2013-10-02 Nr. AB-5681-3-61-3-00653-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-670/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00653-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Torespa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Torespa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Torespa“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kurį 2013 m. gegužės 22 d. patikslino, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Energetikos ministerija) 2013 m. kovo 21 d. UAB „Torespa“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-6576 dalį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, t. y. leidimo skiltyje „Leidimo išdavimo pagrindas“ nurodytą dalį „Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas“ ir leidimo skiltyje „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ nurodytą dalį „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis“; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją pakeisti 2013 m. kovo 21 d.

UAB „Torespa“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-6576 sąlygas: 2.1. skiltyje „Leidimo išdavimo pagrindas“ pašalinti nurodytą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2013 m. vasario 1 d.; 2.2. skiltyje „Leidimo galiojimo trukmė“ vietoje „iki 2013 m. liepos 1 d.“ nurodyti „iki 2013 m. spalio 1 d.“; 2.3. skiltyje „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ vietoje sąlygos „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis.

“ nurodyti „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojusių iki 2013 m. vasario 1 d., numatyta tvarka ir sąlygomis.“; 3) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją pašalinti UAB „Torespa“ iš atsakovo sudaryto po 2013 m. vasario 1 d. Išduotų leidimų plėtoti ne didesnes kaip 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrines sąrašo, pastarąją į šį sąrašą įtraukus neteisėtai, nepagrįstai ir itin pabloginant pareiškėjo padėtį; 4) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją įtraukti UAB „Torespa“ į atsakovo sudarytą iki 2013 m. sausio 1 d.

Įmonių ir fizinių asmenų, kuriems iki 2013 m. sausio 1 d. išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą (vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje) statant saulės šviesos energijos elektrines, sąrašą, ir UAB „Torespa“ taikyti iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytą tvarką ir teisinį reguliavimą;

5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame leidime nurodytos sąlygos prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir stabilumo bei lex retro non agit principams, taip pat leidimo sąlygos ir prieštaringos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų bei išaiškino pareiškėjui teisę dėl Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 21 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LP-6576 su skundu kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją; kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį priėmė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 25 straipsniu, Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalimi. Nustatė, kad pareiškėjas ginčija Energetikos ministerijos išduoto leidimo gaminti elektros energiją dalį, kurioje nustatyta, jog elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėjas paminėtą leidimo dalį iš esmės laiko neteisėta tiek, kiek tai susiję su saulės jėgainės gaminamos elektros energijos supirkimui taikomų tarifų taikymu. Tokio pobūdžio ginčams pagal paminėtą Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalį taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pažymėjo, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-471/2013). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingai, skunde paaiškino, kad nepraleisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreipiasi į teismą, vadinasi, patvirtino, kad įstatyme įtvirtinta privaloma ikiteismine tvarka nepasinaudojo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 21 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LP-6576 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, teismas atsisakė priimti. Pažymėjo, jog pareiškėjo antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis ir jo išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 21 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LP-6576 – išsprendimo. Be to, nurodė, jog trečiasis ir ketvirtasis patikslinto skundo reikalavimai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi yra priimti, todėl teismas pakartotinai priėmimo klausimo nesprendė ir patikslintą skundą dėl šių reikalavimų priėmė.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslinto skundo dalį, bei išspręsti klausimą iš esmės – priimti patikslintą skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai taikė Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalį, numatančią privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Šiuo atveju taikytinos specialaus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos, nustatančios neprivalomą išankstinę skundų nagrinėjimo ne teisme (Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje) tvarką (64 str. 1 d.). Ginčų ir skundų dėl Energetikos ministerijos išduodamų leidimų energetikos srityje bei juose numatytų sąlygų nagrinėjimas nėra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija. Ši komisija nagrinėja ginčus, kilusius vartojimo ir komerciniuose santykiuose dėl energetikos įmonių veiklos, taip pat jų vartotojams taikomų kainų bei tarifų. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl Energetikos ministerijos išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, kurio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nagrinėjamų skundų ir ginčų dalyką. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo privaloma laikytis išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

2. Net ir tuo atveju, jei dėl ginčijamo leidimo būtų kreipęsis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, ši būtų atsisakiusi priimti ir nagrinėti skundą/ginčą ne tik dėl to, kad neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl nurodytų reikalavimų, bet ir dėl to, jog teisme yra nagrinėjama administracinė byla faktiškai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 patvirtinto Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22.3 p.).

3. Neakcentuoja vien tik kainų ir tarifų taikymo, o patikslintame skunde pateikia, jo nuomone, atsakovo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų išduodant leidimą apraiškas. Kelia klausimą ne dėl konkrečių pagamintos elektros energijos supirkimo kainos ir tarifų taikymo, bet dėl apskritai jo bei jam išduoto leidimo atžvilgiu taikomo teisės akto – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo – redakcijos nuostatų taikymo/netaikymo. Teismas nepagrįstai susiaurino ginčo dalyką.

4. Teismas nepagrįstai vadovavosi aukštesnės instancijos administracinio teismo nutartimi, priimta byloje, kurios ginčo aplinkybės nėra analogiškos (tapačios).

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti patikslinto skundo dalį, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Pareiškėjas su tuo nesutinka. Taigi svarbu išsiaiškinti, ar šiam ginčui yra nustatytas privalomas išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka.

Įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas bei įvertinusi šioje administracinėje byloje keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo šioje byloje inicijuojamam ginčui taikytina privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Šią išvadą patvirtina sisteminė teisės aktų nuostatų analizė.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Energetikos įstatymo (2012 m. birželio 30 d. redakcija) 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Elektros energetikos įstatymo (2013 m. kovo 1 d. redakcija) 78 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal kompetenciją nagrinėja skundus ir ginčus dėl elektros energetikos įmonių veiklos ar neveikimo skirstant, perduodant ir tiekiant elektros energiją, dėl teisės elektros energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prijungimo prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, taip pat elektros energijos vartotojų ir fizinių asmenų skundus ir ginčus, susijusius su paslaugomis elektros energetikos sektoriuje ir (ar) elektros energijos pirkimu–pardavimu.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja inter alia vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo dėl Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamų teisinių santykių kategorijų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju ginčas kilęs dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, kurį reglamentuoja ir specialusis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalį (2013 m. kovo 1 d. redakcija), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis (64 str. 2 d.). Kaip matyti iš nurodytos normos ir kitų šio įstatymo nuostatų, šis įstatymas taip pat nenumato šioje administracinėje byloje inicijuojamo ginčo privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ginčai, kylantys tarp Energetikos ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjektas, ir pareiškėjo dėl išduoto leidimo energetikos srityje, į ginčų kategoriją, kuriai taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, nepatenka. Be to, pažymėtina, jog įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-148/2013), išplečiant įstatymų numatytą tokių ginčų ratą.

Papildomai pastebėtina, jog tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje skundai ir ginčai nagrinėjami laikantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. O3-75 (2012 m. rugsėjo 15 d. redakcija) patvirtinto Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašo reikalavimų. Aprašo 1 punktas numato, jog jis inter alia reglamentuoja vartotojų ir energetikos įmonių skundų ir ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje nagrinėjami pateikti skundai ir kilę ginčai. Skundai − asmenų rašytiniai kreipimaisi į komisiją, kuriuose nurodoma, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, yra nagrinėjami Aprašo IV skyriaus numatyta tvarka (Aprašo 8.7 p.). Aprašo 8.8 punktas įtvirtina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nagrinėjamų ginčų sampratą ir numato, jog tai yra pareiškėjo ir skundžiamos įmonės konfliktas, kuris grindžiamas pažeistais teisiniais interesais. Skundžiama įmonė šiame kontekste suprantama būtent kaip energetikos įmonė, vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įmonė, dėl kurių veiksmų ar neveikimo yra pateiktas skundas arba kilęs ginčas (Aprašo 8.5 p.). Aprašo V skyrius detalizuoja tokių ginčų sprendimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarką ir įtvirtina, kad asmuo, manantis, kad skundžiama įmonė pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, ir ketinantis dėl kilusio ginčo nagrinėjimo kreiptis į komisiją, prieš kreipdamasis į ją privalo raštu kreiptis į skundžiamą įmonę, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą (Aprašo 64 p.). Asmuo, gavęs neigiamą ar kitokį jo netenkinantį skundžiamos įmonės atsakymą, per 6 mėnesius nuo skundžiamos įmonės atsakymo gavimo dienos turi teisę kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, pateikdamas prašymą išspręsti ginčą (Aprašo 67 p.).

Aprašo 127 punktas expressis verbis numato, jog kreipimasis į teismą po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.

Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, paprastai kylančius iš vartojimo, civilinių teisinių santykių. Tokių ginčų pobūdis lemia ir įtvirtintą jų nagrinėjimo tvarką, kreipimąsi į tam tikros kompetencijos teismą.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas inicijuoja ginčą, prašydamas panaikinti administracinį aktą – atsakovo Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 21 d. UAB „Torespa“ išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-6576 dalį ir įpareigoti atsakovą pakeisti šio leidimo sąlygas. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio, nagrinėjamu atveju ginčas kyla administracinių teisinių santykių srityje ir inicijuojamas ginčas neatitinka ginčų, kuriuos nagrinėja privaloma ikiteismine tvarka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, sąvokos (Aprašo 8.5, 8.8 p.), t. y. šiuo atveju ginčas kyla tarp pareiškėjo, juridinio asmens, elektros energijos gamintojo, ir Energetikos ministerijos, veikiančios kaip viešojo administravimo subjektas. Tokio pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdis neatitinka Elektros energetikos įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, Apraše numatyto teisinio reguliavimo dėl išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje. ABTĮ 2 straipsnio 17 dalis apibrėžia administracinių ginčų sąvoką, numatant, kad inter alia tai yra asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas atitinka iš esmės šią sąvoką ir remiantis nurodytais argumentais tokiam ginčui nėra taikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

Teisėjų kolegija pastebi, jog šioje teismo nutartyje pateikti išaiškinimai atspindi iš esmės panašiu klausimu vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria teismas, vadovaudamasis Teismų įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) 33 straipsnio 4 dalimi, turi vadovautis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-672/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-656/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-637/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-634/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-616/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-612/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-560/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-558/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-615/2013, 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-618/2013, 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-654/2013, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-557/2013, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-561/2013, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-636/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti nuo vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir ja vadovaujasi.

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui yra taikytina privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, ir, nesant duomenų dėl kreipimosi į ją, atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra naikintina ir pareiškėjo patikslinto skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Torespa“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties dalį panaikinti ir patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė