caa19f4f-2d88-4f18-bb6c-ea4a379bb391 · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-19-212/2010Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m.vasario 26 d.                                                                                                 Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,Kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės (pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės,Sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo A. G. atstovui adv. Kęstučiui Galvičiui,atsakovės Lietuvos valstybės atstovuajamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros atstovui Remigijui Senkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-126/2009 pagal A.

G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros dėl neturtinės žalos atlyginimo n u s t a t ė: IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, 40 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad 2002 m. lapkričio 9 d. buvo pareikÅ¡tas įtarimas G. V., kad jis 2002 m. lapkričio 9 d. apie 1 val., kerÅ¡ydamas už apgadintÄ automobilį, tyčia padegė jo, ieÅ¡kovo, ir sutuoktinės S. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko duris, tuo sukeldamas gaisrÄ .

Dėl gaisro padaryta 60 000 Lt turtinė žala. Gaisro metu 55 procentus kÅ«no apdegė jo sÅ«nus O. G., kuris 2002 m. lapkričio 19 d. ligoninėje mirė. Taip pat nuo apdegimų ir sužalojimų 2003 m. kovo 25d. mirė brolis G. G.. IeÅ¡kovas apdegė 62 procentus kÅ«no pavirÅ¡iaus ir 2003 metais jam nustatytas I grupės invalidumas, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. RokiÅ¡kio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02, kurioje G. V. įtariamas padegęs ieÅ¡kovo butÄ ir padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 5, 7 p., 135 str. 2 d. 7 p., 187 str. 2 d.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Irena PÅ¡algauskienė, tačiau ikiteisminis tyrimas byloje buvo vilkinamas. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra, atlikusi tarnybinį patikrinimÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės veiksmų, organizuojant ir vadovaujant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05, prokurorei dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo paskyrė drausminę nuobaudÄ , pastabÄ .

Per ilgÄ tyrimo laikÄ dėl prokurorės I. PÅ¡algauskienės netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, įtariamieji asmenys pasislėpė, iÅ¡vykdami į užsienį. Baudžiamojoje byloje ilgÄ laikÄ ieÅ¡kovas nebuvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu, taip pat ilgai juo nebuvo pripažinta ir Valstybinė ligonių kasa. Nesiimta priemonių civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti. RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2005 m. kovo 17 d., vadovaujant prokurorei I.PÅ¡algauskienei, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0152-05 dėl G.

K. melagingų parodymų davimo. Tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų. Tik 2007 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau terminas patraukti atsakomybėn G. K. jau buvo praėjęs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl A. A. (K.) ir G. K. melagingų parodymų davimo. Dėl tos priežasties jis negalėjo teismui pateikti civilinio ieÅ¡kinio ir apskųsti nuosprendžio. Dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo jis nuolat lankydavosi RokiÅ¡kio rajono prokuratÅ«roje, teiraudavosi apie nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , ne kartÄ kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ , Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas nedelsti atliekant ikitesiminį tyrimÄ ir nustatyti nusikaltimÄ padariusius asmenis.

Dėl prokurorės I.PÅ¡algauskienės darbo neoperatyvumo vadovaujant tyrimui įtriamasis G. V. 2004-07-30 iÅ¡vyko į užsienį ir pasislėpė, o 2006-09-26 iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis ir paskelbta jo tarptautinė paieÅ¡ka. G. V. iki Å¡iol nepatrauktas atsakomybėn. KiekvienÄ kartÄ apklausiamas jis patirdavo dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuolat turėjo iÅ¡gyventi nusikaltimo padarymo metu patirtÄ stresÄ , kaskart blogėjo sveikata, prasidėjo depresija, nerviniai priepuoliai, susijaudinus pradėdavo drebėti visas kÅ«nas, dėl to jo sveikata kasdien blogėja.

Dėl prokurorės I. PÅ¡algauskienės netinkamo darbo organizavimo paminėtose baudžiamose bylose, jis padarytÄ Å¾alÄ sveikatai vertina 40 000 Lt ir praÅ¡o priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės ProkuratÅ«ros. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ieÅ¡kovui A.

