2021-08-11 Nr. AB-15638-3-61-3-03142-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-356-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03142-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. periodiškai buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), neužtikrinant asmens privatumo. Kiekvieną kartą atliekant gamtinius reikalus ar maudantis jis buvo stebimas budinčių pareigūnų (tarp jų ir pareigūnių) pro duryse įrengtą langelį. Dėl privatumo pažeidimo Lukiškių TI-K jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 23 d. į Vilniaus PN atvykęs nebuvo. Pareiškėjas iš Vilniaus PN išvyko 2019 m. gegužės 10 d. į Alytaus pataisos namus ir daugiau į Vilniaus PN atvykęs nebuvo.

3.2. Pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas kameroje, Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko teisės aktuose nustatytus ploto bei įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

3.3. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Asmens privatumui užtikrinti Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

3.4. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimas į dušą buvo organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose buvo laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros. Į dušo patalpas suimtieji ir nuteistieji buvo vedami tos pačios lyties pareigūnų. Įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo laikydamiesi pareigūnų etikos taisyklių.

3.5. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Vertindamas Vilniaus PN prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui dėl netinkamų laikymo sąlygų paštu išsiuntė tik 2019 m. rugsėjo 3 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti neturtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių, nenustatęs kitų objektyvių įrodymų dėl svarbių aplinkybių atnaujinti ieškinio senaties terminą egzistavimo, teismas pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) taikė ieškinio senatį ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., t. y. trumpiau, nei jis nurodė jis savo skunde. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, teismas vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K (po 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7. Dėl pareiškėjo argumentų, jog buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas ir dušo patalpos, kuriais naudojantis jautėsi nepatogiai, buvo pažeistas privatumas, nes pareiškėjas galėjo būti stebimas, teismas aptarė Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir Taisyklės) 8, 14.5 punktus, analizavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką privatumo užtikrinimo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K (po 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus PN) kamerose periodiškai buvo laikomas iš viso 196 paras vienas arba dar su vienu asmeniu.

8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad Vilniaus PN sanitarinio mazgo įrengimas, atitveriant jį 1,5 m aukščio sienele nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos, nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, nes jis buvo matomas kameros duris atidarantiems ir per stebėjimo akutę nuolatinai nuteistuosius stebintiems pareigūnams, todėl pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista visą buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpį – iš viso 196 paras. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus dėl sanitariniuose mazguose įrengtų užuolaidų, nes byloje nėra konkrečių duomenų, kada, kokioje kameroje buvo įrengtos užuolaidos ar kabinos, siekiant užtikrinti laikomų asmenų privatumą.

9. Dėl privatumo naudojantis dušu teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) asmenų privatumui užtikrinti dušuose buvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad įkalinimo įstaigos pareigūnai galėjo laisvai stebėti asmenis per stebėjimo langelį, kai jie naudojosi dušu. Tačiau atsakovo atstovui teismui teiktuose paaiškinimuose patvirtinus, kad asmenys vedami į dušus tos pačios lyties pareigūnų, o pareiškėjui nepateikus išsamesnių paaiškinimų, kada jis buvo stebimas moters, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog jis buvo stebimas pareigūnių.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nepateikus įrodymų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo nuolatinis stebėjimas jam naudojantis dušu būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas, teismas vertino, jog asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle nuo stebėjimo lango, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Teismas konstatavo pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimą.

11. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovui neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu iš viso 196 paras (28 savaites), tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir konstatavo, jog Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas nusprendęs, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, priteisė jam iš atsakovo 450 Eur neigiamoms pasekmėms, susijusioms su netinkamomis kalinimo sąlygomis, kompensuoti.

III. 12. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują – S. M. skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už jo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.

13.2. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

13.3. Teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjui pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimui išspręsti, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

13.4. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, darytina išvada, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui S. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2019 m. gegužės 10 d.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. (įskaitytinai), atlyginimą taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, o ginčo laikotarpiu nustatė, kad Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) 196 paras (28 savaites) neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu, pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 450 Eur kompensaciją.

16. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas nemotyvavo, kodėl priteisė pareiškėjui, kuris nepateikė svarbių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais bei dušu buvo pažeista 196 paras (28 savaites). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų pažeidimų, jų trukmės bei intensyvumo neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nevertina.

19. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-235-492/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2822-520/2020; ir kt.).

20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

21. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

22. Nuosekliai suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, pareiškėjo atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-323-968/2021).

23. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (196 paras (28 savaites) pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) kamerose, pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais ir dušu), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas šiuo atveju, atsižvelgus į aptartą nusižengimo pobūdį, nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 450 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė