2021-04-14 Nr. AB-7587-3-61-3-04188-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2814-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04188-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. (R. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. (R. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-718 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. T. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada), dėl nacionalinės (D tipo) daugkartinės vizos išdavimo tuo pagrindu, jog ketino atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti uždarojoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) ir turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. 2020 m. spalio mėn. Ambasada priėmė sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ Nr. (nežinomas), kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Nurodyto sprendimo pareiškėjas negavo, todėl neskundė. 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresu pašto dėžutėje rado iš Departamento atsiųstą 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimą apie nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas jam skirtą pranešimą apie priimtą Sprendimą išsiuntė paprastuoju paštu, t. y. tokiu būdu, kai pašto siunta yra ne tik neregistruojama, bet taip pat yra ir ne pirmenybinė. Pabrėžė, jog jis iki šiol iš Departamento nėra gavęs skundžiamo Sprendimo patvirtinto nuorašo ar kopijos, o 2020 m. spalio mėn. Sprendimas jam nebuvo pateiktas. Todėl pareiškėjui yra nežinomi motyvai bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu jam yra uždrausta net 3 metus atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo valstybių teritoriją. Pareiškėjui skirtame 2020 m. lapkričio 6 d. pranešime nurodytas tik Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas ir išdėstyta skundžiamo Sprendimo rezoliucinė dalis. Pareiškėjo vertinimu, tai apsunkina jo teisę į teisinę gynybą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą. Priimant tokio pobūdžio sprendimus, turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tokiu sprendimu siekiamus tikslus, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo priimti sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, o jeigu ir galėjo, tai priimdamas skundžiamą Sprendimą neatsižvelgė į visas su konkrečiu pareiškėjo atveju susijusias aplinkybes.

5. Nagrinėjamu atveju sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę daugkartinę vizą, priimtas 2020 m. spalio mėn., tuo tarpu skundžiamas Sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjui yra nustatytas draudimo atvykti laikotarpis, yra priimtas tik 2020 m. lapkričio 6 d. Vertinant tai, kad duomenys, susiję su atsisakymu pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, iš Ambasados Departamentui operatyviai buvo perduoti el. paštu arba per MIGRIS, kyla pagrįstų abejonių, ar Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant imperatyvaus 5 darbo dienų termino. Jeigu skundžiamas Sprendimas priimtas praleidus nurodytą 5 darbo dienų terminą, jis yra neteisėtas ir naikintinas.

6. Pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu neturėjo šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, į kuriuos priimant Sprendimą būtų turėjęs atsižvelgti Departamentas. Vis dėlto, kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas tinkamai atsižvelgė į priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą. Be to, nėra aišku, ar priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 8.3.1–8.3.2 punktuose nurodyto atvejo.

7. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo valstybių teritoriją 3 metus, minėtas draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas vadovaujantis Tvarkos 9 punktu. Tvarkos 9.3 punkte numatytas atvejis pareiškėjui nėra taikomas, nes jis reglamentuoja situacijas, kai yra priimamas sprendimas panaikinti vizą. Tuo tarpu 2020 m. spalio mėn. sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, o ne ją panaikinti. Tačiau kuris iš Tvarkos 9.1, 9.2 ir (ar) 9.4 punktų yra pritaikytas priimant skundžiamą Sprendimą, pareiškėjui nėra žinoma, nes Sprendimo kopija nėra pateikta, o 2020 m. lapkričio 6 d. pranešime taip pat nepateikta jokios papildomos informacijos. Pareiškėjui nėra žinoma, kokių konkrečių aplinkybių pagrindu jam yra nustatytas 3 metų trukmės draudimo atvykti laikotarpis ir tai riboja jo teisę į efektyvią teisminę gynybą. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendime nėra pateikti jo priėmimą pagrindžiantys motyvai ir siekiami tikslai.

8. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas, priimdamas Sprendimą, neturėjo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Be to, pareiškėjui taip pat buvo išduotos vizos kitose šalyse. Pareiškėjo kreipimosi dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo tikslas buvo teisėtai atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje tam, jog galėtų finansiškai aprūpinti savo šeimą. Sprendimas net trejiems metams užkerta pareiškėjui galimybę ne tik atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes nurodytu tikslu, bet kartu atima teisę iš pareiškėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes net su darbu nesusijusiais, pavyzdžiui, turistiniais ar gydymo paslaugų teikimo, tikslais.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas Bendrovės kvietimu Ambasadai 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.13 punktą. Ambasada nustatė, jog Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinėje sistemoje (EPIS) įformintas Bendrovės tarpininkavimo raštas neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų, nenurodytas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo turimą kvalifikaciją, darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas atvyksta betonuotojo darbui, tačiau kvalifikaciją įrodančiame dokumente suteikta mūrininko, krosnininko, tinkuotojo specialybė. Be to, Bendrovė registruota adresu, kuriuo registruota taip pat daugelis įmonių, užsiimančių kita veikla, Bendrovė veikia 7 mėnesius, tačiau nevykdo veiklos, susijusios su statybomis, įmonėje nedirba nei vienas asmuo. Ambasada paprašė pareiškėjo papildomai pateikti tarpininkavimo raštą, įformintą pagal Vizos išdavimo tvarkos apraše nustatytą tvarką, įmonės elektroninius sertifikuotus išrašus (ESI) su veikla bei leidimą dirbti Lietuvoje. Pareiškėjas paminėtų dokumentų iki 2020 m. spalio 22 d. nepateikė, todėl Ambasada 2020 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (65.5.7.8.)-856, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

11. Šį Ambasados sprendimą ir paminėtus duomenis apie pareiškėją atsakovas iš Ambasados gavo 2020 m. spalio 26 d., kartu su prašymu uždrausti pareiškėjui 3 metų laikotarpiui atvykti į Lietuvos Respubliką, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Įvertinęs gautus duomenis, Departamentas 2020 m. lapkričio 6 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjui ar jo atstovei anksčiau nebuvo siunčiamas, kadangi nei pareiškėjas, nei jo atstovė tokio prašymo prieš pareiškiant skundą Departamentui neteikė. Atsakovas pareiškėją apie Sprendimą informavo 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimu, kuriame nurodyta ginčijamo Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, Sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir Sprendimo apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjo adresu, pareiškėjas pranešimą gavo. Toks informavimas apie priimtą ginčijamą Sprendimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.

12. Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Spręsdamas, ar pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir kokį konkretų draudimo atvykti laikotarpį nustatyti, Departamentas vadovavosi Tvarkoje nustatytais kriterijais. Prieš priimamas Sprendimą, Departamentas atsižvelgė į Įstatyme įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), įvertino tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą, tai, kad pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir, vadovaudamasis Tvarkos 9.1 punktu, pagal kurį 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrįstai nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (Tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą).

13. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimu pagrįstai ir teisėtai įvestas perspėjimas į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C. SIS) dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis. Šiuo atveju sprendimas dėl perspėjimo į C. SIS įvedimo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą Šengeno vizą ir gali siekti vykti į Šengeno erdvę, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas yra pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C. SIS.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neginčija Ambasados priimtame 2020 m. spalio 21 d. sprendime bei ginčijamame Sprendime konstatuotų aplinkybių, jog teikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.13 punktą pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, patirtį, jį įdarbinti įsipareigojusią įmonę. Priešingai – pareiškėjo skundo teiginiai, jog jam nėra suprantama, kodėl, siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakako vien atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, parodo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrasis tikslas buvo ne dirbti jį kviečiančioje įmonėje pagal profesiją, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (betonuotoju), o kitas, kurio pareiškėjas neatskleidžia. Tai leidžia pagrįstai pripažinti, kad pareiškėjas nacionalinę vizą siekė gauti nesąžiningai, neteisėtai, piktnaudžiaudamas užsieniečiams suteiktomis teisėmis ir migracijos procedūromis, kas tik patvirtina ginčijamą Sprendimą esant pagrįstu ir proporcingu.

15. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistas Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 12 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų sprendimo uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo duomenų apie užsienietį ir dokumentų, patvirtinančių uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, gavimo dienos. Ambasados 2020 m. spalio 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, ir duomenis apie pareiškėją Departamentas gavo 2020 m. spalio 26 d., o ginčijamas Sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 6 d. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nežymiai praleidus Taisyklių 12 punkte įtvirtintą terminą, tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą negaliojančiu. Taisyklėse nustatytas 5 darbo dienų terminas yra procedūrinis administracinių institucijų veiksmų atlikimo terminas, kuris nustatytas ne pareiškėjui, bet administravimo subjektui sprendimui priimti. Taisyklių 12 punkte įtvirtinto termino praleidimas neturėjo įtakos ginčijamo Sprendimo pagrįstumui ir objektyvumui, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Skundo argumentai, kad, jeigu ginčijamas Sprendimas yra priimtas praleidus nurodytą 5 darbo dienų terminą, jis yra neteisėtas ir naikintinas, atmestini kaip nepagrįsti.

16. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas tinkamai vadovavosi Tvarkoje įtvirtintomis taisyklėmis ir, be kita ko, atsižvelgė į Tvarkos 8 punkte nurodytas aplinkybes. Tai, jog pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytos 8.3.1–8.3.2 punktuose įtvirtintos aplinkybės, nesudarė teisinio pagrindo taikyti kitokį (trumpesnį), nei Tvarkos 9.1 punkte įtvirtintą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Departamentas gali taikyti tiek ilgesnį (iki 5 metų), tiek trumpesnį, nei Tvarkoje nustatytais atvejais įtvirtintas užsieniečio uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jei įvertinus turimus duomenis bei Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Šiuo atveju, priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas nenustatė jokių pagrindų taikyti pareiškėjui ilgesnį ar trumpesnį, nei Tvarkos 9.1 punkte nustatytą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Tokių pagrindų neįrodė ir pareiškėjas.

17. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka administracinio sprendimo turinio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), pareiškėjui taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos ir paremtos konkrečiomis teisės aktų normomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Departamentas neturėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, neturi teisinės reikšmės, kadangi ginčijamo Sprendimo priėmimui nebuvo būtina nustatyti teisės normų, reglamentuojančių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, pažeidimus. Departamentui pateiktų duomenų pakako ginčijamam Sprendimui priimti. Aplinkybė, kad anksčiau pareiškėjui buvo išduota Lenkijos Respublikos nacionalinė viza ir pareiškėjas keliavo po skirtingas Europos Sąjungos valstybes, taip pat neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui ir į tai neprivalėjo būti atsižvelgiama priimant ginčijamą Sprendimą.

18. Argumentai, kad ginčijamas Sprendimas užkerta pareiškėjui galimybę ne tik atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes dirbti, bet kartu atima teisę iš pareiškėjo atvykti net su darbu nesusijusiais tikslais, nepaneigia ginčijamo Sprendimo proporcingumo siekiamiems tikslams – užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo jam kiltų neadekvačiai didelė, nepataisoma žala, o pareiškėjo interesas vykti į Šengeno valstybes turistiniais ar deklaratyviai nurodomais gydymo paslaugų tikslais nėra svarbesnis už nacionalinį ir bendrą Šengeno susitarimo valstybių interesą apsaugoti Šengeno erdvę nuo nelegalios migracijos.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo R. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad Ambasada 2020 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (65.5.7.8.)-856 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, kadangi jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 str. 1 d. 1 p.); jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.), taip pat nepateikė leidimo dirbti, kai jį būtina pateikti (Įstatymo 19 str. 1 d. 11 p.).

