2018-01-04 Nr. AB-664-3-61-3-00609-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5255-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00609-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/5-1) 3I-102; 103 (00115; 00050) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d., ir atsisakyta išduoti naują leidimą, ir įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis atitinka tokio leidimo išdavimui keliamas sąlygas; 2) priteisti iš Migracijos departamento su skundo ir bylos nagrinėjimu teisme susijusias išlaidas.

2. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad jo 2017 m. vasario 23 d. teismui paduoto skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminas nėra praleistas, o jeigu teismas mano, kad terminas praleistas – atnaujinti skundo padavimo terminą.

3. Pareiškėjas teigė, jog jis Sprendimą gavo 2017 m. vasario 10 d. Nurodė, jog Migracijos departamentas teismui pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjui Sprendimas buvo išsiųstas 2017 m. vasario 1 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. vasario 3 d. el. paštu: (duomenys neskelbtini), kas, atsakovo nuomone, reiškia, jog pareiškėjas praleido Sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam niekada nepriklausė pašto dėžutė, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), tokio adreso pareiškėjas nėra nurodęs jokiuose Migracijos departamentui teiktuose dokumentuose.

4. Paaiškino, jog pareiškėjui priklauso pašto dėžutė, kurios adresas – (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas Migracijos departamentui pateiktoje anketoje, tačiau į šią pašto dėžutę pareiškėjas nei 2017 m. vasario 1 d., nei 2017 m. vasario 3 d., nei artimiausiomis nurodytoms datoms dienomis nėra gavęs jokio laiško iš Migracijos departamento. Kadangi pareiškėjas dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo jokio atsakymo, jis 2017 m. vasario 10 d. nuvyko į Migracijos departamentą, kur jam buvo įteiktas Sprendimas.

5. Dėl ginčo esmės nurodė, jog sprendimas, kurio pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) pareiškėjui išdavė iki 2017 m. lapkričio 3 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas 2015 m. spalio 15 d., atsižvelgiant į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 15 d. prašymą.

6. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. Migracijos valdybai pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

7. Nurodė, kad tai, jog UAB „Inžinerinės energetikos paslaugos“ (toliau – ir Įmonė) yra registruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, suponuoja išvadą, jog steigiant Įmonę buvo įgyvendinti visi reikalavimai, nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja tiek bendrovės steigimą, tiek ir jos registravimą.

8. Pažymėjo, jog Įmonė savo veiklą nuo 2016 m. spalio 3 d. vykdo negyvenamose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), kurios yra subnuomojamos 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi iš (duomenys neskelbtini), ką patvirtina patalpų savininko UAB „Eksvelas“ 2016 m. spalio 3 d. išduotas leidimas subnuomai.

9. Taip pat nurodė, jog Migracijos departamentui kilus neaiškumams dėl pareiškėjo pateiktos trišalės sutarties, kurią pareiškėjas pasirašė kaip OOO „Donau Engineering Services Gmbh“ atstovas, atsakovas į pareiškėją dėl paaiškinimų ar reikiamų dokumentų pateikimo nesikreipė.

10. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl jo pasirašytos trišalės 2016 m. lapkričio 14 d. sutarties tarp OOO „Donau Engineering Services Gmbh“, “Hangzhou Chuankong General equipment CO., LTD“ ir „Shanghai Sureway Industrial Co., LTD“ ir šios sutarties sąsajų su Įmone, nurodė, kad visos įmonės yra tarpusavyje susijusios per pareiškėją, kuris yra Įmonės akcininkas ir vadovas, taip pat yra OOO „Donau Engineering Services Gmbh“ akcininkas. Atkreipė dėmesį į tai, kad OOO „Donau Engineering Services Gmbh“ akcininku yra ir 2010 m. Austrijos Respublikoje registruota ir veikianti bendrovė „S.T. Ship and Trading GmbH“, kurios akcininku taip pat yra pareiškėjas ir dar viena Lietuvoje įsteigta, veikianti ir pareiškėjui priklausanti bendrovė – Įmonė, kurios registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini).

11. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog minėtoje trišalėje sutartyje numatytas verslo segmentas yra susijęs su suskystintų dujų įrangos ir su tuo susijusios kitos produkcijos bei technologijos distribucija Lietuvoje, kurią ir turėtų užtikrinti Įmonė, ką iš esmės patvirtina Įmonės veiklos aprašymas. Pabrėžė, kad Įmonė veiklą vykdė ir ankstesniais laikotarpiais (veiklos tęstinumas), ką patvirtina ir 2015 m. vykę mokėjimai.

12. Pasisakydamas dėl Įmonės veiklos, teikiant paslaugas N. B., pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nėra uždraustas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, o Lietuvoje yra daugybė asmenų, veikiančių pavieniui ir dirbančių pagal verslo liudijimą, galinčių įgyvendinti didesnius nei šis projektus.

13. Dėl UAB „Renginių brokeris“ veiklos pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra šios bendrovės akcininkas, bendrovei vadovauja kitas fizinis asmuo, kuris nuo 2016 m. liepos mėn. visaip vengė ne tik susitikimų su pareiškėju, bet ir kontaktų, kas privertė pareiškėją kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „Renginių brokeris“ yra fiktyvi bendrovė.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog Įmonė nėra fiktyvi, pateikti duomenys atitinka tikrovę ir turėjo būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išdavimo.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog teismui nusprendus netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, reiškia alternatyvų reikalavimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, teisėtos veiklos vykdymo UAB „Renginių brokeris“ pagrindu, taip pat pateikė ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad įmonė atitiko teisės aktų reikalavimus, 2015 m. spalio 15 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2015 m. lapkričio 3 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d.

18. Nurodė, kad 2017 m. sausio 27 d. Migracijos departamentas atliko UAB „Renginių brokeris“ patikrinimą. Patikrinęs duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje apie minėtoje bendrovėje dirbančius asmenis, nustatė, kad 2017 m. sausio 27 d. UAB „Renginių brokeris“ buvo įdarbinti tik 2 asmenys, vienas iš kurių nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Patikslinus minėtus duomenis, nustatė, kad Sprendimo priėmimo dieną UAB „Renginių brokeris“ nebuvo įdarbinta nė vieno darbuotojo. Atsakovas pažymėjo, kad kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinia gyventi pareiškėjo pateiktos darbos sutartysm neatitiko tikrovės, nes buvo nustatyta, kad UAB „Renginių brokeris“ darbuotojai, kurių sutartys buvo pateiktos, niekuomet nėra gavę bent minimalaus darbo užmokesčio. Be to, 2016 m. spalio mėn. jie iš minėtos įmonės buvo atleisti. Taigi atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas ir jo valdoma UAB „Renginių brokeris“ nuo pat pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo pradžios (2015 m. lapkričio 3 d.) iki Sprendimo priėmimo dienos (2017 m. sausio 30 d.) netenkino Įstatymo imperatyvaus reikalavimo dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Todėl Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad pareiškėjas ir UAB „Renginių brokeris“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Aplinkybės, kad visą Sprendimu panaikinto leidimo galiojimo laikotarpį (nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. sausio 30 d., t. y. 15 mėn.) įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo dėl įsteigtų ne mažiau kaip trijų darbo vietų, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, sudarė pagrindą teigti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

19. Pastebėjo, kad nuo 2017 m. birželio 26 d. įregistruotos UAB „Renginių brokeris“ statusas – bankrutuojanti, ji turi įsiskolinimų, kas rodo, kad pareiškėjas, kaip įmonės akcininkas, nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikoje pagal teisės aktus numatytų mokestinių prievolių.

20. Nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas Migracijos valdybai pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2017 m. sausio 30 d. nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos Įmonės veiklos vykdymo pagrindu.

21. Nagrinėdamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, Migracijos departamentas nustatė, kad Įmonė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kuris Migracijos departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Rėmėsi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 100.5 punktu.

22. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei Įmonės faktinės veiklos adresas nesutampa su registracijos adresu, pareiškėjas turėjo pareigą aiškiai nurodyti šią aplinkybę bei konkrečiai įvardinti tikslų adresą, kuriuo Įmonė faktiškai vykdo veiklą. Pareiškėjas, 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikdamas prašymą, pridėjo įvairius su Įmone ir jos veikla susijusius dokumentus, tačiau visuose pateiktuose dokumentuose kaip Įmonės adresas buvo nurodomas (duomenys neskelbtini). Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi anketos grafoje apie juridinį asmenį, kaip Įmonės veiklos adresą nurodė Įmonės registracijos adresą. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kad artimiausiu metu Įmonė keis faktinės veiklos adresą. Atsižvelgdamas į Migracijos valdybos patikrinimo duomenis, darė išvadą, kad duomenys apie Įmonės buveinę, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

23. Dėl pareiškėjo pateiktos 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, nurodė, jog ši sutartis yra labai abejotinos įrodomosios reikšmės, kadangi ji yra itin abstrakti.

24. Pastebėjo, kad pareiškėjo pateiktose darbo sutartyse su Įmonės darbuotojais nebuvo nurodytas jų darbo vietų faktinis adresas, o nurodytas tik Įmonės registracijos adresas, kuriuo, kaip nustatyta, Įmonės darbuotojų darbo vietos nebuvo įkurtos, o darbuotojai buvo įdarbinti dar iki subnuomos sutarties sudarymo. Manė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo valdoma Įmonė vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius.

25. Nurodė, jog pareiškėjo pateiktos sutartys, sudarytos 2016 m. lapkričio mėn., viena kurių yra rusų kalba, kita – kinų-anglų kalbomis, neįrodo Įmonės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdomos veiklos. Be to, pastebėjo, kad remiantis minėtomis sutartimis, dar tik ketinama pradėti vykdyti veiklą, ir jos yra pasirašytos pareiškėjo kaip OOO „Donau engeneering Services GmbH“ atstovo, o ne kaip Įmonės direktoriaus.

26. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo pareiškėjo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, dėl ko gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

27. Manė, kad pareiškėjas apie Sprendimą buvo tinkamai informuotas el. paštu 2017 m. vasario 3 d., todėl turėtų būti laikoma, kad pareiškėjas praleido 14 dienų Sprendimo apskundimo terminą, prašė teismo bylą nutraukti.

II. 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

29. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme dėl termino išdėstytas ir byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 138 straipsniu ir jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, padarė išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto skundo padavimo termino.

30. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant Sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti, ar yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

31. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis UAB „Renginių brokeris“ užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo įmonė atitiko Įstatyme keliamus reikalavimus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Migracijos valdyba 2015 m. lapkričio 3 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d.

32. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Renginių brokeris“ laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 30 d. nebuvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o įvertinęs iki 2016 m. spalio 30 d. įmonėje dirbusiems asmenims kas mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio dydį, teismas padarė išvadą, kad minėti UAB „Renginių brokeris“ darbuotojai visą darbo laiką įmonėje nedirbo. Pažymėjo, kad šių aplinkybių nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu neginčijo ir pareiškėjas bei jo atstovas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Renginių brokeris“ nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Todėl nustatęs, kad UAB „Renginių brokeris“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, atsakovas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d. Padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, teisėtai ir pagrįstai Sprendimo rezoliucinės dalies pirma dalimi panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7379328, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 3 d., ir naikinti Sprendimo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

33. Teismas sprendė, jog būtina nustatyti, ar Įmonė nuo 2016 m. kovo 27 d. iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo 2016 m. rugsėjo 27 d. vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.).

34. Teismas atsižvelgė į 2015 m. lapkričio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Įmonės įstatų 2 straipsnį, apibrėžiantį įmonės tikslus, ir iš bylos medžiagos nustatė, kad V. S. IĮ 2015 m. lapkričio 18 d. savininko sprendimu pertvarkius V. S. IĮ į UAB „Inžinerinės energetikos paslaugos“, Įmonės buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas ir Juridinių asmenų registre. Minėtą Įmonės adresą pareiškėjas nurodė 2016 m. rugsėjo 27 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

35. Teismas atsižvelgė į Migracijos departamento paaiškinimus, jog adresas: (duomenys neskelbtini), atsakovo pareigūnams yra žinomas, kaip adresas, kuriuo nuolat yra steigiamos įmonės, kurios parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, kurie vėliau kaip įmonių dalyviai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Patikrinimų metu adresu (duomenys neskelbtini), registruotų įmonių veiklos vykdymo požymių nustatyta nebuvo, pats pastatas yra bendrabučio tipo namas, buto Nr. (duomenys neskelbtini)durys yra užkaltos vinimis.

36. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, jog joks teisės aktas nenustato prievolės juridiniam asmeniui veiklą vykdyti jo registracijos adresu, taip pat nedraudžia vienu adresu registruoti daugiau kaip vieną įmonę, tačiau pažymėjo, jog atsakovas, vertindamas, ar Įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, tame tarpe, ar Įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, turėjo teisę jam žinomu Įmonės registracijos ir / ar veiklos adresu atlikti Įmonės patikrinimą. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad faktinis Įmonės patikrinimas Įmonės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), atliktas nebuvo, nes, kaip minėta, šis adresas Migracijos departamentui žinomas. Be to, Migracijos valdybos specialistė, atlikdama kitos įmonės, registruotos tuo pačiu adresu, kaip ir Įmonė, t. y. (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal 2016 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamento raštą, registruotų įmonių veiklos vykdymo požymių nenustatė, buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris rado užkaltas vinimis. Pareiškėjas kitų adresų, kuriais Įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, nei atsakovui, nei teismui nepateikė.

37. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus, pasak jo, pagrindžiančius aplinkybę, kad Įmonė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė veiklą, nustatė, kad Įmonė už atliktus darbus N. B. nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. išrašė sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderiais priėmė iš jos atitinkamas grynųjų piniginių lėšų sumas. Tačiau, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Įmonėje pirmas darbuotojas buvo įdarbintas tik 2016 m. birželio 6 d. vadybininko pareigose, taigi iki 2016 m. birželio 6 d. Įmonėje nebuvo įdarbintų darbuotojų, o pareiškėjui nepateikus jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kas Įmonės vardu atliko darbus, įformintus minėtose sąskaitose-faktūrose, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad Įmonė jau 2016 m. kovo 27 d. vykdė veiklą. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktas diplomas tik patvirtina jo įgytą inžinieriaus – mechaniko kvalifikaciją, tačiau negali būti įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo teiginius, jog darbus, nurodytus sąskaitose-faktūrose, jis atliko pats asmeniškai. Be to, sąskaitos-faktūros už atskirus jau atliktus atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančius darbus buvo išrašytos ir apmokėtos pagal kasos pajamų orderius daug anksčiau, nei Įmonėje buvo įdarbintas pirmasis darbuotojas ar pareiškėjas tapo Įmonės direktoriumi, nors pareiškėjas ir buvo vieninteliu Įmonės akcininku.

38. Dėl pareiškėjo pateiktos 2016 m. balandžio 4 d. bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp Įmonės ir MB „D. B.“, teismas pažymėjo, kad ši sutartis nepatvirtina fakto dėl Įmonės vykdytos veiklos, nes, pirma, sutartimi tik sutarta dėl siekio vykdyti atitinkamą veiklą, antra, sutartis nėra tinkamas įrodymas aplinkybei, kad Įmonė jau 2016 m. kovo 27 d. vykdė veiklą, patvirtinti.

39. Teismo vertinimu, minėtos išvados nepaneigia ir pareiškėjo pateikta 2016 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LTV0504/PS-5286DIGM, Įmonės sudaryta su UAB „Viessmann“, ir pastarosios įmonės 2016 m. gegužės 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, nes šie dokumentai patvirtina, kad Įmonė 2016 m. gegužės 31 d. įsigijo prekes, bet ne aplinkybę, kad Įmonė jau 2016 m. kovo 27 d. vykdė veiklą.

40. Dėl pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų: 2016 m. spalio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, 2016 m. lapkričio 14 d. bendradarbiavimo sutarties, teismas pažymėjo, jog jie neturi teisinės reikšmės, įrodinėjant faktą, kad Įmonė nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d. vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, nes šie dokumentai surašyti po ginčui aktualaus laikotarpio.

41. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą, teismas nenustatė byloje aplinkybių, patvirtinančių, kad Įmonė ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo išdavimo, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo laikotarpiu (6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo išdavimo) Įmonėje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (trečias darbuotojas pradėjo dirbti tik 2016 m. spalio 18 d., t. y. po pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo išdavimo). Ir nors ši aplinkybė skundžiamame Sprendime akcentuota nebuvo, tačiau, teismo vertinimu, jos ignoruoti, sprendžiant klausimą dėl Įmonės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, negalima. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Įmonė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, bei pagrįstai sprendė, kad duomenys apie Įmonę, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

42. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs aplinkybes, susijusias su UAB „Renginių brokeris“, įvertinęs pareiškėjo sąsajas su Austrijos Respublikos įmonių registre registruotomis įmonėmis, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Sprendė, kad pareiškėjo tikslai yra kitokie, nei jis išreiškė prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl to kyla nelegalios migracijos rizika.

43. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėjo prašyme nurodytu Įmonės adresu Įmonė veiklos nevykdė; Įmonė ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje ir joje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakyti išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi. Todėl nėra pagrindo naikinti atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies antros dalies.

44. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

45. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 46. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

47. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas, atsietai vertino faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas.

48. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime Migracijos departamento Sprendimą išskiria į dvi atskiras dalis, vieną – kuria buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LT7379328, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 3 d., kitą – kuria buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, teismas faktines aplinkybes vertino atskirų Sprendimo dalių pagrįstumo atitikties požiūriu, tačiau nevertino faktinių aplinkybių viso sprendimo kontekste, dėl ko priežastys buvo sumaišytos su pasekmėmis ir netinkamai pritaikytos Įstatymo materialiosios teisės normos.

49. Pažymi, kad pareiškėjas pats informavo Migracijos departamentą, kad UAB „Renginių brokeris“ susiduria su sunkumais, vykdant numatytą veiklą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra akcininkas ir vadovas kitos įmonės UAB „Inžinerinės energetikos paslaugos“, kuri yra registruota ir vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje ir pateikė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir užsienio šalių kompanijomis. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad Migracijos departamentas nustatė, jog UAB „Renginių brokeris“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų, nevertino faktinės aplinkybės, kad tai buvo atlikta po to, kai apie tai atsakovui pranešė pats pareiškėjas, kreipdamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Todėl mano, kad Migracijos departamento Sprendime padarytos išvados dėl duomenų neatitikimo tikrovei ir dėl pareiškėjo tikslų (legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje) yra nepagrįstos.

50. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi, pranešdamas apie pasikeitusias aplinkybes, t. y., kad jis yra ir kitos įmonės (ne tik tos, kurios pagrindu buvo išduotas leidimas) akcininkas ir vadovas, todėl šiuo atveju leidimo išdavimo teisinis pagrindas (Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p.) nesikeičia. Mano, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog pareiškėjas užsiėmė ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ne vienoje, o keliose įmonėse, turėtų būti vertinamos visos aplinkybės. Nesutinka su teismo išvadomis dėl bendradarbiavimo sutarties tarp Įmonės ir MB „D. B.“ vertinimo, nurodydamas, kad sprendimo priėmimo dieną (2017 m. sausio 30 d.), Įmonė atitiko Įstatymo reikalavimus.

51. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti vertinama visa užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, tai yra visos pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės, jų neišskaidant, nes Įstatymas nedraudžia vykdyti veiklos Lietuvos Respublikoje keliose įmonėse. Tokiu atveju teisinis leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas lieka tas pats, keičiasi tik faktinės aplinkybės, kurios suteikia teisę į leidimą laikinai gyventi. Mano, kad atsakovo Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir protingumo kriterijus, sąžiningo pareiškėjo, pranešusio apie pasikeitusias aplinkybes atžvilgiu.

52. Nurodo, kad teismas konstatavęs, jog Įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (laikotarpiu (6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo išdavimo) Įmonėje visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Republikoje gyvenantys užsieniečiai), netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiąją teisės normą. Teigia, kad 6 mėnesių terminas iki kreipimosi nustatomas tik vienam reikalavimui – steigimo dokumentuose nurodytos veiklos vykdymui. Mano, kad šiuo atveju Įstatymo nustatytas 6 mėnesių terminas vienam reikalavimui, nepagrįstai plečiamai išaiškintas ir pritaikytas kito reikalavimo, kuriam toks terminas nenumatytas, atžvilgiu.

53. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Žr., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. eA-4406-624/2017, Nr. A-4492-624/2017, Nr. A-4510-624/2017) ir pažymi, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje įsteigtų įmonių akcininkas ir valdymo organų narys negali paneigti, kad jis vykdo ir planuoja toliau vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi, kad Lietuvos Respublikoje gyvena. Tai, kad pareiškėjas vykdo verslą (legalią veiklą) ir kitose šalyse, bei jose įgyja teisę prašyti leidimo laikinai gyventi Šengeno erdvės valstybėje narėje, negali būti pagrindu neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas savo iniciatyva, pranešė apie pasikeitusias aplinkybes, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, priešingai įrodo pareiškėjo sąžiningumą ir nelegalios migracijos grėsmės nebuvimą.

54. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

55. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėsto iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

56. Papildomai nurodo, kad kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, jog pats pareiškėjas informavo Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, nes pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, praėjus 15 mėnesių nuo to laiko, kai UAB „Renginių brokeris“ nebeatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Mano, kad pareiškėjas pažeidė pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar įmonė UAB „Renginių brokeris“ atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, esant aplinkybėms, dėl kurių UAB „Renginių brokeris“ neatitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jam gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi.

57. Pastebi, kad Įstatyme nėra įtvirtinta išimčių, dėl kurių negalėtų būti priimamas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius tokio leidimo panaikinimo pagrindą. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti puikiai žinomi. Pažymi, kad pareiškėjas nesiėmė savalaikių veiksmų siekiant užtikrinti, kad UAB „Renginių brokeris“ būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o to rezultatas – ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi.

58. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakovas pažymi, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja teismo padarytą išvadą ir netinkamai taiko Įstatymo materialiosios teisės normą. Pažymi, kad pirmasis darbuotojas – D. B. – UAB „Inžinerinės energetikos paslaugos“ buvo įdarbintas tik 2016 m. birželio 6 d., daugiau įmonėje tuo metu darbuotojų nebuvo (vėliau, t. y. 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsidarbino pats pareiškėjas, kiti du darbuotojai buvo įdarbinti tik 2016 m. rugsėjo 7 d.), todėl natūralu, kad Įmonėje nebuvo darbuotojų, kurie būtų galėję atlikti paslaugas (techninio projekto ruošimo, santechnikos darbus), už kurias 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. gegužės 19 d. buvo atlikti mokėjimai. Mano, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus, ginčijamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo valdoma įmonė UAB „Inžinerinės energetikos paslaugos“ vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius.

59. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog teisinis leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas lieka tas pats, keičiasi tik faktinės aplinkybės, kurios suteikia teisę laikinai gyventi, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi šioje byloje pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kuo remiantis tokiu būdu aiškina Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies normas, kuriose imperatyviai nurodoma, kad 6 mėn. veikla turi būti vykdoma toje įmonėje, kurios pagrindu pateikė pastarąjį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 60. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, pažymi, jog pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertindama šį pateiktą prašymą nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, pateiktą prašymą, tai, kad pareiškėjas pateikto prašymo iš esmės nepagrindė, proceso šalys ir jų atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjas nenurodė, kokias aplinkybes jis nori papildomai paaiškinti, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamu klausimu, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, be to, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu jos turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.). Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas, prašydamas nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl administracinė byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui V. S. panaikinimo ir atsisakymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

62. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Migracijos departamentas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino ir atsisakė išduoti naują leidimą pagrįstai.

63. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

64. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

65. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kai užsienietis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šiai įstatymo nuostatai konkretizuoti skirtas to paties įstatymo 45 straipsnis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 7 d.), apibrėžiantis sąlygas, kurioms esant užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau nei pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau nei trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau nei 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau nei 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė nei 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (45 str. 1 d. 1 p.).

66. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba, kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamo Migracijos departamento 2017 m. sausio 30 d. sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 10–13) yra pagrįsta tinkamai įvertintais faktiniais duomenimis ir priimta vadovaujantis Įstatymu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė, kad UAB „Renginių brokeriai“ nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų. Nors 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu UAB „Renginių brokeriai“ visą darbo laiką dirbo trys darbuotojai, pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2015 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartį, kuria D. D. priimtas į vadybininko pareigas (I t., b. l. 186–187), 2015 m. gegužės 10 d. darbo sutartį, kuria A. K. priimtas į direktoriaus pareigas (I t., b. l. 188–189), 2015 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartį su A. T. (komercijos direktorius) (I t., b. l. 191–192), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo dieną, UAB „Renginių brokeris“ nedirbo nė vienas darbuotojas, o A. T. jam dirbant UAB „Renginių brokeris“ laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. priskaičiuotas nuo 8,52 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestis per mėnesį (II t. 2, b. l. 156), D. D. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. – nuo 8,52 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestis per mėnesį (II t., b. l. 150), A. K. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. – nuo 8,52 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestis per mėnesį (II t., b. l. 153), V. T. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2017 m. sausio mėn. – nuo 6,39 Eur iki 11,60 Eur darbo užmokestis per mėnesį (II t., b. l. 158). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. UAB „Renginių brokeris“ nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kas sudarė pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LT7379328, galiojusį iki 2017 m. lapkričio 3 d.

68. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog duomenys apie UAB „Inžinerinės energetikos paslaugos“, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), ir, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.). Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikos ir jų nekartoja.

69. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjų skunde teismui nurodytų argumentų ir skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegijos vertinimu, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime pakankamai nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais teismo išvados yra grindžiamos. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, be to, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

71. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog pats pareiškėjas informavo Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, nes pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, praėjus 15 mėnesių nuo to laiko, kai UAB „Renginių brokeris“ nebeatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl tokie pareiškėjo veiksmai nevertintini kaip itin sąžiningi, ir nesudaro jokio pagrindo abejoti Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumu.

72. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmeniui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, prašyme nurodoma konkreti įmonė, ir priimdamas sprendimą dėl leidimo išdavimo Migracijos departamentas vertina pareiškėjo atitikimą Įstatymo reikalavimams, sietiniems su konkrečios prašyme nurodytos įmonės vykdoma veikla, todėl pareiškėjo argumentai, jog turėtų būti vertinama visa užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, tai yra visos pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės, jų neišskaidant, nes Įstatymas nedraudžia vykdyti veiklos Lietuvos Respublikoje keliose įmonėse, atmestini kaip nepagrįsti.

73. Teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, jog Sprendimo priėmimo dieną Įmonė atitiko visus Įstatyme nustatytus reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju, aktualu ar Įmonė atitiko Įstatyme nustatytus reikalavimus prašymo Migracijos departamentui pateikimo metu.

74. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bendradarbiavimo sutarties tarp Įmonės ir MB „D. B.“ vertinimo atmestini, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu.

75. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Taigi nagrinėjamu atveju vien tai, kad Įmonė ne mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo kreipimosi dėl naujo leidimo išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

76. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė