Legislator Case Law & Legislation
caa46afa-93c0-4ee2-a15d-248bb5826345 AI generated

caa46afa-93c0-4ee2-a15d-248bb5826345 · Kauno apylinkės teismas

Case Number caa46afa-93c0-4ee2-a15d-248bb5826345
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-1643-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-16148-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.9.2; 2.3.2.8; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 5 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Edita Å liumpienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Verseckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. Č., jo atstovui advokatui Jaroslavui Los,atsakovui D. Č., jo atstovui advokato padėjėjui A. P.,nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto 11-ojo notaro biuro atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Legislator headnote

AI generated

caa46afa-93c0-4ee2-a15d-248bb5826345 · Kauno apylinkės teismas: ir L. P. pardavė butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 112–115). A. Č. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 35). Byloje pateiktos sÄ skaitos patvirtina, kad atsakovas moka mokesčius už butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–44). IeÅ¡kovui Kauno miesto 11-ajame notarų biure iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas po motinos A. Č. mirties (b. l. 11–12). 2017 m. liepos 21 d. atsakovas kreipėsi į sÅ«nų su įspėjimu iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–38). 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovas buvo informuotas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 39).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-1643-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-16148-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.9.2; 2.3.2.8; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 5 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Edita Å liumpienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Verseckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. Č., jo atstovui advokatui Jaroslavui Los,atsakovui D. Č., jo atstovui advokato padėjėjui A. P.,nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto 11-ojo notaro biuro atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Č. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. Č. dėl dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, trečiasis asmuo – Kauno miesto 11-asis notaro biuras. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti mirusios A. Č. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 19–20).IeÅ¡kovas, jo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo tėvas atsakovas D. Č. bei motina A. Č. 1992 metais kartu įsigijo butÄ adresu (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kino, kad bute su tėvais gyveno jis ir jo brolis, santykiai tarp Å¡eimos narių buvo geri, tačiau nuo 1995–1996 metų tėvai pradėjo pyktis. Nurodė, jog tėvai 1998 metais nutraukė santuokÄ , tačiau abu liko gyventi minėtame bute, nors tėvas ir norėjo, kad ieÅ¡kovas su motina iÅ¡sikraustytų. PaaiÅ¡kino, kad motina kiek galėjo prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo. Nurodė, kad motina turėjo seserį, kuriai mirus paveldėjo jos butÄ Å iauliuose. Motina kartÄ per mėnesį vykdavo į Å iaulius, kad sumokėti mokesčius už butÄ , tačiau ten persikrausčiusi nebuvo.

PaaiÅ¡kino, kad motina (duomenys neskelbtini) mirė, ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo pagal įstatymÄ , jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas turtui, kuris asmeninės nuosavybės teisė priklausė motinai. PaaiÅ¡kino, jog paveldėjimo liudijimas dėl dalies buto iÅ¡duotas nebuvo, kadangi tėvų santuokoje įgytas turtas nėra padalintas. Atsižvelgiant į tai, bÅ«tina nustatyti, jog ieÅ¡kovo motinai priklauso ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kino, kad senaties terminai byloje nėra praleisti.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (b. l. 26–28), nurodė, jog su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas D. Č., jo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog atsakovas, gavęs orderį į butÄ adresu (duomenys neskelbtini), 1976 m. pradėjo jame gyventi kartu su sutuoktine A. Č.. 1992 metais atsakovas sudarė minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį ir įgijo į jį nuosavybės teisę.

Nurodė, kad butas buvo privatizuotas atsakovo vardu už jam priklausiusius investicinius čekius. Žmona, nors ir turėjo savo čekių, investuoti juos į buto privatizavimÄ atsisakė. Nurodė, kad butas buvo įregistruotas atsakovo vardu, sutuoktinė tai žinojo ir tam neprieÅ¡taravo. PaaiÅ¡kino, jog Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukė atsakovo ir A. Č. santuokÄ . Nurodė, kad santuokos nutraukimo metu turtas nebuvo padalintas. Be to, sutuoktinė po santuokos nutraukimo niekada nereikalavo, kad turtas bÅ«tų padalintas.

PaaiÅ¡kino, kad po santuokos nutraukimo A. Č. ir toliau liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po sesers mirties, ji paveldėjo velionės butÄ Å iauliuose ir persikraustė ten gyventi. Jo nuomone, yra pasibaigęs turto padalijimo senaties terminas. Nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo iki dabar atsakovas vienas rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko visÄ butÄ , moka už jį mokesčius, yra atlikęs remontÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra Å«maus charakterio, smurtauja, todėl dažnai kyla konfliktai, tenka kviesti policijÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovas palikimo klausimu susirÅ«pino tik po to, kai atsakovas kreipėsi į jį su įspėjimu dėl iÅ¡sikraustymo iÅ¡ ginčo buto. IeÅ¡kovas jokių aktyvių veiksmų dėl turto padalinimo po to, kai 2010 metais kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo po motinos mirties iki dabar, nesiėmė, todėl jis yra praleidęs palikimo priėmimo senaties terminÄ . Trečiasis asmuo Kauno miesto 11-asis notaro biuras teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.Trečiojo asmens Kauno miesto 11-ojo notaro biuro atstovas į 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jis informuotas tinkamai (b. l. 67), todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja: patikslintas ieÅ¡kinys tenkinamas.Byloje nustatyta, kad atsakovas D. Č. ir A. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). D. Č. ir A. Č. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A. Č. (b. l. 7). Atsakovui 1976 m. gegužės 28 d. buvo iÅ¡duotas orderis gyvenamam plotui apgyvendinti vietinės Tarybos, valstybinės, kooperacinės, visuomeninės organizacijos name (b. l. 30). 1992 m. balandžio 15 d. atsakovas buvo informuotas apie prievolę sumokėti už butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). 1992 m. birželio 24 d. atsakovas sudarė minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 77, 83–84, 10, 32).

Butas atsakovui perduotas 1992 m. birželio 9 d. įsakymo pagrindu (b. l. 85). Byloje taip pat pateiktos investicinės taupomosios knygelės, taupomosios knygelės bei namų knygos kopijos (b. l. 7–75, 78–80). Å iuo adresu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 14). TÄ pačiÄ dienÄ suraÅ¡ytas gyvenamo buto įkainavimo aktas (b. l. 86–87). Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukė D. Č. ir A. Č. santuokÄ (b. l. 8–9, 31, 34). 2003 m. sausio 17 d. atsakovas R.

P. ir L. P. pardavė butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 112–115). A. Č. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 35). Byloje pateiktos sÄ skaitos patvirtina, kad atsakovas moka mokesčius už butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–44). IeÅ¡kovui Kauno miesto 11-ajame notarų biure iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas po motinos A. Č. mirties (b. l. 11–12). 2017 m. liepos 21 d. atsakovas kreipėsi į sÅ«nų su įspėjimu iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–38). 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovas buvo informuotas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 39).

Sodros duomenimis atsakovas Å¡iuo metu niekur nedirba (b. l. 13).Mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi (CK 3.100 str.), o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Nuosavybės teisės liudijimÄ , mirus vienam sutuoktiniui, iÅ¡duoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Notariato įstatymo 52 straipsnyje, reglamentuojančiame liudijimo iÅ¡davimÄ vienam sutuoktiniui mirus, numatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas pagal raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, Å¡iam sutinkant gali bÅ«ti iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Taigi, notaras turi pagrindÄ atsisakyti iÅ¡duoti mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantį dokumentÄ , kai likęs gyvas sutuoktinis tam prieÅ¡tarauja arba iÅ¡ viso nesikreipia į notarÄ ir neiÅ¡reiÅ¡kia jokios valios.Å iuo atveju mirusioji A. Č. su atsakovu D. Č. buvo iÅ¡situokę, tačiau turto nepasidalinę.

Kadangi buvęs sutuoktinis po A. Č. mirties į notarÄ dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė, notaras nurodė ieÅ¡kovui, kaip mirusiosios įpėdiniui, kreiptis į teismÄ , nes įstatymas nesuteikia notarui teisės nustatyti palikėjų turto dalių.Byloje nustatyta, kad A. Č. ir D. Č. santuoka pasibaigė, galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui, 1999 m. sausio 7 d., kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (SÅ K 40 straipsnis). Ginčo butas įgytas 1992 m. birželio 24 d., taigi, santuokai nepasibaigus.

SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė pateikiant rašytinius įrodymus.

Ä®statymas leidžia šį faktÄ Ä¯rodyti liudytojų parodymais arba remtis tuo, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).Atsakovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog iÅ¡kilus buto privatizavimo klausimui, A. Č. jam buvo pasakiusi, kad „jis kaip nori taip tegu daro, nes pinigų ji neturi“, todėl butÄ Ä¯sigijo už savo asmenines lėšas, gautas iÅ¡ tėvų palikimo ir už savo investicinius čekius.

Atsakovas kaip įrodymÄ byloje pateikė savo taupomosios knygelės iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 74–75), tačiau, nors ir atstovaujamas advokato padėjėjo, prieÅ¡ieÅ¡kinio neteikė ir neįrodė, kad sÄ skaitoje esantys pinigai buvo jo asmeninė nuosavybė. Darbo užmokestis, pensija, investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Daiktas, įsigytas už Å¡ias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje T.

M. v. V. V., Nr. 3K-7-311/2002). Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino atsakovas, privatizuojant butÄ , sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį, augino vaikus ir bendrai rÅ«pinosi Å¡eimos poreikiais. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprÅ«pinimÄ gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sÄ lygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sÄ lygomis Å¡ias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų Å¡eimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 1983 m. kovo 1 d.; 1964 m.

CK 330 straipsnis), taip pat Å¡ias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama Å¡eimoms, o ne vienam iÅ¡ sutuoktinių. Draudimas tai pačiai Å¡eimai antrÄ kartÄ pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butÄ Å¡eima buvo laikoma įsigijusia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , skirtÄ visiems Å¡eimos nariams bendrai naudoti. Atsakovas byloje neįrodė, kad iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ valiÄ ginčo turtÄ Ä¯gyti asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, savo praktikoje nurodęs, kad nors iki Butų privatizavimo įstatymo papildymo nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotÄ butÄ , o pagal bendrÄ Ä¯statymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios, tačiau butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymÄ iki Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999).

Atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytÄ tvarkÄ kasacinio teismo praktika plėtojama iÅ¡aiÅ¡kinant, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SÅ K 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ santuokos metu, turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).Kadangi atsakovas byloje nepaneigė prezumpcijos, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieÅ¡kinys tenkintinas ir nustatytina, jog A.

Č. priklausė ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto buto adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.89 str.).Atsakovas prašė byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį. Kadangi A. Č. ir atsakovo D. Č. santuoka teismo sprendimu nutraukta 1998 metais, o iÅ¡tuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu sutuoktinių turtines teises ir pareigas reglamentavo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau - SÅ K). Minėto kodekso 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarkÄ bei ieÅ¡kinio senatį.

Pagal SÅ K 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Minėto straipsnio 4 dalis nustatė reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė iÅ¡tuoktų sutuoktinių nuosavybė, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – CK), įsigaliojusio 2001-07-01, normos taikomos Å¡eimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus.

Å eimos santykiams, atsiradusiems iki naujo CK įsigaliojimo, Å¡is kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iÅ¡ Å¡ių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Å eimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytos taisyklės sistemiÅ¡kai taikomos kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t.y. kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujo CK įsigaliojimo, naujas CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008).Byloje bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki naujo CK įsigaliojimo, nes, prieÅ¡ingai nei 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3.129 straipsnio, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma, SÅ K 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį, turtÄ .

Vadovaujantis SÅ K 10 straipsniu ieÅ¡kinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po iÅ¡tuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pažeidimÄ . Toks Å¡ios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008).

IÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad ginčo Å¡alių santuoka pasibaigė 1999-01-07, kai buvo įregistruota iÅ¡tuoka (b. l. 34). Tačiau po iÅ¡tuokos įregistravimo A. Č. ir toliau naudojosi jai ir buvusiam sutuoktiniui D. Č. priklausančiu butu. Po santuokos nutraukimo atsakovas ir jo buvusi sutuoktinė kartu gyveno ginčo bute. Å ių aplinkybių atsakovas neneigė, tik nurodė, jog nuo 2008 metų A. Č. dažnai važiuodavo į Å iaulius, į po sesers mirties paveldėtÄ butÄ , už kurį turėjo mokėti mokesčius.

Atsakovas paaiÅ¡kino, jog 2001 metais jis buvo nupirkęs butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kad A. Č. su sÅ«numi persikeltų gyventi atskirai, tačiau ji nesutiko persikelti gyventi kitur, todėl atsakovas šį butÄ 2003 metais pardavė (112–115). Å i aplinkybė taip pat patvirtina, jog A. Č. ginčo butÄ laikė bendra jungtine nuosavybe, į kuriÄ ji turėjo tokias pat teises kaip ir atsakovas. Kadangi atsakovas netrukdė A. Č. gyventi ginčo bute iki pat jos mirties, jos teisės į šį butÄ nebuvo ribojamos ir pažeidžiamos, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio senatis įregistravus iÅ¡tuokÄ neprasidėjo.

Ginčas dėl teisių į šį butÄ kilo tik po A. Č. mirties, 2010 metais, kai palikimÄ priėmė jos teisių perėmėjas sÅ«nus A. Č., t.y. galiojant naujam kodeksui, todėl Å¡iuo atveju LR SÅ K 23 straipsnio 2 dalis netaikytina ir teismas vadovaujasi CK 3.129 straipsniu, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008, 2A-220-198/2013, 2A-1494-638/2017).Atsakovas teigė, kad minėtas butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir atsiliepime nurodė du pagrindus: kad Å¡is turtas įsigytas už asmenines jo lėšas, taip pat papildomai nurodė, jog jis butÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties bÅ«du.

Teismas pažymi, kad Å¡ie nuosavybės įgijimo bÅ«dai yra savarankiÅ¡ki ir negali bÅ«ti taikomi kartu (CK 4.47 straipsnis, 4.68 straipsnio 1dalis). Be to, teismui pripažinus, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties institutÄ (CK 4.68–4.71 straipsnis).Atsakovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas praleido 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti, nes nuo 2010 metų, kai kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, iki 2017-08-08 jis neatliko jokių veiksmų dėl teisių į ginčo butÄ nustatymo.

Teismas atmeta šį argumentÄ kaip nepagrįstÄ . CK 5.50 str. nustato, jog neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. IeÅ¡kovas po motinos mirties į notarÄ kreipėsi laiku, nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, todėl laikoma jog jis priėmė palikimÄ laiku ir tinkamai.CPK 96 str. 4 d. nustato, jog jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. IeÅ¡kovui ir atsakovui buvo teikiama 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6, 45–46), todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.Nustatyti, kad A.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto buto adresu (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja                                                                                          Edita Šliumpienė