caa0e4db-b4f7-4a65-8df3-4d60f756b507 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Dmitrijus KorsakovasPranešėjas: Dmitrijus Korsakovas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-582/2014Teisėja: Audra KriščiÅ«nienė                          Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00207-2013-9                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;                                                    1.2.4.5.; 2.4.6.2.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant AuÅ¡rinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, nuteistajam P. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas katu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei iki 2014-02-15 atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ P. S. priteista 3338,36 Lt žalos atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ P. S. priteista 514,05 Lt; J. V. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ P. S. priteista 5000 Lt, likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas; J. V. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ P. S. priteista 1309,80 Lt, likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

P. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 17 d. apie 1 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, E. V. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, kambaryje, kilusio konflikto metu, vienÄ kartÄ kumščiu smogė J. V. į veidÄ , o jam parkritus – vienÄ kartÄ kumščiu į krÅ«tinę, padarydamas J. V. veido sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tinę kairio antakio žaizdÄ , poodines kraujosruvas kairės akies vokų – skruosto virÅ¡utinėje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kurio gydymas užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, t. y. padarė J.

V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria P. S. pripažintas katu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., panaikinti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimÄ I. S. minimaliam įstatymu nustatytam laikotarpiui be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti; iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat paÅ¡alinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei pripažinti, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Mano, kad teismas priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksų normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.Apeliantas skunde nurodė, kad jis viso proceso metu pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį, ne vienÄ kartÄ atsiprašė nukentėjusiojo, iÅ¡ karto po įvykio jis buvo linkęs su juo susitaikyti, tačiau vėliau jo pozicija dėl nežinomų priežasčių pasikeitė.

Neginčija, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dispozicijÄ , tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat, kad nėra įstatymu (BK 40 str.) numatytų sÄ lygų visumos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundÄ prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai P. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., tačiau netinkamai vertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl ko P. S. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimÄ motinai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas, o baudžiamoji byla nutrauktina, esant Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytiems pagrindams atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.).

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p. Apeliantas skunde nurodo, kad prieÅ¡ įvykį gimtadienyje jis tikrai alkoholio nevartojo, įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, o juolab girtas. Gimtadienio metu jis prastai jautėsi, jam skaudėjo galvÄ , dėl ko gėrė vaistus nuo skausmo, be to, buvo susitarę su broliu D. S., jog po gimtadienio jam reikės vairuoti automobilį ir visus parvežti į namus, kÄ jis ir padarė. Å iÄ aplinkybę jis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, o byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (pvz., alkoholio matuoklio pažymos ar specialisto iÅ¡vados), kurie paneigtų tokius jo parodymus.Apeliantui nesuprantama, kodėl nukentėjusysis J.

V., liudytojos V. I. ir L. Ū. tvirtino, jog jis vartojo alkoholį, nes taip nebuvo, tačiau teismas Å¡ių proceso dalyvių parodymus laikė teisingais, nors jų nepatvirtino jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, o jo parodymus atitinkančius liudytojų D. S., V. A., E. M. parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais nesirėmė.Apeliantas mano, kad teismo iÅ¡vada, jog jis padarė nusikaltimÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, netgi girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepagrįsta jokiais abejonių nekeliančiais įrodymais, todėl turi bÅ«ti pripažinta neteisinga ir iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies paÅ¡alinta, taip pat turi bÅ«ti paÅ¡alinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir pripažinta, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, bÅ«sena – tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Å iuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog veikos padarymo metu kaltininkas buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuojama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turinti įtakos bausmės skyrimui (BK 61 straipsnis).Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatinėjamas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų.

Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡tyrus asmens kraujÄ , atlikus specialų tyrimÄ neblaivumo (girtumo) bÅ«senai nustatyti, asmenų parodymais, kitais duomenimis, kuriais apibÅ«dinami klinikiniai girtumo požymiai (2005 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2005).Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikÄ padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iÅ¡ anksto ir nustatyta iÅ¡ankstinė tyčia padaryti nusikaltimÄ , tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimÄ , nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai bÅ«na jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį (2009 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009).Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad faktÄ , jog kaltinamasis Å¡ventės metu gėrė alkoholį, patvirtino nukentėjusysis bei liudytojai R.

Ū., V. I. ir L. Ū., todėl pripažino Å¡iÄ aplinkybę nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad P. S. gimtadienyje gėrė, tačiau, kiek gėrė, nematė. Liudytojai R. Ū. ir L. Ū. nurodė matę, kad P. S. gimtadienyje gėrė alaus, o liudytoja V. I. teigė, kad P. S. nebuvo labai girtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad P. S. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Nei nukentėjusysis, nei liudytojai teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad P. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo patvirtintas ir tas faktas, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl alkoholio poveikio, liudytojai tik patvirtino nuteistojo alkoholio vartojimo faktÄ . Vien pati aplinkybė, kad nuteistasis prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholio, negali bÅ«ti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog alkoholio vartojimo faktas padarė lemiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo veiksmams.

