caabbe98-a094-4a67-a9cb-2f0ab75d40c9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4930-643/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-012889-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. spalio 29 d.                                                                            Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio, ArÅ«no Kaminsko ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. V. ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Zitai Sadauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo, neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byla,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas S. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 12–14) praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2013 m. liepos 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus sprendimÄ Nr. (10.1-41)3-80625;

2) panaikinti 2013 m. liepos 16 d. VSDFV sprendimÄ Nr. (5.6)I-4800;

3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti jam negautÄ senatvės pensijos dalį 6902,57 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. – 2011 m. gruodžio mėn., kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. Nurodo, kad 2011 m. vasario mėn. jam buvo paskirta senatvės pensija, tačiau kadangi buvo dirbantis pensininkas, t.y. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 gruodžio mėn., vadovaujantis Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis (toliau – ir Laikinasis įstatymas), jo senatvės pensija nuo pat paskyrimo buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta.

PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje bylaoje Nr. A-552-2747/2012), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3254-643/2012.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 21–23) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjui S. V. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriuje nuo 2011 m. vasario 9 d. buvo paskirta senatvės pensija, kurios dydis buvo 1354,99 Lt. Perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas pareiškėjo senatvės pensijos dydis 2011 m. vasario mėn. buvo 1216,05 Lt. Kadangi pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl atsakovo teigimu, jam pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama senatvės pensijos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Atkreipė dėmesį į tai, kad po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo dienos, pareiškėjui S. V. sumažinta senatvės pensija nebuvo mokama, nes, Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjui, kaip ir kitiems senatvės pensijų gavėjams, nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo mokama viso dydžio paskirta pensija.Taip pat paaiškino, jog Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 straipsnis).

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Tad Å¡is Konstitucinio Teismo nutarimas, atsakovo nuomone, taikytinas tik į ateitį ir nėra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , iÅ¡mokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautÄ senatvės pensijos dalį. Pažymėjo, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 m. negautos dalies kompensavimo tvarka, projektÄ .

Kol Å¡is įstatymas nėra priimtas, atsakovas nurodo, jog VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.  Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui senatvės pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 str. ir Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. priklausomai nuo asmens draudžiamųjų pajamų.Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 27–30) nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

IÅ¡ esmės nurodo analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsakovas savo atsiliepime į skundÄ . Sutinka su atsakovo nuomone, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas taikytinas tik į ateitį, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti susidariusiÄ senatvės pensijos nepriemokÄ , nes tuo metu buvo taikomi ir vykdomi galioję teisės aktai. VSDFV nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d teisėtai ir pagrįstai taikė LaikinÄ jį įstatymÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, todėl naikinti atsakovo kaip ir VSDFV sprendimo nėra pagrindo.

Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o priteistinÄ sumÄ iÅ¡dėstyti dalimis, nes iÅ¡ karto visos sumos priteisimas sukeltų VSDF biudžetui papildomÄ finansinę naÅ¡tÄ , kadangi 2013 metų sausio-birželio mėn. VSDF deficitas buvo 920,3 mln. Lt, o birželio mėn. pabaigoje VSDF skolintų ir negrÄ Å¾intų lėšų suma sudarė 10 mlrd. 504,3 mln. Lt. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jis buvo informuotas tinkamai (b. l. 38).

Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2011 m. kovo 11 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius sprendimu Nr. 17-17-1270 nusprendė pareiÅ¡kėjui S. V. skirti 1354,99 Lt per mėnesį senatvės pensijÄ nuo 2011 m. vasario 9 d. iki gyvos galvos (b. l. 24). 2013 m. liepos 3 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius sprendimu Nr. (10.1-41)3-80625 pateikė duomenis pareiÅ¡kėjui S. V., iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjo senatvės pensija buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (b. l. 6–7).2013 m. liepos 10 d.

VSDFV gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrių iÅ¡mokėti jam sumažintÄ pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 31).2013 m. liepos 16 d. VSDFV sprendimu Nr. (5.6)I-4800 pareiÅ¡kėjui nurodė, jog jam senatvės pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota ir mokėta tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl jo praÅ¡ymo netenkino (b. l. 32–33).IÅ¡ 2013 m. rugpjūčio 9 d.

VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus pateiktų duomenų Nr. (10.1-41)3-97195 matyti, jog pareiškėjui S. V. paskirta senatvės pensija buvo 1354,99 Lt, tačiau nuo pat jos paskyrimo, t.y. nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pareiškėjui paskirta pensija buvo mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 25).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje ginčo nėra dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo. Byloje keliamas ginčas ir dėl minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2013 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. (10.1-41)3-80625 bei 2013 m. liepos 16 d. VSDFV sprendimo Nr. (5.6)I-4800 teisėtumo ir pagrįstumoValstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555, toliau - ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781;

Žin., 2005, Nr.83-3066, toliau – ir Nuostatai). 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717, toliau - ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 5 p., Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ <...>.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta Å¡io įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus.Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2010-10-26 redakcija) buvo įtvirtinta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Pagal tos pačios redakcijos 8 straipsnio 2 dalį pensijų gavėjams, nurodytiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta Å¡io įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, Å¡ių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamÄ mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu Å¡ie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, mokėtina pensijos dalis apskaičiuojama pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos buvo panaikintos ir neteko galios nuo 2012 m. liepos 13 d.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas) ir pripažino, kad Laikinojo įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡iose dalyse nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Konstitucinis Teismas nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ senatvės pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ senatvės pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius bÅ«tina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiÅ«ra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbÄ ; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iÅ¡kilus bÅ«tinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija bÅ«tent dėl to bÅ«tų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus Primintina, jog 2013 m. liepos 3 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyrius sprendimu Nr. (10.1-41)3-80625 iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad jo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama teisėtai pritaikius Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnio nuostatas (b. l. 6–7). 2013 m. liepos 16 d. VSDFV, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės, sprendimu Nr. (5.6)I-4800 pareiÅ¡kėjui nurodė, jog jam senatvės pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota ir mokėta pagal tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl jo praÅ¡ymo netenkino (b. l. 32–33).

Teismas pažymi, kad Å¡iuose sprendimuose yra pateikiama informacija apie pareiÅ¡kėjui mokėtinos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, Å¡i pensija buvo apskaičiuojama. Be to, iÅ¡ ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad juose taip pat yra iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusios pensijos nepriemokÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gali skundžiamÄ aktÄ panaikinti visÄ arba jo dalį.

Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å i nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-785/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta valstybinė socialinio draudimo pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tÄ 2013 m. liepos 3 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus sprendimo Nr. (10.1-41)3-80625 dalį ir tÄ 2013 m. liepos 16 d. VSDFV sprendimo Nr. (5.6)I-4800 dalį, kuriomis atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Minėta, jog pareiÅ¡kėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį buvo mažinama pagrįstai, todėl ginčijamų sprendimų dalys, kuriomis pensija buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsniu, yra teisėtos, ir Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti negautÄ senatvės pensijos dalį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis.

Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr.

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Remiantis 2013 m. rugpjūčio 9 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus pateiktais duomenimis Nr. (10.1-41)3-97195 matyti, jog pareiÅ¡kėjui S. V. paskirta senatvės pensija buvo 1354,99 Lt, tačiau nuo pat jos paskyrimo, t.y. nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pareiÅ¡kėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta du kartus, t.y. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei 8 straipsnio 1 dalimi (b. l. 25).

Primintina, jog pareiÅ¡kėjas teismui reiÅ¡kia reikalavimÄ tik dėl pensijos sumažinimo taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o teismo priteisti 6902,57 Lt pensijos nepriemokos. Kaip jau buvo aukščiau minėta, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis pripažino prieÅ¡taraujančias Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nutarime iÅ¡ esmės pripažino, kad senatvės pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ .

Kadangi Konstitucinis Teismas pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, o pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ pensijų gavėjų sÄ vokÄ pensijų gavėjais yra laikomi ir senatvės pensijos gavėjai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui S. V. nepagrįstai buvo neiÅ¡mokėta senatvės pensijos dalis už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo paskaičiavimu susidarė 6902,57 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 25). Pareiškėjo pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDF teritoriniai skyriai. Atsižvelgiant į tai, remiantis 2013 m. rugpjūčio 9 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus pateiktais duomenimis Nr. (10.1-41)3-97195 ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pareiškėjui S. V. už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteistina 6902,57 Lt neišmokėta senatvės pensijos dalis iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas gali pareikalauti papildomų VSDF biudžeto lėšų panaudojimo, iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ karto priteistÄ sumÄ gali kilti grėsmė, kad negalės bÅ«ti tinkamai vykdomi VSDF administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems iÅ¡mokų gavėjams, bÅ«tų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra, todėl sprendžia, jog teismo priimtas įpareigojimas, pareiÅ¡kėjo naudai priteisti 6902,57 Lt senatvės pensijos nepriemokos iÅ¡ atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus, gali bÅ«ti įgyvendintas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 2 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. V. iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 6902,57 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus du litus penkiasdeÅ¡imt septynis centus) neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos, susidariusios už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ä®pareigoti atsakovÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių susidariusiÄ 6902,57 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Panaikinti 2013 m. liepos 3 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (10.1-41)3-80625 dalį ir 2013 m. liepos 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo Nr. (5.6)I-4800 dalį, kuriomis atsisakyta pareiÅ¡kėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.    Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                           Gintaras Dzedulionis ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                              Margarita Stambrauskaitė            Â