caa356eb-4d1a-4e5d-b479-ab108cc26dd2 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-730-634/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. B. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 13 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. LK-84 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir, n u s t a t ė :

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu skirta subendrinta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2013 m. kovo 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2013 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2014 m. sausio 22 d.

Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2013 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, kuris pakeistas 2013 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, subendrintas su 2013 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 4 mėn. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 30 d., pabaiga – 2017 m. rugsėjo 20 d.Komisijos 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. LK-84 nutarta taikyti nuteistajam A.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nuteistajam neatlikus 1 m. 5 mėn. 7 d. (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ , t. y. 2016 m. balandžio 13 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo pažanga nėra žymi ir pakankama, kad leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. B. skundu praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir tenkinti jo praÅ¡ymÄ , taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateikė ydingÄ teisės aiÅ¡kinimÄ , jog BVK 157 straipsnis nenumato pareigos teismui taikyti lygtinį paleidimÄ kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam įstatyme numatytas sÄ lygas ir esant pagrindui, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai. Nesutinka su teismo argumentais, jog nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlikinėja visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę su tam tikrais elgesio apribojimais. Mano, kad pagal BPK 360 straipsnį teismo kompetencijai yra priskirtas Komisijos nutarimo teisėtumo, bet ne pagrįstumo tikrinimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė nenagrinėjęs BPK 360 straipsnyje apibrėžtų klausimų, ėmėsi dubliuoti Komisijos darbÄ , vertinti Komisijos nutarimÄ ne teisėtumo, o pagrįstumo aspektu, kas vertintina veikimu ultra vires (virÅ¡ijant kompetencijÄ ) ir sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindÄ .

Teigia, kad atitinka visus lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos kriterijus, tuo tarpu sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo grindžiamas dėl aiÅ¡kiai ir suprantamai neatskleidžiamų motyvų. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį. Konstitucijai ir įstatymams prieÅ¡inga skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali bÅ«ti palikta galioti, nes įsiteisėjusi tokia nutartis taptų ydingu precedentu, kuris bÅ«tų privalomu tam pačiam teismui. Atsiliepimu į nuteistojo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras K.

G. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nuosekliai iÅ¡vardino visus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendė lygtinio paleidimo klausimÄ ir priėmė motyvuotÄ nutartį.Nuteistojo A. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste visiÅ¡kai nepagrįstais laikytini nuteistojo skundo argumentai, jog apylinkės teismas, vertindamas Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimÄ pagrįstumÄ , peržengė savo kompetencijos ribas ir veikė ultra vires (virÅ¡ijant kompetencijÄ ).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 2016 m. balandžio 6 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 87 balai, dėl ko Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta nekelianti abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos sÄ lygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pritardamas apylinkės teismo iÅ¡vadoms sprendžia, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimÄ , byloje nenustatyta.Teismui pateikta medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad dar 2015 m. spalio 27 d. Komisijai svarstant A. B. praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo, pastarajam buvo nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, t. y. 89 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , kuris Å¡iai dienai yra sumažėjęs iki 87 balų.

Tačiau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 2 balais, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ ir neleidžia manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. BÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ nustatė ir pirmosios instancijos teismas.Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistojo atžvilgiu nustatyta pakankamai daug kriminogeninių veiksnių, galinčių sÄ lygoti jo pakartotinį nusikalstamumÄ .

Su nuteistojo rizika nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu yra susijusi informacija apie ankstesnius nusikalstamus veiksmus, iÅ¡silavinimo stoka, pastovaus pajamų Å¡altinio nebuvimas, kriminalinių kompanionų įtaka, aukÅ¡ta savivertė, kuri remiasi netinkamais standartais, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su impulsyvumu bei socialinių įgÅ«džių stoka. Tuo tarpu duomenų rodančių, kad Å¡iuos veiksnius nuteistasis stengiasi aktyviai Å¡alinti, bylos medžiagoje nėra. PrieÅ¡ingai, Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad nuteistasis turi tik 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , tačiau galimybe bausmės atlikimo metu įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ nesinaudoja, pirmenybę teikdamas specialybės įgijimui.

Patvirtino, jog laisvėje oficialiai dirbo tik apie 3 mėnesius, iÅ¡ darbo išėjo dėl mažo atlyginimo. Nors pataisos įstaigoje dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbÄ . Pragyventi pataisos įstaigoje jam padeda mama. Tai, jog nuteistasis menkina iÅ¡silavinimo svarbÄ , propaguoja iÅ¡rankų požiÅ«rį į darbo pobÅ«dį, rodo pastarojo aukÅ¡tÄ savivertę, polinkį nededant pastangų greitai gauti jį tenkinantį maksimalų rezultatÄ , kas iÅ¡ esmės galėtų įtakoti turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų pakartotinumÄ .

Å iuo atveju nuteistojo pateikti duomenys, kad išėjęs į laisvę jis turės užtikrintÄ darbo vietÄ savo tėvo parduotuvėje, lygtinio paleidimo taikymui esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai iÅ¡vadai, jog Å¡i aplinkybė sulaikys nuteistÄ jį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Kaip minėta A. B. oficiali darbinė patirtis sudaro tik apie 3 mėn. laiko, o preliminarus nuteistojo artimo giminaičio pateiktas pasiÅ«lymas dėl įdarbinimo dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų realiai dirbs minėtoje parduotuvėje.

Abejonių pakankama A. B. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia ir jo mÄ stymas bei elgesys. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis turi tarpasmeninių įgÅ«džių panaudojimo problemų, bendraudamas elgiasi arogantiÅ¡kai, greitai įsižeidžia, linkęs įžvelgti prieÅ¡iÅ¡kus ketinimus savo atžvilgiu ten, kur jų visai nėra. GyvenimiÅ¡kuose sprendimuose bÅ«dingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys. Ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme.

Greitai praranda savitvardÄ . Turi sunkumų bendraujant su aukÅ¡tesnį statusÄ užimančiais žmonėmis ir bet kokias instrukcijas ar kritikÄ interpretuoja kaip asmeninį pažeminimÄ . Nors žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. IÅ¡dėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir jo mÄ stymo esminiai pokyčiai nėra nukreipti iÅ¡imtinai pozityvios jo elgesio ir mÄ stymo korekcijos linkme. Tai, jog nuteistasis dar nėra pasirengęs savo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis patvirtina aplinkybės, jog jis laikosi kriminalinės nuteistųjų subkultÅ«ros nuostatų.

Nors nuteistojo teigimu toks požiÅ«ris įtakojamas gyvenimo pataisos namuose, tačiau neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį vertinant jo galimybes pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ .Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tas aplinkybes, jog praeityje A. B. du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, taip pat vienÄ kartÄ taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi A.

B. ir vėl nusikalto (viso teistas 11 kartų). Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, kas taip pat leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu analizuojamu atveju.Aukštesniojo teismo įsitikinimu, esminės įtakos A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, nei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas. Juolab, kad nurodytu gyvenamosios vietos adresu pastarasis gyveno ir nusikalstamų veikų vykdymo metu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant kriminogeninių veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, kuri leistų tikėtis, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais. Dėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A.

B., paliekama galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                Giedrius Endriukaitis                                                                                                                              Evaldas Gražys                                                                                                                             Algirdas Jaliniauskas