Nenustačius, kad P. S. nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡i faktinė bylos aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies Å¡alintina. Tuo pačiu iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alintina nuteistojo P. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei laikytina, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 str.) Apeliantas skunde nurodo, kad jis nusikalto, buvo teisiamas ir nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visÄ laikÄ â€“ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir visÄ laikÄ nuoÅ¡irdžiai gailėjosi jÄ padaręs, kÄ pripažino ir teismas.

Jis niekada neginčijo, jog nusikalstama veika nukentėjusiajam J. V. padarė žalÄ ir iÅ¡ karto po įvykio buvo pasiryžęs jÄ atlyginti. Savo ketinimų dėl žalos atlyginimo niekada neatsisakė, tačiau nukentėjusiojo pareikÅ¡ti reikalavimai dėl žalos atlyginimo jį Å¡okiravo. Visų pirma, jie buvo per dideli, taip pat jo turtinė padėtis niekaip neleido ir neleidžia jų iÅ¡ karto patenkinti. Apeliantas teigia, kad teisme nurodė, jog atlygins tiek žalos, kiek teismas priteis, o tai, jo nuomone, tolygu įsipareigojimui atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog jis teismo posėdžio metu neįsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalÄ ir dėl to nėra BK 40 str. numatytų sÄ lygų visumos.

Pažymi, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, teismui pasisakius apie nukentėjusiajam J. V. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , jis jam banko pavedimu sumokėjo 2000 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir turi ketinimus imtis visų įmanomų priemonių kuo greičiau nukentėjusiajam atlyginti visÄ teismo nuosprendžiu priteistÄ Å¾alos atlyginimo piniginę sumÄ . Mano, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu, ir yra įsitikinęs, kad bÅ«tent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (kasacinės nutartys Nr. 2K-51/2010, 2K-84/2010, 2K-7-75/2011).Kolegija pažymi, kad savo praktikoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoÅ¡irdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti tokios veikos padarinius.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyko iki nuosprendžio priėmimo (Nutarimo Nr. 23 16 punktas). (2005 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005). Pažymėtina, kad nors P. S. ir aiÅ¡kino įvykio aplinkybes kitaip, nei nukentėjusysis ir įvykio liudytojai, tačiau iÅ¡ esmės savo kaltę pripažino dar iki nuosprendžio paskelbimo, neneigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , davė nuoseklius parodymus viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiajam sudavė du kartus, todėl jo nurodomos neesminės bylos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu laikyti, jog jis nevisiÅ¡kai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ .

Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. S. atsiprašė nukentėjusiojo, iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, sumokėdamas jam 2000 Lt, įsipareigojo atlyginti ir likusiÄ teismo priteistÄ sumÄ .

Nors P. S. iki nuosprendžio priėmimo visos žalos neatlygino, tačiau nebuvo paneigta jo pateikta versija, kad jis to padaryti neturėjo galimybės dėl nukentėjusiojo elgesio. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka svarbu nustatyti, kad BK 40 str. 2 d. 3 p. nurodytos sÄ lygos buvo iÅ¡pildytos iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.nkintinaseskelbtini)ui o termios apeliacinio skundo padavimo termionÄ ,pateiktas.ebuvo gautas. atsiliepimui į apeliacinį skundSpręsdamas klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjime teisme, davė nuoseklius parodymus, kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį, mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip aktyviai dalyvaujantis sportinėje veikloje, yra ramaus bÅ«do, su mokytojais bendrauja pagarbiai, todėl pagrįstai manytina, kad P. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Byloje yra P. S. motinos I.

S. praÅ¡ymas atleisti jos sÅ«nų nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktikÄ , pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Taigi iÅ¡ Å¡io straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi. (2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).Kolegijos nuomone, I. S. yra tinkama laiduotoja byloje. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2013-11-05 I. S. praÅ¡ymo atiduoti P. S. pagal laidavimÄ bei į bylÄ pateiktos medžiagos, I.

S. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba kasininke–operatore, darbdavių charakterizuojama teigiamai, niekada nėra turėjusi drausminių nuobaudų, į konfliktus nesivelia, kolektyve yra mėgstama bei turinti autoritetÄ . P. S. gyvena kartu su savo motina I. S., adresu (duomenys neskelbtini), I. S. rÅ«pinasi sÅ«numi, juos sieja artimi santykiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, I. S. gali daryti savo sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant P. S. pagal laidavimÄ jo motinai I.

S. ir, vadovaujantis BK 40 str., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 2 p., 327 str. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : nuteistojo P. S. apeliacinį skundÄ tenkinti.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies aplinkybę, kad P. S. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nuteistojo P. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei laikyti, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei iki 2014-02-15 atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atleisti pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį motinos I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ , įpareigojant P. S. iki 2014-05-15 atlyginti nukentėjusiajam J. V. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                       Dmitrijus Korsakovas Teisėjai                                                    Svetlana Jurgaitienė                                                                  Algirdas Remeika