caab6b5f-e21a-4685-a6e1-fa835a44aa32 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1S-751-1020/2016Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01318-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto RimÅ¡elio (teisėjas pranešėjas), iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. B. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimÄ Nr. 89-34 (toliau – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, n u s t a t ė:

A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo:2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. vasario 14 d.;2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198 (2) straipsnio 1 dalį, 198 (1) straipsnio 1 d alį (8 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (8 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį (11 epizodų), 182 straipsnio l dalį (5 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5, 6 dalimi paskirta bausmė subendrinta bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1 trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsniu prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta 2014 m. sausio 24 d.

Vilniaus m. apylinkės paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , 7 dalį, 8 dalį, 64 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6, 7, 8, 9 dalimi subendrinus nuosprendžiu paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudedant su 2014 m. sausio 24 d. ir 2014 m. kovo 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė paskirta bausmė 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 17 d.;2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (13 epizodų), 215 straipsnio l dalį (21 epizodas), 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nuteistajam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 63 straipsnio 4, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 29 d.2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 20 d.2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 31 d.2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ galutine 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. sausio 20 d.2015 m. kovo 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiais ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuospendžiu (kuris pakeistas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi sumažinant bausmę) paskirtos bausmės, nustatant galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d.2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio paskirtos bausmės sumažintos 1/3 ir skirta 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi ši bausmė iš dalies subendrinta su 2014 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 9 d.2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 26 d., 2014 m. gruodžio 30 d., 2014 m. kovo 26 d., 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. spalio 6 d. bei 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 19 d.             A.

B. bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 22 d.             Bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 20 d. (užskaityti 2 mėnesiai ir 2 dienos). 1/2 bausmės dalį nuteistasis atliko 2016 m. kovo 20 d. 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 89-22 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 89-34 Komisija, atlikusi pakartotinį svarstymÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nutarė taikyti nuteistajam A.

B. lygtinį paleidimÄ .2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl A. B. lygtinio paleidimo. Nutartyje nurodoma, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas nurodė, kad nors nuteistasis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas, dirba, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose ir programose, tačiau vien Å¡ios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartyje taip pat pabrėžta, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikÄ didina tai, kad teisės pažeidėjas nuteistas už didelį, atskirų teisės pažeidimų skaičių Vilniaus miesto apylinkės teisme (13), sulaukęs pilnametystė yra teistas 9 kartus.

Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra sudaręs tik preliminariÄ sutartį su VA „C“ laikinuose nakvynės namuose, nuteistojo prasta finansinė padėtis dėl neiÅ¡mokėtų ieÅ¡kinių, jis nepateikė pažymos apie galimybę dirbti po paleidimo, taip pat A. B. turi problemų dėl impulsyvumo, sugebėjimo atpažinti ir spręsti problemas, nesuvokia savo veiksmų pasekmių. Be to, akcentuota neigiama nuostata į priežiÅ«rÄ /apribojimus, nes ankščiau A.

B. buvo prižiÅ«rimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų. Teismas taip pat pabrėžė, kad komisijos narių nuomonė nebuvo vieninga, nes du komisijos nariai pareiÅ¡kė atskirÄ sias nuomones, rekomenduodami netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas pastebėjo, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, įvertino ne tik jo elgesį įkalinimo įstaigoje, tačiau ir asmenybės ypatumus prieÅ¡ ir po nusikaltimo padarymÄ , įvertino nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Teismas įvertino, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų, kaltę pripažįsta, įkalinimo įstaigos reikalavimus suvokia, stengiasi juos vykdyti, nelinkęs konfliktuoti. Nutartyje akcentuojami beveik nutrÅ«kę nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai, menkos pajamos, iÅ¡ kurių atlyginti priteistÄ Å¾alÄ bÅ«tų sudėtinga, gyvenamÄ jÄ vietÄ nuteistasis turės tik laikinai. Teismas pabrėžė bausmės tikslÄ â€“ nubaudimÄ , nurodė, kad patenkinus nuteistojo praÅ¡ymÄ , bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai Å¡iuo atvejų taptų deklaratyvÅ«s ir nepasiekiami.

Nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad nusikaltimų pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iÅ¡ tiesų yra padaręs reikiamas iÅ¡vadas, t. y. pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų. Taip pat nurodyta, kad per trumpas bausmės atlikimo laikas ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalstant ateityje.

Nuteistasis A. B. pateikė skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties. Skunde nurodoma, kad teismas negali remtis vien tuo, kad nuteistasis yra teistas 9 kartus. Manoma, kad teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmę A. B. realiai atlieka pirmÄ kartÄ . Nurodoma, kad po pirmo nusikaltimo nuteistasis pradėjo stipriai vartoti alkoholį, įsidarbinti legaliai negalėjo, žinodamas, kad pareigÅ«nai taip jį greičiau suras, taigi iÅ¡ nevilties darė kitus nusikaltimus, kad turėtų lėšų nuomai ir maistui.