G.. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino. Nurodė, kad CK 6.272 str. 1 d. įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Å ioje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sÄ lygas: neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktÄ ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį.

Kompetentingų valstybės institucijų pareiga daryti viskÄ , kas įmanoma, kad procesas vyktų iÅ¡vengiant nereikalingo delsimo, yra vienas principinių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į operatyvų procesÄ reikalavimų. Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio proceso kodekso normose taip pat nustatyta, kad tiek ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti atliktas, tiek byla teisme iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ .

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo bylos Nr.83-1-521-02 duomenų nustatė, kad 2002 lapkričio 9 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), buvo padegtos A. ir S. G. buto durys, nuo kurių užsidegė koridoriaus, kambarių sienos, baldai. Gaisro metu dėl patirtų apdegimų ir traumų nukentėjo bute buvę A. G., O. G., G. G., kurie dėl patirtų sužalojimų buvo gydomi Kauno medicinos universiteto klinikose. 2002 m. lapkričio 19 d. mirė O. G., 2003 m. kovo 23 d. mirė G. G.. Prokurorė I. PÅ¡algauskienė 2002 m. lapkričio 25 d. bylÄ priėmė savo žinion ir pradėjo parengtinį tardymÄ .

Generalinės prokuratÅ«ra, gavusi nukentėjusiųjų S. ir A. G. pareiÅ¡kimÄ dėl nekompetentingai atliekamo ir vilkinamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, susipažinusi su jos medžiaga, 2007-10-25 raÅ¡te konstatavo, kad nors tyrimas byloje vyksta jau penki metai, iki Å¡iol nėra iÅ¡aiÅ¡kintos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nėra pilnai surinkti ir tinkamai užfiksuoti faktiniai duomenys apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors tokį netinkamÄ ir ilgÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir ikiteisminio tyrimo pradžioje padarytos tyrimÄ atlikusių ir jį kontroliavusių pareigÅ«nų klaidos, nekompetentingumas, melagingi liudytojų parodymai, bet raÅ¡te konstatuojama, kad ir tolimesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose buvo padaryta grubių taktinių ir procesinių ikiteisminio tyrimo atlikimo klaidų, nesavalaikiai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, neužtvirtinami surinkti įrodymai.

Tokį nekvalifikuotÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ sÄ lygojo ir netinkamas ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam. RaÅ¡te nurodoma, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis 2004-11-24 raÅ¡tu Nr.7.2-4535 pavedė Panevėžio apygardos prokuratÅ«rai organizuoti ikiteisminį tyrimÄ byloje ir jam vadovauti, tačiau ir toliau ikiteisminį tyrimÄ byloje faktiÅ¡kai organizavo ir jam vadovavo RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė I. PÅ¡algauskienė. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nekompetentingai, neatlikti visi bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai, netinkamai įvertinti surinkti įrodymai.

Apie tai, kad tiriant šį labai sunkų nusikaltimÄ , pradinėje tyrimo stadijoje nebuvo iÅ¡naudotos visos įstatymų numatytos priemonės nustatant kaltus asmenis, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis nurodo ir 2004 m. lapkričio 24 d. raÅ¡te. RokiÅ¡kio rajono policijos komisariate 2005-03-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.83-1-00152-05 dėl melagingų parodymų davimo. Ä®tarimas pagal BK 235str. 1 d. pateiktas G. K., kad ji ikiteisminio tyrimo byloje dėl S. G. buto padegimo, O. G. ir G.

G. mirties bei dėl A. G. sužalojimo, bÅ«dama įspėta už melagingų parodymų davimÄ , apie įtariamojo G. V. buvimo vietÄ 2002 m. lapkričio mėnesį 8-9 dienomis, davė melagingus parodymus apie tai, kad G. V. visÄ naktį buvęs pas jÄ namuose. Prokurorė I. PÅ¡algauskienė 2005-08-26 nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimÄ nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios G. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., padarymo. Prokurorės nutarimas buvo panaikintas ir tyrimas atnaujintas tik 2007-09-06.

