caacea51-c39a-4237-beaa-311be7916409 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-581/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33450-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rimkui, nuteistajam R.

D., jo gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui (prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. buvo nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintos jas apimant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams.

IÅ¡ R. D. priteista: - Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 429,97 Eur turtinei žalai atlyginti; - Nukentėjusiajam G. P. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. R. D. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį G.

P., taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatÄ , o bÅ«tent: tarnybos metu 2019 m. liepos 26 d. apie 22.20 val., reaguodamas į Policijos registruojamų įvykių registre registruotÄ Ä¯vykį ROIK (duomenys neskelbtini), atvykęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), siekdamas G. P. pristatyti į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ administracinio nusižengimo protokolo dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalyje, suraÅ¡ymui, priėjęs prie G.

P., nesant tam jokio teisėto pagrindo ir G. P. neatlikus jokių veiksmų, dėl kurių bÅ«tų iÅ¡kilęs reikalingumas naudoti prieÅ¡ jį fizinę prievartÄ , virÅ¡ydamas įgaliojimus, neteisėtai ir nepagrįstai panaudojo fizinę prievartÄ prieÅ¡ G. P. – tyčia sudavė teleskopine lazda ir ranka į krÅ«tinę bei deÅ¡inįjį Å¡onÄ , tuo G. P. ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais padarydamas deÅ¡iniųjų dvigubus VIII, IX, X ir viengubÄ XI Å¡onkaulių lūžius, poodines kraujosruvas krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame Å¡one, t. y. tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G.

P. sveikatÄ . Å iais veiksmais R. D. virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, numatytus Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnyje (2016 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-2366 redakcija) dėl fizinės prievartos panaudojimo, kad pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti, pareigÅ«nas naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes, fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartÄ pareigÅ«nas turi teisę panaudoti saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, kai asmenys vengia vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi) užkirsdamas keliÄ administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms; taip tyčia sulaužė 2015 m. liepos 27 d. duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje numatytÄ asmens garantijÄ nebÅ«ti kankinamam, žalojamam, žeminamam, kad nebÅ«tų su juo žiauriai elgiamasi, Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 12, 13 punktuose numatytus nesavanaudiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, profesionalumo ir teisingumo principus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos, etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, tokiais nusikalstamais veiksmais padarydamas didelę neturtinę (fizinę ir moralinę) žalÄ nukentėjusiajam G.

P. bei didelę neturtinę žalÄ valstybės institucijai – policijai ir Lietuvos valstybei, nes buvo sulaužyta pareigÅ«no priesaika, Å¡iurkščiai pažeisti įstatymai, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kreipta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas policijos, kaip valstybės institucijos įvaizdis bei autoritetas, diskredituotas Å¡ios institucijos ir valstybės tarnautojo vardas. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėjas advokatas M. Kuzminovas praÅ¡o: R. D. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį; civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma: 2.1. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė in dubio pro reo principo, pagal kurį visos nepaÅ¡alintos abejonės turi bÅ«ti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl R.

D. kaltės. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad apklausos metu teismas uždavinėjo R. D. itin smulkius klausimus bei reiÅ¡kė pastebėjimus dėl Å¡ių parodymų teisingumo, kyla abejonės ir dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. 2.2. Teismas nepagrįstai įvertino nuteistojo R. D. parodymus kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiojo G. P. ir liudytojų T. V. ir K. J. parodymus įvertino kaip nuoseklius, sutampančius tarpusavyje, atitinkančius kitus byloje surinktus įrodymus, todėl paneigiančius nuteistojo versijÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis R. D. nuo pat pradžių, t. y. suraÅ¡ydamas tarnybinius praneÅ¡imus, nurodė, kad G. P. buvo nugriuvęs. Å iuo atveju nėra jokių prieÅ¡taravimų tarp R. D. tarnybinių praneÅ¡imų bei jo parodymų. Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kaip aplinkybės, jog įvykio metu nebuvo daromas garso įraÅ¡as bei T. V. mobiliojo telefono paėmimas ir nuvežimas į policijos komisariatÄ , rodo nuteistojo parodymų prieÅ¡taravimus. 2.3.