Nuteistasis pabrėžia, kad preliminarioje sutartyje su VA „C“ dėl laikino apgyvendinimo nereikalaujama skubaus sprendimo dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, be to, pozityvu Å¡ioje įstaigoje yra tai, kad joje reikalaujama laikytis taisyklių, pavyzdžiui, nevartoti alkoholio, ribojamas buvimo už įstaigos ribų laikas nakties metu. Nuteistasis pažymi, kad jis turėtų ir nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pas R. R., tačiau nespėjo nusiųsti teismui pažymos apie Å¡iÄ vietÄ , todėl iÅ¡siuntė „skubų variantÄ â€œ – VA „C“.

Skunde nurodoma, kad niekas iÅ¡ artimųjų nepadeda jam kabintis į gyvenimÄ . Nuteistasis pabrėžia, kad įkalinimo įstaigoje uždirba itin mažai, tačiau dalį sumos vis tiek perveda savanoriÅ¡kai atlyginti žalÄ , kuriÄ padarė nusikalstamais veiksmais, jam asmeniniams poreikiams lieka tik keli eurai. Nuteistasis teigia, kad teismo nutartyje yra padaryta klaida, kadangi jis pateikė UAB „A“ direktoriaus pažymÄ dėl jo įdarbinimo išėjus į laisvę. Nurodoma, kad neigiama nuostata į ankstesnę priežiÅ«rÄ buvo konstatuota todėl, kad A.

B. vengė policijos pareigÅ«nų, bijodamas bÅ«ti susektas dėl kitų nusikalstamų veikų. Skunde paaiÅ¡kinama, kad, jei nuteistasis po pirmo padaryto nusikaltimo bÅ«tų patekęs į laisvęs atėmimo įstaigÄ , bÅ«tų daugiau nedaręs nusikalstamų veikų, kadangi nenorėtų čia daugiau pakliÅ«ti. Nuteistasis garantuoja, kad paleistas lygtinai daugiau nedarys nusikalstamų veikų, nes neturės tikslo slėptis nuo teisėsaugos, žinos, kad viskas praeityje. Nuteistasis neigia, kad jo socialiai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, nurodo, kad su mama ir seserimi negali bendrauti iÅ¡ įkalinimo įstaigos dėl jų negalios, tačiau, bÅ«damas laisvėje, Å¡iuos ryÅ¡ius atkurs, padės Å¡eimai.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į neigiamÄ teisėjo įtakÄ , kadangi jis teisėjauja jau 3 kartÄ , sprendžiant klausimus, susijusius su A. B.. Skunde nurodoma, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, be to, įpareigojimų nuteistasis laikytųsi ir bÅ«damas laisvėje, stengdamasis dengti ieÅ¡kinius. Nuteistasis įsitikinęs, kad yra pasiruošęs integruotis į visuomenę, atlikdamas bausmę rodė iniciatyvÄ nuo pat pirmos dienos rodė, kad nori taisytis. Bausmės atlikimo metu nėra baustas, tačiau skatintas tris kartus, vykdė socialinės reabilitacijos priemonės, kurias pripažįsta buvus jam reikalingas, yra motyvuotas nebevartoti alkoholio, dirbti UAB „A“ ir neatmeta galimybės, kad ieÅ¡kosis papildomo darbo, nes nori greičiau atsistoti ant kojų, turėti lėšų pragyvenimui ir padengti visus ieÅ¡kinius.

Skundu nuteistasis praÅ¡o įvertinti jo atvirumÄ ir iÅ¡ naujo įvertinti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo bei jį tenkinti.Atsiliepimų byloje negaua. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas. Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 7 dalimi ir BPK 364 straipsnio 6 dalimi, nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo gali bÅ«ti nagrinėjamas tiek žodinio, tiek raÅ¡ytinio teismo posėdžio metu. SprendimÄ dėl teismo posėdžio formos, savo nuožiÅ«ra, pasirenka teismas. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo praÅ¡ymÄ dalyvauti teismo posėdyje bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs skundo medžiagÄ , nenustatė poreikio rengti žodinį teismo procesÄ , kadangi teismui pateikta iÅ¡sami bylos medžiaga, kuri yra pakankama priimti motyvuotÄ sprendimÄ .

Nuteistasis turėjo galimybę pateikti visus paaiÅ¡kinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgiant į skundo iÅ¡samumÄ , A. B. suprato Å¡iÄ galimybę ir ja pasinaudojo. Taigi nuteistojo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties nagrinėtinas raÅ¡ytinio teismo proceso tvarka. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ . Pirma, A.

B. paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , siekdamas bÅ«ti paleistas lygtinai, asmuo turi bÅ«ti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. A. B. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. kovo 20 d., taigi nuo Å¡ios dienos nuteistasis įgijo teisę teikti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo. Antra, 2016 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 24-6680 (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A.

B. sėkmingai baigė dalyvavimÄ adaptacijos programoje. Taigi konstatuotina, kad A. B. atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas.Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. BÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangÄ , mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 74 balų. Pagal OASys metodikÄ , nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro statiniai (nesikeičiantys) ir dinaminiai (besikeičiantys, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį) veiksniai.

Statiniams veiksniams priskirtini tokie faktoriai kaip amžius pirmos nusikalstamos veikos metu, teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir pan. Dinaminiai veiksniai – nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, darbas, elgesys įkalinimo įstaigoje ir pan. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui didelę reikÅ¡mę turi bÅ«tent statiniai veiksniai (asmuo yra teistas daug kartų, pirmÄ kartÄ teistas jauno amžiaus (21 m.), nusikalstamoms veikoms bÅ«dingas panaÅ¡us tipas – vyrauja turtiniai nusikaltimai, susiję su apgaulės panaudojimu bei turtinės naudos gavimu).

Å ie veiksniai yra nekintami, taigi lemia tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nėra ir negali bÅ«ti greitas bei pasiekti žemos rizikos ribÄ . Pabrėžtina, kad neignoruojant, tačiau ir neabsoliutinant Å¡ių veiksnių reikÅ¡mės, A. B. atveju didelis dėmesys turi bÅ«ti kreipiamas į dinaminius veiksnius. Teismas pastebi, kad iÅ¡ Komisijos nutarimų bei Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad Å¡ie veiksniai palaipsniui mažėja (2016 m. sausio 12 d. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo 81, o Socialinės tyrimo iÅ¡vados pateikimo metu – 2016 m. rugpjūčio 24 d.

– sudarė 74 balus), mažėjimas fiksuotinas ir nuo praÅ¡ymo dėl lygtinio paleidimo pateikimo, kadangi pasikeitė tokios aplinkybės kaip nuteistojo galimybė įsidarbinti bei galimai atsirado kita gyvenamoji vieta. Å is pokytis teismo vertinamas pozityviai ir rodo, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika, iÅ¡ties, mažėja. Pagal teismui pateiktÄ medžiagÄ , pozityviai vertintinas A. B. elgesys bausmės atlikimo metu: asmuo neturi nuobaudų, yra skatintas 3 kartus, nuteistasis nuo 2016 m. sausio 5 d. bausmę atlieka lengvoje grupėje.

ReikÅ¡minga tai, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirbo, jo darbas yra vertinamas teigiamai, jokių nusiskundimų dėl darbo kokybės nėra konstatuota, taip pat – pasižymėjo iniciatyva atliekant Å«kio bÅ«rio nuteistųjų gyvenamųjų patalpų remontÄ . A. B. dalyvauja socialiniuose renginiuose, yra dalyvavęs eilėje elgesio pataisos, psichokorekcijos programų, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, integracijos į visuomenę programoje, laisvalaikiu užsiima įvairaus pobÅ«džio veikla.

Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iÅ¡ties stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir siekia pasiruoÅ¡ti nuo nustatytų socialinių taisyklių nenukrypstančiam gyvenimui laisvėje. Kita vertus, iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog asmens mÄ stymas ir elgesys nėra pakankamai brandÅ«s, asmuo ne visada geba adekvačiai vertinti ir reaguoti į įvairias socialines situacijas, neturi problemų sprendimo įgÅ«džių. Nors A. B. ir kelia konkrečius realistiÅ¡kus gyvenimo tikslus (susirasti darbÄ , atkurti ryÅ¡ius su artimaisiais, mokėti civiliniu ieÅ¡kiniu priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , susitvarkyti alkoholio vartojimo problemÄ ), tačiau turi problemų dėl impulsyvumo, sugebėjimo atpažinti ir spręsti problemas, nevisada suvokia savo veiksmų pasekmes, o tai rodo, kad asmeniui gali kilti problemų adaptuotis standartinėje socialinėje – darbinėje aplinkoje, neiÅ¡lavinus papildomų įgÅ«džių bei nepradėjus stiprinti pozityvių socialinių ryÅ¡ių.