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžiu G. K. baudžiamoji byla pagal BK 293 str. 1 d. nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. IÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros 2008-04-22 įsakymo Nr.P-339 matyti, jog, įvertinus tarnybinio patikrinimo medžiagÄ , konstatuota, kad prokurorė I. PÅ¡algauskienė organizuodama, kontroliuodama ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaudama baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00152-05, kuri yra susijusi su ikiteisminio tyrimo byla Nr.83-1-521-02, aplaidžiai atliko jai pavestas tarnybines pareigas, neužtikrino, kad bÅ«tų imtasi visų įstatymo numatytų priemonių per trumpiausiÄ laikÄ atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , neįvertinusi visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , dėl ko ikiteisminio tyrimo atlikimas užsitęsė ir kaltinamoji G.

K. iÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Prokurorei I. PÅ¡algauskienei už tarnybinį nusižengimÄ , pasireiÅ¡kusį netinkamu ikiteisminio tyrimo organizavimu, kontroliavimu ir vadovavimu baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00152-05, paskirta tarnybinė nuobauda, pastaba. Ä®vertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis, laikytina, kad dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo minimose baudžiamose bylose, ieÅ¡kovas patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , pablogėjo jo sveikata, kiekvienÄ kartÄ jį apklausiant jis turėjo prisiminti ir iÅ¡gyventi veikos padarymo metu patirtÄ stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nebuvo pasiekti jo teisėti lÅ«kesčiai, kad nusikaltimÄ padarę asmenys bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinti ir nubausti, jam nebuvo atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala per įmanomai trumpesnį laikÄ .

Liudytoja, ieškovo šeimos gydytoja V. Š., patvirtino, kad ieškovo sveikatos būklė blogėja. Po traumos padidėjo jo kraujo spaudimas, prisidėjo išeminė širdies liga, atsirado cukraus svyravimai ir dėl šių susirgimų ligonio būklė blogėja. Pastoviai išrašomi vis stipresni raminantys ir nuo nemigos vaistai. Liudytojos parodymus dėl ieškovo blogėjančios sveikatos patvirtina byloje pateiktas išrašas iš A. G. asmens sveikatos istorijos bei pateikta ambulatorinė kortelė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės padarytų klaidų, vadovaujant ikiteisminiam tyrimui ir ieÅ¡kovo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, nepatogumų dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas įrodytu ir atitinka CK 6.250 str. numatytus tokios žalos atlyginimo pagrindus. Su atsakovo atstovo ir trečiojo asmens nurodytais teisiniais argumentais teismas nesutiko ir atmetė juos kaip nepagrįstus.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovosi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 str.2 d., tiek atsižvelgė ir į specifinius Å¡iai bylai bÅ«dingus kriterijus, o bÅ«tent: kad ikiteisminis tyrimas buvo suklaidintas dėl liudytojų melagingų parodymų davimo, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį lygį bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose. Atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu surinktus nurodytus įrodymus, sprendė, kad priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo A.

G. naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , A. G. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Mano, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutinka su iÅ¡vadomis, kurias teismas padarė, remdamasis Generalinės prokuratÅ«ros raÅ¡tais apie ilgÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ . Teismas nurodė, kad prokurorei Irenai PÅ¡algauskienei pareikÅ¡ta pastaba už tai, kad ji, organizuodama, kontroliuodama ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaudama baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05, aplaidžiai atliko jai pavestas tarnybines pareigas, neužtikrino, kad bÅ«tų imtasi visų įstatymo numatytų priemonių per trumpiausiÄ laikÄ atlikti tyrimÄ ir atskleisti nusikalstamÄ veikÄ .

Kad ji, neįvertinusi visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , dėl ko ikiteisminio tyrimo atlikimas užsitęsė ir kaltinamoji iÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Mano, kad klaidos, kurios nebuvo Å¡iurkščios, nėra CK 6. 272 str. 1 d. prasme neteisėti veiksmai, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Å¡ia norma ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Valstybės atsakomybę, kai žala padaroma specialiais valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros, teismo) aktais, reglamentuoja CK 6.272 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos, areÅ¡to paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. IÅ¡ to matyti, kad CK 6.272 str. 1 d. nereglamentuoja žalos, atsiradusios dėl prokuroro klaidų, dėl kurių neiÅ¡aiÅ¡kintas nusikaltimas ir nenustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys, atlyginimo.

Tai, kad ikiteisminis tyrimas iki Å¡iol nebaigtas, lėmė melagingi liudytojų parodymai, be to, pasislėpė įtariamasis. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-211/2008, nurodoma, kad įstatymas, įpareigodamas prokurorÄ ir ikiteisminio tyrimo institucijas atskleisti nusikaltimÄ per trumpiausiÄ laikÄ , tokio laiko neapibrėžia. Jis nenustatytas ir jokiuose kituose įstatymuose. Praktika rodo, kad ne visi nusikaltimai, nors ir imamasi aktyvių veiksmų ir galimų priemonių, atskleidžiami.

Nusikaltimo atskleidimas, baudžiamasis persekiojimas apima visÄ kompleksÄ procesinių ir operatyvinių veiksmų, kurie turi bÅ«ti teisėti ir atliekami nepažeidžiant konstitucinių asmens teisių ir laisvių. Tokių veiksmų rezultatÄ , nusikaltimo atskleidimÄ , lemia ne vien Å¡ias funkcijas vykdančių pareigÅ«nų veika, tam turi įtakos ir kiti veiksniai: nusikaltimo kategorijos pavojingumas, jo padarymo aplinkybių sudėtingumas, įrodymai, jų pakankamumas ir kt. Baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 tyrimas buvo atliekamas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str. 1 d.

Å iame tyrime padarytos prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės klaidos negali bÅ«ti siejamos su ieÅ¡kovo A. G. tariama žala. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, nepatogumų ir prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės padarytų klaidų vadovaujant ikiteisminiam tyrimui ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 83-1-521-02 ir baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 yra priežastinis ryÅ¡ys. Kokiais įrodymais remiantis buvo padarytos tokios iÅ¡vados, pirmos instancijos teismas sprendime nemotyvavo ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad prokurorė Irena PÅ¡algauskienė padarė ieÅ¡kovui žalÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tiktai prielaidomis. Teismas nemotyvavo, kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo A. G. dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, sveikatos bÅ«klės pablogėjimas, pažeidė CPK 270 straipsnį, reglamentuojantį sprendimo turinį, nes sprendime netinkamai motyvavo aplinkybes, dėl kurių ieÅ¡kinį patenkino. Liudytoja, ieÅ¡kovo A. G. Å¡eimos gydytoja V. Å ., teismui nenurodė, kad A. G. sveikata pablogėjo dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose. PrieÅ¡ingai, ji paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui medžiagų apykaitos liga buvo prieÅ¡ traumÄ , tai yra iki nudegimo gaisro metu.

Invalidumas jam nustatytas 2003 metais ir kaip pasekmė, atsirado kraujo spaudimo liga, nerviniai dalykai. Yra ir kiti veiksniai, paveldimumas, padidėjęs cholesterolio kiekis. Civilinėje byloje esantys ieÅ¡kovo asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų taip pat nepatvirtina, kad jo sveikata blogėjo dėl prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės veiksmų tiriant nusikaltimus baudžiamosiose bylose. Už Å¡iÄ Å¾alÄ atsako ne valstybė, o konkretus Å¡iÄ Å¾alÄ padaręs asmuo, t. y. asmuo, tyčia padegęs ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės S. G. buto duris ir sukeldamas gaisrÄ .

Byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose konstatuota, kad ieÅ¡kovas daugybę kartų kreipėsi į gydymo įstaigas, tačiau ne dėl prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės veiksmų tiriant nusikaltimus bylose, o dėl nusikaltimo metu patirto sveikatos sutrikdymo, dvasinių sukrėtimų, patirtų dėl artimųjų žūties. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino faktÄ , kad ieÅ¡kovo sveikata blogėjo dėl prieÅ¡ jį įvykdyto nusikaltimo bei dėl paveldimumo, amžiaus.

Byloje nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų – padarytos žalos ir priežastinio ryÅ¡io, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Irena PÅ¡algauskienė praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo A. G. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nesutinka su RokiÅ¡kio rajono teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, laiko sprendimÄ nepagrįstu.

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00521-02 buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų, ne kartÄ duoti raÅ¡ytiniai nurodymai RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, taikomos procesinės prievartos priemonės, tikrinamos nusikaltimo padarymo versijos, kadangi nusikaltimo atskleidimas apima visÄ kompleksÄ procesinių ir operatyvinių priemonių. GreitÄ nusikaltimo atskleidimÄ , lemia ne vien tik prokuroro, vadovaujančio ir organizuojančio bylos tyrimÄ veikla, tačiau ir kiti veiksniai, įrodymai, jų pakankamumas ir pan.

Pranešimai apie įtarimus tuoj po nusikaltimo padarymo buvo pateikti eilei asmenų ir šiuo metu nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiam G. V.. Jis buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka tuoj pat po nusikaltimo padarymo. Tačiau nei jis, nei kiti įtariamieji bei liudytojai nedavė reikšmingų bylai parodymų, kitų įrodymų byloje nepavyko surinkti, nors ir toliau buvo vykdomas operatyvinis darbas, apklausiami liudytojai ir pan. Be to, analizuojant šios bylos duomenis, gautoje gaisro specialistų tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad degių skysčių, kurie būtų buvę panaudoti gaisrui sukelti, nebuvo nustatyta.

Imtis priemonių dar kartÄ sulaikyti ar kreiptis į teismÄ dėl G. V. suėmimo nebuvo tesėto pagrindo. Baudžiamoji byla du kartus buvo pateikta patikrinimui Generalinei prokuratÅ«rai ir jokia drausminė nuobauda dėl Å¡ios bylos tyrimo jai nebuvo skirta, jokių neteisėtų veiksmų Å¡ioje byloje ji neatliko. Teismas sprendime konstatuodamas, kad liudytoja, Å¡eimos gydytoja V. Å ., patvirtino, kad ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė blogėja, neturi ryÅ¡io su jos veiksmais, tiriant nusikaltimÄ . IeÅ¡kovo sveikata pablogėjo bÅ«tent po traumos, o padidintu kraujospÅ«džiu skundžiasi ir jauni žmonės, cukraus svyravimai nepriklauso nuo patirto sužalojimo ar streso.

IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad A. G. sveikatos pablogėjimo negalima sieti su jos, kaip prokurorės veiksmais, tiriant nusikaltimus baudžiamosiose bylose. IeÅ¡kovas A. G. neįrodė pačio sveikatos pablogėjimo fakto, vykstant nusikaltimų padarymo aplinkybių tyrimo ir kaltų asmenų iÅ¡aiÅ¡kinimo procese, o jo, A. G., sveikatos pablogėjimas yra jo sužalojimo nusikaltimo metu pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

IeÅ¡kovo teiginiai, įšraÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, nepatvirtina, kad žala jo sveikatai padaryta prokurorės veiksmais. Už Å¡iÄ Å¾alÄ atsako ne valstybė, o konkretus Å¡iÄ Å¾alÄ padaręs asmuo, Å¡iuo atveju asmuo tyčia padegęs ieÅ¡kovo buto duris ir sukeldamas gaisrÄ . IeÅ¡kovas daug kartų kreipėsi į gydymo įstaigas, bÅ«tent dėl nusikaltimo metu patirto sveikatos sutrikdymo, dvasinių sukrėtimų, patirtų dėl artimųjų žūties. CK 6.272 str., pagal kurį valstybės atsakomybė galima tik už tokiÄ Å¾alÄ , kuri atsiranda dėl neteisėtų procesinių teisinių aktų, taikant procesines prievartos priemones, taip pat teismų sprendimų, nuosprendžių.

CK normos nereglamentuoja žalos, atsiradusio dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių neiÅ¡aiÅ¡kintas nusikaltimas ir nenustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys. Ä®statymas, įpareigodamas prokurorÄ ir ikiteisminio tyrimo institucijas atskleisti nusikaltimus, laiko neapibrėžia. Praktika rodo, kad ne visi nusikaltimai, nors imamasi priemonių, atskleidžiami tuoj pat. Nagrinėjamos bylos atveju, galima teigti, kad tokie veiksniai ir buvo: visi įtariamieji bei liudytojai iki 2005 m. davė melagingus parodymus, paminėtina ir gaisrų tyrimo specialistų duota iÅ¡vada, kad gaisras kilo tarp dviejų durų varčių, bet degių skysčių panaudojimo atvejis nenustatytas, kas paprastai, kaip rodo praktika, naudojama padegimo atvejais.

Bute esantys asmenys vaikščiojo į koridorių parÅ«kyti. Visos Å¡ios aplinkybės apsunkino bylos tyrimÄ ir buvo tikrinamos įvairios versijos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio pagrindu nurodo CK 6.272 str. l d. Civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui. Visų Å¡ių trijų sÄ lygų egzistavimas yra bÅ«tinas, kad bÅ«tų galima konstatuoti jog asmeniui padaryta žala dėl pareigÅ«no neteisėtų veiksmų, turi egzistuoti tam tikras ryÅ¡ys tarp pareigÅ«no veiklos ir atsiradusios žalos.

Visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas, nagrinėjant A. G. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos nėra įrodytas, t.y., priežastinis ryÅ¡ys tarp jos, prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės, veiklos ir atsiradusių pasekmių. Neteisėti veiksmai nenustatyti, ieÅ¡kovas neįrodė ir pačio sveikatos pablogėjimo, susijusios su vykdomu nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kaltų asmenų iÅ¡aiÅ¡kinimo procesu. Visi Å¡ie nurodyti duomenys rodo, kad A. G. sveikatos sutrikdymas, jos pablogėjimas, nusikalstamos veikos pasekmė.

Atsiliepimu į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros ir į trečiojo asmens prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės apeliacinius skundus ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas, vadovavosi CK 6.272 str. 1 dalimi ir konstatavo, kad valstybės pareiga yra atlyginti žalÄ padarytÄ teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje. Sprendimu buvo konstatuoti neteisėti pareigÅ«no veiksmai, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra iÅ¡aiÅ¡kintos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nėra pilnai surinkti ir tinkamai užfiksuoti faktiniai duomenys apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NekvalifikuotÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ sÄ lygojo netinkamas ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam. Prokurorei Irenai PÅ¡algauskienei už tarnybinį nusižengimÄ buvo paskirta tarnybinė nuobauda, pastaba. Pirmos instancijos teismas, remdamasis objektyviais ir oficialiais dokumentais, raÅ¡ytiniais įrodymais, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo minėtose baudžiamosiose bylose, jis patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir stresÄ , dėl ko pablogėjo jo sveikata: prasidėjo iÅ¡eminė Å¡irdies liga, padidėjo kraujo spaudimas, atsirado cukraus svyravimai, pradėjo vartoti raminančius vaistus.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės padarytų klaidų vadovaujant ikiteisminiam tyrimui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-521-02 ir baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 ir jo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, nepatogumų dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Kai valstybės pareigÅ«nas veikia aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, valstybei turi bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė.

Jis įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo, todėl pirmos instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino CK 6.250, 6.727 straipsnių nuostatas ginčo teisinio santykiui kvalifikuoti ir pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui. Atsiliepimu į trečiojo asmens prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ patenkinti, RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009-09-08 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , A.

G. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atmesti. Argumentai ir aplinkybės dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009-09-08 sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra iÅ¡dėstyti jos apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo, jog CK 6. 250 str. 2 d. ir 6. 263 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.272 str. 1 d. nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos, areÅ¡to, paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. CK 6.272 str. ir kituose įstatymuose nenumatyta neturtinės žalos, atsiradusios dėl prokuroro klaidų, dėl kurių neiÅ¡aiÅ¡kintas nusikaltimas ir nenustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys, atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-08-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2007, pasakyta, kad pagal CK 6. 250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.Apeliaciniai skundai tenkintini. RokiÅ¡kio rajono apylinkės tesimo 2009-09-08 sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.IeÅ¡kovas A. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės ProkuratÅ«ros, priteisti 40 000 Lt neturitinei žalai atlyginti. Teigia, kad žala jam padaryta dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Irenos PÅ¡algauskienės netinkamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje organizavimo ir vadovavimo. Nurodė, kad 2002-11-09 apie 2 valandÄ buvo padegtos jo ir sutuoktinės S. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys, nuo kurių užsidegė koridoriaus, kambarių sienos, baldai.

Gaisro metu nukentėjo jis pats, jo sÅ«nus O. G. ir brolis G. G.. Dėl patirtų sužalojimų jie buvo gydomi Kauno medicinos universiteto klinikose, o O. G. ir G. G. mirė. Mano, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė I. PÅ¡algauskienė vilkino tyrimÄ , todėl iki Å¡iol nusikaltimas neatskleistas, kalti asmenys nenustatyti ir nenubausti. Dėl užsitęsusio ikiteismninio tyrimo jis patyrė papildomus dvasinius iÅ¡gyvenimus, blogėjo sveikata: kilo kraujo spaudimas, prasidėjo depresija, nerviniai priepoliai.

BÅ«tent dėl prokurorės I. PÅ¡algauskienės netinkamo darbo organizavimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje jo sveikatai padaryta labai didelė žala, kuriÄ vertina 40 000 Lt ir praÅ¡o priteisti žalÄ iÅ¡ valstybės.Byloje nustatyta, kad 2002-11-09 apie 2 valandÄ buvo padegtos ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės S. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys. Nuo padegimo užsidegė koridoriaus, kambarių sienos, baldai. Gaisro metu nukentėjo ieÅ¡kovas, jo sÅ«nus O. G. ir brolis G. G., kurie vėliau mirė.

Ieškovas 2003-09-02 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 4). Ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės CK 6. 272, 6. 273, 6. 246, 6. 248, 6. 249 straipsnių pagrindu.Įstatymas reglamentuoja valstybės atsakomybę, kai žala yra padaroma dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų: dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo (CK 6. 272 str. 1 d.).

Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau, Konvencija), Lietuvoje įsigaliojusi 1995-06-20, įtvirtina pagrindines asmens teises ir laisves ir draudžia jas pažeisti. Konvencija garantuoja asmens procesines teises, tokias kaip asmens teisę į laisvę ir saugumÄ , teisę į nekaltumo prezumpcijÄ , į gynybÄ , į nepriklausomÄ ir beÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , bylos iÅ¡nagrinėjimÄ tokiame teisme per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ vieÅ¡umo sÄ lygomis ir kt. (5, 6 str.).

Ä®statyme ir Konvencijoje įtvirtintų asmens teisių garantija siejama su asmeniu, kuriam pareikÅ¡tas baudžiamasis kaltinimas, taikytos kitos procesinės prievartos priemonės, ir dėl tokių teisių pažeidimų atsiranda Å¡io asmens teisė reikalauti žalos atlyginimo, o valstybei atsiranda pareiga žalÄ atlyginti. Ä®statymai, tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų ar neveikimo, dėl kurių neiÅ¡aiÅ¡kintas nusikaltimas ir nenustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys, atlyginimo.

IeÅ¡kovas teigia, kad dėl prokurorės I. PÅ¡algauskienės veiksmų, netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, neiÅ¡aiÅ¡kinti kalti asmenys, padarę nusikaltimÄ , ir bÅ«tent su tuo susijęs jo sveikatos pablogėjimas, depresija ir kiti sveikatai pasireiÅ¡kę neigiami reiÅ¡kinai. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais, jo nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti priskiriamos prie Civilinio kodekso, Konvencijos garantuojamų asmens teisių ir laisvių pažeidimų.

IeÅ¡kovas baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs, jam nebuvo taikytos jokios neteisėtos prievartos priemonės, suėmimas, sulaikymas ir pan. Žinoma, tai nereiÅ¡kia, kad tam tikrų pareigÅ«nų veiksmų, kurie gali bÅ«ti pagrindas atsakomybei atsirasti, neįvardijimu paneigiama ieÅ¡kovo teisę į žalos atlyginimÄ , jei žala buvo padaryta atitinkamias veiksmais, ar neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-7/2007). Kaip jau minėta, Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijos, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Ä®statymas reglamentuoja neturtinės žalos vertinimo kriterijus, o bÅ«tent: asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į pasekmes, į žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®rodyti žalÄ ir neteisėtÄ valstybės pareigÅ«nų, o Å¡iuo atveju prokurorės, veikÄ ir priežastinį ryšį tarp tos veikos ir atsiradusių pasekmių turi ieÅ¡kovas (CK 6. 246 - 6. 248 str., CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagirnėjusi civilinę bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog prokurorė I. PÅ¡algauskienė ir kiti pareigÅ«nai, tirdami padarytÄ nusikaltimÄ , iki Å¡iol neiÅ¡aiÅ¡kino jo padariusių asmenų (asmens), neužbaigė ikiteisminio tyrimo, padarė jam neturtinės žalos. IeÅ¡kovas neįrodė ir pačios neturtinės žalos, kuriÄ jis sieja su sveikatos pablogėjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui ir kaltų asmenų nustatymu. Per ikiteisminio tyrimo laikÄ , iki Å¡iol, ieÅ¡kovas buvo apklaustas 2003-09-02, 2004-04-06 ir 2007-11-13 (baudž. bylos Nr. 83-1-521-02, t. 3, b. l 16, 19, 21), todėl negalima teigti, kad dėl dažnų apklausų prokuratÅ«roje jis kaskart patirdavo stresÄ ir tai blogino jo sveikatÄ .

IeÅ¡kovas sužalotas gaisro metu, ilgai buvo gydomas (t. 1, b. l. 27), ir tai sÄ lygojo, kad jis nukentėjusiuoju pripažintas tik 2003-09-02. Akivaizdu, kad didžiausia žala ieÅ¡kovo sveikatai padaryta pačiu nusikaltimu, nes buvo apdegęs jo kÅ«nas, ilgÄ laikÄ dėl to teko gydytis, pats gaisro faktas, artimųjų netektis įtakojo ir psichinę bÅ«senÄ (t. 1, b. l. 27-33). Ikiteisminis tyrimas tęsiamas iki Å¡iol ir jo metu padarytos klaidos, už kurias prokurorei I. PÅ¡algauskienei taikyta drausminė nuobauda, nėra ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimo priežastis ir tokių įrodymų byloje nėra.

IÅ¡aiÅ¡kinus asmenis (asmenį), kaltus dėl nusikaltimo padarymo, ieÅ¡kovas jam padarytÄ Å¾alÄ , tiek turtinę, tiek neturtinę, galės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡ių asmenų (asmens). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad nusikaltimo atskleidimas, baudžiamasis persekiojimas apima visÄ kompleksÄ procesinių ir operatyvinių veiksmų, kurie turi bÅ«ti teisėti ir atliekami nepažeidžiant konstitucinių asmens teisių ir laisvių. Nors įstatymas ir įpareigoja ikiteisminio tyrimo institucijas, prokurorus atskleisti nusikaltimÄ per trumpiausiÄ laikÄ , tačiau konkrečiai toks laikas nenustatytas jokiuose įstatymuose.

Nusikaltimo atskleidimÄ lemia ne vien Å¡ias funkcijas vykdančių pareigÅ«nų veika, tam turi įtakos ir kiti veiksniai, kiek objektyvÅ«s, tiek ir subjektyvÅ«s. Praktika rodo, kad ne visi nusikaltimai, nors ir imamasi aktyvių veiksmų ir galimų priemonių, atskleidžiami.IeÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas ieÅ¡kovo nurodytais pagrindais. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui. Tuo tarpu nagrinėjamojoje civilinėje byloje visų Å¡ių sÄ lygų nėra.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Aptartais motyvais RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, A. G. ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 330 str.). IeÅ¡kovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jÄ apmokant 100 procentu, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (t. 1, b. l. 58-59, t. 2, b. l. 74, CPK 96, 99 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu n u s p r e n d ž i a: RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : A. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, trečiajam asmeniui RokiÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei Irenai PÅ¡algauskienei dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti. Teisėjai                                                                              Zina MickevičiÅ«tė                                                                                            Laimantas MisiÅ«nas                                                                                            Laimutė Sankauskaitė