N-575-741-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-741/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00059-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 50.2; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2011 m. sausio 6 d. N. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. liepos 19 d. buvo nustatyta, jog ji, būdama patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininke, nedavė kitai bendrasavininkei A. J. raktų, taip apribodama pastarosios teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais N. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Komisija) 2011 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą N. M. atžvilgiu nutraukė, nenustačiusi ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 10 d. nutarimu minėtą Komisijos nutarimą panaikino ir pripažino N. M. kalta padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą bei skyrė jai 100 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Pagal minėtą straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo.

Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka, o savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas. Atsižvelgęs į tai, atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad naudojimosi bendrosios nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarka būtų buvusi nustatyta teismo sprendimu, todėl minėtos patalpos, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama bendru bendraturčių sutarimu, tačiau byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad bendrojo naudojimo patalpų remontą administracinėn atsakomybėn patraukta N. M. kartu su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ organizavo neturėdami patalpų bendraturtės A.

J. sutikimo. Teismas nesutiko su N. M. paaiškinimais, kad ji turėjo teisę atlikti remontą bendrojo naudojimo patalpose, nes jos buvo netvarkingos, kadangi byloje esančios fotonuotraukos nepatvirtina, jog minėtoms patalpoms buvo iškilęs žalos atsiradimo pavojus ar kilusi kitokia grėsmė, kuriai pašalinti buvo būtina atlikti bendro naudojimo patalpų remontą be visų patalpų bendraturčių sutikimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad N. M., atlikusi bendrojo naudojimo patalpų remontą, t. y. pakeitusi įėjimo duris į bendrojo naudojimo patalpas, turėjo duoti raktą ir A.

J.. Pabrėžė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kilus ginčui dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi, neturėjo teisės jokiais pagrindais ar kitais neteisėtais būdais neleisti naudotis bendrojo naudojimo patalpomis bei tokiu būdu varžyti A. J. teisę naudotis šiomis patalpomis. Atkreipė dėmesį, kad tokie N. M. veiksmai prieštarauja CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalims bei atitinka ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime nepagrįstai konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiksliai suformuluotas kaltinimas N. M., todėl minėtas nutarimas naikintinas.

Pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, teismas nurodė, kad pažeidimo padarymas buvo užfiksuotas 2010 m. liepos 19 d., Institucijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu iki 2011 m. sausio 19 d. buvo pratęstas administracinės bylos tyrimo terminas, Komisijos 2011 m. sausio 18 d. protokoline nutartimi iki 2011 m. liepos 19 d. buvo pratęstas bylos nagrinėjimo terminas, o administracinė nuobauda paskirta 2011 m. sausio 25 d., todėl ATPK 35 straipsnio nuostatos, nustatančios nuobaudos skyrimo terminus, nebuvo pažeistos.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad N. M. pagal anksčiau už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinė nuobauda nebuvo paskirta, kadangi Komisijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimas, kuriuo jai buvo paskirta nuobauda, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta N. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2011 m. sausio 25 d. nutarimą. Mano, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kadangi tiek A. J., tiek Institucija, tiek Komisija apie bendrosios nuosavybės patalpų rekonstrukciją ir durų pakeitimą žinojo dar 2009 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo pakartotinio A. J. skundo gavimo dienos (2010 m. liepos 19 d.), o nuo pirminio jos skundo, t. y. 2009 m. rugpjūčio 18 d. Atkreipia dėmesį, kad minėtą aplinkybę patvirtina ir A. J. atstovo advokato padėjėjo J. Z. 2009 m. lapkričio 10 d. raštas dėl raktų pateikimo. Taip pat nurodo, jog nagrinėjamo pažeidimo padarymą N. M. jau buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Be to, teigia, kad Institucijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinės bylos tyrimo terminas buvo nepagrįstai pratęstas iki 2011 m. sausio 19 d. Tvirtina, jog jos veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi ginčas dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo civiline tvarka yra sprendžiamas jau nuo 2009 metų, o nenustačius, kokia tvarka turėtų būti atidalintos asmenims priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto dalys, netikslinga nustatyti tos nuosavybės teisių pažeidimo apimtį. Pabrėžia, jog A. J. gali naudotis jai priklausančia bendrojo naudojimo patalpų dalimi, o už CK nustatytos tvarkos pažeidimą gali būti taikoma tik civilinė, bet ne administracinė atsakomybė. Pažymi, kad pati A. J., 2008 metais atlikdama patalpų remontą, pažeidė kitų bendraturčių teises. Mano, kad nagrinėjamu atveju N. M. turėjo teisę kartu su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ atlikti bendrojo naudojimo patalpų remontą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus byloje nustatytas aplinkybes. Teigia, jog N. M. kaltė padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą yra įrodyta, o apeliacinio skundo teiginiai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.

ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Remiantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką motyvuotas sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1494/2007, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N556-594/2008, 2010 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010 ir kt.).

Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-767/2008 ir kt.). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Nagrinėjamu atveju N. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad ji, būdama patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininke, nedavė kitai bendrasavininkei A. J. raktų, taip apribodama pastarosios teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. Administracinio teisės pažeidimo protokole (t. I, b. l.

6) nurodyta, jog minėtos aplinkybės buvo nustatytos 2010 m. liepos 19 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2010 m. liepos 19 d. Institucijai buvo pateiktas pakartotinis A. J. skundas, kuriame ji, be kita ko, paaiškino, kad jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo kreipusis į Instituciją dėl to, jog negali patekti į bendrojo naudojimo patalpas, kadangi buvo pakeistos įėjimo durys, o kiti bendrasavininkai neduoda jai raktų (t. I, b. l. 67). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimas N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame nurodyta, kad A.

J. su pareiškimu dėl negalėjimo patekti į bendrojo naudojimo patalpas dėl pakeistų bendro naudojimo durų į Instituciją kreipėsi dar 2009 m. rugpjūčio 18 d. (t. I, b. l. 120). Be to, pati A. J. savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad durys su spyna buvo pakeistos 2009 m. rugpjūčio mėnesį ir nuo tada ji neturi galimybės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis (t. I, b. l. 1-5). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio A. J. atstovo advokato padėjėjo J. Z. rašto dėl raktų pateikimo matyti, jog minėtas atstovas dar 2009 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į kitus bendrojo naudojimo patalpų savininkus, prašydamas 2009 m. lapkričio 18 d. pateikti A.

J. durų raktus (t. I, b. l. 104). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamo pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina ne pakartotinio A. J. skundo Institucijai pateikimo diena (2010 m. liepos 19 d.), o pirminio jos skundo pateikimo diena, t. y. 2009 m. rugpjūčio 18 d., kadangi jau tuomet tiek A. J., tiek Institucijai tapo žinoma apie minėto pažeidimo padarymą. Pažymėtina, jog, gavusi pakartotinį asmens skundą, Institucija iš esmės jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nenustatė ir negalėjo nustatyti, kadangi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijos darbai (įskaitant durų pakeitimą) buvo atlikti nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio.

Tai įvertinus, konstatuotina, kad minėtas ATPK 35 straipsnyje įtvirtintas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas baigėsi 2010 m. vasario 18 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog Institucija, gavusi pirminį asmens skundą, dar 2009 m. rugpjūčio 20 d. N. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarimu skyrė jai įspėjimą (t. I, b. l. 120), tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi minėtas Komisijos nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo bei tinkamai kvalifikuoti asmens veiką.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Komisijos nutarimą panaikina apygardos administracinis teismas, nuobaudos skyrimo terminas, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, neatsinaujina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N5-1304/2006, 2006 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-1403/2006, 2011 m. spalio 21 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Spendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti.

Be to, kaip minėta, sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams, kadangi ATPK nenumato galimybės atnaujinti šį terminą (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 275). Tačiau byloje nėra duomenų, kokių veiksmų ėmėsi Institucija, jai grąžinus N. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad buvo laiku pratęstas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas N. M. už tą pačią veiką, remiantis pakartotiniu A. J. 2010 m. liepos 19 d. skundu (t. I, b. l. 67), buvo surašytas tik 2011 m. sausio 6 d. (t. I, b. l. 66), t. y. jau suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pabrėžtina, kad Institucijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą (t. I, b. l.

69) ir Komisijos 2011 m. sausio 18 d. protokolinė nutartis pratęsti nuobaudos skyrimo terminą (t. I, b. l.

57) nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi jie buvo priimti jau pasibaigus minėtam šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimu administracinė nuobauda N. M. buvo paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, kuris laiku nebuvo pratęstas.

Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima ir spręsti dėl N. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla N. M. atžvilgiu dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina. Tai įvertinus, pažymėtina, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

N. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą N. M. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas