2023-02-15 Nr. AB-3722-3-61-3-04385-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1251-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04385-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija ir Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. D. A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir NŽT Molėtų skyrius) 2019 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. SFP-438-(14.40.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir 2019 m. spalio 8 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2363-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektui, 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 konstatavo, kad Žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, juridinis faktas nustatytas namo atstatymo ir sodybos atkūrimo tikslu. Pareiškėja siekia pertvarkyti miškų ūkio paskirties Žemės sklypą, padalijant į du žemės sklypus, suformuojant kitos paskirties žemės sklypą (buvusiai sodybai atstatyti) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT Molėtų skyrius nusprendė rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėja, gavusi iš Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos, Molėtų rajono savivaldybės administracijos, NŽT Molėtų skyriaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, sudarė su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Geoplėtra“ sutartį, kuri pagal nurodytų institucijų išduotus reikalavimus parengė pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas) ir jį per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė derinimui.

NŽT Molėtų skyrius 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atsisakė derinti Projektą, nurodydamas vienintelį argumentą, jog Projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms. NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-2363-18.5 konstatavo, kad NŽT Molėtų skyrius pagrįstai atsisakė derinti Žemės sklypo Projektą, dar papildomai nurodydama, kad Projektas neatitinka jo rengimo tikslų. NŽT Molėtų skyrius ir NŽT viršijo savo kompetenciją, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 62.2.1 punktą, ar Projektas atitinka Miškų įstatymo reikalavimus pritaria arba nepritaria Valstybinė miškų tarnyba, o pagal Taisyklių 62.1 punktą Saugomų teritorijų direkcija, bet ne NŽT, dėl ko buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti sprendimai. Pagal pateiktą Projektą atidalijus Labanoro regioninio parko tvarkymo plane nurodyto Žemės sklypo rekreacijos teritoriją (kita paskirtis), sudarančią 1,6823 ha (projekto Nr. 353-2) ir neviršijančią 2 ha, o kitą atidalijamą miškų ūkio paskirties Žemės sklypą sudaro 8,1966 ha (projekto Nr. 353-1), parengtas Projektas atitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Molėtų skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Iškeltam ginčui aktualios Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.), Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostatos.

5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos Projekto sprendiniuose yra nurodyta, kad atidalijama viena sklypo dalis, t. y. 1,5118 ha yra miškas, o tai prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms, nes negali po padalijimo būti mažesnė žemės sklypo dalis negu 5 ha. Be to, iš Labanoro regioninio plano matyti, kad Žemės sklypo dalis projekto Nr. 353-2 yra įtraukta į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonę. Taigi pareiškėjos Žemės sklypas patenka į valstybinio draustinio teritoriją. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad visas Žemės sklypas, kurį siekiama atidalinti yra Labanoro regioninio parko rekreacinio prioriteto zonoje, o pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą viena Žemės sklypo dalis patenka į rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zoną) teritoriją, kurioje gali būti statomi poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatai ar jų grupės, kuriose teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Pareiškėja galimo pritaikymo visuomenės poreikiams ir naudojimo rekreacijai tikslu siekia pertvarkyti Žemės sklypą, atidalinti Labanoro regioninio parko tvarkymo plane išskirtą NRu3 teritoriją Žemės sklype. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 10 dalies 3 punktas numato galimybę pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype atidalinti visą išskirtą NRu3 teritoriją ir pakeisti šios teritorijos paskirtį, tačiau to nenumato Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis, 11 straipsnio 1 ir 3 dalys ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, numatytais Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos Žemės sklypo ribose esančią ne miško žemės teritoriją, patenkančią į išskirtą NRu3 teritoriją, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 3 punkto, 8 dalies 5 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkto pagrindu, yra galimybė atidalinti suformuojant kaip atskirą žemės sklypą visuomenės poreikių pritaikymui ir naudojimui rekreacijai, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių, kuriose teikiamos apgyvendinimo paslaugos statybai pagal saugomų teritorijų režimą ir statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus arba, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype yra nustatyta galimybė atkurti buvusią sodybą, ne miško žemės teritoriją atidalinti suformuojant kaip atskirą žemės sklypą buvusios sodybos atstatymui.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, priteisė pareiškėjai iš NŽT 562,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundo dalį atmetė.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo NŽT apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo turinį, nustatė, kad jame yra nurodytas teisinis sprendimo atsisakyti derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagrindas (Žemės įstatymo 32 str. 3 d.; Taisyklių 63 ir 69 p.). Akcentuota, kad Projekto sprendiniai taisytini, nes prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, jog ginčijamas administracinis aktas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų: jame yra nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo neatitinka konkretaus Žemės sklypo, kuriuo formavimo ir pertvarkymo projektą atsisakyta derinti, sprendiniai. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šioje byloje ginčijamu administraciniu aktu buvo išnagrinėtas pakartotinis prašymas derinti Žemės sklypo Projektą. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai pagrindai yra aiškūs, teisinė situacija pakankamai apibrėžta, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą išspręsti priimdamas sprendimą iš esmės, t. y. vertinti priimtą ginčijamą sprendimą jame pateikto turinio teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, be kita ko, įvertinant skundo argumentus dėl atsakovo kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą ir subjektų, kurie, pareiškėjos teigimu, turi dalyvauti derinimo procese.

III. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo NŽT Molėtų skyriui 2017 m. spalio 27 d. pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant miško valdą buvusiai sodybai atstatyti, nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį miškų ūkio ir kitos paskirties žemės sklypai (buvusiai sodybai atstatyti). NŽT Molėtų skyriaus vedėjas 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 40FPĮ-128-(14.40.124) nusprendė rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir 2017 m. gruodžio 8 d. buvo išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.

Reikalavimuose buvo nurodyta, kad projekto rengimo tikslas yra pertvarkyti žemės sklypą, padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą į du žemės sklypus, suformuojant kitos paskirties (buvusiai sodybai atstatyti) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, bei nurodyta, kokiais galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, žemės valdos projektų sprendiniais ir teisės aktais, tame tarpe ir Miškų įstatymu, vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Pareiškėja dėl projekto parengimo sudarė sutartį su UAB „Geoplėtra“, kuri parengė pareiškėjai priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jį per ŽPDRIS pateikė derinimui.

NŽT Molėtų skyrius 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. SFP-438-(14.40.36) atsisakė derinti Projektą, nurodydamas, kad jo sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda miško žemės plotas tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas.

Pareiškėjos įgaliotas asmuo, nesutikdama su šiuo sprendimu, 2019 m. lapkričio 8 d. skundu kreipėsi į NŽT, kuri išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos atstovo skundą, 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-2363-(8.5) konstatavo, kad NŽT Molėtų skyrius pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo projektą bei papildomai nurodė, jog įvertinus Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, nustatyta, kad šiame plane atidalinama žemės sklypo dalis (proj. Nr. 353-2) yra įtraukta į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos rekreacinių pastatų ir kompleksų pozonę, kurioje gali būti statomi viešbučių ir poilsio paskirties pastatai, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nurodomi atvejai, kuriems esant draustiniuose, valstybiniuose parkuose <...> gali būti keičiama pagrindinė miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis bei miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau nėra rašoma, kad šiais atvejais žemės sklypai gali būti dalinami nesilaikant Miškų įstatymo nuostatų;

žemės sklypo projekto rengimo tikslas reikalavimų rašte yra padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą į du žemės sklypus, suformuojant kitos paskirties (buvusiai sodybai atstatyti) ir miško ūkio paskirties, todėl rengiant žemės sklypo projektą šis sklypas gali būti dalinamas į du žemės sklypus, viename turi būti projektuojama dalis buvusiai sodybai atstatyti, o kitą turi sudaryti likusi žemės sklypo dalis. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D.

A. S., jo pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo plotas - 9,8789 ha, žemės ūkio naudmenų plotas - 0,3345 ha, miško žemės plotas - 9,1668 ha, kelių plotas 0,1336 ha, kitos žemės plotas 0,2440 ha.