21. Byloje taip pat pateiktas Ambasados 2020 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 856 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) vizą“, kuriame priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui vizos. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Kelionės tikslas – darbas betonuotoju, kvietė Bendrovė. Nagrinėjant duomenis nustatyta, jog elektroniniu būdu EPIS sistemoje įformintas tarpininkavimo raštas yra pateiktas fizinio asmens ir neatitinka nustatytos tvarkos, darbo sutartyje nurodyta, jog užsienietis atvyksta dirbti betonuotoju, tačiau pareiškėjui suteikta mūrininko, krosnininko, tinkuotojo kvalifikacija. Pareiškėjas iki 2020 m. spalio 22 d. nepateikė prašytų duomenų, todėl nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

22. Ambasada 2020 m. spalio 25 d. raštu Nr. (65.5.1.6.)-555 „Dėl įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei duomenų perdavimo centrinei Šengeno informacinei sistemai“ Departamento prašė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus rašte nurodytiems asmenims (tarp jų ir pareiškėjui).

23. 2020 m. lapkričio 6 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo Departamentas nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. lapkričio 6 d.; 2) į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) įrašyti pareiškėjo asmens duomenis; 3) įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2023 m. lapkričio 6 d.

24. Sprendime nurodyta, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadoje, nustatyta, kad jis pateikė melagingus duomenis ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Nustatyta, kad Bendrovė registruota adresu, kuriuo registruota daugelis kitų įmonių, užsiimančių kita veikla. Bendrovėje nedirba nei vienas asmuo, išskyrus direktorių. Bendrovė veikia 7 mėnesius, tačiau nevykdo su statybomis susijusios veiklos. Pareiškėjas neturi profesijos, kurios darbuotojų trūksta Lietuvoje. Todėl buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Sprendime nurodyta, jog įvertinus tai, kad uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą, bei priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, tačiau ateityje gali siekti vykti į Šengeno erdvę, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelia nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo tiektini centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog, jo manymu, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikinamas, nes Departamentas jį priėmė, pažeisdamas 5 darbo dienų terminą, numatytą Taisyklių 12 punkte. Šioje byloje nėra ginčo, kad Departamentas nesilaikė minėto termino, t. y. Ambasados 2020 m. spalio 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, ir duomenis apie pareiškėją Departamentas gavo 2020 m. spalio 26 d., o ginčijamas Sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 6 d. Visgi, nors ginčijamas Sprendimas priimtas praleidus Taisyklių 12 punkte įtvirtintą terminą, teismo vertinimu, tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą negaliojančiu; juolab, kad terminas praleistas nedaug. Taisyklėse nustatytas 5 darbo dienų terminas nėra naikinamasis terminas, kurio nesilaikymas leistų daryti išvadą, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, leidžiantys Sprendimą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., panašiai pateiktus analogiško termino aiškinimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1981-438/2020). Taisyklių 12 punkte įtvirtinto termino praleidimas neturėjo įtakos ginčijamo Sprendimo pagrįstumui ir objektyvumui, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Skundo argumentai, kad, jeigu ginčijamas Sprendimas yra priimtas praleidus nurodytą 5 darbo dienų terminą, jis yra neteisėtas ir naikintinas, atmesti kaip nepagrįsti.

26. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčijamas Ambasados sprendimas. Taigi Ambasada įvertino, kad pats pareiškėjas (nepaisant to, kad veikė per Bendrovę) nepateikė savo kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų, nors pats sudarė su Bendrove sutartį, kad dirbs betonuotoju. Vadinasi, Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai vertino, kad pareiškėjas, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Departamentas skundžiamame Sprendime pagrįstai taikė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, pagal kurią užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, galima uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų, bei Tvarkos 9.1 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui (koks yra pareiškėjas), kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo teikti argumentai, kad, esą, neproporcingai ilgai yra uždrausta atvykti į Lietuvą, nėra pagrįsti: kai asmuo teikia tikrovės neatitinkančius duomenis (sutartį, kurioje nurodoma, kad dirbs betonuotoju, nors tokiu nėra), jam galima uždrausti atvykti į Lietuvą trejus metus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1431/2014).

27. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, Sprendime pagrįstai ir teisėtai įvestas perspėjimas į C. SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis. Šiuo atveju sprendimas dėl perspėjimo į C. SIS įvedimo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas įvertinus tai, kad uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, jog jam buvo atsisakyta išduoti vizą, bei priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą Šengeno vizą ir gali siekti vykti į Šengeno erdvę, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas yra pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C. SIS. Tai atsakovas atliko vadovaudamasis Taisyklių 15 punkte nustatytu reguliavimu, įvertinęs SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatą, jog trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

28. Pareiškėjo argumentai, kad jis negalės atvykti į Lietuvą ir Šengeno valstybes ne tik darbo, bet ir turistiniais, gydymosi tikslais, teismo vertinimu, negali paneigti ginčijamo Sprendimo proporcingumo siekiamiems tikslams – užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo jam kiltų neadekvačiai didelė, nepataisoma žala, o pareiškėjo interesas vykti į Šengeno valstybes deklaratyviai nurodomais turistiniais ar gydymo paslaugų tikslais nėra svarbesnis už nacionalinį ir bendrą Šengeno susitarimo valstybių interesą apsaugoti Šengeno erdvę nuo nelegalios migracijos.

29. Vadinasi, atsakovas tinkamai vertino aplinkybes, be kita ko, nustatytas Ambasados sprendime, tinkamai jas įvertino teisės aktų kontekste, todėl priėmė pagrįstą, teisėtą, argumentuotą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti skunde pateiktais argumentais. Todėl skundžiamas Sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestas.

III. 30. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą. Priimant tokio pobūdžio sprendimus, turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tokiu sprendimu siekiamus tikslus, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju visus su pareiškėjo įdarbinimu ir atvykimu į Lietuvos Respubliką (įskaitant nacionalinės vizos gavimo) klausimus organizavo ir tvarkė (duomenys neskelbtini), t. y. būsimasis darbdavys. Pareiškėjui iš (duomenys neskelbtini) buvo tiesiog nurodyta, kur ir kada atvykti, kokius dokumentus su savimi turėti ir pateikti. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui patikino, jog jo kvalifikaciją bei patirtį pagrindžiantys dokumentai (kvalifikaciją įrodančiame dokumente Nr. 23064947 nurodyta informacija, kad pareiškėjui yra suteikta mūrininko, krosnininko, tinkuotojo specialybė), turėtų būti pakankami, jog būtų tinkamai pagrįsta pareiškėjo, kaip betonuotojo, kvalifikacija bei patirtis, tačiau šių dokumentų neužteko. Kadangi pareiškėjas neturėjo ir negalėjo pateikti konkrečiai betonuotojo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, nei šie, nei jokie kiti su Bendrovės veikla susiję dokumentai Ambasadai paprasčiausiai nebebuvo teikiami.

30.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog pareiškėjas Ambasados sprendimo neskundė. Teismas neatsižvelgė į tai, jog skųsti šio sprendimo pareiškėjas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nei Pareiškėjas, nei Bendrovė negalėjo numatyti, jog Ambasadai papildomai paprašius iš pareiškėjo pateikti jo, kaip betonuotojo, kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų arba Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti mūrininku, ir to nepadarius, pareiškėjas bus traktuojamas, kaip užsienietis, kuris, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių. Didžioji dalis aplinkybių, kuriomis Departamentas rėmėsi priimdamas Sprendimą, net nebuvo susijusios su pareiškėjo asmeniu ir buvo tokios, kurių pareiškėjas nei žinojo, nei galėjo jas kaip nors kontroliuoti (pvz., kad (duomenys neskelbtini) registruota adresu, kaip ir daugelis šiuo adresu registruotų įmonių, užsiimančių kita veikla). Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. kovo 16 d. teisėtai lankėsi Lenkijoje ir Vokietijoje, kas reiškia, jog pareiškėjas niekada iki tol nepiktnaudžiavo ir nepažeidė Europos Sąjungos ir / ar atskirų valstybių nacionalinių migracijos teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas, kreipdamasis į Ambasadą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų buvę bandoma tyčia, nesąžiningai ar neteisėtai išvengti galiojančių teisės aktų reikalavimų.

30.3. Nagrinėjamu atveju nei Departamentas, nei teismas priimtuose sprendimuose tinkamai nepagrindė, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti kelią tariamai nelegaliai migracijai, nepakako vien atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, ir kodėl buvo būtinos papildomos, labai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę (o taip pat ir kitas laisves) ribojančios priemonės.

31. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas pažymi, kad Ambasados 2020 m. spalio 21 d. sprendime bei 2020 m. spalio 25 d. teikime nurodytos aplinkybės, jog būtent pareiškėjas, norėdamas gauti nacionalinę vizą, pateikė melagingus duomenis ir tikrovės neatitinkančią informaciją, su Ambasada nebendradarbiavo (nepateikė iš prašytų dokumentų iki nustatyto termino). Šis Ambasados 2020 m. spalio 21 d. sprendimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, todėl jame nustatytų aplinkybių, kuriomis Departamentas vadovavosi pareiškėjo atžvilgiu priimdamas Sprendimą, nėra jokio pagrindo kvestionuoti. Atsakomybė už tai, kad teikiami dokumentai bei juose esanti informacija būtų teisinga ir atitiktų teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju teko pačiam pareiškėjui, nepriklausomai nuo to, kas už jį galimai organizavo vizos išdavimo bei įdarbinimo klausimus.

33. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog Ambasados nustatytos ir pareiškėjo neginčijamos aplinkybės, jog pareiškėjas neturi profesijos, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (betonuotojo profesijos), nors nacionalinę vizą prašė išduoti būtent tuo tikslu, jog ketino dirbti betonuotoju, o Bendrovė nevykdo ekonominės veiklos, susijusios su statybomis, neturi darbuotojų bei yra registruota adresu, kaip ir daugelis šiuo adresu registruotų įmonių, užsiimančių kita veikla, leidžia spręsti, jog pareiškėjo deklaruotas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas (dirbti betonuotoju) buvo nepagrįstas, neatitiko tikrovės.

34. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos 9.1 punktu, pagrįstai nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Šiuo atveju sprendimas dėl perspėjimo į C. SIS įvedimo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas įvertinus tai, kad uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą, bei priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad nors jis šiuo metu neturi galiojančios vizos, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą Šengeno vizą ir gali siekti vykti į Šengeno erdvę. Vien tai, kad pareiškėjas anksčiau turėjo kitų Europos Sąjungos valstybių išduotas vizas, niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo į Ambasadą, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir elgėsi nesąžiningai. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad pareiškėjas turi teisę teikti Departamentui motyvuotą prašymą sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką, tokiu atveju Departamentas įvertintų pareiškėjo pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-718 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. T. atvykti į Lietuvos Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo R. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, kad teisės aktuose nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą. Pareiškėjas, kreipdamasis į Ambasadą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų buvę bandoma tyčia, nesąžiningai ar neteisėtai išvengti galiojančių teisės aktų reikalavimų.

38. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, be kita ko, nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1 d.); Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (7 d.); sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (8 d.).

40. Taigi, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, aplinkybė, kad užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą, išskyrus Įstatyme aiškiai aptartus atvejus, savaime nėra pagrindas priimti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui: toks sprendimas priimamas kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, inter alia Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi.

41. Tvarkos 9.1 punkte įtvirtinta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių. Dėl Kriterijų vertinimo tvarkos 9.1 punkto pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 11 punkte nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis.

42. Pagal Tvarkos 8 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, atsižvelgiama į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.1 p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (8.2 p.); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.3.1 p.); užsienietis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką (toliau – neįleidimas), įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos (toliau – įpareigojimas išvykti), grąžintas į užsienio valstybę (toliau – grąžinimas), išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (toliau – išsiuntimas) ar bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos (toliau – neteisėtas išvykimas) (8.3.2 p.).

43. Nustatyta, kad Ambasados 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (65.5.7.8.)-856 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ nuspręsta atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. Ambasados 2020 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 856 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę (D) vizą“ paaiškinta, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Kelionės tikslas – darbas betonuotoju, kvietė Bendrovė. Nagrinėjant duomenis nustatyta, jog elektroniniu būdu EPIS sistemoje įformintas tarpininkavimo raštas yra pateiktas fizinio asmens ir neatitinka nustatytos tvarkos, darbo sutartyje nurodyta, jog užsienietis atvyksta dirbti betonuotoju, tačiau pareiškėjui suteikta mūrininko, krosnininko, tinkuotojo kvalifikacija. Pareiškėjas iki 2020 m. spalio 22 d. nepateikė prašytų duomenų, todėl nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

44. 2020 m. lapkričio 6 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo Departamentas nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. lapkričio 6 d.; 2) į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) įrašyti pareiškėjo asmens duomenis; 3) įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2023 m. lapkričio 6 d. Sprendime nurodyta, jog išnagrinėjus pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadoje, nustatyta, kad jis pateikė melagingus duomenis ir tikrovės neatitinkančią informaciją.

45. Taigi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė savo kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų, iš esmės vertino kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą. Tačiau bylos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai rodo, kad pareiškėjas neteikė nei suklastotų, nei melagingų duomenų. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pareiškėjui patikino, jog jo kvalifikaciją bei patirtį pagrindžiantys dokumentai (kvalifikaciją įrodančiame dokumente Nr. 23064947 nurodyta informacija, kad pareiškėjui yra suteikta mūrininko, krosnininko, tinkuotojo specialybė) turėtų būti pakankami, jog būtų tinkamai pagrįsta pareiškėjo, kaip betonuotojo, kvalifikacija bei patirtis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šių dokumentų neužtenka. Ambasadai paprašius papildomų dokumentų, pareiškėjas jų neteikė, nes tokių dokumentų neturėjo. Pareiškėjas šio fakto, kaip ir Ambasados priimto sprendimo, kuriuo jam atsisakyta išduoti vizą, neginčijo, nes su šiomis aplinkybėmis sutiko. Tačiau tai jokiu būdu nepagrindžia atsakovo išvados, kad pareiškėjas teikė suklastotus ar melagingus duomenis. Tai, kad asmuo pateikė nepakankamai duomenų, jog būtų priimtas jam palankus sprendimas dėl vizos išdavimo, nesant jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad tie duomenys, kurie buvo pateikti, buvo suklastoti ar melagingi, negali būti vertinama kaip nesąžiningas elgesys.

46. Pažymėtina, kad reikalavimas, jog individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009). Taigi nors pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti vizą (jis neginčytas) ir atsakovas turėjo pagrindą svarstyti galimybę uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, tačiau toks sprendimas, įvertinus prieš tai aptartas su konkrečiu nagrinėjamu atveju susijusias aplinkybes, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija, vertindama draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą Tvarkos 8 punkto kontekste, pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra pakankamas ir papildomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, nesant duomenų, kad pareiškėjas teikė suklastotus ar melagingus duomenis, būtų nepateisinamas ir neproporcingas, todėl ginčijamojo Sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir pareiškėjo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, naikintina kaip nepagrįsta.

47. Kiek tai susiję su perspėjimo įrašymu į SIS II sistemą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktą (2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 566 redakcija) duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

48. Nagrinėjamu atveju panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir jis įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, naikintina ir Sprendimo dalis dėl įspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o Sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. T. (R. T.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. T. (R. T.) skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-718 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui R. T. atvykti į Lietuvos Respubliką“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas