AS-444-359-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–359/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00059-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 81.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovams Utenos žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai dėl įsakymų, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo P. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 61-17 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 13-4928 pakeitimo Utenos rajone“ (skundo prašomosios dalies 2-as punktas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Utenos žemėtvarkos skyrius) 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 41SS-(14.41,45)-658 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. lSS-(9.5)-329 (skundo prašomosios dalies 3-as ir 4-as punktai); 3) įpareigoti Utenos žemėtvarkos skyrių pradėti žemės sklypo, esančio tarp pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gelužio ežero, perdavimo jo nuosavybėn įteisinimo procedūras ir atitinkamai panaikinti administracinius aktus, kuriais ruošiamasi nuosavybės teisę į minėtą sklypą perduoti Z. K. (skundo prašomosios dalies 5-as punktas).

P. D. vykdydamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo 2012 m. kovo 26 d. per pašto įstaigą pateikė skundo papildymą, kuriame patikslino skundo prašomosios dalies 2-me ir 5-me punktuose išdėstytus reikalavimus, juos suformuluodamas taip: 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 61-17 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 13-4928 pakeitimo Utenos rajone“ ir įpareigoti Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėją (arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių) priimti Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimui Nr. 13-4928 analogišką sprendimą; 2) įpareigoti atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį tarp P. D. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gelužio ežero, arba įpareigoti atsakovą minėtą žemės sklypą parduoti P. D.; 3) panaikinti 2011 m. spalio 27 d. žemės ribų ženklinimo aktą, žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kurioje numatytą ginčo sklypą perduoti Z. K., ir kitus administracinius aktus, kuriais ruošiamasi nuosavybės teisę į ginčo sklypą perduoti Z. K..

P. D. prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 61-17 panaikinimo paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad šis praleistas terminas atnaujintinas, nes nurodytas įsakymas yra neteisėtas ir negali likti galioti; pareiškėjas tik šiuo metu suprato, jog Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 61-17 sukelia jam žalingų padarinių, nes jo priėmimo metu buvo suklaidintas, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą jam negali būti atkuriamos, dėl ko ir neskundė šio įsakymo; pareiškėjas po 2011 m. spalio 27 d. atliktų matavimų, kurių metu Z. K. vardu buvo suprojektuotas žemės sklypas, ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti ir, siekdamas išspręsti ginčą, kreipėsi į įgaliotas valstybės institucijas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi

1. Netenkino P. D. prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl individualaus administracinio akto panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti P. D. skunde ir skundo papildyme suformuluotą reikalavimą panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 61-17 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 13-4928 pakeitimo Utenos rajone“ bei išvestinį iš jo reikalavimą įpareigoti Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėją (arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių) priimti Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimui Nr. 13-4928 analogišką sprendimą.

2. Atsisakė priimti nagrinėjimui P. D. skundo papildyme suformuluotą reikalavimą panaikinti Z. K. vardu parengtą 2011 m. spalio 27 d. žemės ribų ženklinimo aktą, kaip nenagrinėtiną teismo.

3. Laikyti nepaduotu P. D. reikalavimą panaikinti kitus administracinius aktus, kuriais ruošiamasi nuosavybės teisę į ginčo sklypą perduoti Z. K. ir apie kuriuos pareiškėjui nėra pranešta ir kurie yra kliūtis pareiškėjui įgyti nuosavybės teises į ginčo sklypą.

4. Priėmė nagrinėjimui šiuos P. D. skundo reikalavimus:

4.1. panaikinti Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 41 SS-(14.41.45)- 658 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 1SS- (9.5)-329;

4.2. panaikinti Utenos rajono Pakalnių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 16-1217, dalį, kuria numatyta ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 131-1 perduoti Z. K.;

4.3. įpareigoti atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį tarp P. D. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gelužio ežero, arba įpareigoti atsakovą minėtą žemės sklypą parduoti P. D..

5. Tenkino P. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovui Utenos žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių į miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 131-1 atkūrimu Z. K., ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą.

Išanalizavęs Utenos žemėtvarkos skyriaus ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo pateiktus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad P. D. duomenys apie Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 61-17 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 13-4928 pakeitimo Utenos rajone tapo žinomi vėliausiai 2007 m. gegužės mėnesio pradžioje. Tokią išvadą patvirtina Utenos žemėtvarkos skyriaus pareiškėjui 2007 m. gegužės 3 d. siųsti dokumentai, tarp jų – ir pareiškėjo ginčijamas Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d.

įsakymas Nr. 61-17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 61-17 sukeliamas teisines pasekmes privalėjo įvertinti per ABTĮ nustatytą terminą nuo šio administracinio akto gavimo momento. Teismas nustatė, pareiškėjas keletą metų nekėlė ginčo dėl aukščiau nurodyto individualaus pobūdžio administracinio akto, priešingai, jį teikė Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui, taip įgyvendindamas savo, kaip nuosavybės turėtojo, teises.

Įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad 2007 metais, kai buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas, jis buvo suklaidintas dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą, dėl ko jis ir neapskundė šio akto, bei tai, kad neteisėtas aktas negali galioti, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės yra subjektyvaus, o ne objektyvaus, pobūdžio, todėl negali būti pripažintos objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, P. D. skunde ir patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d.

įsakymą Nr. 61-17 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 13-4928 pakeitimo Utenos rajone“ atsisakė priimti, nustačius, kad jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir atmetus pareiškėjo prašymą dėl jo atnaujinimo (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsisakęs priimti nurodytą reikalavimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį iš šio reikalavimo prašymą įpareigoti Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėją (arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių) priimti Utenos apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. sprendimui Nr. 13-4928 analogišką sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad P. D. suformuluotas reikalavimas panaikinti žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kurioje numatytą ginčo sklypą perduoti Z. K., nėra visiškai tikslus, tačiau atsižvelgus į byloje turimus duomenis, jį įvertino kaip iš esmės aiškų ir suprantamą, todėl priėmė nagrinėjimui.

Atsižvelgęs į nurodytą ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimą bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (nutartys administracinėse bylose Nr. AS14-201/2009, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS143-843/2011, atsisakė priimti nagrinėjimui P. D. skundo papildyme suformuluotą reikalavimą panaikinti Z. K. vardu parengtą 2011 m. spalio 27 d. žemės ribų ženklinimo aktą, kadangi šis dokumentas negali būti laikomas viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu tam tikras teisines pasekmes (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Reikalavimo dalį, kuria prašoma panaikinti kitus administracinius aktus, kuriais ruošiamasi nuosavybės teisę į ginčo sklypą perduoti Z. K. ir apie kuriuos pareiškėjui nėra pranešta ir kurie yra kliūtis pareiškėjui įgyti nuosavybės teises į ginčo sklypą, teismas nutarė laikyti nepaduota, pripažinęs, kad P. D. skundo papildyme suformuluodamas tokio turinio reikalavimą neįvykdė 2012 m. kovo 13 d. nutarties dėl skundo trūkumų pašalinimo nurodymo (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, aukščiau nurodyto turinio reikalavimas yra nekonkretūs, neaišku, kokius kitus administracinius aktus pareiškėjas turi omenyje, keldamas tokį reikalavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias, gavus reikiamus duomenis apie jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius aktus, vadovaujantis ABTĮ 52 straipsniu, tikslinti ir papildyti skundo dalyką.

Teismas priėmė nagrinėjimui P. D. skundo reikalavimus panaikinti Utenos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 41SS-(14.41.45)-658 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. lSS-(9.5)-329 bei skundo papildyme suformuluotą reikalavimą įpareigoti atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį tarp P. D. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gelužio ežero, arba įpareigoti atsakovą minėtą žemės sklypą parduoti P. D.. Teismas pažymėjo, kad nurodyti reikalavimai paduoti per nustatytą terminą, iš esmės suformuluoti tinkamai.

Atsižvelgęs į P. D. keliamo ginčo pobūdį, teismas padarė išvadą, kad Utenos žemėtvarkos skyriui toliau vykdant nustatytas nuosavybės teisių Z. K. atkūrimo į ginčo sklypą Nr. Nr. 131-1 procedūras ir esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, pastarojo įvykdymas pasunkėtų arba gali pasidaryti negalimas. Dėl nurodytos priežasties P. D. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkintino (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. D. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus. Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad terminą skundui dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 61-17 panaikinimo paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių priežasčių, nes pareiškėjo apsisprendimą neskųsti Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 61-17 iš karto po to, kai apie jį pareiškėjui tapo žinoma nulėmė kompetentingų darbuotojų veiksmai. Projekto autorius A. Mackus pareiškėjui aiškino, kad žemė yra draustinio teritorijoje, todėl prie ežero negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Tokiais paaiškinimais nebuvo pagrindo abejoti, nes toje vietoje yra ženklų, žyminčių Pakalnių geomorfologinį draustinį, o iš ženklų pastatymo vietos nebuvo galima spręsti apie konkrečias draustinio teritorijos ribas. Tai patvirtina Utenos rajono Žemėtvarkos skyriaus 2007 m. sausio 12 d. raštas Nr. 17.3-46 (pridėtas prie skundo). Pareiškėjas pasitikėjo atsakingų institucijų tarnautojų kompetencija, kuria nebuvo pagrindo abejoti, nes jie disponuoja didesnėmis teisinėmis ir faktinėmis žiniomis, o pareiškėjui stigo teisinių žinių. Todėl pareiškėjas iki to laiko, kai sužinojo, kad ginčo sklypą ruošiamasi perduoti nuosavybėn Z. K. turto paveldėtojams (2011 m. spalio 27 d. buvo ženklinamas Z. K. vardu suprojektuotas žemės sklypas), nesidomėjo savo nuosavybės teisių į ginčo sklypą įteisinimu, tačiau 2011 m. spalio 27 d. sužinojęs, kad ginčo sklypą ruošiamasi perduoti Z. K. turto paveldėtojams, kreipėsi į Utenos žemėtvarkos skyrių, po to į Nacionalinę žemės tarnybą. Pažymi, kad nesuteikus galimybės ginčyti Utenos apskrities viršininko 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 61-17, pareiškėjo teisės nebus tinkamai apgintos, nes nebus išsiaiškinta, ar tokiu įsakymu nėra pažeidžiamos jo teisės.

2. Nesutinka, kad 2011 m. spalio 27 d. žemės ribų ženklinimo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo objektas. Nurodo, kad sklypo ribų ženklinimo aktas yra vienas iš paskutinių veiksmų Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo procese, po kurio belieka tik priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, be kita ko, siekia iškelti ginčą dėl Z. K. vardu parengtą 2011 m. spalio 27 d. žemės ribų ženklinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo. Į bylą nėra pateiktas ginčijamas aktas, todėl nėra galimybės vertinti jo priimtinumo nagrinėti teisme klausimą. Atsižvelgiant į ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą kartu su skundu pateikti skundžiamus aktus, pareiškėjui siūlytina pateikti teismui Z. K. vardu parengtą 2011 m. spalio 27 d. žemės ribų ženklinimo aktą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 ir 3 dalimis teisėjų kolegija

n u t a r i a:

įpareigoti pareiškėją P. D. pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Z. K. vardu parengtą 2011 m. spalio 27 d. žemės ribų ženklinimo aktą iki 2012 m. birželio 1 d.

Bylos nagrinėjimą atidėti iki įrodymų iš pareiškėjo gavimo dienos.Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius

Skirgailė Žalimienė