylantiems santykiams taikytina CMR konvencija, turėjo taikyti 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti terminai pretenzijos pareiÅ¡kimui. Kadangi ieÅ¡kovė per 7 dienas nepareiÅ¡kė pretenzijos, įsigalioja prezumpcija, kad krovinys nebuvo sugadintas vežimo metu, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti krovinio sugadinimo faktÄ . Tačiau Å¡ie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes nuostolių atsiradimo faktÄ bÅ«tent ir įrodė pats ieÅ¡kovas, kurių apeliantė nepaneigė.

Be to, Å¡iuos argumentus apeliantė pirmÄ kartÄ iÅ¡dėstė apeliaciniame skunde, o CPK 312 straipsnis numato draudimÄ apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010.).

Todėl atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡ioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, raÅ¡ytinių įrodymų ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , priteisdamas ieÅ¡kovui 25 626,30 Eur nuostolių atlyginimÄ . Dėl 5 000 Eur nuostolių priteisimo CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nurodo, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka.

Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 5 000 Eur sumÄ už iÅ¡laidas, susijusias su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, kadangi ieÅ¡kovas pateikė tik sÄ skaitÄ už tokias iÅ¡laidas, bet ne patį mokėjimÄ pagrindžiantį dokumentÄ , tačiau su Å¡iais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui ne tik buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, bet jis Å¡iÄ sÄ skaitÄ yra ir apmokėjęs (t. 1, 190, 191; t. 2, b. l. 99-103).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog 5 000 Eur suma, susijusi su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka, yra pernelyg didelė ir neatitinka protingumo kriterijaus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas ikiteismine tvarka stengėsi iÅ¡spręsti ginÄÄ , rinko įrodymus, kreipėsi teisinės konsultacijos į teisininkus, todėl nėra pagrindo teigti, jog Å¡i suma yra tik už pretenzijos suraÅ¡ymÄ ir pernelyg didelė. Be to, Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas turi tik vienÄ darbuotojÄ , kuris yra atsakingas už pardavimus Kazachstane, todėl akivaizdu, kad kitokio pobÅ«džio paslaugas, tame tarpe ir teisines, ieÅ¡kovui teikia kiti asmenys ir ieÅ¡kovui už jas tenka mokėti (t. 2 , b. l. 77-78).

Dėl 918,80 Eur dydžio palÅ«kanų, priteistų iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos Apeliantė, prieÅ¡taraudama, jog nagrinėjamiems teisiniams santykiams bÅ«tų taikoma CMR konvencija, nesutinka, jog ieÅ¡kovui bÅ«tų priteistos ir palÅ«kanos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ias palÅ«kanas skaičiavo ne nuo 25 626,30 Eur, bet nuo 30 626,30 Eur sumos (25 626,30 Eur teismo priteisti nuotoliai + 5 000 Eur už iÅ¡laidas, kurios buvo priteistos už nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne teismo tvarka).

Kadangi dėl CMR konvencijos taikymo Å¡iems teisiniams santykiams teisėjų kolegija jau pasisakė anksčiau, daugiau tų pačių argumentų Å¡iuo klausimu nebenurodo. Dėl apeliantės prieÅ¡taravimo priskaičiuoti 5 000 Eur sumÄ prie ieÅ¡kovo patirtos nuostolių sumos ir nuo bendros sumos skaičiuoti palÅ«kanas, teisėjų kolegija pažymi, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad be žalos atlyginimo už krovinio praradimÄ , taip pat turi bÅ«ti kompensuojamas visas užmokestis už vežimÄ , muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios iÅ¡laidos, jeigu prarastas visas krovinys ir proporcingai nuotolio dydžiui, praradus dalį krovinio.

Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo patirtas 5 000 Eur iÅ¡laidas priskaičiavo prie nuostolių sumos už krovinio dalies sugadinimÄ , nes akivaizdu, jog jeigu atsakovė krovinį bÅ«tų pristačiusi tinkamos bÅ«klės, t. y. nepažeistÄ ir nesugadintÄ , ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs ir iÅ¡laidų, susijusių su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismine tvarka (jam nebÅ«tų reikėję raÅ¡yti prentenzijų, rinkti įrodymų ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neginčijo termino, nuo kurio teismas pradėjo skaičiuoti palÅ«kanas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 918,80 Eur palÅ«kanų suma iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, paliktina nepakeista (CMR konvencijos 23 str. 1 ,2 ,4 d., 27 str., CK 6.149 str. 4 d. 2 p.).

Procesinės palÅ«kanos Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir iÅ¡ jos priteistų nuostolių atlyginimu, taip pat prašė teismo panaikinti ir teismo priteistas 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo 31 545,10 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija netenkino atsakovės apeliacinio skundo ir ieÅ¡kinio neatmetė, nėra pagrindo panaikinti ir atsakovei priteistas 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo 31 545,10 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, priteisiant Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokatų teisinę pagalbÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Apeliantė teigė, kad neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas sumažino jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 4 887,54 Eur iki 4 000 Eur sumos, kai ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo žymiai didesnės ir siekė 10 428 Eur, o sumažintos buvo tik iki 7 000 Eur.Teisėjų kolegija nurodo, kad kiekvienos Å¡alies turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra vertinamos individualiai, pagal procesinių dokumentų apimtį, kiekį, keliamų klausimų sudėtingumÄ ir pan. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir, kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma ženkliai skyrėsi nuo atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas prašė teismo priteisti jam 10 428 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė 4 887,54 Eur. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas abiem Å¡alims, taip pat atsižvelgė į nurodytus kriterijus ir vadovaudamasis Rekomendacijomis, pagrįstai sumažino galimai priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui iki 7 000 Eur sumos, o atsakovei iki 2 000 Eur sumos. Teismas, byloje patenkinęs pusę pareikÅ¡tų reikalavimų, kiekvienai Å¡aliai priteisė po pusę patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (ieÅ¡kovui – 3 500 Eur, o atsakovei – 2 000 Eur) pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nenustačiusi aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų blogai paskirstęs Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmeta apeliantės skundÄ Å¡ioje dalyje kaip nepagrįstÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmestinas, netenkintinas ir jos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti jam 2 560 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (t. 3, b. l. 244-248). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 2015 m. kovo 19 d. redakcijos Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmÄ jį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ytas 2015 m. rugpjūčio 10 d.) sudarė 699,80 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, nurodo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas yra mažintinos, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui TOO „Kiilto – Kley“ (įmonės kodas 121040007529, adresas Kotielnikovo g. 50, Almata, Kazachstano Respublika) iÅ¡ atsakovės UAB „TRANS ASIA“ (įmonės kodas 302524353) 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                                Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                Egidijus Žironas