Nuteistasis R. D. neturėjo jokio motyvo naudoti prieÅ¡ G. P. fizinį smurtÄ . Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai bei vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ tarnybinio automobilio, kad po įvykio R. D. buvo ramus, net kai ant jo rėkė liudytojai. Per tarnybos metus nepasitaikė jokių R. D. agresyvaus elgesio atvejų. Be to, nuteistojo R. D. parodymus patvirtina liudytojo D. G. parodymai, kurie buvo nuoseklÅ«s ir nekeičiami. 2.4. Cituojant nukentėjusiojo G. P., liudytojų J. P., T. V., K. J. parodymus, parodymų patikrinimo vietoje metu jų nurodytas aplinkybes, teigiama, kad visų jų parodymai skiriasi tiek dėl G.

P. suduotų smÅ«gių skaičiaus, tiek dėl to, kur ir kuo Å¡ie smÅ«giai buvo suduoti bei kurioje buto vietoje. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Å¡ios nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytos esminės įvykio aplinkybės yra prieÅ¡taringos, įvykio metu pastarieji taip pat buvo smarkiai apgirtę, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi tokiais parodymais, spręsdamas R. D. kaltės klausimÄ . 2.5. Vertindamas liudytojo K. J. parodymus, teismas neatkreipė dėmesio, kad pagal nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus įvykio metu K.

J. neblaivus gulėjo lovoje. Pagal Å¡io liudytojo parodymus R. D. stovėjo į jį nugara bei užstojo G. P.. Vadinasi, K. J. neturėjo galimybės matyti galimÄ R. D. smurtÄ prieÅ¡ G. P.. Juolab, kad jis vienintelis iÅ¡ liudytojų, kuris parodė, jog R. D. sudavė G. P. ir kumščiu. Tai visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nes toje rankoje R. D. turėjo turėti lazdÄ . Be to, duodamas parodymus teisme, K. J. teigė prisijingęs prie kompanijos tik 2019–07–26 vakare po darbo, nors liudytoja A. G. teisme parodė, kad K.

J. su G. P., J. P. buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ namus girti dienos metu. Visa tai rodo, kad liudytojas K. J. davė teismui melagingus parodymus ir galėjo sumeluoti ir dėl kitų aplinkybių. Kad nukentėjusysis ir liudytojai galėjo susitarti apkalbėti nuteistÄ jį patvirtina ir tai, jog G. P. prieÅ¡ kelis metus R. D. buvo nubaustas administracine tvarka, nukentėjusiojo ir liudytojų iÅ¡gertuvės buvo nutrauktos ir dalis jų buvo iÅ¡vežti į policijos komisariatÄ . Taip pat nukentėjusiojo G. P. pareikÅ¡tas 12 000 Eur dydžio civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti neleidžia atmesti jo bandymo pasipelnyti iÅ¡ Å¡io įvykio.

Be to, jei bÅ«tų nustatyta, kad G. P. susižalojo kitomis aplinkybėmis dėl jo neblaivumo jam bÅ«tų galėję tekti susimokėti už gydymÄ . 2.6. Liudytojų T. V. ir K. J. parodymus paneigia specialisto iÅ¡vada, pagal kuriÄ G. P. buvo padaryti mažiausiai 3 trauminiai poveikiai. Taip pat ekspertė negalėjo paneigti versijos, kad G. P. susižaloti galėjo pats. Nors ekspertė paaiÅ¡kino, kad kraujosruvos ant kÅ«no gali iÅ¡ryÅ¡kėti ir vėliau, tačiau nebuvo aiÅ¡kinamasi, kiek tai yra tikėtina esant lūžusiems Å¡onkauliams.

Taip pat iš ekspertės paaiškinimų matyti, kad smūgio ar kito trauminio poveikio jėga turėjo būti itin stipri. Byloje nebuvo aiškinamasi, ar įvykio vietoje – mažos erdvės bute – buvo įmanoma stipriai užsimoti teleskopine lazda. Be to, ekspertė paaiškino, kad po tokios traumos vedant žmogų už nugaros į viršų užlaužtomis rankomis turi labai skaudėti. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, G. P. į policijos tarnybinį automobilį buvo vedamas tokiu būdu, tačiau šios abejonės nebuvo pašalintos. 2.7.

Pagal liudytojos A. G. parodymus 2019 m. liepos 26 d. dienos metu G. P. vaikščiojo normaliai. Bet byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų parodymai patvirtina, kad tos pačios dienos vakare G. P. vaikščiojo itin sunkiai. Nukentėjusysis patvirtino negalėjęs atsistoti iÅ¡ fotelio, vis krisdavęs atgal. Jis parodė turintis tokį sveikatos sutrikimÄ . Kadangi pagal nukentėjusiojo parodymus jis vartoja psichotropinius vaistus, galima teigti, kad dėl Å¡ių vaistų sumaiÅ¡ymo su alkoholiu jo liga galėjo paÅ«mėti.

Byloje nebuvo paÅ¡alinta abejonė, kad G. P. galėjo pats ne kartÄ nukristi bei susižaloti. Užduotyje teismo medicinos ekspertei nebuvo pateikta užduotis įvertinti, ar sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jam krentant visu Å«giu ant žemės, jai nebuvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as įvertinti G. P. judėjimÄ po traumos ir Å¡ios aplinkybės nebuvo iÅ¡samiau tiriamos. 2.8. Teismas neįvertino liudytojo V. P. parodymų, kad 2019 m. liepos 26 d. vakare jis girdėjo stumdymÄ si G. P. bute. Liudytoja A. G. parodė, kad 2019 m. liepos 26 d.

G. P. su J. P. ir K. J. atėjo pas jÄ neblaivÅ«s ir agresyviai nusiteikę. Tai iÅ¡kelia dar vienÄ galimÄ versijÄ , kad G. P. galėjo bÅ«ti sužalotas jo bute kilusio konflikto metu, jam galėjo bÅ«ti suduota, jis galėjo kristi, atsitrenkti į daiktus. Vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos komisariato patvirtina, kad G. P. buvo iÅ¡samiai apžiÅ«rėtas greitosios medicinos pagalbos darbuotojo. Å ios apžiÅ«ros metu jis niekaip nereagavo į jo kÅ«no lietimÄ , pats sėdėjo ant kėdės, matėsi tik nežymÅ«s jo kÅ«no paraudimai.

Ä®vertinus, kad jam buvo lūžę Å¡onkauliai bei pradurtas plautis, jis turėjo jausti fizinį skausmÄ bei jį iÅ¡reikÅ¡ti. Å ios aplinkybės kelia abejonių, ar policijos komisariate G. P. jau buvo sužalotas, tačiau teismas nepagrįstai to nevertino R. D. naudai.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl nuteistojo R. D. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo G. P. sveikatÄ . Skunde apeliantas nurodo tokius esminius argumentus:

1) apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo G. P., liudytojų T. V., K. J. bei J. P. parodymais;

2) vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas prioritetÄ suteikė iÅ¡skirtinai nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymams, nesivadovavo nuteistojo R. D. ir liudytojo D. G. neprieÅ¡taringais ir nuosekliais parodymais; 3) pirmosios instancijos teismas nepaneigė gynybos iÅ¡keltų versijų, kad nukentėjusysis G. P. ir kartu su juo gėrę liudytojai siekia pakenkti nuteistajam R. D. jį apkalbėdami, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats arba jį galėjo sužaloti kiti asmenys iÅ¡gertuvių metu. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

6. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistÄ jį R. D. kaltu, savo iÅ¡vadas motyvavo ne tik nukentėjusiojo G. P. parodymais bei kitais jį kaltinančiais įrodymais – teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y. ir paties nuteistojo parodymus, visų liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais Å¡iais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai iÅ¡samiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

7. Å ioje byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 26 d. nukentėjusiojo G. P. bute buvo Å¡venčiamas K. J. gimtadienis. Be G. P. ir K. J. iÅ¡gertuvėse dalyvavo T. V. ir J. P.. Dėl G. P. bute garsiai leistos muzikos ir triukÅ¡mo buvo iÅ¡kviesta policija. Apie 19 valandÄ Ä¯ šį iÅ¡kvietimÄ reagavo policijos pareigÅ«nai – tai nuteistasis R. D. ir jo kolega D. G.. Atvykę į įvykio vietÄ â€“ minėtÄ butÄ , pastarieji G. P. iÅ¡aiÅ¡kino atsakomybę už triukÅ¡mÄ bei jį dėl to įspėjo.

Tada muzika buvo pritildyta. R. D. ir D. G. išėjus iÅ¡ buto, tie patys asmenys tęsė iÅ¡gertuves. Apie 22 valandÄ R. D. ir D. G., vėl reaguodami į praneÅ¡imÄ dėl triukÅ¡mo iÅ¡ to paties buto, nuvyko į įvykio vietÄ . Jiems atvykus, kambaryje sėdėjo visi prieÅ¡ tai minėti asmenys – tai G. P., T. V., J. P. ir K. J.. D. G. iÅ¡vedė J. P. iÅ¡ buto į namo laiptinės koridorių. Po kiek laiko R. D. ten pat iÅ¡vedė vienÄ po kito T. V. ir G. P.. K. J. buvo paliktas bute. R. D. ir D.

G. tarnybiniu automobiliu nuvežė G. P., T. V. ir J. P. į policijos komisariatÄ . Policijos komisariate apie 23 valandÄ G. P. apžiÅ«rėjo GMP slaugytoja G. T.. G. P. buvo nustatytas nugaros skausmas, girtumas. G. P. atsisakė vykti į ligoninę. Po to R. D. ir D. G. parvežė G. P. ir T. V. atgal į G. P. butÄ . KitÄ dienÄ , t. y. 2019 m. liepos 27 d. vėl tie patys asmenys susirinko G. P. bute girtauti. Apie 16.41 val., dėl Å¡onų skausmo ir pasunkėjusio kvėpavimo G. P. iÅ¡sikvietė M. A. 16.55 valandÄ G.

P. apžiÅ«rėjusi slaugytoja jam nustatė krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ . G. P. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai, trauminis pneumotoraksas. Dėl Å¡ių sužalojimų G. P. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokias aplinkybes patvirtina nuteistojo R. D., nukentėjusiojo G. P., liudytojų T. V., K. J., J. P., D. G., G. T., A. G., V. P. parodymai, teismo medicinos ekspertės R. G. paaiÅ¡kinimai, specialisto iÅ¡vada, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, GMP kvietimo kortelės, policijoje registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡ai bei kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai.

Šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos.

8. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su tuo, kad nuteistasis R. D. prieÅ¡ nukentėjusįjį G. P. naudojo fizinį smurtÄ , t. y. 2019 m. liepos 26 d. apie 22.20 val. nukentėjusiojo bute teleskopine lazda ir ranka sudavė jam į krÅ«tinę bei deÅ¡inį Å¡onÄ , dėl ko padarė jam pirmosios instancijos teismo nustatytus sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis R. D. viso proceso metu tai neigė. Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ pripažino, jog R. D. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį G. P. nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė byloje yra įrodyta ne tik nukentėjusiojo G. P. parodymais, tačiau ir liudytojų T. V., K. J. parodymais, specialisto iÅ¡vada, teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimais bei kitais bylos įrodymais.

9. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo G. P. ir liudytojų T. V. bei K. J. parodymų nepatikimumas grindžiamas tuo, kad viso Å¡io proceso metu jie įvairiu laiku duodami parodymus skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų parodymuose esama neatitikimų (kur nukentėjusiajam buvo smÅ«giuojama bei kiek kartų), tačiau jie mažareikÅ¡miai ir nesudaro pakankamo pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu bei objektyvumu.

Teisėjų kolegija su tuo sutinka. Nukentėjusiojo G. P. ir liudytojų T. V. bei K. J. parodymų (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje) turinys išsamiai atskleistas bei aptartas skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija jų išsamiai nebekartoja. Kaip jau minėta, D. G. išvedus J. P. iš buto į namo laiptinės koridorių, buto kambaryje liko nuteistasis R. D., nukentėjusysis G. P. ir liudytojai T. V. bei K. J.. Pagal pastarųjų parodymus kambaryje G. P. sėdėjo fotelyje, netoli jo buvo T.

V., o K. J. pusiau sėdomis (atsirėmęs į sienÄ ) gulėjo ant lovos prieÅ¡ais G. P.. Nukentėjusysis G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje iÅ¡ esmės nuosekliai parodė, kad jam sėdint fotelyje R. D. teleskopine lazda kelis kartus sudavė į deÅ¡inį Å¡onÄ ; po to, nusivedęs į virtuvę, R. D. sudavė jam kelis kartus ta pačia lazda į tÄ pačiÄ vietÄ bei po to kumščiu smÅ«giavo po vienÄ kartÄ Ä¯ abu jo Å¡onus. Kad jį iÅ¡ vakaro mušė policijos pareigÅ«nas, nukentėjusysis 2019–07–27 nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatorei (1 t., b. l. 81-86).

Liudytoja T. V. taip pat nuosekliai patvirtino, kad matė, kaip R. D. fotelyje sėdinčiam G. P. teleskopine lazda kelis kartus sudavė į deÅ¡inę nugaros pusę; po to pagal R. D. nurodymÄ ji išėjo į virtuvę; po kurio laiko R. D. atvedė G. P. į virtuvę, kur kumščiu jam sudavė kelis kartus į Å¡onus. Jos parodymus patvirtina garso ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje įrengtų kamerų, iÅ¡ kurių matyti, kad vežami į policijos komisariatÄ G.

P. dejavo, ne kartÄ skundėsi, jog jam skauda, o T. V. vis priekaiÅ¡tavo R. D. dėl muÅ¡imo bei kad dėl to bus raÅ¡omas pareiÅ¡kimas (1 t., b. l. 87-96). Liudytojas K. J. taip pat patvirtino, kad R. D. fotelyje sėdinčiam G. P. teleskopine lazda vienÄ kartÄ sudavė per nugarÄ ; kas vyko virtuvėje jis nematė, nes liko gulėti lovoje, tik girdėjo smÅ«gių garsÄ , G. P. praÅ¡ymÄ nemuÅ¡ti bei jo replikas, jog jam skauda. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo G.

P. ir liudytojų T. V. bei K. J. parodymai iÅ¡ esmės sutampa bei papildo vienas kitÄ .

10. Vieninteliai neatitikimai, kuriuos galima įžvelgti liudytojų T. V. ir K. J. parodymuose ir apie kuriuos nurodoma apeliaciniame skunde, yra tai, kad tik liudytojas K. J. parodė, jog R. D. fotelyje sėdinčiam G. P. smÅ«giavo kumščiu į kairį Å¡onÄ , bei tai, kad liudytoja T. V. nepatvirtino, jog R. D. teleskopine lazda sudavė G. P. ir virtuvėje. Visų pirma, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad fizinės prievartos panaudojimas vyko staiga ir truko ganėtinai trumpÄ laikÄ .

Kartu teismas įvertino, kad įvykio metu tiek nukentėjusysis G. P., tiek liudytojai T. V. ir K. J. buvo neblaivÅ«s. Taigi, negalima iÅ¡ jų tikėtis, kad jie įvykio aplinkybes įvertintų vienodai. Be viso to, įvykio metu K. J. gulėjo lovoje bei visų R. D. veiksmų prieÅ¡ G. P. stebėti negalėjo, nes R. D. jam užstojo nukentėjusįjį. Pagal nukentėjusiojo G. P. ir liudytojos T. V. parodymus, kuriuos jie patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, virtuvėje R. D. nurodė T. V. nusisukti į sienÄ , kÄ pastaroji ir padarė.

Taigi, stebėdami įvykio detales, liudytojas K. J. galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl to, kad R. D. sėdinčiam fotelyje G. P. sudavė kumščiu į kairį Å¡onÄ , o T. V. paprasčiausiai galėjo nematyti, kaip R. D. teleskopine lazda sudavė smÅ«gius G. P.. Pripažįstama, jog nurodyti neatitikimai liudytojų parodymuose nedaro jų parodymų nepatikimų visa apimtimi, kadangi, kaip jau minėta, dėl kitų esminių aplinkybių jų parodymai buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s viso proceso metu, juos patvirtino kiti bylos įrodymai.

Tad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų prieÅ¡taravimo nėra pagrindas vertinti juos kaip nepatikimus visa apimtimi, nes sprendžiant dėl tokių duomenų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybės, tačiau jų visuma. Dėl to, kad R. D. prieÅ¡ nukentėjusįjį G. P. naudojo fizinį smurtÄ â€“ sudavė jam teleskopine lazda ir ranka (kumščiu) į deÅ¡inį Å¡onÄ (deÅ¡inę nugaros pusę), nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Å¡iais įrodymų Å¡altiniais.

11. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad nukentėjusysis G. P. ir liudytojai T. V., K. J. bei J. P. apkalbėjo R. D. bei tyčia jį kaltina smurtu. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ gynybos versijÄ aptarė bei jÄ motyvuotai atmetė. Byloje nėra įrodymų, kad iÅ¡ vienos pusės – nuteistojo R. D., ir iÅ¡ kitos pusės – nukentėjusiojo G. P. bei minėtų liudytojų, tarpusavio santykiai bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡ki.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. P. ne kartÄ pakartojo, kad nuoskaudos dėl to, kad praeityje R. D. jį yra baudęs administracine tvarka, nejaučia ir supranta, kad tada jis vykdė savo tarnybines pareigas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad tiek nukentėjusysis G. P., tiek liudytojai T. V., K. J. ir J. P. davė sÄ Å¾iningus parodymus. Tai galima spręsti ne tik iÅ¡ pakankamai nuoseklių ir sutampančių jų parodymų, tačiau ir iÅ¡ to, kad visi liudytojai parodė tik tai, kÄ matė bei girdėjo ir kaip tai suvokė (J.

P. parodė, jog nematė, kas vyko bute, nes buvo iÅ¡ jo iÅ¡vestas pirmas, o K. J. parodė, jog nematė, kas vyko virtuvėje, nes pasiliko gulėti lovoje). Apelianto argumentus, kad nukentėjusysis bei liudytojai galėjo jausti nuoskaudÄ dėl nutrauktų iÅ¡gertuvių, paneigia garso ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio, iÅ¡ kurių matyti, kad jie jokių priekaiÅ¡tų dėl nutrauktų iÅ¡gertuvių policijos pareigÅ«nams neiÅ¡sakė, iÅ¡skyrus tai, kad R. D. mušė G. P., paėmė T.

V. mobilųjį telefonÄ , iÅ¡sivežė juos be jiems suprantamos priežasties, be batų. Ä®vertinus visa tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis bei liudytojai jautė nuoskaudÄ dėl nutrauktų iÅ¡gertuvių ar praeities įvykių bei siekė pakenkti R. D. neteisingai jį apkaltindami. Juolab, kad nukentėjusiojo G. P. ir liudytojų T. V., K. J. ir J. P. parodymai nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys R. D. kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatÄ .

12. Apeliaciniame skunde keliamos versijos, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam G. P. nustatytus sužalojimus padarė ne nuteistasis R. D., bet galimai kiti asmenys iÅ¡gertuvių metu, arba nukentėjusysis G. P. pats susižalojo, kai griÅ«damas virtuvėje deÅ¡iniu Å¡onu atsitrenkė į spintelės kraÅ¡tÄ ir nugriuvo ant deÅ¡inio Å¡ono (kaip kad viso proceso metu parodė nuteistasis). Su Å¡iais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas Å¡ias gynybos versijas taip pat iÅ¡samiai aptarė bei jas motyvuotai atmetė.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam G. P. galėjo būti padaryti kitoje vietoje, kitu laiku bei kito asmens (ne nuteistojo R. D. pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes). Pagal liudytojo V. P. parodymus iš G. P. buto sklindančio triukšmo jis sprendė, kad bute kažkas stumdėsi, grūmėsi, vertėsi, tačiau kartu su V. P. gyvenusi liudytoja A. G. to nepatvirtino. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad V.

P. ir A. G. butas – ketvirtame aukÅ¡te, o G. P. – antrame, darytina iÅ¡vada, kad V. P. subjektyviai įvertino tai, kÄ girdėjo iÅ¡ G. P. buto. O be to, vien ta aplinkybė, jog G. P. bute vyko iÅ¡gertuvės, dar nesudaro pagrindo teigti, kad iÅ¡gertuvių dalyviai smurtavo vienas prieÅ¡ kitÄ .

13. Nukentėjusysis G. P. ir liudytojai T. V., K. J. bei J. P. vieningai parodė, kad G. P. negriuvinėjo, tarpusavyje jie nesimušė nei prieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, nei po to jiems grįžus atgal į butÄ iÅ¡ policijos komisariato bei iki tol, kol G. P. iÅ¡sikvietė M. L. A. G. patvirtino, kad prieÅ¡ policijos iÅ¡kvietimÄ dėl kažkokių nesutarimų ir ieÅ¡kodami V. P., atėjo G. P. su dar dviem vyrais. Liudytoja nematė, kad G. P. bÅ«tų sumuÅ¡tas ar sunkiai eitų. Ji taip pat nepatvirtino, kad kiti su G.

P. atėję vyrai buvo akivaizdžiai sužaloti. Pagal liudytojų V. P. ir A. G. parodymus taip pat galima spręsti, kad po policijos iÅ¡kvietimo jie daugiau negirdėjo jokių įtartinų garsų iÅ¡ G. P. buto. Taip pat iÅ¡ nuteistojo R. D. bei liudytojo D. G. parodymų matyti, kad įvykio vietoje jie nepastebėjo grumtynių požymių, kad kažkas iÅ¡ iÅ¡gertuvių dalyvių buvo akivaizdžiai sumuÅ¡tas ar kad bute mėtėsi lazdos ar kiti panaÅ¡Å«s daiktai (pagal specialisto iÅ¡vadÄ bei teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimus G.

P. buvo sužalotas kieto, buko, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčio daikto – teleskopine lazda, medine lazda, pagaliu ar pan.). Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus, jog iÅ¡ karto po įvykio T. V. priekaiÅ¡tavo R. D. dėl G. P. sumuÅ¡imo, jo klausinėjo, ar jam skauda, o pastarasis tai patvirtino (garso ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio), daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusysis G. P. pats nugriuvęs nebuvo ir prieÅ¡ jį nebuvo smurtaujama nei prieÅ¡ į įvykio vietÄ atvažiuojant policijos pareigÅ«nams, nei po to pastarajam grįžus iÅ¡ policijos komisariato.

14. Vienintelė galimybė, kada nukentėjusiajam G. P. buvo padaryti daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai, jei tikėti nuteistojo R. D. parodymais, tai yra virtuvėje nukentėjusiajam griÅ«nant bei deÅ¡iniu Å¡onu atsitrenkus į spintelės kraÅ¡tÄ bei nugriuvus ant deÅ¡inio Å¡ono. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokiÄ daugybinių deÅ¡iniųjų Å¡onkaulių lūžių galimybę visiÅ¡kai paneigia specialisto iÅ¡vada ir teismo medicinos ekspertės R. G. paaiÅ¡kinimai.

Pagal specialisto iÅ¡vadÄ bei teismo medicinos ekspertės R. G. paaiÅ¡kinimus G. P. nustatyti deÅ¡iniųjų dvigubi VIII, IX, X ir viengubas XI Å¡onkaulių lūžiai nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ir atsitrenkimui į kietÄ pavirÅ¡ių, t. y. į virtuvinę spintelę. Pirmosios instancijos teismas, jau aptartų įrodymų visumoje įvertinęs specialisto iÅ¡vada nukentėjusiajam G. P. nustatytus sužalojimus, jų pobÅ«dį bei padarymo aplinkybes (daugybiniai deÅ¡iniųjų Å¡onkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡iniame Å¡one, padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais smÅ«giniu kieto, buko, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčio daikto (daiktų) poveikiu, galimai teleskopine lazda), padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad taip yra patvirtinami nukentėjusiojo G.

P. ir liudytojų T. V. bei K. J. parodymai, jog G. P. buvo sužalotas nuteistojo R. D. jų nurodytomis aplinkybėmis.

15. Å ios iÅ¡vados nepaneigia aplinkybė, kad policijos komisariate G. P. apžiÅ«rėjusi GMP slaugytoja pastarajam nenustatė daugybinių Å¡onkaulių lūžių. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, Å¡ie sužalojimai G. P. nebuvo nustatyti ir kitÄ dienÄ jam pačiam iÅ¡sikvietus GMP bei slaugytojai jį dar kartÄ apžiÅ«rėjus, t. y. daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai nukentėjusiajam buvo nustatyti tik ligoninėje jam atlikus papildomus tyrimus.

Tai patvirtina ir specialisto išvada bei teismo medicinos ekspertės R. G. paaiškinimai, kad priklausomai nuo plaučių audinio sužalojimo pobūdžio ir su tuo susijusio patenkančio oro kiekio ir greičio į krūtinplėvės ertmę, nuo pneumatorakso atsiradimo iki jo klinikinės išraiškos, t. y. pasunkėjusio kvėpavimo, gali praeiti keliolika valandų, todėl G. P. sužalojimai, gauti 2019 m. liepos 26 d. apie 22 val., galėjo būti nediagnozuoti tos pačios dienos 23.10 val., t. y. slaugytojai policijos komisariate apžiūrint G.

P.. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusysis G. P. jau vedamas į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį bei policijos komisariate nurodė, jog jam skauda. Tai patvirtina nukentėjusiojo G. P., liudytojų T. V., J. P., G. T. parodymai, garso ir vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio. Kad nukentėjusiajam G. P. skausmÄ slopino jo girtumas, patvirtino tiek liudytoja G. T., apžiÅ«rėjusi jį policijos komisariate, tiek teismo medicinos ekspertė R. G..

Tačiau, kad G. P. blaivėjant, skausmas jam stiprėjo bei darėsi sunkiau kvėpuoti, patvirtina tiek jo paties, tiek liudytojų T. V., K. J., J. P. parodymai, jog naktį G. P. aimanavo iÅ¡ skausmo, iÅ¡ ryto gėrė vaistus nuo skausmo ir nebeiÅ¡tvėręs skausmo bei dusulio pats iÅ¡sikvietė M. T., įvertinus visa tai, darytina iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad nukentėjusysis G. P.jam nustatytus sužalojimus bÅ«tų pasidaręs pats ar bÅ«tų sužalotas kito asmens ar kitoje vietoje. Daroma iÅ¡vada, jog bylos įrodymų visetas paneigia gynybos versijÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį sužalojo ne nuteistasis R.

D..

16. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo tiek nuteistojo R. D., tiek liudytojo D. G. parodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo parodymus toje dalyje, kad jis nesmurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį G. P., kaip paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais, nereiÅ¡kia, jog į jo parodymus nebuvo atsižvelgta ir jie nebuvo tinkamai įvertinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojo D. G. parodymai nepaneigia anksčiau iÅ¡dėstytų įrodymų bei nepatvirtina nuteistojo R. D. versijos, kadangi Å¡is liudytojas nuo to momento, kai jis iÅ¡ buto iÅ¡vedė J. P., iki G. P. surakinimo antrankiais, bute nebuvo ir nežino, kas ten vyko. Akivaizdu, kad Å¡io liudytojo parodymai nėra informatyvÅ«s ir besÄ lygiÅ¡kai neparodo, kad nukentėjusysis G. P. buvo sužalotas kaip nors kitaip, nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas.

17. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad R. D. teleskopine lazda ir ranka sudavė nukentėjusiajam G. P. į krÅ«tinę bei deÅ¡inį Å¡onÄ , dėl ko pastarajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris įrodytas anksčiau aptartais įrodymais, jų visuma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ R. D. veikÄ kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

18. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. D. nusikalstamÄ veikÄ pagal sutaptį kvalifikavo ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos kilimu; priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes:

žalos pobÅ«dį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir pan. Neturtino pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas Å¡ios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).

19. Policijos pareigÅ«nai fizinę prievartÄ prieÅ¡ asmenį turi naudoti proporcingai ir jokiu bÅ«du nevirÅ¡yti jos panaudojimo bÅ«tinybės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. D., bÅ«damas valstybės tarnautojas, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį G. P., nesant jokio bÅ«tinumo panaudoti jėgÄ . Nuteistasis R. D. pripažino, kad iki antrankių uždėjimo nukentėjusiajam prieÅ¡ pastarÄ jį nebuvo jokio reikalo naudoti fizinę jėgÄ , kadangi jis tik atsikalbinėjo bei keikėsi.

Taigi, nebuvo jokios priežasties panaudoti jėgÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, kai jis nesiprieÅ¡ina, ypač tokiÄ , dėl kurios jam lūžo Å¡onkauliai. Todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, įvertinusi, jog R. D. prieÅ¡ nukentėjusįjį G. P. smurtavo kitų asmenų – T. V. ir K. J., akivaizdoje, prieÅ¡ jį panaudojo specialiÄ jÄ priemonę – teleskopinę lazdÄ , suduotų smÅ«gių skaičių ir intensyvumÄ (ne mažiau 3 trauminiais poveikiais), padarytus nukentėjusiajam sužalojimus (daugybiniai Å¡onkaulių lūžiai, trauminis pneumatoraksas) ir jo sveikatos sutrikdymo mastÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas), orumo pažeminimÄ , sprendžia, kad nuteistasis neabejotinai virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus bei padarė didelę neturinę žalÄ (fizinę ir moralinę) nukentėjusiajam bei didelę neturtinę žalÄ policijai ir valstybei.

Ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalies požymius, taigi, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

20. Apibendrindama tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atmesti nuteistojo R. D. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundÄ . Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė