2024-04-17 Nr. AB-6233-3-63-3-00175-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-549-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00175-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.7; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. G.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Medžiotojų klubas) skunde prašė panaikinti Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 3 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Komisijos 2023 m. sausio 3 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktą (toliau – ir Apskaičiavimo aktas) atsisakytas priimti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė Komisijai prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Komisijos atstovai, vadovaudamiesi gautu prašymu, 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūrėjo Žemės sklype esantį mišką ir 2022 m. lapkričio 29 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 6 (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame teigiama, kad 0,08 ha miško plote nustatyti 7 žuvę medžiai, 14 nedaug pažeistų medžių, o 0,42 ha miško plote yra žuvę 8 medžiai, 19 nedaug pažeistų medžių. Taip pat konstatuota, kad žala miškui padaryta kanopinių žvėrių.

2.2. Komisija, vadovaudamasi Apžiūros akte esančiais duomenimis, 2023 m. sausio 3 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktą, kuriame nurodė, jog bendra miškui padarytos žalos piniginė išraiška sudaro 311,99 Eur. Komisija konstatavo, kad 0,08 ha miško plote žuvusių medžių skaičius yra 33,33 proc., o 0,42 ha miško plote – 29,63 proc. Vienai eglei žalą padarė šernas, o likusiems – kanopiniai gyvūnai (elniai). Komisija Sprendimu patvirtino Apskaičiavimo akte nurodytas aplinkybes ir įpareigojo Medžiotojų klubą atlyginti V. G. patirtą 311,99 Eur žalą.

2.3. 2022 m. lapkričio 29 d. Žemės sklypo apžiūros metu nedalyvavo nei 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą pateikęs asmuo, nei Medžiotojų klubo atstovas. Apžiūros metu dalyvavo Komisijos atstovai ir A. G.. Nėra jokių duomenų, jog A. G. turėjo V. G. įgaliojimą atstovauti jo interesams, todėl faktinė apžiūra ir pirminiai duomenys surinkti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Sprendimas surašytas neteisėtai surinktų duomenų pagrindu, todėl negali būti laikomas teisėtu administraciniu aktu.

2.4. Komisija Sprendimą ir kitus dokumentus surašė, vadovaudamasi Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-843 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai laikytini norminiu administraciniu aktu. Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų norminiai teisės aktai privalo būti paskelbti Teisės aktų registre. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl Nuostatų pagrindu surašyti individualūs administraciniai aktai yra neteisėti.

2.5. Sprendime ir Apskaičiavimo akte nėra įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog medžių patirti sužalojimai nėra atsiradę anksčiau. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog tokie giluminiai medžių kamienų nutrynimai galėjo atsirasti tik per keletą metų. Taip pat administraciniuose aktuose nėra vertinta, ar medžiai nukentėjo dėl ydingo jų nugenėjimo ir kenkėjų poveikio. Medžiai buvo apgenėti taip, jog buvo sudarytos palankios sąlygos laukiniams gyvūnams be kliūčių kontaktuoti su jų kamienais. V. G. taip pat yra medžiotojas, todėl jis negalėjo nežinoti, kad medžių genėjimas sudaro palankias sąlygas kanopiniams gyvūnams kontaktuoti su medžių kamienais. Miško savininkas privalėjo būti atidus ir rūpestingas, ištepti atvertus kamienus laukinius gyvūnus atgrasinančiais repelentais, tačiau Komisija nevertino galimos miško savininko kaltės dėl patirtos žalos.

2.6. Pareiškėjui kyla abejonė dėl šerno padarytos žalos, nes Komisija pati nenustatinėjo tokios aplinkybės, t. y. akte buvo įvardinta bendra sąvoka – „medžiojamieji gyvūnai“, jų nekonkretizuojant. Tačiau Sprendime nurodoma, jog, remiantis S. K. nuomone manoma (galbūt), jog vienai eglei žalą padarė šernas. Jokių įrodymų apie tai, kad žalą padarė ne elnias, o būtent šernas, nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie šernų perteklių tiriamame miške, juolab, kad visuotinai buvo skelbiama apie išplitusį šernų marą. Taigi, žalos nustatymo akte nėra paneigta, kad visą nustatytą žalą padarė įvairaus amžiaus elniai.

2.7. Pareiškėjui taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl Apskaičiavimo akte fiksuotų aplinkybių, jog miško, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plote žuvusių medžių yra 29,63–33,33proc., nes skundžiamuose aktuose nenurodytas bendras miško plotas, nenurodyta, kokie medynai miške vyrauja, t. y. jaunuolynai ar vyresnio amžiaus, nenurodyta, koks kiekis miške vyresnio amžiaus medynų, todėl nėra įrodyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto sąlyga, jog vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis turi viršyti 10 procentų. Komisija, apskaičiuodama miškui padarytą žalą, privalo procentiškai tikrinti medžių pažeidimus, vadovaujantis miško plotu, fiksuotu kadastre, nes miškas yra daiktas, suformuotas tiksliomis ribomis, turintis savo plotą (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 9 d., 13 str.). Atsižvelgiant į miškų plotus yra nustatomi ir medžiojamųjų gyvūnų limitai. Todėl žalos skaičiavimas neatsižvelgiant į miško kadastro duomenis ir naudmenas yra nepagrįstas.

2.8. Skundžiami Komisijos administraciniai aktai nėra pakankamai aiškūs ir informatyvūs, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, nes iš skundžiamų aktų turinio visiškai nėra aišku, kodėl Komisija žalą skaičiuoja atitinkamu būdu, t. y. koks miško plotas, kiek taikoma barelių pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 17 punktą, kaip buvo parinktas atitinkamas plotas ir t. t.

2.9. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta būtina žalos atlyginimo sąlyga – neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Pareiškėjui buvo suteiktas limitas per 2021–2022 m. medžioklės sezoną sumedžioti 21 elnią. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 35 punktą, savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo kasmet iki balandžio 15 d. Elniai nepriskiriami prie medžiojamųjų gyvūnų, kurie gali būti medžiojami ištisus metus. Medžioklės taisyklių 15.2.2 papunktyje nustatyta, kad elniai medžiojami laikantis šių trumpų terminų: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., o pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam nustatytą elnių sumedžiojimo limitą įvykdė. Tą patvirtina pareiškėjo pridedama 2021–2022 m. limitų ataskaita apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną, kuri pagal Medžioklės taisyklių 18 punktą buvo pateikta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD). Taigi, nėra Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytų žalos atlyginimo sąlygų visumos, todėl skundžiamas Sprendimas vien dėl šios priežasties yra naikintinas.

3. Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Vadovaujantis Nuostatais, Komisija į vietoje atliekamą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydžio vertinimą kviečia miško savininkus. Apžiūros metu dalyvavo A. G., kuri yra V. G. sutuoktinė, o Žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jai nebuvo jokių kliūčių dalyvauti apžiūroje. Medžiotojų klubo atstovas elektroniniu laišku informavo Komisiją, jog apžiūroje nedalyvaus ir nesutiks su miškui padaryta žala.

4.2. Administracija nesutinka su Medžiotojų klubo teiginiais, jog Nuostatai yra norminis administracinis aktas. Nuostatų 1 punkte pažymima, jog Nuostatai nustato Komisijos darbo tvarką. Akivaizdu, jog Nuostatai yra individualus administracinis aktas, kuris reglamentuoja konkrečios komisijos darbą ir nėra skirtas neapibrėžtai subjektų grupei, todėl neprivalo būti skelbiamas Teisės aktų registre.

4.3. Medžiotojų klubo teiginiai, jog Komisija privalėjo vertinti, ar miško savininkas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, rūpindamasis savo nuosavybe, atmestini. Komisijos nariai, apžiūrėję mišką, nenustatė, jog jis yra apleistas ar neprižiūrėtas. Aplinkybė, jog V. G. genėjo medžius, įrodo, kad miškas yra prižiūrimas ir tvarkomas, o teiginiai, kad apgenėjus medžius susidarė palankios sąlygos laukiniams gyvūnams kontaktuoti su medžiais, neįrodo nukentėjusio asmens tyčios ar neatsargumo, sudariusio sąlygas žalai kilti.

4.4. Sprendimo turinys atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus. Komisija 2023 m. sausio 3 d. vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo tiek Medžiotojų klubo atstovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, pristatė Apskaičiavimo aktą, buvo aiškinamos faktinės aplinkybės, išklausyta specialistų nuomonė ir pagarsintas apskaičiuotos žalos dydis. Komisija taip pat atliko papildomus veiksmus, kad tinkamai įvykdytų jai priskirtas funkcijas. Nors Metodikoje nėra nurodyta fiksuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, Komisija 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūros metu fotografavo pažeistus medžius, kuriuose matosi pažeistų medžių sakų sudžiūvimas ir spalva, kas leido daryti prielaidą, kad medžiojamieji gyvūnai žalą padarė pakankamai nesenai.

4.5. Pareiškėjui buvo suteiktas limitas per 2021–2022 m. medžioklės sezoną sumedžioti 21 elnią. Pagal Medžioklės taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) 35 punktą, savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo kasmet iki balandžio 15 d. Elniai nepriskiriami prie medžiojamųjų gyvūnų, kurie gali būti medžiojami ištisus metus. Medžioklės taisyklių 15.2.2 papunktyje nustatyta, kad elniai medžiojami laikantis šių trumpų terminų: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., o pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Kadangi savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo kasmet iki balandžio 15 d., tai nustatytas 2021–2022 m. sumedžiojimo limito terminas jau buvo pasibaigęs ir turėjo būti nustatytas naujas limitas 2022–2023 m., ką įrodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-261 „Dėl kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2022–2023 m. medžioklės sezono limito patvirtinimo“ nustatyti nauji tauriųjų elnių sumedžiojimo limitai 2022–2023 m. Aleksandrijos medžiotojų klubui nustatytas 24 elnių (8 patinai ir 16 patelių ir jauniklių iki vienerių metų) limitas. Kaip Komisija turi vertinti aplinkybę dėl nustatytos žalos mokėjimo, kai nėra pasibaigęs medžiojimo sezonas, jokie teisės aktai nereglamentuoja.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. 2022 m. lapkričio 23 d. Administracijos Aleksandrijos seniūnijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype esančiam miškui medžiojamieji gyvūnai elniai ir šernai padarė žalą bei prašė nustatyti ir įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį. Prašyme teigiama, kad medžioklės ploto naudotojas yra Medžiotojų klubas.

6.2. Komisija, atsižvelgdama į gautą prašymą, 2022 m. lapkričio 29 d. atliko medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą vietoje. Iš Apžiūros akto turinio matyti, kad apžiūroje dalyvavo penki Komisijos nariai ir V. G. sutuoktinė A. G.. Medžiotojų klubo atstovas apžiūroje nedalyvavo. Apžiūros akte teigiama, kad 0,08 ha miško plote medžiojamieji gyvūnai sunaikino 33,33 proc. medžių, o 0,42 ha miško plote – 29,63 proc. medžių. 0,08 ha miško plote auga 21 medis, iš jų 14 yra sveiki arba nedaug pažeisti, 7 medžiai yra žuvę. 0,42 ha miško plote auga 27 medžiai, iš jų 19 sveiki arba nedaug pažeisti, 8 medžiai yra žuvę. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog laukiniai gyvūnai žalą medžiams padarė nutrindami ar nulupdami žievę nuo jų kamienų.

6.3. Komisija, įvertinusi apžiūros vietoje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Metodikos 17 ir 19 punktuose pateikta patirtos žalos apskaičiavimo formule, nustatė, kad medžiojamieji gyvūnai Žemės sklype esančiam miškui padarė 311,99 Eur dydžio turtinę žalą.

6.4. Sprendime nurodoma, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vertinimo metu nustatyta, jog kanopiniai gyvūnai Žemė sklype 0,08 ha miško plote padarė žalą, stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių dalis yra 33,33 proc., 0,42 ha miško plote stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių dalis yra 29,63 proc. Apžiūros metu nustatyta, kad vienai eglei žalą padarė šernas, likusiems medžiams – kanopiniai gyvūnai. Sprendime pažymima, kad vertinamame sklype eglių šakos yra apgenėtos. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovas palaikė poziciją, kad medžiams žalą padarė medžiojamieji gyvūnai – elniai, o vieną eglę nutrynė šernai. Miškui padarytos žalos piniginė išraiška siekia 311,99 Eur, ji apskaičiuota vadovaujantis Metodika.

7. Įvertinęs Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 dalių, Metodikos 6.2 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytą žalą, jeigu yra nustatoma, kad žala miškui yra padaryta per vienerius metus, jeigu medžioklės plotų naudotojas nėra įvykdęs žvėrių sumedžiojimo limito ir kai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos medžiai žūva.

8. Teismas pažymėjo, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, kad Medžiotojų klubas yra medžioklės ploto naudotojas, žalą medžiams padarė kanopiniai medžiojamieji gyvūnai (elniai ir šernas), žala padaryta nutrinant ir nulupant medžių kamienus, dėl ko Žemės sklype nudžiūvo 15 medžių – 7 medžiai 0,08 ha miško plote ir 8 medžiai 0,42 ha miško plote.

9. Teismas nurodė, jog Medžioklės taisyklių 15.2.2 papunktis nustato, kad tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., o pateles bei jauniklius nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Teismas darė išvadą, kad teisės aktai nedraudžia medžioti elnius ištisus metus, tačiau jų medžioklė yra limituojama. Šernus leidžiama medžioti visus metus (Medžioklės taisyklių 15.2.6 p.). Pagal Medžioklės taisyklių 2.7 punktą, medžioklės sezonas – laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai). Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 18 punktu, iki kiekvienų metų balandžio 15 d. medžioklės plotų naudotojai ar jų įgalioti atstovai AAD pateikia nustatytos formos ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną.

10. Teismas pažymėjo, kad Medžiotojų klubas teismui pateikė 2022 m. balandžio 11 d. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2022 m. kovo 31 d. ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Medžiotojų klubas turėjo teisę sumedžioti 21 taurųjį elnią ir per medžioklės sezoną limitas buvo išnaudotas. Minėtas dokumentas įrodo, kad Medžiotojų klubas išnaudojo elnių sumedžiojimo limitą 2021–2022 m. medžioklės sezono metu, tačiau V. G. dėl patirtos žalos į Administracijos Aleksandrijos seniūniją kreipėsi 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. jau pasibaigus 2021–2022 m. medžioklės sezonui. Minėto prašymo pateikimo metu ir Sprendimo priėmimo metu dar buvo nepasibaigęs 2022–2023 m. medžioklės sezonas, todėl Medžiotojų klubas dar nebuvo AAD pateikęs ataskaitos apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per 2022–2023 m. medžioklės sezoną, tačiau pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskutinis elnias buvo sumedžiotas 2023 m. sausio 15 d. Teismas konstatavo, kad V. G. prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas dar nebuvo įvykdęs elnių sumedžiojimo limito, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta išimtis.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog galbūt žala miškui buvo padaryta per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Žemės sklype esantis miškas yra tvarkingas bei prižiūrėtas. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad V. G. genėja miške augančius medžius. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad miško savininkas rūpinasi ir prižiūri savo nuosavybę ir jis per vienerius metus būtų pastebėjęs, jog laukiniai gyvūnai padarė žalą miške esantiems medžiams.

12. Teismas pažymėjo, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nustatyta, kad miškų savininkai privalo imtis atitinkamų priemonių apsaugoti savo nuosavybę nuo sąlyčio su medžiojamaisiais gyvūnais. Tokių teisės normų skunde nenurodo ir Medžiotojų klubas, todėl, nenustačius teisinio reguliavimo, įpareigojančio miškų savininkus imtis atitinkamų veiksmų, kad žvėrys negalėtų pasiekti medžių, teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog Žemės sklypo savininkas, genėdamas medžius, galbūt sudarė palankias sąlygas medžiojamiems gyvūnams kontaktuoti su medžių kamienais.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus. Sprendimas priimtas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl Medžiotojų klubo argumentus šiuo aspektu teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. 14. Pareiškėjas Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą bei Apskaičiavimo aktą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Atsakovo Sprendime nėra patvirtinta aplinkybė, jog apžiūros metu fiksuoti medžių sunaikinimo lygio pažeidimai padaryti per metus, t. y. nėra paneigta, kad jie nėra atsiradę anksčiau ir tokie sunaikinimo požymiai nėra kelių metų rezultatas. Neįrodžius Metodikos 6.2 punkto visų sąlygų ir nesant aplinkybių, kad pagal nugenėtų medžių sužalojimo pobūdį jie negalėjo būti pastebėti anksčiau nei 2022 m. lapkričio 23 d., Komisija negalėjo priimti Sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos atsiradimo laikotarpį, rėmėsi aplinkybe, kad miško savininkas V. G. neva nuolat prižiūri bei rūpinasi mišku, todėl miškui padarytą žalą būtų pastebėjęs iš karto. Visgi, tai yra tik prielaida, kuria teismas neturėjo remtis, kadangi ši aplinkybė nepagrindžia fakto, jog žala miškui buvo padaryta būtent per metus laiko ir būtent dėl pareiškėjo kaltės.

15.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino miško savininko neatsargių veiksmų (savo nuožiūra genėjant medžių kamienus ir nesiimant priemonių nugenėtus medžius apsaugoti), turėjusių reikšmę žalai atsirasti. Negenėtų medžių šakos pačios savaime apsaugo medžio kamieną, o miško savininkas, pašalinęs tokią apsaugą, turėjo imtis alternatyvių apsaugos priemonių. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad žalą lėmė nukentėjusio asmens veiksmai ir nerūpestingumas. Šiuo atveju nėra nustatyta, jog medžių genėjimas buvo atliekamas tinkamai, t. y. nenustatyta, ar nugenėjus medžius, buvo imtasi visų įmanomų priemonių juos apsaugoti nuo tiesioginio kontakto su laukiniais gyvūnais. Atsakovo Sprendime ši aplinkybė nebuvo tiriama, nors Komisija turėjo ištirti ir tinkamai įvertinti, nes ši aplinkybė yra viena iš civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 str. 1 ir 5 d.). Teismas neįvertino nukentėjusio asmens elgesio CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies aspektais bei atidaus ir rūpestingo elgesio standartams. V. G. yra medžiotojas, tik kitame medžiotojų klube, todėl jis turėjo žinoti, kad medžių genėjimas (šakų nuo kamieno pašalinimas) sudaro puikias sąlygas kanopiniams gyvūnams kontaktuoti su medžių kamienais. Taip pat miško savininkas, nugenėjęs medžius, turėjo būti rūpestingas, t. y. ištepti atvertus kamienus laukinius gyvūnus atgrasančiais repelentais ar tuos medžius apsaugoti vielos tinklu ir pan. Neatmestina, kad medžius galėjo nutrinti ir iš aptvarų pasileidę naminiai kanopiniai gyvūnai. Teismas neatsižvelgė į šias bylai svarbias aplinkybes ir sprendimą priėmė tinkamai jų neišnagrinėjęs.

15.3. Pareiškėjui buvo suteiktas limitas per 2021–2022 m. medžioklės sezoną sumedžioti 21 elnią. Pagal Medžioklės taisyklių 35 punktą, elniai nepriskiriami prie medžiojamųjų gyvūnų, kurie gali būti medžiojami ištisus metus. Medžioklės taisyklių 15.2.2 papunktyje nustatyta, kad elniai medžiojami laikantis šių trumpų terminų: patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d., o pateles ir jauniklius – nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Pareiškėjas nustatytą elnių sumedžiojimo limitą įvykdė, o teismas neatsižvelgė į elnių medžiojimo specifiką bei terminus ir padarė netinkamas išvadas. Tą patvirtina prie bylos pridėta pareiškėjo ataskaita apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną, kuri pagal Medžioklės taisyklių 18 punktą buvo pateikta AAD. Pareiškėjo ataskaita patvirtina aplinkybę, jog 2021–2022 m. limitą pareiškėjas buvo išnaudojęs, o V. G. dėl patirtos žalos į Administracijos Aleksandrijos seniūniją kreipėsi 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. pasibaigus 2021–2022 m. medžioklės sezonui. Šią aplinkybę patvirtino ir pats teismas.

15.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Žemės sklypo apžiūra buvo atlikta nedalyvaujant nei 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą pateikusiam asmeniui (V. G.), nei pareiškėjui, todėl Komisija pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalis. 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūra buvo atliekama dalyvaujant V. G. žmonai A. G., tačiau Komisijos pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog ji kreipėsi dėl miško apžiūros. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog V. G. buvo išdavęs įgaliojimą A. G. dėl jo atstovavimo 2022 m. lapkričio 23 d. prašymo nagrinėjimo procedūroje. Todėl yra akivaizdu, jog miško apžiūra buvo atliekama ir medžiaga surinkta pažeidžiant įstatymus (CK 2.138 str.), t. y. medžiaga buvo surinkta neteisėtai ir tokiais įrodymais teismas negalėjo grįsti pareiškėjo kaltę. Aplinkybės ir įrodymai, turintys neaiškumų, ginčo atveju turėjo būti vertinami pareiškėjo naudai.

15.5. Apžiūros akte nėra nurodyta, kiek ir kokie medžiai buvo pažeisti, tačiau Apskaičiavimo akte tai jau nurodyta. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iš Apžiūros akto matyti, jog vienai eglei žalą padarė šernas, likusiems medžiams kanopiniai gyvūnai. Apžiūros akte nustatyta, kad žalą padarė kanopiniai gyvūnai, tačiau apie šernus nieko neužsiminta, kaip ir apie medžių pavadinimus. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi nepagrįstais duomenimis, nepagrįstai netyrė įrodymų, kurie turėjo įtakos neteisingam ir neteisėtam bylos sprendimui, nepagrįstai nešalino prieštaravimų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad, apskaičiuojant miškui padarytą žalą, privaloma procentiškai tikrinti medžių pažeidimus, vadovaujantis miško plotu, fiksuotu kadastre, o ne kaip patogu institucijai. Būtent atsižvelgiant į miškų plotus yra nustatomi ir medžiojamųjų gyvūnų limitai. Tačiau teismas į tai nesigilino ir nepakankamai atskleidė bylos esmę.

16. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1. Pareiškėjo teiginiai, jog galbūt žala miškui buvo padaryta per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, yra atmestini. Kadangi pareiškėjas miško apžiūroje kategoriškai atsisakė dalyvauti, atsakovas pažymi, jog 2022 m. lapkričio 29 d. miško apžiūros metu Komisija fotografavo pažeistus medžius (nuotraukos yra byloje), kuriuose matosi pažeistų medžių sakų sudžiūvimas ir spalva – sakai buvo šviesios spalvos, lipnūs ir tąsūs, kai kuriose medžių pažeistose vietose sakai dar buvo bėgančios konsistencijos (ilgai nesurenkant sakai kietėja, tampa matiniai, nes garuoja terpentinas, kristalizuojasi dervų rūgštys – susidaro trapūs, sausi kietsakiai). Taip pat eglių nulopytų žievių vietose matėsi šviesi medžio spalva, o tai leidžia daryti prielaidą, kad medžiojamieji gyvūnai žalą padarė pakankamai neseniai.

17.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus. Pareiškėjas kaip pavyzdį pateikia keletą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėse bylose, kuriose yra naikinami komisijų sprendimai dėl žalos nustatymo. Susipažinus su šių nutarčių turiniu, matyti, kad komisijų sprendimai, kurie buvo panaikinti, akivaizdžiai neatitiko VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų, todėl ši teismų praktika neturėtų būti taikoma šioje byloje.

17.3. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus, leido teikti prašymus ir sprendime išsamiai pasisakė tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl įrodymų. Visi įrodymai buvo pateikti byloje, proceso šalių nuomonės, replikos ir baigiamosios kalbos išklausytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nepakankamai gilinosi į bylos esmę ar netinkamai taikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2023 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 3, kuriuo nutarta patvirtinti 2023 m. sausio 3 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apskaičiavimo aktą, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui pinigine išraiška yra 311,99 Eur.

19. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad įvertinus teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatyta jokių Skuodo rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo komisijos 2023 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 3 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ neteisėtumo pagrindų.

20. Pareiškėjas Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. patenkinti jo skundą. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis bei netiksliais duomenimis, nes teismas išsamiai nevertino bylos aplinkybių, nešalino prieštaravimų, nepakankamai gilinosi į bylos esmę ir dėl to netinkamai taikė materialiosios tesės normas bei pažeidė įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146–147 str.), todėl jis yra neteisėtas ir yra naikintinas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

22. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos miško įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos nuostatos. Nagrinėjamo ginčo kontekste šių teisės aktų aktualios normos yra išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nekartoja, tik papildomai išdėsto kai kuriuos motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo esminius argumentus.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra patvirtinta aplinkybė, jog apžiūros metu fiksuoti medžių sunaikinimo lygio pažeidimai padaryti per vienerius metus, t. y. nėra paneigta, kad jie nėra atsiradę anksčiau ir tokie sunaikinimo požymiai nėra kelių metų rezultatas. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia bylos medžiaga: visų pirma, neginčytinai nustatyta, kad V. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis miškas yra tvarkingas bei prižiūrėtas; antra, iš bylos medžiagos matyti, kad miško savininkas rūpinasi ir prižiūri savo nuosavybę, ir jis per vienerius metus būtų pastebėjęs, jog laukiniai gyvūnai padarė žalą miške esantiems medžiams; trečia, byloje pateiktos nuotraukos (viso 15), kuriuose matosi pažeistų medžių sakų sudžiūvimas ir spalva – sakai šviesios spalvos, lipnūs ir tąsūs, kai kuriose medžių pažeistose vietose sakai dar buvo bėgančios konsistencijos (ilgai nesurenkant sakai kietėja, tampa matiniai, nes garuoja terpentinas, kristalizuojasi dervų rūgštys – susidaro trapūs, sausi kietsakiai). Taip pat eglių nulopytų žievių vietose matėsi šviesi medžio spalva, o tai leidžia daryti prielaidą, kad medžiojamieji gyvūnai žalą padarė pakankamai neseniai; ketvirta, į Komisijos darbą deleguotas valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija atstovas patvirtino, jog žalą miškui padarė medžiojamieji gyvūnai, t. y. elniai, o vieną eglę nutrynė šernai.

25. Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubas apeliaciniame skunde teigia, jog 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūra (Apžiūros aktas Nr. 6) buvo atliekama dalyvaujant V. G. žmonai A. G., tačiau duomenų, jog ji kreipėsi dėl miško apžiūros, Komisijos pateiktoje medžiagoje nėra, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog V. G. buvo išdavęs notarinį įgaliojimą A. G. dėl jo atstovavimo V. G. 2022 m. lapkričio 23 d. prašymo nagrinėjimo procedūrose. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ji, teisėjų kolegijos vertinimu, dalyvavo ir atstovavo teisėtai. Tuo tarpu dėl pareiškėjo argumento, kad miško apžiūra buvo atlikta jam nedalyvaujant, pažymėtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie atliekamą miško apžiūrą, tačiau kategoriškai atsisakė dalyvauti.

26. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

28. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

29. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

30. Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, akcentuotina, kad atsakovas, įgyvendindamas jam priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimamas sprendimas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos, administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-502/2019 ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sprendimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas atitinka aptartus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka, o Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, <...>, t. y. Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė taisykles, kurios privalo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, t. y. netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl elnių sumedžiojimo limito išnaudojimo, dėl medžiojamųjų gyvūnų kontaktavimo su medžių kamienais, dėl medžių kamienų ištepimo atgrasančiais repelentais ir kitų apsaugos priemonių naudojimo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Skuodo rajono Aleksandrijos medžiotojų klubo apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė