caa8a51e-3318-4451-be97-ca2fb39c6f0a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-701-754/2013                                                                                                                Procesinis Nr.1-12-1-04234-2010-1                                                                                                                            Procesinė kategorija:1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.;

                                                                                                                           1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.2.13.1.; 2.3.1.; 2.3.2.;                                                                                                                            2.3.2.2.; 2.3.4.; 2.3.6.4.5.; (S)      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS   NUOSPRENDIS    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 15 d.

Vilnius          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta BaltuÅ¡ytė, sekretoriaujant Ramintai BraÅ¡kienei, vertėjaujant Eglei Smailienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei, nukentėjusiesiems-civiliniams ieÅ¡kovams V. K. ir S. A., kaltinamiesiems V. T. ir M. V., jų gynėjams advokatams Liutaurui LukoÅ¡iui ir Remigijui Merkevičiui, civilinio atsakovo atstovei advokatei RÅ«tai Didikei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:   V.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d.,   M. V., a. k, (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d.,  n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. T., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, statybos darbus, turėjo užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta darbuotojų kritimo iÅ¡ aukščio, montuojant lifto Å¡achtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant iÅ¡vengti darbuotojų kritimo iÅ¡ aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones.

Jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ Å¾monėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A.

O. ant sumontuotos prie iÅ¡orės pastato sienos aikÅ¡telės įrengus aptvarus – virÅ¡utinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikÅ¡telės ir bandant įkiÅ¡ti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtÄ , kuris užkliuvo už armatÅ«ros karkaso, A. O. įlipus į lifto Å¡achtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kuriÄ pusę pakreipti varžtÄ , traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtÄ atgal, S. A. iÅ¡ inercijos pargriuvo ant aikÅ¡telės ir per aikÅ¡telės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpÄ nukrito nuo aikÅ¡telės iÅ¡ 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

                                          Taip pat kaltinamasis V. T., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, 4-o aukÅ¡to monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukÅ¡te vienai darbuotojų brigadai iÅ¡renkant klojinius, o 4-ame aukÅ¡te kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiÅ«rėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti numatyti konkretÅ«s projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ â€œ, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „BÅ«tiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkÅ«s surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti pagaminti, sumontuoti ir iÅ¡ardomi tik prižiÅ«rint kompetentingam asmeniui“, jog „bÅ«tina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiÅ«rimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, o tai sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ Å¾monėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – betonuotojas V.

K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V.

K. nukrito iÅ¡ 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrÄ aukÅ¡tÄ bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas deÅ¡inio žastikaulio iÅ¡nirimas iÅ¡ peties sÄ nario, suspaustinis krÅ«tinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyÅ¡imu, didelė kraujo iÅ¡laja deÅ¡inėje Å¡launyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.   Kaltinamasis M. V., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, statybos darbus, turėjo užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta darbuotojų kritimo iÅ¡ aukščio, montuojant lifto Å¡achtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant iÅ¡vengti darbuotojų kritimo iÅ¡ aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones.

Jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ Å¾monėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A.

O. ant sumontuotos prie iÅ¡orės pastato sienos aikÅ¡telės įrengus aptvarus – virÅ¡utinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikÅ¡telės ir bandant įkiÅ¡ti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtÄ , kuris užkliuvo už armatÅ«ros karkaso, A. O. įlipus į lifto Å¡achtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kuriÄ pusę pakreipti varžtÄ , traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtÄ atgal, S. A. iÅ¡ inercijos pargriuvo ant aikÅ¡telės ir per aikÅ¡telės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpÄ nukrito nuo aikÅ¡telės iÅ¡ 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

  Taip pat kaltinamasis M. V., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, bÅ«damas atsakingas už darbų saugÄ atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, 4-o aukÅ¡to monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukÅ¡te vienai darbuotojų brigadai iÅ¡renkant klojinius, o 4-ame aukÅ¡te kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiÅ«rėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti numatyti konkretÅ«s projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ â€œ, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „BÅ«tiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkÅ«s surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti pagaminti, sumontuoti ir iÅ¡ardomi tik prižiÅ«rint kompetentingam asmeniui“, jog „bÅ«tina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiÅ«rimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, o tai sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ Å¾monėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – betonuotojas V.

K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V.

K. nukrito iÅ¡ 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrÄ aukÅ¡tÄ bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas deÅ¡inio žastikaulio iÅ¡nirimas iÅ¡ peties sÄ nario, suspaustinis krÅ«tinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyÅ¡imu, didelė kraujo iÅ¡laja deÅ¡inėje Å¡launyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.   Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigose pradėjo dirbti 2010-04-06, dirbo iki 2011-02-11.

Ä® jo pareigas įeina darbų organizavimas, darbų priežiÅ«ra, medžiagų užsakymai/priėmimai, bendravimas su užsakovais, techninė priežiÅ«ra. Darbų saugos organizavimas buvo pavestas pagal pareiginę instrukcijÄ ir pagal 2010-04-06 įsakymÄ Nr.

10. Jo darbo objektas buvo tik Verslo ir kultÅ«ros centras „Maskvos namai“, kituose objektuose jis nedirbo. Nukentėjusysis S. A. Å¡iame objekte pradėjo dirbti nuo 2010-08-10, buvo priimtas į betonuotojo pareigas. Jis darbuotojus su saugos taisyklėmis pasiraÅ¡ytinai supažindindavo tÄ pačiÄ dienÄ , kai bÅ«davo priimti dirbti objekte. Kiek įvadinių instrukcijų jis davė pasiraÅ¡yti S. A., nepamena, nes yra ne tik betonuotojo saugos instrukcijos, bet ir darbo aukÅ¡tyje, darbo ant kopėčių ir kt.

Instrukcijos. Su keliomis saugos instrukcijomis ir kiek laiko S. A. pažindinosi, pasakyti negali. Kadangi S. A. lietuviÅ¡kai neskaito, tai jis su instrukcijomis buvo supažindintas žodžiu, nes instrukcijų kitomis kalbomis neturi. S. A. instrukcijas suprato, jam buvo paaiÅ¡kinta rusų kalba, be to, jis dirbo ne pirmus metus ir buvo su statybine patirtimi. 2010-08-17 buvo įprastinė darbo diena, dirbo 4-5 brigados ir jos puikiai žinojo, kÄ reikia daryti. PrieÅ¡ darbų pradžiÄ buvo patikslintos darbo užduotys, tariamasi dėl darbų, tikrinama darbų kokybė.

ParuoÅ¡iamųjų darbų kokybę tikrino jis, jÄ taip pat turėjo tikrinti ir M. V.. M. V. buvo statinio vadovas, o jis – darbų vadovas. Pagal pareigybes M. V. buvo vyresnis, jis buvo M. V. pavaldus. Realiai atliekant kontrolę, jis su M. V. viskÄ prižiÅ«rėjo vienodai. 2010-08-07 S. A. darbo užduotis davė brigados brigadininkas V. K.. Darbus pradėjo 7 val. ryte, jis darbo dienos pradžioje buvo vagonėlyje, nes ten jis ir M. V. su brigadininkais tarėsi dėl darbų ir nuėjo dirbti. 2010-08-17 S. A. dirbo su A.

O. prie lifto Å¡achtos klojinių surinkimo, jie turėjo surinkti klojinius, darbo aikÅ¡telę turėjo paruoÅ¡ti A. O., V. K. ir S. A.. Jis matė, kad aikÅ¡telė buvo paruoÅ¡ta gerai, t.y. buvo tvirta, stabili, apsauginiai aptvarai buvo paruoÅ¡ti tinkamai. Aptvarus tikrino jis arba M. V.. Klojinius tikrino jis, bet jie buvo sumontuoti anksčiau, prieÅ¡ 2-3 dienas. Ar 2010-08-17 7 val. pasitarime dalyvavo M. V., neatsimena, bet M. V. buvo paskirtas objekte ir jis pasitarime turėjo bÅ«ti. Jis matė, kÄ konkrečiai dirbo S. A., A.

O. ir V. K. - jie atliko sienų armavimÄ , klojinių surinkimÄ ir betonavimÄ . Kai S. A. ir A. O. ryte nuėjo dirbti į vietÄ , virÅ¡utinių ir vidurinių aptvarų elementai buvo tvarkingi, o kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis apžiÅ«rinėjo kitus vykdomus darbus. Kai nukentėjusiojo brigados darbininkai pasakė, kad nukrito žmogus, jis iÅ¡ karto nubėgo prie nukentėjusiojo ir pamatė jį gulintį ant žemės, toje vietoje Å¡achtos įgilinimo nebuvo, buvo lygi vieta, nukentėjusysis nukrito iÅ¡ 4 metro aukÅ¡to.

Kaip sakė pats nukentėjusysis, jis nukrito iÅ¡ aptvėrimo, tačiau aptvėrimas neiÅ¡lūžo ir nieko skubiai kalti nereikėjo, prie nukentėjusiojo nebuvo jokių lentų nuolaužų. Nukentėjusiajam pagalbÄ iÅ¡kvietė jis, tačiau laiko neužfiksavo. Jis pasirÅ«pino, kad nukentėjusysis bÅ«tų patrauktas nuo praėjimo. Jis paskambino įmonės direktoriui ir pasakė apie įvykį, po to iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad nukentėjusysis montavo Å¡achtas, traukė varžtus ir paslydo.

Ar S. A. buvo prisisegęs saugos diržus, pasakyti negali, nes įvykio metu toje vietoje nebuvo, taip pat neprisimena, ar buvo 2010-08-17 S. A. iÅ¡davęs saugos dirÅ¾Ä . Savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu III tomas b.l. 116-119 palaiko, kad 2010-08-17 ryte vagonėlyje buvote kartu su M. V.. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis pats buvo objekte, apie nelaimingÄ atsitikimÄ jam pranešė tada, kai surado objekte po pusvalandžio, gal po valandos. Prie S. A. jis priėjo vienas, kur buvo tuo metu M. V., nežino.

Ä®vykio vietoje po įvykio jokių veiksmų neatliko, tiesiog nukentėjusysis buvo perneÅ¡tas į saugiÄ vietÄ . Vienas objekto aukÅ¡tas yra 1000 m2, iÅ¡ viso pastatas yra 5 aukÅ¡tų, 3 aukÅ¡tai po žeme, 2 – virÅ¡uje. Dienos metu iÅ¡ viso dirbo apie 50 darbininkų, todėl darbo metu jis negali stebėti visų darbininkų. Brigadininkas gali geriau matyti, kas kÄ dirba. Saugos diržai yra iÅ¡duodami darbui aukÅ¡tyje, kai yra dirbama 1,3 m. aukÅ¡tyje ir aukščiau. Jei yra aptvėrimas, saugos diržai nebÅ«tini.

Saugos diržas įprastai yra kabinamas kabliu, fiksatoriumi už armatÅ«ros karkaso, už klojinio, arba gali bÅ«ti papildomos kilpos. Darbininkai, kurie dirbo aukÅ¡tyje, diržus turėjo, diržai yra iÅ¡duodami ne kiekvienam, o pagal poreikį. Ar S. A. turėjo saugos dirÅ¾Ä , pasakyti negali. Už darbuotojų sveikatÄ ir saugų darbÄ direktoriaus įsakymu buvo paskirti atsakingi jis ir M. V., tačiau koks buvo santykis tarp jo ir M. V. niekas neaiÅ¡kino. Jis suprato, kad jų atsakomybė buvo ta pati. M.

V. turėjo dar kitÄ objektÄ , kai Å¡iame objekte M. V. nebÅ«davo, jame visÄ laikÄ bÅ«davo jis.   Nukentėjusysis V. K. 2010-09-06 buvo supažindintas su saugos instrukcijomis, kurias jam iÅ¡vertė į rusų kalbÄ Å¾odžiu. Jis buvo darbuotojas su stažu, todėl po instruktažo V. K. buvo paskirtas į brigadÄ dirbti prie sienų armavimo ir betonavimo betonuotojo pareigose. Kokius konkrečius darbus turėjo atlikti V. K., jam nurodė brigadininkas, tačiau neprisimena, kas buvo V. K. brigadininku. 2010-11-16 V.

K. dirbo 4 aukÅ¡te, tÄ dienÄ klojiniai jau buvo surinkti, buvo ruoÅ¡iamasi sienos betonavimui, visi žinojo savo darbo vietas. 2010-11-16 darbus paskirstė jis arba M. V., kuris buvo darbe nuo ryto, t.y. nuo 7 val.. Ä®vykio dienÄ V. K. su brigada baigė rinkti sienos klojinius, varžė juos, lygino, įrenginėjo betonavimo aikÅ¡teles, ruošėsi betonuoti, viskas ėjo sklandžiai. Trečiame objekto aukÅ¡te turėjo dirbti kiti darbininkai, bet jis jiems darbo nurodymų nedavė, gal juos davė M. V.. Trečiame aukÅ¡te buvo atliekamas perdangos klojinių ardymas, o ketvirtame aukÅ¡te - sienų klojinių surinkimas, darbų vadovai turėjo suderinti trečiame ir ketvirtame aukÅ¡te vykstančius darbus. 2010-11-16 ryte, valandos nepamena, jis buvo tame aukÅ¡te, kur dirbo V.

K., kai atėjo darbininkas ir pasakė, kad į Å¡achtÄ nukrito žmogus. Nubėgus pažiÅ«rėti Å¡achta buvo tuščia, per angÄ pamatė ant perdangos prie sienos gulintį V. K., kuris nukrito iÅ¡ 8 metrų aukščio dėl iÅ¡ardytų perdangos klojinių, kuriuos iÅ¡ardė trečiame aukÅ¡te dirbantys darbininkai. Kad toje vietoje buvo jau iÅ¡ardyti klojiniai, V. K. galėjo žinoti, nes tai matėsi. Kai jis atbėgo prie V. K., M. V. ten jau buvo. V. K. buvo sÄ moningas, bet matėsi, kad jam buvo Å¡okas, todėl jis su kolega savo automobiliu V.

K. nuvežė į ligoninę. Žinojo, kad esant tokiems sužalojimams, žmogų judinti yra pavojinga, bet jis yra praėjęs pirmosios pagalbos medicinos kursus. Būdamas ketvirtame aukšte, kur yra 1000 m2 ploto, jis negalėjo matyti, kas vyksta trečiame aukšte. Jei kas gręžia ar kala, tuomet sunku išgirsti, kas vyksta kitame aukšte. Statramsčius nuimti galėjo užtrukti apie 1-2 minutes, vieno statramsčio atsukimas (nuleidimas) gali užtrukti 15 sekundžių, priklausomai nuo perdangos sumontavimo sudėtingumo.

Kai nukrito V. K., dėl medicininės pagalbos jam suteikimo viskÄ sprendė statybos vadovas, t.y. M. V.. Klojiniai buvo po betonu, vienas klojinys buvo uždengęs Å¡achtÄ , žmonės vaikščiojo betonu ir tik vienoje vietoje, kur buvo anga, jie galėjo užlipti ant klojinio. .                                                                               Kaltinamasis M.

V. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo 2010 m. vasario mėn., dirbo iki 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. statomų Maskvos namų statybos vadovo pareigose. Jo pagrindinė pareiga buvo pastatyti Maskvos namus, taip pat ekonominių reikalavimų įvykdymas, darbuotojų atranka ir priėmimas į darbÄ , betono liejimas. Jis ir V. T. direktoriaus įsakymu buvo paskirti atsakingais už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ vienodai. Nukentėjusįjį S. A. ir visÄ jo brigadÄ Ä¯ darbÄ priėmė laikinai iÅ¡ kitos įmonės, nes reikėjo betonuoti lifto Å¡achtos laiptinės branduolį, jų brigada „Maskvos namų“ objekte iÅ¡ viso dirbo 4 savaites.

Su darbų saugos instrukcija darbuotojus pažindino jis ir V. T.. Kiekvienai brigadai buvo iÅ¡raÅ¡omos statybinės užduotys – paskyros, jose konkrečiai nurodoma vieta, terminas, įkainiai, paskyras sudarydavo brigadininkas ir statybos vadovas. Kas konkrečiai S. A. supažindino su instrukcijomis, nepamena, instrukcijos buvo aiÅ¡kinamos žodžiu, S. A. buvo pasirašęs dėl susipažinimo su saugos instrukcijomis. Kokie darbai buvo vykdomi 2010-08-17 ir kas juos vykdė, pasakyti negali, nes jis tuomet dirbo kitame objekte, t.y. 2010-08-17 jis beveik visÄ dienÄ buvo objekte adresu Savanorių pr.

Vilniuje. Apie įvykį su S. A. sužinojo kontoroje Panerių g. 14, Vilniuje apie 13-14 val. 2010-08-17 į objektÄ Maskvos namuose iki pietų atvykęs nebuvo, nes negalėjo palikti kito objekto Savanorių pr. 4 Vilniuje, kur statė komercinės paskirties daugiaaukÅ¡tį daugiabutį pastatÄ , kur dirbo 18 žmonių. Kai sužinojo apie nelaimingÄ atsitikimÄ , iÅ¡ karto nuvykęs į objektÄ Savanorių pr. visus darbininkus surinko ir pranešė apie įvykį, dar kartÄ visiems pakartotinai pravedė instruktaÅ¾Ä .

Jis tÄ dienÄ Ä¯ objektÄ â€žMaskvos namai“ nevyko, nes ten buvo atsakingas asmuo V. T., o jis negalėjo palikti objekto Savanorių pr.. Darbininkams buvo iÅ¡duodamos apsauginės priemonės, t.y. Å¡almai, diržai. SekančiÄ dienÄ po nelaimės per pietus nuvyko į įvykio vietÄ . KiekvienÄ dienÄ bÅ«ti „Maskvos namuose“ jis neprivalėjo, nes objekte Savanorių pr. jis vienas buvo atsakingas apie pusę metų, meistras buvo priimtas tik spalio mėnesį. Ä® darbdavį jis kreipėsi, kad nuimtų atsakomybę nuo vieno objekto, tačiau jam buvo atsakyta, kad objekte, kur statomi „Maskvos namai“, yra dubleris.

Savanorių pr. dirbo viena pamaina, o objekte, kur buvo statomi „Maskvos namai“ dirbo dvi pamainos, todėl jis ten nuvažiuodavo, kai dirbdavo antra pamaina. Objekte, kur dirbo S. A., buvo 14 saugos diržų, juos naudojo pagal poreikį.   Kada V. K. buvo priimtas į darbÄ nežino, dirbo jis apie 1,5-2 mėn. betonuotojo pareigose, jį instruktavo jis arba V. T., V. K. buvo žodžiu instruktuotas, skaityti nebuvo duota, nes instrukcijos buvo lietuvių kalba. Ä®vykio dienÄ 2010-11-16 jis buvo objekte „Maskvos namai“, darbo diena prasidėjo 7 val. ryto, V.

K. brigadai buvo paskirta darbo užduotis, V. K. turėjo tęsti sienų betonavimo darbus 4 aukÅ¡te. Taip pat dar vyko klojinių surinkimas 4 aukÅ¡te, t.y. reikėjo suveržti veržles, pastatyti statramsčius kampu, kad klojiniai nenukristų ir lygiai iÅ¡sibetonuotų, V. K. su brigada atlikinėjo Å¡iuos darbus. Kitai brigadai 3 aukÅ¡te jis kartu su V. T. davė nurodymÄ iÅ¡rinkti klojinius vienoje pusėje, kur nedirba žmonės. Nelaimingas atsitikimas įvyko apie 9 val., kai jis buvo prie krano ir iÅ¡girdo garsÄ .

Supratęs, kad kažkas įvyko, jis nubėgo ir pamatė stovintį V. B. bei žiÅ«rintį į lifto Å¡achtos skylę, virÅ¡ kurios dirbo V. K. brigada. Supratęs, kad kažkas nukrito žemyn, jis nubėgo laiptais į apačiÄ ir pamatė, kad guli žmogus. V. T. tuo metu taip pat buvo netoliese, už 10-30 metrų. Jis pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo, kuris buvo sÄ moningas, sakė, kad labai skaudÄ kojÄ . Nukentėjusysis nukrito iÅ¡ 4 aukÅ¡to į antrÄ aukÅ¡tÄ pro skylę, kuri buvo uždengta klojiniais, tačiau V.

B. juos paÅ¡alino, jis tiesiog nuėmė iÅ¡ po V. K. kojų atramÄ ir žmogus nukrito. Kai jis nuėjo prie nukentėjusiojo, tas faneros lakÅ¡tas buvo prie 4 aukÅ¡to perdangos, jis apsivertė, atsimušė į sienÄ ir nepataikė į skylę, todėl liko 3 aukÅ¡te. IÅ¡ tos vietos nukentėjusįjį iÅ¡neÅ¡ti buvo problema, nes bÅ«tų nepralindę neÅ¡tuvai, todėl jis pasikvietė žmonių, paguldė nukentėjusįjį ant lentos ir iÅ¡nešė. Kodėl Å¡iam veiksmui neiÅ¡kvietė specialistų, negali paaiÅ¡kinti, pripažįsta, kad tai buvo jo pagrindinė klaida.

Nuo įvykio iki nukentėjusiojo išvežimo į ligoninę praėjo apie 15 minučių, jie paguldė nukentėjusįjį ant automobilio grindų ir nuvežė tiesiai į Lazdynų ligoninę. Po įvykio jie su darbininkais aptarė šį įvykį, išsiaiškino, kad V. B. dirbo ne savo darbo vietoje. Pripažįsta, kad jis turėjo užtikrinti, kad V. B. dirbtų savo vietoje, bet jis negalėjo būti prie jo visas 8 val.. V. B. dirbo vienas nuo savo darbo vietos 30 metrų atstumu, nors klojinius nuiminėti turėjo ne mažiau kaip trys žmonės. Pripažįsta, jog nepaėmė vieno parašo, kad turi būti apibrėžta darbo vieta, t.y. 2010-11-16 apibrėžta V.

B. darbo vieta nebuvo, kad neatleido iÅ¡ darbo V. B., nors juo skundėsi kiti darbuotojai. Taip pat jo klaida buvo, kad jis neiÅ¡kvietė greitosios pagalbos. Dėl S. A. jis pripažįsta savo kaltę nevisiÅ¡kai, dėl V. K. jis yra kaltas. Po įvykio jis kalbėjosi su V. B., bet jis nieko nepaaiÅ¡kino. Su darbo instrukcijomis raÅ¡tu darbininkų kiekvienÄ dienÄ nepažindindavo.   Nukentėjusysis bei civilinis ieÅ¡kovas S. A. parodė, kad 2010-08-11 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ stropuotoju-betonuotoju, susirgus jų brigadininkui, jį pavadavo V.

K.. Ä® UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino jų visa brigada, t.y. 7 žmonės, juos pasitiko V. T. ir pasakė, kad jie seniai dirba, todėl sutrumpinta forma paaiÅ¡kino, kad bÅ«tina dėvėti Å¡almus. Instrukcijų niekas neskaitė, tik įsidarbinus žurnale pasiraÅ¡yti paprašė M. V., tačiau jokių taisyklių jiems neaiÅ¡kino todėl, kad jie seni darbuotojai. M. V. jis matė tik vienÄ kartÄ , kai įsidarbino. Atėjęs į objektÄ iÅ¡ karto suprato, kad ten yra betvarkė, nes saugos diržai buvo iÅ¡duodami tik darbui aukÅ¡tyje.

Darbo vietas jie ruoÅ¡davo patys, todėl jis su A. O. darė aptvėrimus. 2010-08-17 7 val. V. K. paskirstė darbus, jis žinojo savo darbo vietÄ , nes kontoroje V. T. V. K. davė nurodymÄ dėl liftų Å¡achtos, kur nuo 7 val. jie turėjo motuoti skydus. Darbo vieta buvo 2 aukÅ¡te, dirbo keturiese. Jie iÅ¡liejo pirmÄ lifto Å¡achtÄ ir viskÄ padarė gerai, tačiau kiti darbininkai, kurie darė antrÄ jÄ Å¡achtÄ , darbÄ padarė blogai, todėl jie iÅ¡sikvietė V. T. ir jis davė nurodymÄ iÅ¡ vidinės pusės pataisyti brokÄ .

V. T. davė kopėčias ir liepė montuoti. Jie paklausė, kaip montuoti su kopėčiomis skydÄ , sakė V. T., kad turi bÅ«ti specialus prikabinamas balkonas, bet V. T. atsakė, kad reikia dirbti su tuo, kas yra. Tuomet jie darbo vietÄ aptvėrė aptvarais ir lentomis, virÅ¡utinė lenta buvo metro aukÅ¡tyje, vidurinė – 50 cm. Jis turėjo įsukti 1 metro ilgio varžtÄ , todėl jį kiÅ¡o gilyn, tačiau varžtas užkliuvo, todėl A. O. nuėjo pažiÅ«rėti ir turėjo jam pasakyti, kairiau ar deÅ¡iniau kiÅ¡ti tÄ varžtÄ .

Jis turėjo varžtÄ iÅ¡traukti atgal, tačiau varžtas nepasidavė ir užstrigo. Pastolių plotis ten buvo apie 80 cm., nuo stipraus varžto patraukimo jis neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito nuo pastolių. Jei pastoliai bÅ«tų normalÅ«s, t.y. platÅ«s, jis bÅ«tų iÅ¡silaikęs. Nuo pagrindo, ant kurio jis stovėjo, iki žemutinės lentos aptvaro buvo apie 50 cm. tarpas, tos lentos buvo tik dėl vaizdo, jos neiÅ¡laikė jo svorio. Nuotraukose matosi, kad lenta buvo prisukta su viela. Jam atrodo, kad aptvaras iÅ¡krito kartu su juo, ar jam krentant sulūžo lentos, nežino.

Jis nukrito ant molinio kalnelio, jam lūžo Å¡launikaulis, labai skaudėjo sumuÅ¡ta ranka, nes nukrito jis iÅ¡ 8 metrų aukščio. Kai nukrito, prie jo atėjęs V. T. skambino direktoriui A. M. ir klausė, kÄ su juo daryti, direktorius pasakė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Dėl Å¡ios traumos jis gydėsi aÅ¡tuonis mėnesius, nedarbingumo laikotarpį jam apmokėjo. Poliklinikoje jam davė nedarbingumo lapelius, o gydėsi jis pas žiniuonį. Ligoninėje jam padarė operacijÄ , bet paskui jokie vaistai nebuvo skirti.

Jis palaiko 12 000 Lt ieÅ¡kinį, nes dabar dėl sveikatos negali dirbti aukÅ¡tyje, gydėsi 8 mėnesius, po traumos jautė skausmÄ , negalėjo miegoti, dabar labai skauda kojÄ , kai keičiasi oras. Pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sÄ lygomis jis nebuvo patenkintas, nes trÅ«ko pastolių, nebuvo darbui balkonų. Apie tai, kad netinkamos sÄ lygos darbui, jis sakė V. T., su M. V. jis nebendravo, jį matė tik kartÄ , kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis nukrito, prie jo buvo V.

T., M. V. nepamena. V. T. prie jo priėjo tada, kai vaikinai paguldė jį ant skydų. Praėjo 20-30 minučių, kol atvažiavo greitoji pagalba, nes praėjo kažkiek laiko, kol V. T. visiems skambino. Saugos dirÅ¾Ä jis buvo tik užsidėjęs, bet jis nebuvo prisegtas, nes nebuvo prie ko prisegti. Pagarsintas jo apklausos protokolas IV t. b.l. 28-29 suraÅ¡ytas teisingai, aptvaras buvo pastatytas visai kitaip, tačiau M. V. įvykio dienÄ jis nepamena. Protokolo įraÅ¡o, kad tÄ dienÄ objekte buvo M. V., nepalaiko, visa kita užraÅ¡yta teisingai.

Apie lentos pakeitimÄ Ä¯ kitÄ , gerÄ lentÄ jam papasakojo bendradarbiai. Abi aptvaro lentos buvo prisuktos vielomis, jas prisuko jis pats. PirmÄ jÄ Å¡achtos aikÅ¡telę betonavo kita brigada. IÅ¡ virÅ¡utinės nuotraukos I t. b.l. 19 Nr. 3 matyti, kad nebuvo kur prisisegti saugos dirÅ¾Ä . Jis negalėjo diržo prisegti ten, kur parodė kaltinamasis V. T., nes diržo ilgis yra tik apie metrÄ , jo ilgio bÅ«tų neužtekę. V. T. matė, kiek buvo prikalta lentų ruoÅ¡iant darbo vietÄ , bet dėl to nieko nesakė.

Darbo vietÄ jie paruošė ne įvykio dienÄ , jÄ montavo 2010-08-16, į jo darbo vietÄ V. T. buvo atėjęs iki jo nukritimo, t.y. V. T. matė, kokiomis sÄ lygomis jie dirbo. Jis nukrito apie 9.30 val. Ankstesnis jo darbdavys Ranga IV darbininkams aiÅ¡kino, kad turi bÅ«ti trys lentos. Å iame objekte jie trečios lentos nepasidarė, nes trÅ«ko lentų. Be to, nebuvo prie ko prisukti lentų, todėl jos buvo pritvirtintos vielomis prie karkaso, kuris buvo metalinis, tai prie jo ir tvirtino lentas. Palaiko savo ieÅ¡kinio praÅ¡ymÄ 12 000 Lt sumai, esantį 1 t., b.l.

30. Jis lietuviÅ¡kai raÅ¡o prastai, todėl šį dokumentÄ jo vardu parašė tyrėja Skrypnik. Balkono tokio, koks jis turėjo bÅ«ti, jie nesumontavo, nes spaudė terminai, dėl jo turėjo spręsti objekto virÅ¡ininkai. Pastolių lentos buvo 80 cm. pločio, o turėjo bÅ«ti 150 cm, dėti daugiau lentų jie negalėjo, nes jau buvo sumontuotas metalinis karkasas, kuris buvo skirtas skydams susidėti. Jų darbo vietoje turėjo bÅ«ti specialÅ«s balkonai, bet jų nebuvo, todėl jie dirbo ant lentų, kurios buvo skirtos skydams dėti.

V. T. duodavo nurodymus, o brigadininkas vietoje paskirstydavo darbus. PraÅ¡o priteisti moralinės žalos atlyginimÄ 12 000 Lt, už žalÄ sveikatai, už patirtas kančias, už tai, kad nebegali dirbti gerai apmokamo darbo.   Nukentėjusysis bei civilinis ieÅ¡kovas nukentėjusysis V. K. parodė, kad nuo 2010-09-02 iki įvykio dienos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju-montuotoju. Ä® UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino vienas, bendravo su V. T., kai jį priėmė į darbÄ , instruktavo taip pat V.

T.. Jis lietuviÅ¡kai nesupranta, todėl apie saugumo technikÄ V. T. jam paaiÅ¡kino žodžiu ir liepė pasiraÅ¡yti. Jis buvo supažindintas su darbo taisyklėmis aukÅ¡tyje, darbo vietoje gavo Å¡almÄ , saugos dirÅ¾Ä ir kai kuriuos rÅ«bus. Kai buvo priimtas į darbÄ , bendravau ir su M. V., jis paklausė, ar gali montuoti lifto Å¡achtÄ . Nelaimingas įvykis atsitiko 2010-11-16, jis tÄ dienÄ Ä¯ darbÄ atėjo 7 val., darbo vietoje buvo M. V. ir V. T.. Jis žinojo, kad turi tęsti pradėtus darbus, nurodymus jam davė brigadininkas. 2010-11-16 iÅ¡ ryto jis tvarkėsi darbo vietÄ , ruošė, kad neiÅ¡tekėtų betonas.

Ventiliacijos anga buvo metro skersmens iki pat rÅ«sio, matė, kad ji buvo uždengta. Jei jis bÅ«tų žinojęs, kad ten nėra atramos, tikrai nebÅ«tų ten atsistojęs. Ä®vykio dienÄ jis su savo brigada dirbo 4 aukÅ¡te, į trečiÄ aukÅ¡tÄ nuėjęs nebuvo, nežinojo, ar trečiame aukÅ¡te buvo žmonių, jų nematė. Kai jis atsistojo ant klojinio virÅ¡ ventiliacijos angos, nukrito į apačiÄ iÅ¡ 8 m. 14 cm aukščio. Ant ko nukrito, nežino, tačiau jam buvo sužalota koja, prikÄ stas liežuvis.

Kiek laiko jis gulėjo ant žemės, nežino, į ligoninę buvo nuvežtas paprastu automobiliu. Ligoninėje nustatė, kad jam buvo iÅ¡plėšti deÅ¡inės kojos raumenys, lūžo du stuburo slanksteliai, 10 ir 11, prikÄ stas liežuvis. Sunkiausias sužalojimas buvo stuburo lūžis, iÅ¡ viso jis gydėsi 2 metus, dabar yra netekęs daugiau nei 60 procentų darbingumo, o iki nelaimingo įvykio jis buvo pilnai darbingas. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ parašė tik dėl moralinės žalos 20 000 Lt atlyginimo.

Nedarbingumo laikotarpį jam apmokėjo, čekių dėl gydymosi iÅ¡laidų nerinko, todėl materialinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Po Å¡ios nelaimės jis negali nei stovėti, nei sėdėti ilgesnį laikÄ , jam labai skaudÄ kojÄ , nugarÄ , naktį gali miegoti tik ant pilvo, iki Å¡iol jaučia traumos pasekmes. Saugos diržo nelaimės dienÄ neturėjo, nes jo darbo vietoje pavojaus nukristi nebuvo. Jei skydas ant Å¡achtos angos bÅ«tų buvęs uždėtas iÅ¡ virÅ¡aus, jis nebÅ«tų nukritęs. Darbams 4 aukÅ¡te vadovavo V.

T.. Apie tai, kad apačioje, t.y. trečiame aukšte dirba žmonės, jis negirdėjo. Eidamas jis matė, kad šachtos anga uždengta skydu, jam reikėjo ant jo stoti, nes apeiti angos buvo neįmanoma. Betonavimo darbų technologinėje kortelėje II t. b.l. 129 yra jo parašas. Statybose jis dirbo apie 28 metus.   Liudytojas A. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įvyko du nelaimingi atsikimai, kai objekte, kur buvo statomi Maskvos namai, 2010-08-17 nukrito S. A., o 2010-11-16 nukrito V.

K.. Å iame objekte už darbų saugÄ buvo atsakingi V. T. ir M. V., abiejų kaltinamųjų atsakomybė už darbų saugÄ buvo vienoda. M. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo seniai, o V. T. – apie metus laiko. 2010-04-06 įsakymu Nr. 10 M. V. ir V. T. buvo nustatyta atsakomybė už saugų darbÄ , abu kaltinamieji buvo atsakingi už darbo saugos instruktažų pravedimÄ . V. T. „Maskvos namų“ objekte turėjo bÅ«ti visÄ dienÄ , o M. V. dirbo dviejuose objektuose, t.y. M. V. kitame objekte buvo vienas ir buvo atsakingas už visÄ procesÄ .

Buvo tokia praktika, kad darbų vadovas turi 2-3 objektus. „Maskvos namų“ plotas apie 9,5000 m2, t.y vidutinio dydžio objektas. Objekto Savanorių pr. plotas 2,5000 m2, du trečdaliai to pastato jau buvo priduoti valstybinei komisijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė antstatÄ nuo 10 iki 18 aukÅ¡to, todėl M. V. bÅ«davo saugu palikti objektÄ Savanorių pr. ir bÅ«ti „Maskvos namuose“. M. V. darbo laikas objekte „Maskvos namai“ nebuvo reglamentuotas, jam nebuvo reikalo ten bÅ«ti visÄ dienÄ , nes V.

T. kvalifikacija buvo gana aukÅ¡ta, todėl M. V. užtekdavo „Maskvos namų“ objekte pabÅ«ti 15-20 min.. Objekte Savanorių pr. M. V. vienas vadovavo tol, kol buvo priimtas kitas žmogus. Savanorių pr. objekto užsakovas nebuvo labai mokus, buvo daug prastovų, Å¡is objektas visÄ laikÄ buvo finansiÅ¡kai sudėtingas, todėl laikyti du žmones buvo sudėtinga. 2010-08-17 M. V. darbo vieta galėjo bÅ«ti bet kuriame objekte, nes Savanorių pr. darbo laikas prasidėdavo 7 val.. Tačiau M. V. nebuvo bÅ«tinybės bÅ«ti abiejuose objektuose, todėl jo pagrindinis objektas buvo Savanorių pr..

V. T. į objektÄ â€žMaskvos namai“ atėjo dirbti, kai nulinis ciklas jau buvo beveik padarytas, o dirbti virÅ¡ žemės jau buvo lengviau, todėl M. V. supažindino V. T. su esama padėtimi ir daugiau laiko skyrė Savanorių pr. esančiam objektui. Jis mano, kad visi darbininkai buvo aprÅ«pinti saugos diržais, kiek žmonių dirbo „Maskvos namų“ objekte 2010-08-17 tiksliai nežino, galėjo bÅ«ti nuo 20 iki 25 žmonių, o saugos diržų galėjo bÅ«ti 10. Diržų reikia ne visiems darbininkas, o tik tiems, kurie dirba aukÅ¡tyje.

V. T. turėjo pasirÅ«pinti, kad užtektų saugos diržų. Saugos diržai yra 120-150 cm. ilgio, taip pat yra ir metro ilgio saugos diržai. Jo manymu, 2010-08-17 nelaimė įvyko dėl neatsakingų S. A. veiksmų, nors negali pasakyti, dėl ko konkrečiai atsitiko ta nelaimė. Nežino, kas buvo ne taip su ta darbo vieta, nežino, ar S. A. buvo iÅ¡mokėta kokia nors kompensacija. M. V. užtekdavo tik žvilgterėti į objektÄ ir viskÄ Ä¯vertindavo, o jeigu V. T. kildavo kokių nors neaiÅ¡kumų, jis galėjo klausti M.

V. arba jo. Jo manymu, kaltinamieji padarė viskÄ , kad nelaimė neįvyktų. Dabar kaltinamieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, iÅ¡ darbo išėjo savo noru. Jis nepamena, kad M. V. bÅ«tų prašęs apriboti jo atsakomybę nuo kurio nors objekto, jei bÅ«tų prašęs, jis bÅ«tų M. V. davęs pagalbÄ . Kiekviename statybos objekte yra laikomasi instrukcijų, monolitiniai darbai vienas nuo kito nesiskiria, neÅ¡iojami tik aptvėrimai. Saugų darbÄ užtikrina įmonė, aprÅ«pina saugos priemonėmis, Å¡almais, pirÅ¡tinėmis, drabužiniais.

V. T. ir M. V. buvo viskuo apmokyti. Nėra nustatyta normų, kiek vienas vadovas gali aprėpti kvadratinių metrų statybos ploto. Darbų vadovas žurnale raÅ¡omas vienas. „Maskvos namuose“ iÅ¡ pradžių darbų intensyvumas buvo labai didelis, bet tik iki nulinio ciklo, paskui intensyvumas sumažėjo. M. V. „Maskvos namuose“ atliko milžiniÅ¡kÄ inžinerinį darbÄ , kai didžiausias darbų intensyvumas buvo iki nulinio ciklo. Tuo metu dirbo vienas darbų vadovas ir du padėjėjai, buvo pasamdyta įmonė, kuri atliko saugos darbų tikrinimÄ , dėl darbų kokybės dirbo techninė priežiÅ«ra.

Darbo saugos instrukcijos darbininkams yra paruoštos lietuvių kalba. Jei darbininkas ko nors nesuprato, jis neturėjo pasirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu veikia, tačiau yra restruktūrizuojama. Jis pasirengęs vesti derybas dėl žalos atlyginimo, kaltinamiesiems buvo duoti nurodymai, kad jie klaustų nukentėjusiųjų, kokios jiems reikia pagalbos, tačiau jis pats asmeniškai nukentėjusiųjų nieko neklausė. Nėra jokių žiniaraščių, kurie padėtų nustatyti, kur konkrečiai dirbo M.

V. nelaimingo įvykio dienÄ 2010-08-17. Jo nuomone, dviejų darbų vadovų „Maskvos namuose“ buvo per daug, vienas žmogus galėjo viskÄ kontroliuoti. Dėl V. K. žino, kad iÅ¡ apačios buvo iÅ¡ardyti klojiniai ir todėl žmogus nukrito. IÅ¡ apačios atramas išėmė darbininkai, tačiau iÅ¡imti atramų iÅ¡ apačios darbų vadovas nebÅ«tų liepęs. Darbininkai, kurie dirbo apačioje, turėjo įsitikinti, ar virÅ¡uje nėra žmonių. Koks darbininkas taip pasielgė, nežino, tačiau tai buvo klaidingas darbininko darbas.

Žino, kad V. K. patyrė stuburo kompresijÄ , nes po įvykio bendravo su V. K., jis buvo apdraustas, jam sumokėtas draudimas. S. A. apdraustas nebuvo, nes tada įmonėje buvo sudėtinga situacija dėl lėšų stygiaus. V. K. už traumÄ draudimas iÅ¡mokėjo apie 6 000 Lt, ar pati įmonė kÄ nors mokėjo V. K., neprisimena. Å iandien finansinė padėtis neleidžia iÅ¡mokėti nukentėjusiems kompensacijÄ , be to, niekas į jį nesikreipė. Ä® jį kreipėsi V. K. žmona ir iÅ¡ jo kiÅ¡enės gavo pinigų.

Nuo V. K. draudimo sumos nenuskaičiavo 20 procentų, jis gavo visÄ sumÄ . „Maskvos namų“ objekto statybos vadovai turėjo visas priemones įgyvendinti savo pareigas.   Liudytoja S. R. parodė, kad dirba Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiÄ ja darbo inspektore. Nelaimingi atsitikimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintai lengvais, todėl VDÄ® jų netyrė, buvo sudaryta dviÅ¡alė komisija, kuri viskÄ iÅ¡tyrė. 2010-08-17 apie pietus ji buvo nuvažiavusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektÄ , apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ .

Matė, kad aikÅ¡telė buvo įrengta, tačiau nebuvo papėdės juostos, kuri dedama ant aikÅ¡telės dugno 15 cm. aukÅ¡tyje. Akte nurodyta, kad darbininkas nukrito bÅ«tent per tÄ vietÄ , nes atviras tarpas buvo apie 50 cm. Jei žmogus traukė varžtÄ , tai iÅ¡ inercijos jis laisvai galėjo nukristi. Ji susipažino su aktu, bet konstatavo aplinkybes ir aktÄ surašė ne ji. Kai įvyksta lengvas nelaimingas atsitikimas, darbdavys skiria atstovÄ tirti lengvam nelaimingam atsitikimui. IÅ¡ pradžių buvo įtarimas, kad atsitikimas gali bÅ«ti sunkus, todėl į įvykio vietÄ nuvyko.

Apie įvykį VDÄ® buvo praneÅ¡ta per policijÄ , kai ji atvyko, nukentėjusiojo įvykio vietoje nebebuvo, policija savo darbÄ jau buvo atlikusi. Su darbininkais ji kalbėjosi, tačiau praėjo ilgas laiko tarpas, todėl nieko daugiau pasakyti negali. Pagal įstatymus darbų saugÄ objekte turėtų organizuoti darbdavys, kuris raÅ¡o įsakymÄ , kas tame objekte yra atsakingas. Darbdavys visada atsako už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , tačiau jis dalį pareigų perdavė darbų vadovams ir kitiems specialistams.

Jei darbdavys bÅ«tų neperdavęs atsakomybės dėl darbų saugos kitiems asmenims, tai už darbų saugÄ objekte bÅ«tų atsakingas jis arba kitas įgaliotas asmuo - projektų vadovas, koordinatorius, bet ne darbininkas. Skiriant kitÄ atsakingÄ asmenį, jis turi bÅ«ti atestuotas. VDÄ® domisi, ar darbų vadovas yra atestuotas darbų saugai, ar jis žino tuos klausimus, ar gali prisiimti atsakomybę, darbų vadovas turi turėti visus reikalingus atestacijos pažymėjimus. Kiek žmonių turi bÅ«ti paskirta dirbti objekte, sprendžia darbdavys.

Jei yra paskirti keli darbų vadovai, tai vidaus tvarkoje turi bÅ«ti nurodyta, kas už kÄ atsakingas. Statybos darbuose yra ta ypatybė, kad vienam darbų vadovui iÅ¡vykus, atsakingas asmuo lieka kitas vadovas, nes objekte visada turi bÅ«ti vienas atsakingas asmuo, jų gali bÅ«ti du, trys, VDÄ® nuostatos Å¡iuo atveju nėra. AntrÄ kartÄ Ä¯ statybos objektÄ â€žMaskvos namai“ ji nuvyko 2010-11-16 apie pietus, statybose nukentėjusiojo nebebuvo, apie įvykį jiems pranešė policija. Atvykusi matė, kad ketvirtame aukÅ¡te dirbo keturi darbuotojai, kurie montavo klojinius, kiti apačioje vaikščiojo nurinkdami klojinius.

Jos žiniomis, oro vėdinimo šachtoje buvo nuimtos laikančios konstrukcijos ir tas klojinys iš apačios liko prikibęs prie betono, žmogui užteko atsistoti ir jis iš karto nukrito iš daugiau nei 8 metrų aukščio. Montuojant klojinius darbininkai pirmiausia turėtų atlaisvinti, pažeminti statramsčius, pirmiausia ištraukti plokštę, kuri yra prikibusi ir tik po to eilės tvarka imti laikančias konstrukcijas, tačiau buvo padaryta atvirkščiai. Buvo nepakankama vidaus kontrolė, patikrinti turėjo brigadininkas, taip pat darbų vadovas.

Turėjo būti paskirtas atsakingas asmuo darbams užtikrinti. Jei skirtingos brigados dirbo skirtinguose aukštuose, tai darbus derinti turėjo arba brigadininkai, arba darbų vadovai. Taisyklėse yra pasakyta, kad montuojant klojinius privalo būti paskirtas atsakingas asmuo priežiūrai. Taip pat turi saugotis ir darbininkai. Darbų vadovui pasakius įsirengti kolektyvines saugos priemones, darbų vadovas turi matyti, ar tos kolektyvinės saugos priemonės pilnai įrengtos, ar ne pilnai. Darbuotojai įsirengia kolektyvines saugos priemones pagal darbų vadovo nurodymus.

  Liudytojas A. O. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-08-10 iki 2010-09-10, su S. A. dirbo vienoje brigadoje, į darbÄ jie buvo priimti kartu, buvo supažindinti su saugos taisyklėmis, supažindino V. T., jie pasirašė. Taisykles davė skaityti lietuvių kalba, jis lietuviÅ¡kai skaito. Saugos priemonių nelabai buvo, jis gavo Å¡almÄ , o saugos diržų objekte iÅ¡ viso buvo 5 ar 10, už juos reikėjo pasiraÅ¡yti. Patys darbininkai nuspręsdavo, kada reikia saugos diržų, kada ne.

Jei didelis aukÅ¡tis, t.y. daugiau nei 3 metrai, tai saugos diržų jau reikia. 2010-08-17 į darbÄ jis atėjo 7.30 val., jo brigada turėjo sumontuoti lifto Å¡achtÄ antrame aukÅ¡te, apie 5 metrų aukÅ¡tyje. Diržų jau reikėjo, jis pastoviai vaikščiojo su saugos diržu, o S. A. buvo be diržo, nes toje darbo vietoje nebuvo kur prisitvirtinti diržų. Toje darbo vietoje dirbo jis, S. A. ir dar porÄ darbininkų. Jis su S. A. turėjo pastatyti balkonÄ , jį aptverti ir dirbti. Jis M. V. pasakė, kad turi bÅ«ti specialus aptvėrimas, t.y. balkonas, kad reikia normalių stovų, bet M.

V. atsakė, kad darytų iÅ¡ to, kas yra, nors tokios priemonės buvo netinkamos, jos buvo nepritaikytos. 2010-08-17 iÅ¡ vadovų buvo V. T., o M. V. buvo iÅ¡važiavęs, po to atvažiavo. Pokalbis su M. V. buvo 2010-08-17 apie 8.30 val., kai jis jo paklausė, kada bus balkonai. M. V. atsakė, kad juos Å¡iandien atveÅ¡, o dabar darykit iÅ¡ esamų medžiagų. Jie pradėjo daryti, padarę aikÅ¡telę, pastatė skydus, todėl balkonas sumažėjo. Po to jie niekaip negalėjo įkiÅ¡ti varžto, todėl jis S. A. pasakė, kad įlips į Å¡achtÄ ir iÅ¡ ten geriau matydamas jam pasakys, į kuriÄ pusę sukti.

Jam įlipus į Å¡achtÄ netrukus kažkas pasakė, kad S. A. nukrito į apačiÄ . Kaip S. A. krito, jis nematė, nes buvo Å¡achtoje. IÅ¡lindęs iÅ¡ Å¡achtos pamatė nukritusiÄ apatinę aptvaro lentÄ . IÅ¡ viso buvo dvi aptvaro lentos, viena lenta buvo 0,5 m. aukščio nuo pagrindo, kita – apie metrÄ aukščio, jos buvo pritvirtintos prie sijos dviem laikikliais naudojant vielÄ . Kai nukrito nukentėjusysis, buvo iÅ¡lūžusi apatinė lenta, o virÅ¡utinė lenta stovėjo vietoje. Priėjęs prie ant žemės gulinčio S. A. jis klausė, kur jam skauda, po to priėjo V.

T.. Darbininkai sakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet V. T. pradėjo skambinti vadovui, greitoji atvažiavo gal po 20 minučių, kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , jis nežino. M. V. įvykio vietoje pasirodė, kai atvažiavo greitoji, bet S. A. dar nebuvo iÅ¡vežtas. Kai iÅ¡vežė S. A., buvo perdaryti aptvėrimai, pakeistos lentos, uždėtos dar dvi lentos. Kai S. A. iÅ¡vežė į ligoninę, darbo vieta buvo perdaryta, buvo pridėta daugiau lentų ir ta vieta praplatėjo apie 20 cm..

Kas platino tÄ darbo vietÄ , nežino, jis tos vietos neplatino. Kai oficialiai buvo apžiÅ«rima darbo vieta, ji jau buvo pakeista, kažkas iÅ¡ vadovų davė nurodymÄ jÄ pakeisti. Kai buvo keičiama darbo vieta, policijos pareigÅ«nų dar nebuvo. Prie darbo vietos, kur įvyko nelaimė, iki nukrentant S. A., V. T. priėjęs buvo, jis visÄ laikÄ vaikščiojo prie jų. ArmatÅ«ra buvo riÅ¡ama iÅ¡ vidaus. Darbo balkonas buvo tvirtinamas iÅ¡ vakaro, įvykio dienÄ , t.y. 2010-08-17 ryte tik pritvirtino lentas ir sudėjo porÄ sijų, kad galėtų vaikščioti.

Ä®vykio dienos rytÄ jis matė M. V., jis buvo prie vagonėlio ir rÅ«kė, tuomet jis ir paklausė M. V., kada atveÅ¡ balkonus, o jis atsakė, kad Å¡iandien ir pasakė kol kas daryti iÅ¡ to, kas yra. Po nelaimės buvo iÅ¡kiÅ¡tos papildomos sijos iÅ¡ po perdangos ir lentos buvo pritvirtintos kitaip. BalkonÄ perdarinėjo žmonės iÅ¡ statybų, bet jų įvardinti dabar negali, nebeprisimina. Jis su S. A. lentas tvirtino prie metalinių stovų. Po nelaimingo atsitikimo jis matė lentų nuolaužas apačioje, jos gulėjo prie S. A..

Kai atvyko policija, sulaužyta lenta gulėjo prie namo. Papildoma sija iÅ¡lindo apie 20-22 cm. ir leido Å¡iek tiek praplėsti praėjimÄ bei susidėti skydus. PrieÅ¡ įvykį jie nespėjo tokios aikÅ¡telės įsirengti, papildoma sija buvo įrengta po įvykio, prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams.   Liudytojas E. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-08-11 iki 2010-09-07 „Maskvos namų“ statybose. Kai buvo priimtas į darbÄ , saugos instrukcijas skaityti davė darbų vadovas, kuris konkrečiai, neatsimena, jis pasirašė.

Dirbo vienoje brigadoje su S. A., V. K. ir A. O., jų brigadininkas buvo V. K.. 2010-08-17 į darbÄ atėjo 7 ar 7.30 val., darbo dienos užduotis davė brigadininkas, kas buvo iÅ¡ vadovų, nežino. Nelaimė įvyko prieÅ¡ pietus, valandos nepamena. Jis įvykio nematė, jam tik pasakojo K., kad S. A. nukrito. Jis tuo metu darė kitus darbus ir jam nieko nesimatė. IÅ¡ virÅ¡aus jis pamatė, kad ant žemės guli S. A.. Jam atrodo, kad S. A. buvo su saugos diržu. Jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas IV t. b.l. 40-41 suraÅ¡ytas teisingai, ar 2010-08-17 ryte darbo vietoje buvo abu vadovai, tiksliai pasakyti negali, bet kai S. A. nukrito, buvo abu vadovai, medicininė pagalba nebuvo kviečiama apie 30-40 minučių.

Apklausos protokolÄ pasirašė jis, suraÅ¡ytas teisingai, tačiau dabar jau nelabai viskÄ atsimena. II t. b.l. 156 paraÅ¡as jo, jis pasirašė ant technologinės kortelės, buvo supažindintas su technologiniu projektu. IV tomas b.l. 40-41 apklausos protokole paraÅ¡as jo, o sakinys „perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“ paraÅ¡ytas ne jo ranka. Tyrėja viskÄ perskaitė, paklausė ar teisingai, jis pasakė, kad taip ir pasirašė. Apklausos protokolÄ tyrėja skaitė iÅ¡ popieriaus. Jis nerimavo, kad ilgai nebuvo kviečiami medikai nukentėjusiajam S. A..

  Liudytojas V. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-08-02 iki 2010-08-31 kartu su S. A.. Priėmus į darbÄ , jiems buvo pravesti mokymai dėl saugos, kas juos pravedė, nežino, bet V. T. objekte pasakė, kÄ jie gali daryti, o ko ne, jiems buvo pravestas žodinis instruktažas, raÅ¡tu skaityti nieko negavo, paskui pasirašė žurnale. Jis iÅ¡ žodinio paaiÅ¡kinimo suprato, kaip reikės dirbti. M. V. objekte nebuvo. Jis gavo Å¡almÄ , saugos dirÅ¾Ä . Diržus gaudavo tik pasiraÅ¡ytinai, kiek buvo diržų, nežino, bet nebuvo taip, kad reikėtų diržo, o jo nebÅ«tų. 2010-08-17 į darbÄ atėjo 7 val., darbus paskirstė V.

T.. Jo brigada turėjo statyti klojinius, S. A. dirbo su A. O., o jis su E. K., su S. A. dirbo skirtingose vietose, apie 20 metrų atstumu. Kada įvyko nelaimė, nežino ir nematė, atėjo žmogus ir pasakė, kad S. A. nukrito. IÅ¡ kalbų girdėjo, kad jis traukė varžtÄ , kažkas atsikabino ir jis iÅ¡ inercijos nukrito. Girdėjo, neva S. A. varžtÄ traukė tupėdamas. Kai jis nukrito, nuėjo pažiÅ«rėti, tačiau neprisimena, ar ten buvo kokių lentų, ar buvo kas nors iÅ¡lūžę iÅ¡ apsaugos priemonių, nepastebėjo.

S. A. pagalbos ant žemės laukė apie 30 minučių, kodėl jam pagalba nebuvo iškviesta iš karto, nežino. Kai jis priėjo prie S. A., V. T. jau buvo, greitajai pagalbai paskambino V. T.. Jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas IV t. b.l. 36 apie tai, kad minėti balkonai (aikštelės) neatitiko jokių reikalavimų, daug kartų buvo sakyta ir V. T. ir M. V., kadangi minėtos aikštelės nestabilios ir nestandartinės, jų montavimui trūko elementų. Tačiau ir V. T. ir M. V. sakė, kad turi montuoti aikšteles iš tų medžiagų, kurias turi.

Darbui nebuvo tinkamų saugių sÄ lygų, nebuvo kur prisisegti su saugos diržų. Matė, kaip V. T. ir M. V. tarėsi, kÄ daryti, kadangi iÅ¡ karto netgi nenorėjo kviesti greitosios medikų pagalbos, tačiau kai jie pradėjo nerimauti, buvo iÅ¡kviesti medikai, kad V. T. ir M. V. pirmiau paskambino generaliniam direktoriui, kÄ daryti, ar kviesti greitÄ jÄ , protokolas suraÅ¡ytas teisingai, savo parodymus patvirtina. Policijoje jį apklausiant dalyvavo vertėjas, pas tyrėjÄ jis buvo tik vienÄ kartÄ , Jis jau daug kÄ primiršęs. Saugos diržus buvo galima prisisegti prie krabų arba iÅ¡ virÅ¡aus prie armatÅ«ros, bet tuomet neužtektų diržo ilgio, nes diržo ilgis yra apie pusantro metro.

Prisisegus saugos diržus prie krabų bÅ«tų nesaugu, nes jie nėra specialiai tam pritaikyti. Pagal I t. b.l. 19 nuotraukÄ Nr. 3, nėra kur prisisegti saugos diržo. Ar įvykio metu buvo M. V., nepamena. Balkono, iÅ¡ kurio nukrito S. A., montavime jis nedalyvavo, kaip buvo įrengtas balkonas, nematė, tačiau kai jis atėjo dirbti į tÄ objektÄ , ten buvo labai mažai aptvarų.   Liudytojas I. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, kai 2010-11-16 įvyko nelaimingas atsitikimas, jis dirbo su J.

M., Z. ir V. K.. Nelaimės dienÄ 2010-11-16 iÅ¡ ryto jų brigadai nurodymÄ davė V. T., jiems reikėjo pasiruoÅ¡ti užpylimui, karkasas jau buvo suriÅ¡tas, stovėjo klojiniai. Jiems reikėjo apžiÅ«rėti, kad viskas bÅ«tų lygu, kiekvienas gavo darbÄ , brigadininku buvo jis. Kiekvienas žinojo savo darbÄ , stalius buvo J. M., o jis turėjo uždėti klojinius. V. K. tikrino varžtus, visa jų brigada dirbo ketvirtame aukÅ¡te, dirbti buvo saugu. Å achta buvo uždengta iÅ¡ apačios, nes teisingai uždengti Å¡achtÄ reikia iÅ¡ apačios, iÅ¡ virÅ¡aus jos nebuvo kaip uždengti, nes buvo paruoÅ¡tas betonas užpylimui.

Kas davė nurodymus trečiame aukšte dirbantiems darbininkams, jis nežino, tačiau girdėjau, kad kažkas dirba trečiame aukšte. Kas turėjo koordinuoti darbus trečiame ir ketvirtame aukšte, nežino. Bedirbant Z. jam pasakė, kad kažkas nukrito ir jie nubėgę pamatė, kad antrame aukšte šachtos angoj ant dugno guli V. K.. Kai jis atbėgo, jau buvo atėjęs M. V.. Jie išnešėme V. K. ir paguldė į automobilį, jis greitai buvo išvežtas. Trečiame aukšte šachta buvo paremta statramsčiais, jie buvo nuimti ir nukentėjusysis nukrito.

Kas juos nuėmė, jis nežino. Lifto Å¡achtos kažkokiomis specialiomis priemonėmis uždengtos negalėjo bÅ«ti, nes tuomet maiÅ¡ytų dirbti. V. K. į ligoninę nuvežė darbų vadovas. Jis yra darbininkas, todėl neklausė vadovo, kodėl nukentėjusysis nebuvo vežamas greitÄ ja pagalba. PrieÅ¡ atvažiuojant policijai jie uždarė angas, ar buvo toks nurodymas. neatsimena.   Liudytojas V. F. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju. 2010-11-16 dirbo „Maskvos namuose“ su M.

K. ir I. Z., V. K. buvo ne jų brigadoje. Jie trise dirbo trečiame aukšte, įvykio jis nematė, tik girdėjo. V. B. dirbo jų brigadoje, bet ne su jais, atskirai. V. B. buvo jų aukšte, tik už kampo dirbo tokius pačius darbus, kaip jie trise. Toje vietoje, kur dirbo jis su M. K. ir I. Z., keturiese nepadirbsi. Jie dviese nuiminėjome klojinius, o trečias darbininkas juos laikė. Kodėl V. B. atokiau dirbo vienas, jis nežino. jų darbas buvo prie krašto, buvo pavojus numesti skydus. Rytais darbus jiems paskirstydavo darbų vadovas, daugiausiai M.

V.. Rytais susirinkus darbininkams M. V. visada pasakydavo, kad dirbtų labai atsargiai. Jo ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas IV t. b.l. 50-51 suraÅ¡ytas teisingai, 2010-11-16 iÅ¡ ryto darbo užduotis skyrė M. V., davė žodinę užduotį 3-ame aukÅ¡te iÅ¡rinkti klojinius. Nelaimingo įvykio jis nematė, tik girdėjo labai didelį garsÄ , bet į tai nekreipė dėmesio. Paskui bendradarbiai pasakė, kad kažkas nukrito. Ä® įvykio vietÄ , kur nukrito žmogus, jis nežiÅ«rėjo ir nesiaiÅ¡kino, kaip jis nukrito.

TÄ pačiÄ dienÄ jam rodė skylę, kur nukrito žmogus. Po įvykio darbų vykdytojas pasakė tęsti savo darbus. M. V. visada sakydavo rÅ«pintis savo ir kitų žmonių, kurie dirba virÅ¡uje, saugumu, kad niekas nenukristų. Jie dirbo iÅ¡ kraÅ¡to, kur žmonių nėra, pas juos buvo specialÅ«s pastoliai. Su V. B. sukonfliktavę nebuvo, neprašė V. B. iÅ¡eiti į kitÄ vietÄ , bet gal jis pats norėjo kuo greičiau iÅ¡ardyti tuos skydus. V. B. nuo jų dirbo apie 10-15 metrų atstumu. Jiems buvo liepta įsitikinti, kad niekas iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to į jų barÄ nenukristų.

Dirbo jie trečiame aukÅ¡te pagal eilę, visko ardyti iÅ¡ karto negalėjo, ardė barais, dirbo tik savo bare, Ar su jais kartu buvo brigadininkas, nežino. Jų brigadÄ sudarė 3 žmonės. IÅ¡ pradžių jų komandoje buvo 8 žmonės, V. B. buvo jų brigados narys. Vadovas nurodymÄ davė brigadai, o ji pati turėjo pasidalinti, kas kÄ darys. Nežino, ar vienas žmogus gali nuimti skydÄ , kuris dengė Å¡achtÄ , abejoja, kad buvo daugiau žmonių, be V. B., kurie vieni nuiminėjo skydÄ .   Liudytojas M.

K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „Maskvos namai“ suvirintoju-betonuotoju brigadoje su B., F. ir Z.. IÅ¡ pradžių jų brigadoje buvo daug žmonių, po to jų liko apie 10. 2010-11-16 buvo rytinis susirinkimas, darbus paskirstė M. V., o V. T. buvo vagonėlyje. 2010-11-16 M. V. paaiÅ¡kino, kÄ daryti, paaiÅ¡kino darbo apsaugÄ , reikėjo iÅ¡rinkti klojinius, sutvarkyti lubas. Jų brigadoje brigadininko nebuvo. 2010-11-16 jis dirbo su F., o B. dirbo su A. kitoje pusėje.

Po kažkiek laiko atėjo žmonės ir pasakė, kad kitoje pusėje už kampo nukrito žmogus, pasakė, kad B. iÅ¡mušė statramstį ir žmogus nukrito. Žmogaus, kuris nukrito, jis nepažįsta. TÄ dienÄ jis dirbo trečiame ar ketvirtame aukÅ¡te. Pagarsintas ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas IV t. b.l. 53-54 suraÅ¡ytas teisingai, kad 2010-11-16, iÅ¡ ryto darbus skirstė M. V.. Jo brigadai M. V. davė žodinę užduotį 3-ame aukÅ¡te iÅ¡rinkti klojinius, kÄ jie ir darė. Jie nuleidinėjo statramsčius, iÅ¡iminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus.

Jis dirbo poroje su V. F.. M. V. davė užduotį iÅ¡rinkti klojinius 3-ame aukÅ¡te, tačiau nebuvo nurodyta, kad bÅ«tent tam tikroje vietoje. 2010-11-16 jis dirbo trečiame aukÅ¡te. 2010-11-16 dirbdamas trečiame aukÅ¡te žinojo, kad ketvirtame aukÅ¡te dirba žmonės, nes jiems tai matėsi. PrieÅ¡ pradedant darbus jie buvo supažindinti su betonavimo kortele, žodžiu buvo pasakyta atlikti konkrečius darbus. M. V. ir V. T. buvo jų virÅ¡ininkai, tai vienas prieina, arba kitas pasako kÄ daryti. V.

B. dirbo su Arvydu, paskui Arvydas kažkur išėjo ir V. B. liko vienas. Anga buvo iÅ¡ apačios uždengta, V. B. iÅ¡mušė statramstį, o žmogus užlipo ir nukrito. Jis tokį darbÄ dirba apie 5 metus, mano, kad ta anga buvo uždengta tinkamai. Dirbo atskirai su V. B. ir Arvydu todėl, kad nemaiÅ¡ytų vieni kitiems. V. B. buvo apie 20 metrų atstumu nuo jo, buvo arka, kuriÄ reikėjo apeiti. PrieÅ¡ tai dienÄ dirbo toje vietoje, todėl ir kitÄ dienÄ toje pačioje vietoje tęsė savo darbus, kur buvo nurodęs M.

V.. M. V. nesakė V. B. dirbti kitoje vietoje, nei jie.    Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2010 m. pabaigoje. Žino apie 2010-11-16 nelaimingÄ atsitikimÄ su V. K.. Kai atsitiko nelaimė, jis tuo metu nuplėšinėjo klojinius. 2010-11-16 jis dirbo su porininku, tačiau jo vardo nei pavardės neprisimena. VirÅ¡ jų dirbo kita brigada, kiekvienas iÅ¡ jų turėjo savo darbus. Jam tiesioginius darbo nurodymus davė jo tiesioginis virÅ¡ininkas, tačiau kas konkrečiai – neatsimena.

Pagarsintas ikiteisminio tyrimo jo apklausos protokolas IV t. b.l. 57-59 surašytas teisingai, savo parodymus palaiko, kad 2010-11-16, iš ryto darbus skirstė M. V., jo brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, kad jie taip ir darė, nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus, kad M. V. davė užduotį išrinkti klojinius 3-ame aukšte, tačiau nebuvo nurodyta, kad būtent tam tikroje vietoje. kad buvo duota užduotis išrinkinėti klojinius visame 3-ame aukšte, o ne kažkokiame atskirame bare, kad jis vykdė M.

V. nurodymÄ ir savavaliÅ¡kai nieko nedarė, kad iÅ¡ karto po įvykio, kai nukentėjusysis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, M. V. davė žodinį nurodymÄ greitai, kol neatvažiavo policija ir darbo inspekcijos atstovai, 4-o aukÅ¡to perdangoje uždengti lifto Å¡achtų angas. Jam buvo nurodyta darbo vieta, tai ten jis ir dirbo. Nelaimingas atsitikimas įvyko jam tiesiai už nugaros, nes iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , o atsisukęs pamatė, kad apačioje guli žmogus. Policijoje tyrėja jo daug klausinėjo, atspausdintÄ tekstÄ jam perskaitė vertėja, jokių pataisymų jis nedarė.

Objekte jam buvo duotas darbas ir jis jį dirbo. Buvo likęs nedidelis baras, tai jis jį ir ardė. Objekte darbininkai dirbo visuose aukÅ¡tuose, kiekvienam duoda užduotis ir kiekvienas dirbo savo darbÄ . Kiekvienas savo darbo vietÄ Å¾iÅ«ri pats, pats turi žiÅ«rėti, kur eina, kur dirbti, niekas jų už rankų nevedžioja. Betonavimo darbus jis kartais dirbo, su tarpais, jo darbo patirtis daugiau nei 10 metų. Klojinių ardymas vyksta taip: yra medinis lapas, ant kurio liejamas betonas. Juos reikia nuplėšti nuo betono.

Paskui po vienÄ nuimti statramsčius. 2010-11-16 įvykių tiksliai nepamena, kai pagarsino jo apklausos protokolÄ , tai maždaug prisimena, nes jis pamena įvykį, bet ne viskÄ . Paties įvykio, kaip krito nukentėjusysis, nematė. Kuris konkrečiai vadovas jam davė darbo nurodymus, neprisimena. Apklausiamas policijoje konkrečiai pavardžių nežinojo, taip pat nežinojo, kas konkrečiai davė nurodymus. Kaltinamuosius jis vadino vyresniuoju darbų vykdytoju, t.y. M. V., ir jaunesniuoju darbų vykdytoju.

Kuris iÅ¡ darbų vykdytojų jam konkrečiai davė nurodymÄ iÅ¡rinkti klojinius, nežino. Jų brigadoje brigadininko nebuvo. Tame objekte jis dirbo antrÄ mėnesį ir žinojo, kad ko nebaigė daryti dienÄ prieÅ¡ tai, reikia pabaigti kitÄ dienÄ . Jam niekas konkrečiai nenurodė, kad ardytų klojinius bÅ«tent toje vietoje, kur nukrito V. K.. Jis dirbo iÅ¡ eilės, kiti jo brigados nariai dirbo tame pačiame bare. Koks buvo jo atstumas nuo jų, nežino. Klojinių nurinkimas vyksta taip: jis nuima lapÄ ir jį paduoda kitam žmogui, kuris jį tvarkingai padeda.

Keliese kiti darbininkai nurinkinėjo lakÅ¡tus, pasakyti negali. Kas padalino jų brigados žmones į grupeles, neatsimena. Pirma reikia nuimti statramstį, paskui klojinį. Kai buvo nuimtas statramstis, V. K. nukrito ne iÅ¡ karto. Kai jis nuiminėjo statramstį, Å¡alia savęs matė angÄ . Žinojo, kad ta anga gali bÅ«ti ir virÅ¡uje, bet ar tiksliai ji ten buvo ar ne, nežino. Å achta Å¡alia jo buvo atvira.   Liudytojas I. Z. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. septynis mėnesius, bet iki kada - nepamena.

Pamena nelaimingÄ atsitikimÄ su V. K., kuris įvyko 2010-11-16, tuomet dirbo prie Žalgirio stadiono „Maskvos namuose“. 2010-11-16 dirbo įvairius darbus, virÅ¡ jo dirbo nukentėjusysis. Ryte juos surinko M. V. ir paskirstė darbo vietas, 2010-11-16 atlikinėjo montažinius darbus, t.y. jis hole rinko statramsčius, dirbo poroje su V. F.. Jis visada pasižiÅ«ri, ar virÅ¡ jo dirba kiti darbininkai, tuomet eina dirbti į kitÄ pusę. Kaip nukrito nukentėjusysis jis nematė, kodėl nukrito – pasakyti negali.

Ikitreisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas IV t. b.l. 64-65 suraÅ¡ytas teisingai, kad 2010-11-16 iÅ¡ ryto darbus skirstė M. V. ir jų brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukÅ¡te iÅ¡rinkti klojinius, tačiau nebuvo nurodyta, kad bÅ«tent tam tikroje vietoje, kad jie nuleidinėjo statramsčius, iÅ¡iminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus. Jis dirbo nuo stadiono pusės, nuo Rinktinės gatvės pusės, Å¡alia V. F. ir M. K..  Žmonės dirba ir ketvirtame pastato aukÅ¡te, bet jam nepatinka, kai kas nors virÅ¡ jo dirba, todėl jis eina dirbti į kitÄ vietÄ .

Pagarsintus parodymus palaiko. Ar matė V. B. iÅ¡ savo darbo vietos, neatsimena, tačiau jis dirbo tame pačiame aukÅ¡te. Dirbdamas trečiame aukÅ¡te ir vaikščiodamas po holÄ jis matė daug Å¡achtų. Å ios Å¡achtos turi bÅ«ti uždengtos iÅ¡ virÅ¡aus, o ne iÅ¡ apačios. Jis pats sau Å¡achtÄ buvo užsidengęs taip, kad atsistojęs nenukristų, jis apsidraudžia pats. V. B. buvo jo darbo kolega, su juo nekonfliktavo, kartu pietaudavo. Su V. B. dirbo tik brigadoje, asmeniÅ¡kai su juo nebendravo.

Kai dirba, jis pasideda sau po kojomis apsaugÄ , apie kitus darbininkus, ar jie taip daro, pasakyti negali. Kai buvo apklausiamas policijoje, vertėjas apklausoje dalyvavo, tyrėja uždavinėjo klausimus, o jis atsakinėjo. Su kuo dirbo V. B., nežino. Jiems neleisdavo dirbti po vienÄ Å¾mogų, darbams buvo reikalingi 2-3 žmonės. Vadovas pasakydavo ir parodydavo, kur dirbti. V. B. buvo jų brigadoje ir jų aukÅ¡te. Negirdėjo, kad kažkas duotų V. B. nurodymÄ dirbti toje vietoje, kur jis dirbo. Prie klojinių ir statramsčių iÅ¡rinkimo dirbo trise: jis, F. ir K..

TÄ patį darbÄ galima atlikti ir dviese, bet geriau nereikia, nes ten reikia virvėmis nuleisti, perduoti, dirbant aukÅ¡tyje trečias žmogus reikalingas. Grupeles skirsto brigadininkas, aukÅ¡tyje dirba trys žmonės.   Liudytoja N. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos antrojo poskyrio vyriausiÄ ja tyrėja. Buvo sujungtos dvi medžiagos, pirmojoje medžiagoje tyrimÄ pradėjo kita tyrėja, o sujungus ji tęsė tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Visus procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi LR BPK nuostatomis. Kiekvienai apklausai ji visada pasiruoÅ¡ia, o kai proceso dalyvis atvyksta apklausai, ji jau žino, ko turi paklausti, kÄ turi sužinoti. Atvykus liudytojui viskÄ iÅ¡klauso, tada pradeda raÅ¡yti apklausos protokolÄ . RaÅ¡ant protokolÄ , jei yra kažkokių netikslumų ar papildomų klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, tuos klausimus užduoda. SuraÅ¡ius protokolÄ , liudytojas su juo susipažįsta, jei turi pastabų ar patikslinimų, tai padaro, pasiraÅ¡o.

Užbaigiant protokolÄ ji paraÅ¡o, kad „protokolÄ perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“. Paskutinį sakinį protokole raÅ¡au ji, įstatymas nereglamentuoja, kad paskutinį sakinį, „protokolÄ perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“ bÅ«tinai raÅ¡ytų apklausiamasis. Apklausiamasis protokolÄ pasiraÅ¡o. ParaÅ¡ytÄ protokolÄ skaito apklausiamasis. Apklausiamasis protokolÄ skaito elektroninėje versijoje, o paskui atspausdintÄ variantÄ , nes paskui jis turi pasiraÅ¡yti. Elektroninį variantÄ suraÅ¡o kaip projektÄ , jis jį paskaito, jei turi kokių patikslinimų, ji įraÅ¡o, paskui dar peržiÅ«ri atspausdintÄ .

Kai yra raÅ¡omas apklausos protokolas, jei asmuo turi kažkokių pastabų, jos yra įraÅ¡omos, jei kažkas netinka, yra iÅ¡braukiama. Kai yra suraÅ¡omas projektas, tada jau pats liudytojas žiÅ«ri, ar dar nori kažkÄ Ä¯raÅ¡yti, ar ne. ProtokolÄ asmuo pasiraÅ¡o jį perskaitęs. Vertėjas buvo visose apklausose Å¡ioje byloje. Jei apklausa vyksta su vertėju, tai pirma vertėjas iÅ¡verčia tekstÄ skaitydamas iÅ¡ kompiuterio ekrano. Apklausos protokole sakiniai iÅ¡ kitos apklausos protokolo negalėjo užsilikti, nes kiekvienas buvo apklausiamas individualiai ir nebuvo naudojamas Å¡ablonas.

Visa apklausa buvo raÅ¡oma iÅ¡ liudytojo žodžių. Kiek prisimena, buvo nukentėjusiųjų praÅ¡ymai pripažinti juos nukentėjusiaisiais, ieÅ¡kinio ji nematė. Nukentėjusieji gal turėjo ieÅ¡kinį tikslinti, nes jie tik iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pripažinti juos nukentėjusiaisiais ir ateityje turėjo tikslinti ieÅ¡kinį, kur norėjo atskirti turtinę ir neturtinę žalÄ . Ji nukentėjusiesiems iÅ¡aiÅ¡kino teisę dėl ieÅ¡kinių detalizavimo ir sakė, kad tai padaryti yra bÅ«tina.

Su nukentėjusiaisiais buvo kalbėta, kad jie turi detalizuoti savo ieÅ¡kinius, bet jie nusprendė patikslintÄ ieÅ¡kinį teikti teisme. Jos manymu, jie tai suprato, nes nukentėjusysis V. K. visada ateidavo su savo sÅ«numi. Apie tai, kad nukentėjusieji turi teisę kreiptis dėl advokato, jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta. S. A. buvo padaryta nutarimo kopija pripažinti jį nukentėjusiuoju, kad jis galėtų kreiptis į tarnybÄ dėl advokato. Sakinį „perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“ ji rašė, nes tokia yra apklausos taktika.

IÅ¡ tokio sakinio galima suprasti, kad tÄ tekstÄ perskaitė liudytojas. Apklausiamasis pasiraÅ¡o, kad tekstas suraÅ¡ytas teisingai. IÅ¡sikvietusi liudytojÄ ji turi jam pasakyti, dėl ko liudytojas yra iÅ¡kviestas apklausai, ji paaiÅ¡kino, kad jis kviečiamas dėl nelaimingo atsitikimo tam tikrame objekte, kur nukentėjo asmuo. Du tekstai gali bÅ«ti panaÅ¡Å«s, jei tie du žmonės yra iÅ¡ tos pačios brigados, bei jie abu kartu atliko tuos pačius veiksmus, tai ta parodymų dalis nesikeičia. Jei kalbėti apie technologijos procesÄ , jie galėjo tÄ dalį papasakoti vienodai.

Apklausų ji nekopijavo. Protokolo projektas yra jos juodraÅ¡tinis variantas, raÅ¡ytas ranka su tam tikrais klausimais, momentais, kÄ ji turi sužinoti. Apklausos projekte raÅ¡o tai, kÄ turi sužinoti iÅ¡ liudytojo, tai yra klausiamai, Darbo inspekcijos iÅ¡vada, teiginiai, iÅ¡ kurių paskui formuluoja klausimus liudytojui. Jeigu liudytojas prieÅ¡ tai rašė paaiÅ¡kinimÄ Darbo inspekcijoje, tai ji užsiraÅ¡o, kÄ jai dar reikės iÅ¡siaiÅ¡kinti. Po to viskas yra suraÅ¡oma į apklausos protokolÄ , kurį apklausiamas perskaito, susipažįsta ir jei su juo sutinka, pasiraÅ¡o.

PraÅ¡ymÄ pripažinti S. A. nukentėjusiuoju rašė pats nukentėjusysis. Dėl I t. b.l. 30, jei dalyvavo vertėjas, tai šį praÅ¡ymÄ galėjo suraÅ¡yti ji diktuojant tekstÄ S. A.. Dėl I t. b.l. 129, šį ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ turėjo raÅ¡yti V. K., tai ne jos ranka raÅ¡ytas ieÅ¡kinys. Dėl I t. b.l. 27, kas surašė šį pareiÅ¡kimÄ , nežino, nes jis buvo pateiktas, kai ji tyrimo dar neatlikinėjo. Jei žmogus pareiÅ¡kia praÅ¡ymÄ , kad ji suraÅ¡ytų, tai ji gali jam užraÅ¡yti tai, ko jis praÅ¡o.

Ji nukentėjusiojo interesų neatstovauja, tai tiesiog techninis darbas. Direktorius A. M. savo įsakymu skyrė du atsakingus asmenis už darbų saugÄ ir darbuotojų sveikatÄ , atsakomybę paskyrė dviems žmonėms ir ji yra, nes jie yra darbdavio įgalioti asmenys. Jos nuomone, technologinį projektÄ turėjo parengti kaltinamieji, jiems tai pavedė direktorius. Jis dar vadinamas technologijos arba vykdymo projektu, kuriame turi bÅ«ti numatyta, kaip darbuotojai turi saugiai dirbti. Tai yra įgalioto asmens, atsakingo už saugų darbÄ , atsakomybė.

  2010-09-27 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3639/10 (01) nurodyta, kad S. A. nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 37-38).   2011-08-09 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2447/11 (01) nurodyta, kad V. K. nustatytas deÅ¡inio žastikaulio iÅ¡nirimas iÅ¡ peties sÄ nario, suspaustinis krÅ«tinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyÅ¡imu, didelė kraujo iÅ¡laja deÅ¡inėje Å¡launyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

V. K. padaryti kÅ«no sužalojimai (tikėtina) buvo padaryti ne atskirais poveikiais, bet nukrentant iÅ¡ aukÅ¡tumos ir petimi, Å¡launimi atsimuÅ¡ant į kietus bukus daiktus bei per krÅ«tinės apatinę dalį perlekiant liemenį (1 t., b.l. 142-144).   Kaltinamųjų V. T. ir M. V. kaltę taip pat patvirtina :   I. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t. b.l. 15-20);  UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imas, kur nurodyta, kad betonuotojas S. A. darbdavio, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apdraustas (1 t., b.l. 33); pažyma apie traumos sunkumÄ , kur Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikai konstatavo, kad 2010-08-17 S. A. patirta trauma nepriskiriama prie sunkių (1 t., b.l..48); 2010-08-25 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1-10, iÅ¡ kurio matyti, kad nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra:

1) netinkamas pavojingų darbų vykdymas, netinkamai įrengti aikštelės aptvėrimai, pažeistas „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00“, patvirtintų LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 d. įsakymu Nr. 346, 21 p. 4 d., kurioje sakoma, kad “aptvarai saugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m., su porankiu viršuje, 0,15 m. aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones“.

2) pažeistas „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos betonuotojui Nr. 35“, patvirtintos 2004-05-24 įsakymu Nr. 11, 4.52 punktas, kur nurodyta: „Pastoviai sekti, kad darbo aikÅ¡telių, paaukÅ¡tinimo priemonių darbo paklotas ir aptvėrimai turi bÅ«ti tvarkingi ir patikimai pritvirtinti. Darbo paklotas turi bÅ«ti lygus, horizontalus, be angų. Kai darbo paklotas iÅ¡dėstytas aukÅ¡tyje 1,3 m. ir daugiau, turi bÅ«ti įrengtas 1,1 m. aukščio aptvėrimas, kuris turi susidaryti iÅ¡ porankio, tarpinio horizontalaus elemento viduryje ir bortelio, ne mažiau 15 cm aukščio“ (1 t. b.l. 46-47), kad vadovaujantis 2004-09-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 patvirtintais „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais“ darbdavys - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tyrimÄ ir 2010-08-25 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1-10, kur nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas pavojingų darbų vykdymas; 2010-01-31 darbų saugos techninio tyrimo specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3388(10), kur nurodyta, kad 2010-08-17 nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra tai, jog nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotojÄ nuo kritimo iÅ¡ aukščio (visų pirma - apsauginiai aptvėrimai), atliekant darbus aukÅ¡tyje, pavojingoje zonoje ant pastolių, kur yra rizika kristi iÅ¡ aukščio.

Vykdyti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimų, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones.

Jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir bÅ«tent tai, kad nebuvo naudotos atitinkamos techninės priemonės, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ (1 t., b.l. 99-103); UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoÅ¡ta „Betonavimo darbų technologinė kortelė“, kuri nei forma, nei turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimų bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimų, jog „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti numatyti konkretÅ«s projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ â€œ, nes jame nėra nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai bei saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos statybvietėje (1 t., b.l. 72-87-93);

II. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imas, kad betonuotojas V. K. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraustas ir UADB „ERGO Lietuva“ dėl 2010-11-16 patirtos traumos V. K. iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ per tris kartus: 2011-03-28 3 936,00 litų, 2011-10-27 2 400,00 litų ir 2011-12-19 2 000,00 litų (1 t., b.l. 156); pažyma apie traumos sunkumÄ , kur Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikai konstatavo, kad 2010-11-16 V. K. gauta trauma nepriskiriama prie sunkių (1 t., b.l..192); 2010-12-03 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2-10, iÅ¡ kurio matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, kai 4-ame aukÅ¡te buvo montuojami klojiniai, o trečiame demontuojami klojiniai nesuderinus darbuotojų tarpusavio veiksmų, nepakankamai prižiÅ«rint darbus.

Pažeistas „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 6 ir 8 punktai, kur sakoma, kad „statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nustatytas darbdavio pareigas bei užtikrinti darbų arba darbų etapų trukmę ir eiliÅ¡kumÄ , numatytus statybos darbų technologijos projektuose, darbų ar jų trukmės koregavimÄ , atsižvelgdamas į darbų eigÄ â€œ, bei kur sakoma, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkÅ«s surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai, laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti pagaminti, sumontuoti ir iÅ¡ardomi tik prižiÅ«rint kompetentingam asmeniui“, kad vadovaujantis 2004-09-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 patvirtintais „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais“, darbdavys - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto tyrimÄ ir 2010-12-03 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 2-10, kur nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas (1 t . b.l. 168-169); 2011-11-25 darbų saugos techninio tyrimo iÅ¡vada Nr. 11-2899(11), kur nurodyta, kad 2010-11-16 nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra tai, kad nebuvo užtikrintas klojinių stabilumas jų demontavimo metu, netinkamai buvo parengtos technologinės kortelės, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimų ir tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16  punkto ir 5 priedo reikalavimų, kur nurodyta, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti numatyti konkretÅ«s projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ â€œ, kad tokios technologinės kortelės organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelamingÄ atsitikimÄ .

Nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra ir tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotojÄ nuo kritimo iÅ¡ aukščio, atliekant darbus aukÅ¡tyje, pavojingoje zonoje ant pastolių, kur yra rizika kristi iÅ¡ aukščio. Vykdyti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimų, kad „nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones“ ir kad „darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones.

Jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir 44.1, 44.2 ir 44.3 punktų reikalavimų, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkÅ«s surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti pagaminti, sumontuoti ir iÅ¡ardomi tik prižiÅ«rint kompetentingam asmeniui“, jog „bÅ«tina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, o „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiÅ«rimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, ir bÅ«tent tai, kad nebuvo naudotos atitinkamos techninės priemonės, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimÄ (3 t., b.l. 9-13);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė „Betonavimo darbų technologinę kortelę“, tačiau minėtas dokumentas nei forma, nei turiniu neatitinka nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo, Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimų, nei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16  punkto ir 5 priedo reikalavimų, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, ir, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti numatyti konkretÅ«s projektiniai sprendimai, nustatantys technines priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ â€œ.

Minėtoje kortelėje nėra suprojektuota, kaip (ir kada) statybvietėje reikia saugiai demontuoti aukšto (iš esmės – 3 –ojo aukšto perdangos lygyje) perdangos klojinius (šalia angų perdangoje), kad jie atlaikytų demontavimo metu esančias apkrovas ir išliktų stabilūs (2 t., b.l. 129-151-156).   Pareikšti civiliniai ieškiniai - V. K. – 20 000 Lt (1 t., b.l. 129-130), S. A. – 12 000 Lt (1 t., b.l. 30-31) neturtinei žalai atlyginti.   Teismas, išanalizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamųjų V.

T. ir M. V. kaltė dėl to, kad V. T. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, M. V. dirbdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovu ir jiems bÅ«nant atsakingais už darbų saugÄ atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, statybos darbus, jie turėjo užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta darbuotojų kritimo iÅ¡ aukščio, montuojant lifto Å¡achtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant iÅ¡vengti darbuotojų kritimo iÅ¡ aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ Å¾monėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A.

O. ant sumontuotos prie iÅ¡orės pastato sienos aikÅ¡telės įrengus aptvarus – virÅ¡utinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikÅ¡telės ir bandant įkiÅ¡ti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtÄ , kuris užkliuvo už armatÅ«ros karkaso, A. O. įlipus į lifto Å¡achtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kuriÄ pusę pakreipti varžtÄ , traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtÄ atgal, S. A. iÅ¡ inercijos pargriuvo ant aikÅ¡telės ir per aikÅ¡telės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpÄ nukrito nuo aikÅ¡telės iÅ¡ 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas deÅ¡inio Å¡launikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilnai įrodyta, kaltinamųjų V.

T. ir M. V. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 176 str. 1 d.. Taip pat kaltinamųjų V. T. ir M. V. kaltė dėl to, kad V. T. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, M. V. dirbdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovu ir jiems bÅ«nant atsakingais už darbų saugÄ atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, 4-o aukÅ¡to monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukÅ¡te vienai darbuotojų brigadai iÅ¡renkant klojinius, o 4-ame aukÅ¡te kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiÅ«rėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektÄ , kuriame turi bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi bÅ«ti numatyti konkretÅ«s projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ â€œ, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „BÅ«tiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iÅ¡ aukščio darbuotojus bÅ«tina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai bÅ«tina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukÅ¡tyje turi bÅ«ti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobÅ«džio tokių įrenginių naudoti negalima, turi bÅ«ti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkÅ«s surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti pagaminti, sumontuoti ir iÅ¡ardomi tik prižiÅ«rint kompetentingam asmeniui“, jog „bÅ«tina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi bÅ«ti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiÅ«rimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, ir tai sukėlė nelaimingÄ atsitikimÄ Å¾monėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultÅ«ros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – betonuotojas V.

K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V.

K. nukrito iÅ¡ 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrÄ aukÅ¡tÄ bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas deÅ¡inio žastikaulio iÅ¡nirimas iÅ¡ peties sÄ nario, suspaustinis krÅ«tinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyÅ¡imu, didelė kraujo iÅ¡laja deÅ¡inėje Å¡launyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilnai įrodyta, kaltinamųjų V. T. ir M. V. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 176 str. 1 d..

  Teismas iÅ¡ kaltinimo V. T. ir M. V. epizode dėl nukentėjusiojo S. A. Å¡alina kaltinimÄ , jog jie buvo atsakingi, kad bÅ«tų parengtas statybos darbų technologijos projektas, bei iÅ¡ kaltinimo V. T. ir M. V. epizode dėl nukentėjusiojo V. K. Å¡alina kaltinimÄ , kad jie privalėjo prieÅ¡ pradedant statybos darbus parengti Statybos darbų technologijos projektÄ , kuriame turėjo bÅ«ti numatyti konkretÅ«s projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugÄ , tačiau dėl neatsargumo to nepadarė.

Teismo nuomone, Å¡ių dokumentų ruoÅ¡imas priklauso ne kaltinamųjų, o jų darbdavio kompetencijai. Tačiau kaltinamieji V. T. ir M. V. yra atsakingi, kad vykdė darbus esant netinkamai parengtam darbų technologijos (vykdymo) projektui, kuriame turėjo bÅ«ti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, tokie kaip laikinų aptvarų montavimo vietos bei saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, bei numatytas ir užtikrintas darbų eiliÅ¡kumas, kad konstrukcijos, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai, laikinos sijos ir ramsčiai bÅ«tų iÅ¡ardomi trečiame ir ketvirtame aukÅ¡tuose suderinus darbų eigÄ ir tik prižiÅ«rint kompetentingam asmeniui.

  Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamųjų V. T. ir M. V. parodymus kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybę. Kaltinamojo V. T. parodymus, kad nelaimingas atsitikimas darbe su nukentėjusiuoju S. A. įvyko dėl jo paties neatsargumo, bei kad jis matė, jog darbų aikÅ¡telę A. O. ir S. A. paruošė gerai, ji buvo tvirta, stabili, apsauginiai aptvarai buvo paruoÅ¡ti tinkamai, aptvarus patikrino jis arba M. V., bei kaltinamojo M. V. parodymus, kad 2010-08-17 nelaimingo atsitikimo darbe su nukentėjusiuoju S. A. metu jis visÄ dienÄ dirbo kitame objekte adresu Savanorių pr., Vilniuje ir įvykio vietoje 2010-08-17 nebuvo, paneigė nukentėjusiojo S. A. ir liudytojų A.

O., E. K., V. K., A. M., S. R. parodymai. Nukentėjusysis S. A. parodė, kad darbininkai antrojoje Å¡achtoje padarė brokÄ , todėl jis pakvietė V. T. ir Å¡is davė nurodymÄ iÅ¡ vidinės pusės pataisyti brokÄ , davė kopėčias ir liepė montuoti, nors jis klausė, kaip montuoti su kopėčiomis skydÄ ir sakė V. T., jog jų darbo vietoje turi bÅ«ti specialus prikabinamas balkonas, bet V. T. atsakė, kad reikia dirbti iÅ¡ to, kas yra, t.y. iÅ¡ lentų, kurios buvo skirtos skydams dėti. Jis turėjo įsukti 1 metro ilgio varžtÄ , bet varžtas užstrigo, pastolių plotis buvo apie 80 cm., nuo stipraus varžto patraukimo jis neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito, jei pastoliai bÅ«tų buvę pakankamai platÅ«s, jis bÅ«tų iÅ¡silaikęs, kad pastolių lentos buvo 80 cm. pločio, o turėjo bÅ«ti 150 cm., kad trečios lentos neįrengė, nes trÅ«ko lentų, be to, nebuvo prie ko pritvirtinti lentų, jos buvo pritvirtintos vielomis prie metalinio karkaso.

Saugos dirÅ¾Ä jis buvo užsidėjęs, bet jis nebuvo prisegtas, nes nebuvo prie ko jį prisegti. Liudytojas A. O. parodė, jog jis 2010-08-17 apie 8.30 val. M. V. pasakė, kad jų darbo vietoje turi bÅ«ti specialus balkonas, kad reikia normalių stovų, klausė, kada bus balkonai, bet M. V. atsakė, kad juos Å¡iandien atveÅ¡, o dabar darykit iÅ¡ esamų medžiagų, nors tos priemonės buvo netinkamos, jos buvo nepritaikytos, kad 2010-08-17 įvykio metu darbo vietoje buvo V. T., M. V. buvo iÅ¡važiavęs, bet po to atvažiavo.

Kai S. A. nukrito, jis iÅ¡lindęs iÅ¡ Å¡achtos pamatė nukritusiÄ apatinę aptvaro lentÄ , kad iÅ¡ viso buvo dvi aptvaro lentos, viena buvo 0,5 m. aukščio nuo pagrindo, kita – apie metrÄ aukščio, jos buvo pritvirtintos prie sijos dviem laikikliais naudojant vielÄ , o kai nukrito nukentėjusysis, buvo iÅ¡lūžusi apatinė lenta, virÅ¡utinė lenta buvo vietoje, kad M. V. įvykio vietoje pasirodė, kai atvažiavo greitoji, bet S. A. dar nebuvo iÅ¡vežtas, o kai iÅ¡vežė S. A., buvo perdaryti aptvėrimai, pakeistos lentos, uždėtos dar dvi lentos, t.y. jų darbo vieta buvo perdaryta, buvo pridėta daugiau lentų ir darbo vieta praplatėjo apie 20 cm., kad oficialiai apžiÅ«rint įvykio vietÄ , ji jau buvo pakeista kažkurio iÅ¡ vadovų nurodymu, kad po nelaimingo atsitikimo jis matė lentų nuolaužas apačioje, jos gulėjo prie S. A., kad papildoma sija, iÅ¡lindusi apie 20-22 cm. ir praplėtusi praėjimÄ , buvo įrengta jau po įvykio, prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams.

Liudytojas E. K. parodė, jog S. A. nukritus įvykio vietoje buvo abu vadovai M. V. ir V. T.. Liudytojas V. K. parodė, kad 2010-08-17 darbus paskirstė V. T., kad daug kartų buvo sakyta ir V. T., ir M. V., kad darbo aikÅ¡telės nestabilios, nestandartinės, jų montavimui trÅ«ko elementų, tačiau V. T. ir M. V. sakė, kad turi montuoti aikÅ¡teles iÅ¡ tų medžiagų, kurias turi, bei parodė, kad darbui nebuvo tinkamų, saugių sÄ lygų, jog nebuvo kur prisisegti saugos diržų, kad jis matė, kaip V.

T. ir M. V. tarėsi, kÄ daryti ir iÅ¡ karto nenorėjo kviesti greitosios medikų pagalbos S. A., tačiau darbininkams pradėjus nerimauti, iÅ¡kvietė medikus, kad V. T. ir M. V. pirmiau paskambino generaliniam direktoriui, kad pagal I t. b. l. 19 esančiÄ nuotraukÄ Nr. 3 matyti, jog nukentėjusiajam S. A. nebuvo kur prisisegti saugos diržo. Liudytojas A. M. parodė, kad objekte už darbų saugÄ buvo atsakingi V. T. ir M. V., abiejų atsakomybė vienoda, tai nustatyta 2010-04-06 įsakymu Nr.

10. V. T. „Maskvos namų“ objekte turėjo bÅ«ti visÄ dienÄ , o M. V. dirbo dviejuose objektuose, jo darbo laikas objekte „Maskvos namai“ nebuvo reglamentuotas, todėl 2010-08-17 M. V. darbo vieta galėjo bÅ«ti bet kuriame objekte, tiek objekte „Maskvos namai“, tiek Savanorių pr., kad nepamena, jog M. V. bÅ«tų prašęs apriboti jo atsakomybę dėl kurio nors objekto, kad „Maskvos namų“ objekto statybos vadovai turėjo visas priemones įgyvendinti savo pareigas. Liudytoja S. R. parodė, kad 2010-08-17 apie pietus ji apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , aikÅ¡telė buvo įrengta, tačiau nebuvo papėdės juostos, kuri dedama ant aikÅ¡telės dugno 15 cm. aukÅ¡tyje, kad darbininkas nukrito bÅ«tent per tÄ vietÄ , nes atviras tarpas buvo apie 50 cm., todėl, traukdamas varžtÄ , žmogus iÅ¡ inercijos laisvai galėjo nukristi, kad statybos darbuose yra ta ypatybė, jog vienam darbų vadovui iÅ¡vykus, atsakingas asmuo lieka kitas vadovas, kad taisyklėse yra nurodyta, jog montuojant klojinius privalo bÅ«ti paskirtas atsakingas asmuo priežiÅ«rai, kad įsirengiant kolektyvines saugos priemones, darbų vadovas turi matyti, ar tos kolektyvinės saugos priemonės pilnai įrengtos, kad darbuotojai įsirengia kolektyvines saugos priemones pagal darbų vadovo nurodymus.

IÅ¡ Å¡ių parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad kaltinamieji V. T. ir M. V. netinkamai atliko pavojingų darbų vykdymÄ ir priežiÅ«rÄ , netinkamai organizavo kolektyvinės darbo vietos paruoÅ¡imÄ , neužtikrino, kad darbo aikÅ¡telės paklotas ir aptvėrimai bÅ«tų tvarkingi ir patikimai pritvirtinti, kad daugiau nei 1,3 m aukÅ¡tyje bÅ«tų įrengtas 1,1 m. aukščio aptvėrimas, kuris turi susidaryti iÅ¡ porankio, tarpinio horizontalaus elemento viduryje ir bortelio, ne mažiau 15 cm aukščio“ (1 t. b.l. 46-47), leido dirbti nenumačius konkrečių projektinių sprendimų, nurodančių laikinų aptvarų montavimo vietas bei saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietas (1 t., b.l. 72-87-93), todėl nebuvo panaudotos techninės priemonės, saugančios darbuotojÄ nuo kritimo iÅ¡ aukščio pavojingoje zonoje nuo pastolių, neužtikrino saugių darbo sÄ lygų ir tai sudarė prielaidÄ nelaimingam įvykiui, kurio metu nukentėjo S. A., įvykti.

  Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo V. T. parodymus, kad 2010-11-16 darbininkams jis darbo nurodymų nedavė, bei kaltinamojo M. V. parodymus, kad nelaimingas atsitikimas darbe su nukentėjusiuoju V. K. įvyko dėl darbininko V. B. kaltės, nes Å¡iuos parodymus paneigė nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų I. S., V. F., M. K., V. B., I. Z. parodymai. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2010-11-16, 7 val. darbo vietoje buvo M. V. ir V. T., jis su savo brigada dirbo 4 aukÅ¡te ir iÅ¡ ryto tvarkė savo darbo vietÄ , matė, kad metro skersmens ventiliacijos anga tarp trečio ir ketvirto aukÅ¡tų buvo uždengta skydu, bet į trečiÄ aukÅ¡tÄ nuėjęs nebuvo ir žmonių ten nematė, kad jam reikėjo atsistoti ant klojinio, nes apeiti angos buvo neįmanoma, kad atsistojęs ant klojinio virÅ¡ ventiliacijos angos, jis nukrito į apačiÄ iÅ¡ 8 m. 14 cm aukščio.

Liudytojas I. S. parodė, kad 2010-11-16 iÅ¡ ryto jų brigadai nurodymÄ dirbti ketvirtame aukÅ¡te davė V. T., jis turėjo uždėti klojinius, o V. K. - tikrinti varžtus, jog Å¡achta (ventiliacijos anga) buvo uždengta iÅ¡ apačios, nes buvo paruoÅ¡tas betonas užpylimui. Liudytojas V. F. parodė, kad 2010-11-16 iÅ¡ ryto darbo užduotis jiems paskirstė M. V. ir davė žodinę užduotį 3-ame aukÅ¡te iÅ¡rinkti klojinius, kad V. B. dirbo jų brigadoje, bet ne su juo poroje. Liudytojas M. K. parodė, kad 2010-11-16 iÅ¡ ryto darbus paskirstė M.

V., jo brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, tačiau nebuvo nurodyta, kurioje konkrečiai vietoje, kad jis su V. F. nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus, nors ketvirtame aukšte dirbo žmonės. Liudytojas V. B. parodė, kad 2010-11-16 M. V. jo brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, tačiau nenurodė atskiro baro ar konkrečios vietos, todėl jie nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus visame 3-ame aukšte, kad jis vykdė M.

V. nurodymÄ ir savavaliÅ¡kai nieko nedarė, kad iÅ¡ karto po įvykio, kai nukentėjusysis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, M. V. davė žodinį nurodymÄ greitai, kol neatvažiavo policija ir darbo inspekcijos atstovai, 4-o aukÅ¡to perdangoje uždengti lifto Å¡achtų angas. Liudytojas I. Z. parodė, kad 2010-11-16 iÅ¡ ryto darbus skirstė M. V. ir jų brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukÅ¡te iÅ¡rinkti klojinius, tačiau nebuvo nurodyta, kurioje konkrečiai vietoje, kad jie nuleidinėjo statramsčius, iÅ¡iminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus.

IÅ¡ Å¡ių parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad kaltinamieji M. V. ir V. T. neužtikrino, kaip saugiai demontuoti 3 –ojo aukÅ¡to perdangos lygyje perdangos klojinius Å¡alia angų, kad jie atlaikytų demontavimo metu esančias apkrovas ir iÅ¡liktų stabilÅ«s (2 t., b.l. 129-151-156), neužtikrino darbų eiliÅ¡kumo, darbų koregavimo atsižvelgdamas į darbų eigÄ , neužtikrino, kad konstrukcijos, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai, laikinos sijos ir ramsčiai bÅ«tų iÅ¡ardomi tik prižiÅ«rint kompetentingam asmeniui (t.1. b.l. 168-169), netinkamai atliko pavojingų darbų organizavimÄ ir vykdymÄ paskirstydami darbus trečiame ir ketvirtame statomo objekto aukÅ¡tuose, tarpusavyje nesuderino darbų eigos ir tai sudarė sÄ lygas nelaimingam įvykiui, kurio metu nukentėjo V.

K., įvykti.   Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.   Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. T. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 126-127), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (3 t., b.l. 106, 124), į priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas (3 t., b.l. 125), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu.

Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka V. T. nebuvo sulaikytas, 2011-08-18 jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b.l. 111-112). Jo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, padarytų dėl neatsargumo (LR BK 16 str.), todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant baudÄ (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.).   Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 128-129), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (3 t., b.l. 106, 107), į priklausomybės ligų įskaitÄ neįraÅ¡ytas (3 t., b.l. 108), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka M. V. nebuvo sulaikytas, kardomoji priemonė jam nepaskirta. Jo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, padarytų dėl neatsargumo (LR BK 16 str.), todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant baudÄ (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.).

  Nukentėjusiojo S. A. civilinis ieÅ¡kinys dėl 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo V. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintini (LR BPK 115 str. 1 d.). Ä®statyme nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str.), taip pat nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (LR CK 6.264 str.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. V. ir V. T. inkriminuojamos veikos padarymo metu darbo sutarčių pagrindu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kurio yra priteistinas neturtinių žalų atlyginimas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems S. A. ir V. K. dėl nusikalstamo kaltinamųjų M. V. ir V. T. neatsargumo padarytos neturtinės žalos, nes dėl patirtų kÅ«nų traumų jie patyrė trauminį Å¡okÄ , fizinį skausmÄ , nepatogumus. Nustatydamas neturtinių žalų dydį, teismas atsižvelgia į patirtų sužalojimų pobÅ«dį bei pasekmes.

Nukentėjusysis S. A. patyrė deÅ¡inio Å¡launikaulio kaklo lūžį, negali dirbti aukÅ¡tyje, gydėsi 8 mėnesius, po traumos jautė skausmÄ , negalėjo miegoti, iki Å¡iol keičiantis orams labai skauda kojÄ , jis nebuvo darbdavio apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Nukentėjusysis V. K. patyrė deÅ¡inio žastikaulio iÅ¡nirimÄ iÅ¡ peties sÄ nario, suspaustinį krÅ«tinės 12-to slankstelio lūžį su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyÅ¡imu, didelę kraujo iÅ¡lajÄ deÅ¡inėje Å¡launyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimÄ , neteko daugiau nei 60 % darbingumo, jis ilgesnį laikÄ negali nei stovėti, nei sėdėti, jam labai skaudÄ kojÄ , nugarÄ , naktį miegoti gali tik ant pilvo.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ir darbdavio, kurio objekte įvyko nelaimingi atsitikimai darbe, galimybes, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam S. A. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o nukentėjusiajam V. K. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.   Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,            n u s p r e n d ė :

  V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius: LR BK 176 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ (nukentėjusysis S. A.) ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) baudÄ . LR BK 176 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ (nukentėjusysis V. K.) ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) baudÄ .   Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 33 MGL (4290 Lt) baudÄ .   Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

  KardomÄ jÄ priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tÄ pačiÄ â€“Â raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.   M. V., a. k, (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius: LR BK 176 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ (nukentėjusysis S. A.) ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) baudÄ . LR BK 176 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ (nukentėjusysis V. K.) ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudÄ .   Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 38 MGL (4940 Lt) baudÄ .

  Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.   Kardomosios priemonės, kol įsiteisės nuosprendis, neskirti.   Priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) “:                         S. A. naudai 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ;                        V. K. naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .   Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

  Teisėja (paraÅ¡as)   NuoraÅ¡as tikras:   Teisėja                                                                          Alberta BaltuÅ¡ytė                                                   Â