Teismas taip pat atsižvelgia, kad nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, kurios turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamam elgesiui, taip pat – nuteistojo pozicijÄ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kad jam yra sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui. Taigi stiprių socialinių ryÅ¡ių su Å¡eima ir kitais teigiamÄ Ä¯takÄ galinčiais daryti asmenimis trÅ«kumas gali lemti pakartotinį nusikalstamų veikų darymÄ . Apygardos teismo vertinimu, pakankamai svarbu, jog nuteistasis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , apdailininko specialybę, bÅ«damas pataisos įstaigoje įgijo Å¡altkalvio suvirintojo profesijÄ , tačiau asmuo beveik neturi darbo patirties ir yra linkęs elgtis impulsyviai, o tai, nors ir nepaneigia, tačiau gali neigiamai įtakoti darbo galimybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje pateiktas UAB „A“ patvirtinimas, kad laisvėje A. B. bÅ«tų priimtas į darbÄ statybos darbams, tačiau tai nėra pakankama konstatuoti, kad A. B. iÅ¡ties dirbs ir turės stabiliÄ darbo vietÄ bei atitinkamas pajamas, kad jis vertas, jog teismas parodytų pasitikėjimÄ ir taikytų asmeniui lygtinį paleidimÄ . Apygardos teismas pabrėžia, kad vertinant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokytis į teigiamÄ pusę negali paneigti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioritetÄ prieÅ¡ bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Turi bÅ«ti vadovaujamasi prezumpcija, jog, skirdamas bausmę teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertina padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jÄ padariusiojo asmenybę ir paskiria tokiÄ bausmę, kurios visiÅ¡kas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

A. B. teistas 9 kartus, nusikalstamoms veikoms bÅ«dingas tipiÅ¡kumas, nusikalstamÄ elgesį asmuo pradėjo itin jauno amžiaus. Kaip skunde pripažįsta ir pats nuteistasis, jis sÄ moningai vengė teisėsaugos institucijų, suvokdamas, kad patirs nusikalstamo elgesio padarinius, tęsė nusikalstamų veikų darymÄ . Tokio pobÅ«džio elgesys, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės rodo didelį abejingumÄ teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžiÄ nepagarbÄ kitų asmenų turtui, visuomenėje nustatytai tvarkai ir yra didelio pavojingumo.

Aptartas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis Å¡iuo metu negali neturalizuoti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir užtikrinti nuo normos nenukrypstantį nuteistojo elgesį.Teismas pozityviai vertina tai, kad nuteistasis iÅ¡ gaunamų pajamų dengia pagal vykdomuosius raÅ¡tus mokėtinÄ sumÄ â€“ 14 113,80 eurų, turint omenyje ribotas nuteistojo galimybes dirbti ir užsidirbti, tačiau Å¡iuo metu atlyginta, iÅ¡ties, nedidelė žalos dalis – 982,80 eurų. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis yra neatlikęs gana didelės laisvės atėmimo bausmės dalies – daugiau nei 1 (vienerių) metų ir 10 (deÅ¡imties) mėnesių.

Apygardos teismo vertinimu, Komisijos siÅ«lomi draudimai ir įpareigojimai (draudimas iÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos žinios, įsidarbinti ir pradėjus dirbti iÅ¡laikyti savo darbo vietÄ , nekeisti gyvenamosios vietos be priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos žinios), kurių nuteistasis turėtų laikytis, yra nepakankami lygtinio paleidimo taikymui Å¡iuo metu pagrįsti.

Pridurtina, kad itin svarbus aspektas yra tai, jog Komisija, priimdama sprendimÄ paleisti A. B. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – du Komisijos nariai buvo prieÅ¡, argumentuodami bÅ«tent didele likusia laisvės atėmimo bausmės dalimi, vidutine pakartotinio nusikalstamumo rizika ir gyvenamosios vietos problema, kuri trukdys užtikrinti nuteistojo kontrolę. Pastebėtina, kad teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siÅ«lant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimÄ paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016).

Å iuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl A. B. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai nepasiekė konsensuso. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, apylinkės teismui visiÅ¡kai pagrįstai kilo esminės abejonės dėl lygtinio paleidimo taikymo A. B.. Asmenys, kurie betarpiÅ¡kai bendravo su A. B. – Komisijos nariai, turėjo galimybę susidaryti itin iÅ¡samų ir įvairiapusį vaizdÄ apie nuteistojo elgesio pokyčius bei tikėtinÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ , nebuvo neabejotinai įtikinti, kad Å¡ioje stadijoje jau yra galimybė taikyti A.

B. lygtinį paleidimÄ , tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant vieÅ¡Ä jį interesÄ . SkundÄ nagrinėjantis teismas negali pripažinti, kad nuteistasis padarė tokiÄ reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų kategoriÅ¡kai konstatuoti, jog lygtinai paleistas A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus A. B. nebÅ«tų iÅ¡laikytas proporcingumas tarp bausmės humaniÅ¡kumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetÄ , nesant objektyvaus pagrindo.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas taip pat nurodo, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu bÅ«du užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio A. B. paleidimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija, n u t a r i a: atmesti nuteistojo A. B. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                              Jurgita Mačionytė Regina Pocienė Ernestas Rimšelis