13. Teismas pažymėjo, jog NŽT atsisakė derinti Projektą, nurodydamas, kad jo sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, tačiau Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta ne tik NŽT Molėtų skyriaus nurodyta išimtis, bet ir kiti atvejai, kai privati miško valda po atidalinimo gali būti mažesnė kaip 5 ha, tame tarpe ir kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti (4 p.). Teismo vertinimu, NŽT Molėtų skyrius visiškai nepasisakė ir neanalizavo nei šio, nei kitų išimtinių atvejų, numatytų Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, nors pagal pareiškėjai pateiktus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus žemės sklypo padalinimo tikslas ir buvo būtent padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant miško valdą buvusiai sodybai atstatyti. Iš byloje esančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris ir buvo pateiktas NŽT Molėtų skyriui derinti, matyti, kad šiuo projektu numatyta žemės sklypą padalinti į du žemės sklypus ir pakeisti pagrindinę žemės paskirtį ir naudojimo būdą, žemės sklypo, projektinis Nr. 353-1, pagrindinė paskirtis būtų miškų ūkio, o žemės sklypo, projektinis Nr. 353-2, paskirtis – kita, būdas – rekreacinės teritorijos. Tačiau NŽT Molėtų skyrius skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl pateiktame derinti projekte numatyto atidalinamo žemės sklypo, projektinis Nr. 353-2, paskirties ir naudojimo būdo (rekreacinės teritorijos), galimai neatitinkančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nurodyto naudojimo būdo (buvusiai sodybai atstatyti), tik nurodė, kad projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai. Kadangi ši teisės norma šiuo konkrečiu atveju nėra susieta su objektyviais duomenimis, teismas sprendė, jog skundžiamas 2019 m. spalio 8 d. sprendimas nėra pilnai pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir nėra pakankamai motyvuotas, kad būtų galima laikyti, jog jis atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

14. Be to, NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. rašto, skundžiamame 2019 m. gruodžio 6 d. sprendime išanalizavo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos byloje esančią medžiagą bei ginčui aktualias Miškų įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, atkreipė dėmesį į projekto rengimo reikalavimuose numatytus pareiškėjos žemės sklypo pertvarkymo tikslus – buvusiai sodybai atstatyti bei miškų ūkio paskirties žemės sklypai, tačiau nepasisakė, kodėl NŽT Molėtų skyriaus raštas turėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jame nėra konkrečiai nurodyta, kaip projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir kodėl pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti derinamas.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog projekto derinimo metu tikrinama, ar projekto sprendiniai atitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, o nustačius neatitikimus, priimamas motyvuotas atsisakymas derinti projektą ir projektas grąžinamas jį tikslinti. NŽT Molėtų skyrius, atsisakydamas derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir grąžindamas jį projekto rengėjui tikslinti, veikė pagal Taisyklių reikalavimus. Tik pritarus projekto sprendiniams, jis teikiamas visuomenei susipažinti ir toliau vykdoma projekto derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūra.

16. Pareiškėja prašė įpareigoti NŽT pritarti D. A. S. priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Atsižvelgęs į tai, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį aktą, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl pateikto projekto derinimo.

IV. 17. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

18. Atsakovas nurodo, kad nors teismas sprendime teigė, kad NŽT Molėtų skyrius visiškai nepasisakė ir neanalizavo išimtinų atvejų dėl Miškų įstatymo 4 straipsnyje numatytų nuostatų, tačiau NŽT Molėtų skyrius negali ir neturi teisės aiškinti bei interpretuoti galiojančių teisės aktų. Be to, Projekto autorius D. S. žodžiu buvo informuotas apie tai, kad Projektas neatitinka reikalavimų ir yra nukrypstama nuo teisės aktų. Skundžiamas NŽT Molėtų skyriaus raštas buvo siunčiamas ne pareiškėjai, bet matininkui, kuris, kaip kvalifikuotas specialistas, žinantis ir išmanantis teisės aktus bei projektų reikalavimus, turi vadovautis ir yra atsakingas už tinkamo projekto parengimą.

19. Atsakovo vertinimu, skundžiamame NŽT Molėtų skyriaus rašte yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kurie ir neatitinka pareiškėjos rengiamo Projekto ir kuriuos Projekto autorius turi taisyti.

20. Pareiškėjos projekto sprendiniuose yra nurodoma, kad atidalijama viena sklypo dalis, t. y. 1,5118 ha yra miškas, o tai prieštarauja Miško įstatymo nuostatoms, nes negali po padalijimo būti mažesnė dalis negu 5 ha. Be to, išanalizavus Labanoro regioninio tvarkymo planą, matyti, jog žemės sklypo dalis (projektinis Nr. 353-2) yra įtraukta į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos reakrecinių pastatų ir kompleksų pazonę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos žemės sklypas patenka į valstybinio draustinio teritoriją ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriems esant draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose gali būti keičiama pagrindinė konservacinė ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtis bei miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau privaloma laikytis Miško įstatymo nuostatų. Kadangi pareiškėjos žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją, o tai jau reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, t. y. draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

21. Pareiškėja D. A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėja teigia, jog apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Teismo sprendime nenurodyta, kad NŽT Molėtų skyrius turi pareigą aiškinti ir interpretuoti galiojančius teisės aktus. Skundžiamame NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendime nurodyta Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies norma nėra susieta su objektyviais duomenis, todėl laikytina, kad minėtas sprendimas nėra visiškai pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir nėra pakankamai motyvuotas, kad būtų galima laikyti, jog jis atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendime tik deklaratyviai nurodyta, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, nenurodant, kaip konkrečiai projekto sprendiniai prieštarauja minėtai teisės normai ir kokiu pagrindu netaikomos šioje normoje nurodytos išimtys. Todėl minėtas sprendimas neatitinka nustatytų reikalavimų ir yra neteisėtas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl buvo atsisakyta derinti Projektą, kokie Projekto sprendiniai turėtų būti taisomi.

23. Pareiškėja pažymi, jog kadangi pagal pateiktą Projektą atidalijus Labanoro regioninio parko tvarkymo plane nurodyto Žemės sklypo visą NRu3 išskirtą rekreacijos teritoriją (kita paskirtis) sudarančią 1,6823 ha (projekto Nr. 353-2) ir neviršijančią 2 ha (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 d., 13 str. 2 d.), o kitą atidalijamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą sudaro 8,1966 ha (projekto Nr. 353-1), tai parengtas Projektas atitinka tiek Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, tiek Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Molėtų rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-525-02/2004 yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos įsigytame ginčo žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Juridinis faktas nustatytas namo atstatymo ir sodybos atkūrimo tikslu. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą, parengtu Projektu atidalijus visą NRu3 išskirtą 1,6823 ha rekreacijos teritoriją (projekto Nr. 353-2), toks Projektas atitinka tiek Miškų įstatymo 11 straipsnio, tiek Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies reikalavimus.

24. Pareiškėjos manymu, apeliaciniame skunde atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo teiginius dėl matininko (Projekto autoriaus) kvalifikacijos tinkamumo, kadangi šios aplinkybės visiškai nesusijusios su ginčo dalyku. Be to, šių argumentų atsakovas nenurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

25. Parengtas Projektas atitinka visus išduotus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, todėl apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. SFP-438-(14.40.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-2363-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei reikalavimo įpareigoti NŽT pritarti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamas NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimas nėra pilnai pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir nėra pakankamai motyvuotas, nes NŽT Molėtų skyrius nepasisakė ir neanalizavo dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių, kai privati miško valda po atidalinimo gali būti mažesnė kaip 5 ha, o NŽT nenurodė, kodėl NŽT Molėtų skyriaus raštas turėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jame nėra konkrečiai nurodyta, kaip projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir kodėl pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti derinamas, pareiškėjos skundą tenkino – panaikino skundžiamus sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad NŽT Molėtų skyrius negali ir neturi teisės aiškinti bei interpretuoti galiojančių teisės aktų; Projekto autorius buvo žodžiu informuotas apie tai, kad Projektas neatitinka reikalavimų ir yra nukrypstama nuo teisės aktų; skundžiamas raštas buvo siunčiamas ne pareiškėjai, bet matininkui, kuris turi vadovautis ir yra atsakingas už tinkamo projekto parengimą; NŽT Molėtų skyriaus rašte yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kurie ir neatitinka pareiškėjos rengiamo Projekto ir kuriuos projekto autorius turi taisyti; pareiškėjos žemės sklypas patenka į valstybinio draustinio teritoriją, todėl draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį.

29. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-49-822/2022 atsakovo NŽT apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas ir byla perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartyje, įvertinęs skundžiamo NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimo turinį, nurodė, kad jame yra nurodytas teisinis sprendimo atsisakyti derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagrindas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ginčijamas administracinis aktas negali būti vertinamas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų: jame yra nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo neatitinka konkretaus Žemės sklypo, kuriuo formavimo ir pertvarkymo projektą atsisakyta derinti, sprendiniai.

32. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nurodė, kad skundžiamas NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimas nėra pilnai pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir nėra pakankamai motyvuotas, kad būtų galima laikyti, jog jis atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, o NŽT nepasisakė, kodėl Molėtų skyriaus raštas turėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jame nėra konkrečiai nurodyta, kaip projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir kodėl pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti derinamas.

33. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir nurodydamas, kad vis dėlto skundžiamas administracinis aktas nėra tinkamai motyvuotas ir neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, padarė priešingą išvadą nei buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartyje, taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nesilaikė ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos laikytis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytų išaiškinimų.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog NŽT Molėtų skyrius skundžiamame 2019 m. spalio 8 d. sprendime, atsisakydamas derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodė, kad projekto sprendiniai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu privati miško valda ar miško žemės plotas tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas.

35. Pažymėtina, kad ginčijamos sprendimo priėmimo metu galiojusioje Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai: 1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype; 2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du - miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties - žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas; 3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus - miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti: 4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

36. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių su prašymu organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, su tikslu padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atidalijant miško valdą buvusiai sodybai atstatyti, nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį miškų ūkio ir kitos paskirties žemės sklypai (buvusiai sodybai atstatyti). NŽT Molėtų skyriaus vedėjas 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 40FPĮ-128-(14.40.124) nusprendė rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. NŽT Molėtų skyrius 2017 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 40RE-206-(14.40.36.) „Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ išdavė reikalavimus projektui rengti. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad projekto rengimo tikslas: pertvarkyti žemės sklypą, padalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypą į du žemės sklypus, suformuojant kitos paskirties (buvusiai sodybai atstatyti) ir miško ūkio paskirties sklypus. Tuo tarpu Projekte numatytas tikslas – parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo numatoma žemės sklypą padalinti į du ir daugiau sklypų pakeičiant pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Taigi, vadovaujantis NŽT Molėtų skyrius 2017 m. gruodžio 8 d. rašte nurodytais reikalavimais, rengiant Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) projektą šis žemės sklypas gali būti dalinamas į du žemės sklypus, iš kurių viename turi būti projektuojama žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti, o kitą turi sudaryti likusi žemės sklypo dalis.

37. Be to, Projekte nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 353-2) paskirtis – kita, būdas – rekreacinės teritorijos, bet nenurodyta, kaip atidalijama žemės sklypo dalis yra susijusi su buvusia sodyba, kurią norima atstatyti, taip pat Projekte nenurodoma, kad atidalijama žemės sklypo dalimi siekiama suformuoti žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju Projektas, kuriuo siekiama padalinti Žemės sklypą, kurio viena dalis yra mažesnė nei 5 ha, nenurodant jokių sąsajų su buvusia sodyba, akivaizdžiai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

38. Be to, Projektu Žemės sklypas padalinamas į du žemės sklypus: projektinis Nr. 353-1, kurio projektuojamas plotas 8,1966 ha ir projektinis Nr. 353-2, kurio projektuojamas plotas 1,6823 ha, tačiau iš pateikto Projekto nėra aišku, ar būtent toje vietoje, kurią siekiama atidalinti, buvo sodyba, taip pat nepateikta duomenų, kodėl siekiama atidalinti būtent 1,6823 ha plotą. Dėl šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys, jog Direkcija atsiliepime į skundą nurodė, kad Miškų kadastre fiksuojama pareiškėjos žemės sklypo ribose esanti ne miško žemės teritorija, įsiterpusi tarp 22, 19 ir 17 taksacinių sklypų, kurią, Direkcijos nuomone, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 3 punkto, 8 dalies 5 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 2 punkto pagrindais, būtų galima atidalinti formuojant kaip atskirą žemės sklypą visuomenės poreikių pritaikymui ir naudojimui rekreacijai (poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių pastatų ir jų grupių, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos statybai pagal saugomų teritorijų rėžimą ir statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus) arba nustatyta galimybė atkurti buvusią sodybą, minėtą ne mišką žemės teritoriją, esančia pareiškėjos žemės sklype, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 4 punkto, 8 dalies 2 punkto, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 4 punkto, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamento (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419) 12 punkto pagrindu, būtų galima atidalinti suformuojant kaip atskirą žemės sklypą buvusios sodybos atstatymui.

39. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad NŽT Molėtų skyrius 2019 m. spalio 8 d. sprendime Nr. SFP-438-(14.40.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą, kadangi jis prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT Molėtų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas.

40. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. A. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius