caa45ce7-53b1-4f52-ab7e-12c81d9fcdae · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo bylos Nr. eAN2-35-908/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02132-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. (R. V.) atstovo advokato Tomo BairaÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo R.

V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Eur dydžio bauda. Teismas n u s t a t ė : I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimu R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡ios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo nesikreipė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį praÅ¡ymai ir argumentai 2. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato T. BairaÅ¡ausko apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, o bylos nenutraukus, VMI pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 2.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) (2 straipsnio 8 dalies) ir JANÄ® (2 straipsnio 7 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto) nuostatas, nesivadovavo teismų praktika ir pažeidė proceso teisės normas, tinkamai neįvertinęs R.

V. įrodymų ir paaiÅ¡kinimų. 2.2. Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismui 2022 m. birželio 1 d. priėmus sprendimÄ dėl Bendrovės pabaigos, Bendrovė buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, vadinasi, baigus bankroto procedÅ«ras, VMI nebėra Bendrovės kreditorius. Kadangi nebėra kreditoriaus, kurio teisės galimai bÅ«tų pažeistos, nėra ir VMI pareiÅ¡kime nurodytos skolos. Skunde aptariama bankroto procedÅ«ros esmė ir nurodomos, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju aktualios galios netekusio Ä®BÄ® ir JANÄ® nuostatos bei teismų praktika.

Teigiama, kad jokie ginčai, susiję su Bendrovės bankroto procesu ir iš jo kylantys, negali būti sprendžiami, nes bankroto procedūra yra pabaigta. Kadangi VMI nėra Bendrovės kreditorius, nėra būtinų ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėties požymių. Apelianto vertinimu, VMI pareiškimas neturėjo būti nagrinėtas. Remiantis nekaltumo prezumpcijos principo turiniu, skunde laikomasi pozicijos, kad susidariusi situacija dėl neegzistuojančio kreditoriaus (kaip ir skolininko bei skolos), kurio pareiškimo pagrindu gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena, vertintina R.

V. naudai. 2.3. Apelianto vertinimu, VMI pareiÅ¡kime neteisingai nurodytas Bendrovės galimo nemokumo momentas. Vadovaujantis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalimi, kurioje buvo įtvirtina įmonės nemokumo samprata, teigiama, kad VMI neįrodinėja pradelstų Bendrovės įsipareigojimų santykio su Bendrovės turto verte (pažymima, kad tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020 formuojamÄ praktikÄ turi bÅ«ti vertinama), dėl to, VMI argumentai dėl Bendrovės nemokumo pagal 2017 m. balansÄ atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2017 m. Bendrovės balansÄ jos turtas virÅ¡ija įsipareigojimus 299 Eur, vadovaujantis JANÄ® 2 straipsnio 7 dalimi, Bendrovė nelaikytina nemokia. Pabrėžiama, kad vien tai, jog 2019 m. spalio mėnesį, 2020 m. vasario ir gruodžio mėnesiais, 2021 rugsėjo mėnesį VMI priėmė nurodymus iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Bendrovės turto mokestines nepriemokas, nereiÅ¡kia, kad Bendrovė buvo nemoki, taigi, skundu nesutinkama su skundžiame nutarime padaryta iÅ¡vada, jog Bendrovė buvo nemoki nuo 2019 m. spalio 14 d.

Teigiama, kad VMI, kaip kreditorius, Bendrovės nemokumÄ suvokė tik nuo to laikotarpio, kai iÅ¡naudojus galimybes iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir esant duomenims apie Bendrovės finansinę padėtį, o tai buvo atlikta tik prieÅ¡ pat Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, buvo galima vertinti, jog Bendrovė nemoki. 2.4. Apelianto vertinimu, tai, kad byloje nėra duomenų apie Bendrovės bÅ«klę po 2017 m. finansinės atskaitomybės, pagal kuriÄ Bendrovė nebuvo nemoki, iki 2021 m. spalio mėnesio, turi bÅ«ti vertinama R.

V. naudai. Teigiama, kad Bendrovės nemokumas buvo konstatuotas tik priėmus 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį. Nurodoma, kad VMI duomenis dėl Bendrovės finansinės bÅ«klės anksčiausiai surinko 2021 m. spalio mėnesį, o 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenys buvo gauti 2021 m. spalio 19 d. Vadinasi, ankstesniu laikotarpiu Bendrovės vadovas apskritai negali bÅ«ti laikomas pažeidęs pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o 2021 m. spalio 19 d. jau pati VMI kreipėsi į teismÄ , o viena iÅ¡ sÄ lygų kreiptis vadovui į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra tai, kad nė vienas kreditorius nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Institucija) atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, o naujų aplinkybių ar argumentų, kurių nebÅ«tų įvertinęs bylÄ nagrinėjęs teismas, apeliantas nepateikė. 3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. spalio 14 d. buvo priimtas VMI sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto, Institucijos teigimu, R.

V. galėjo suvokti, kokia yra reali finansinė Bendrovės padėtis, vadinasi, R. V. nuo 2019 m. neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. V. vėliausiai 2019 m. spalio 14 d. turėjo suprasti, jog Bendrovė nebegali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki, dėl to, Institucijos įsitikinimu, skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai atmesti argumentai dėl Bendrovės nemokumo momento nustatymo. 3.2.

Pabrėžiama, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiÅ¡kimÄ nepaÅ¡alina galimybės traukti bendrovės vadovÄ administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iki 2021 m. spalio mėnesio, kadangi nagrinėjamu atveju sÄ lygos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei egzistavo daug anksčiau. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimÄ , kuris gali bÅ«ti padaromas alternatyviomis veikomis, be kita ko, ir pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvÅ«s, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iÅ¡ minėto straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymÄ .

Nagrinėjamu atveju R. V., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl to, kad nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. nuo 2014 m. liepos 7 d. iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b. l. 8), dėl to jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

6. Pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalis laikytina blanketine teisės norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotÄ (nemokumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). JANÄ® (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 21 d.) 5 straipsnyje numatyta pareiga juridinio asmens vadovui ir juridinio asmens likvidatoriui (juridinio asmens likvidavimo metu) inicijuoti nemokumo procesÄ , jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

7. Nors automatiÅ¡kai juridinio asmens nemokumo bÅ«senos ir juridinio asmens bankroto sÄ vokos bei pats procesas negali bÅ«ti tapatinamas, tačiau pagal JANÄ®, kai Å¡io įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktÅ«rizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sÄ voka „nemokumo byla“ (JANÄ® 2 straipsnio 23 dalis). Matyti, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra viena iÅ¡ pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Pagal JANÄ® 21 straipsnio nuostatas nemokiam juridiniam asmeniui gali bÅ«ti keliama restruktÅ«rizavimo byla, kai jis atitinka įstatyme numatytas sÄ lygas (JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai), tačiau nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui, kuriam nėra keliama restruktÅ«rizavimo byla, keliama bankroto byla.

Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumÄ ir siÅ«lyti spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ ; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ ; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesÄ (JANÄ® 6 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai).

8. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ , taip pat ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANÄ® 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

9. Kaip jau buvo nurodyta, R. V. nuo 2014 m. liepos 7 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 4 d.) buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, todėl Å¡iai įmonei tapus nemokiai bÅ«tent vadovui kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovas ginčija ne tik pačios administracinio nusižengimo bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumÄ , nes, jo vertinimu, nebeliko kreditoriaus (kaip ir skolininko ar jo skolos), bet ir nesutinka, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintu laikotarpiu buvo nemoki bei teigia, jog VMI pareiÅ¡kime neteisingai nustatytas galimas Bendrovės nemokumo momentas.

10. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , spręsdami atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimÄ , teismai turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų, MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2018–2020 m. Finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartÄ teikti už 2017 m.

Šiame kontekste pažymėtina, kad neteikiant šių dokumentų, be kita ko, nebuvo vykdoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga – per per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). Būtent 2017 m. minėtoji įmonė iš viso turėjo turto už 10 985 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 10 686 Eur, gi 2016 m.

MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 11 649 Eur, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų už 11 350 Eur (b. l. 12). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iÅ¡ byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro sutrumpinto MB „(duomenys neskelbtini)“ balanso nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, jog Bendrovės turtas 2017 m. įsipareigojimus virÅ¡ijo 299 Eur (b. l. 12). Vis dėlto, vadovaujantis JANÄ® 2 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgiant į alternatyviai suformuluotÄ juridinio asmens nemokumo sampratÄ , apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad R.

V. vadovauta MB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina nemokia tik Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria buvo konstatuotas Bendrovės nemokumas.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvios aplinkybės, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie faktinį įmonės mokumÄ , nes nustačius, kad įmonė kurį laikÄ nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir nevirÅ¡ijant pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-2081-798/2017, e2-1982-381/2018, e2-1251-790/2019, e2-1137-464/2020, e2-545-407/2021).

13. Pažymėtina, kad juridinio asmens nemokumas gali bÅ«ti konstatuojamas ne tik tada, kai juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę, tačiau ir tuo atveju, kai nustatoma, jog juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANÄ® 2 straipsnio 7 punktas). Nagrinėjamu atveju Bendrovė 2021 m. rugsėjo 1 d. turėjo 13 657 Eur dydžio mokestinę nepriemokÄ , kurios VMI nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti net ir priverstiniu bÅ«du, kreipusis į antstolius (atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuota, jog antstoliai vykdo penkias vykdomÄ sias bylas Bendrovės atžvilgiu VMI naudai).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė neturėjo jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto. Pažymėtina, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvo konstatuota, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios veiklos ir neturi darbuotojų. Å ių aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė negalėjo laiku vykdyti turėtų turtinių prievolių ir patenkinti kreditorių reikalavimų, o atsižvelgiant į tai, kad sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ buvo priimtas ir 2021 m., spręstina, jog Bendrovė neturėjo perspektyvų atkurti įprastos veikos vykdymo ir taip stabilizuoti finansinę padėtį, todėl vienintelė iÅ¡eitis apsaugoti Bendrovės kreditorių interesus buvo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®vertinus Bendrovės finansinę bÅ«klę Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pagal VMI pareiÅ¡kimÄ MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b. l. 20–23).

14. Teismų praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai laikomasi pozicijos, jog juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, tikėjimu, jog finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesÄ negali bÅ«ti pateisinamas, spręstina ir iÅ¡ JANÄ® 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti.

Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡nykimas, kai pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikia kreditorius, nepaÅ¡alina vadovo atsakomybės už nustatytos pareigos neįvykdymÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Pabrėžtina, kad aptariamos juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANÄ® nuostatos nenurodo jokių iÅ¡imčių, kada vadovas gali nevykdyti Å¡ios pareigos.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobÅ«džio – tęsiasi tol, kol egzistuoja Ä®BÄ® (past. – iki JANÄ® galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba iÅ¡nyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats jÄ nutraukia;

2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos;

3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymÄ ;

4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).

16. Pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ankstesniu laikotarpiu nei 2021 m. spalio 19 d., kai į teismÄ dėl bankroto bylos kreipėsi VMI, Bendrovės vadovas negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki vėliausiai tuo momentu, kai VMI 2019 m. spalio 14 d. pradėjo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus.

Pažymėtina, kad dar iki VMI kreipiantis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo priimami VMI sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo turto, kurių pirmasis buvo priimtas 2019 m. spalio 14 d., tačiau pati mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 18 d. (b. l. 2–3). Atkreiptinas dėmesys, kad R. V., matydamas, jog VMI nuo 2019 m. spalio 14 d. priimto sprendimo priėmė sprendimus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , be kita ko, ir 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. gruodžio 14 d. bei 2021 m. rugsėjo 1 d. nesiėmė jokių veiksmų ir pats nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę bÅ«klę apibÅ«dinantys duomenys leidžia spręsti, kad Bendrovė sistemingai nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams.

Taigi, VMI kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentas, t. y. 2021 m. spalio 19 d., žymi ne Bendrovės nemokumo pradžios momentÄ , o R. V. padaryto trunkamojo administracinio nusižengimo pasibaigimo momentÄ .

17. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Nors Å¡i praktika buvo pradėta formuoti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui, tačiau ji iÅ¡lieka aktuali.

18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis sprendžiamam klausimui aktualia teismų praktika, sprendžia, kad R. V., bÅ«damas Bendrovės vadovu, privalėjo žinoti ir žinojo apie sudėtingÄ MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį dar iki VMI kreipiantis dėl Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo R. V. atsirado ne nuo 2021 m. spalio 19 d., kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau vėliausiai nuo 2019 m. spalio 14 d., kai buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas dėl nepadengtų įsipareigojimų. Tai, kas aptarta, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. V. žinojo savo, kaip įmonės vadovo pareigas, ir sÄ moningai jų neatliko, t. y. įmonei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o tai patvirtina R. V. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. V. negalėjo bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes teisenos pradėjimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė Bendrovės vadovui taikoma už pareigos nevykdymÄ tuo metu, kai MB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo bankrutavusi ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, be to, administracinio nusižengimo teisena, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra inicijuojamas ginčas dėl nebeegzistuojančios bendrovės bankroto procedÅ«ros, o sprendžiamas R. V., kaip buvusio Bendrovės vadovo, asmeninės administracinės atsakomybės klausimas, todėl ir apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika įmonių bankroto procedÅ«ros kontekste nagrinėjamoje byloje sprendžiamiems klausimams nėra aktuali.

20. Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. Kaip jau buvo minėta, kreditorius dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo kreipėsi į teismÄ 2021 m. spalio 19 d., dėl to, nuo Å¡ios dienos, remiantis formuojama teismų praktika, skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo suėjęs, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo teisenos laikytini nepagrįstais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktas, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o vėliau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimu Bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia ir ji iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro (b. l. 49, 51–52), patvirtina, jog Bendrovės finansinė padėtis buvo itin sunki, o jai vadovavęs R. V., tai matydamas, privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis), daro iÅ¡vadÄ , kad R. V. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinio nusižengimo požymius.

22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nes, net ir nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. nustatė baudos dydį, artimÄ ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu R. V. bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ baudÄ ar visai jos neskirti. Kadangi apeliaciniame skunde paskirta administracinė nuobauda neginčijama, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.

23. Apibendrinant visa tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl R. V. kaltės bei priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir R. V. (R. V.) atstovo advokato Tomo BairaÅ¡ausko apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Eglė Gruodienė