2025-08-13 Nr. BB-3815-1-01-1-36995-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2842/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36995-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. M. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas S. Kibilda prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. M. nutraukti arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartį; nukentėjusiojo I. G., Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kadangi nepatikrino įrodymų leistinumo ir sąsajumo, objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, vertino tik kaltinančius įrodymus, tačiau visiškai nevertino teisinančių įrodymų, nepašalino byloje kilusių prieštaravimų. Be to, žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kadangi nebuvo pagrįstai atsakyta į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, tokiu būdu parodydamas savo šališkumą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl įvykio detalių, konflikto su nukentėjusiuoju aplinkybių ir paaiškino, kad jis tyčia nukentėjusiojo nesužalojo, o taip atsitiko tik dėl to, kad nuteistasis gynėsi nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, kuriuos jis pirmas ir pradėjo, t. y trenkė į veidą. Nuteistojo viso proceso metu duoti parodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo veiksmai atitiko pavojingumo, realumo ir akivaizdumo kriterijus, kuriems esant nuteistajam kilo teisė į būtinąjį gintį. Tačiau žemesnės instancijos teismai šiuos nuteistojo nuoseklius parodymus ignoravo.

Be to, iš esmės nuteistojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. O. (O.), kuris nurodė, kad matė nukentėjusįjį ir nuteistąjį stovinčius vienas priešais kitą, nukentėjusysis buvo agresyvus, grasino nuteistajam fiziniu susidorojimu ir norėjo prieiti prie nuteistojo, rankoje laikydamas strypą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos liudytojo parodymus nepagrįstai laikė nepatikimais, nors dalį jų patvirtino ir liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo žmona, t. y. kad nukentėjusysis ir nuteistasis konfliktavo, buvo susikibę už drabužių.

Tai, kad nuteistasis pradėjo gintis nuo nukentėjusiojo tik po to, kai pastarasis panaudojo fizinį smurtą, patvirtina ir liudytojų R. J., G. P. ir K. T., kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, parodymai, kuriais jos patvirtino, kad matė ant nuteistojo veido sužalojimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šiuos parodymus, nepagrįstai nurodė, kad nuteistasis galėjo būti sužalotas vykusių tarp jo ir nukentėjusiojo grumtynių metu.

Kasatoriaus įsitikinimu, žemesnės instancijos teismai, remdamiesi nukentėjusiojo parodymais, kad jis prieš nuteistąjį jokių veiksmų, nuo kurių pastarajam reikėjo gintis, neatliko, nevertino nukentėjusiojo parodymų visumos. Iš pačio nukentėjusiojo parodymų matyti, kad po konflikto su nuteistuoju jis išėjo, tačiau netrukus grįžo atgal į nuteistojo darbo vietą, rankoje laikydamas metalinius strypus. Vadinasi, vietoj to, kad nukentėjusysis išvengtų tolesnio konflikto, jis pats toliau jį provokavo. Šiuos parodymus žemesnės instancijos teismai turėjo vertinti ir kitų įrodymų kontekste, tačiau to nepadarė. Žemesnės instancijos teismai nevertino liudytojos N. V. parodymų, kad nukentėjusysis negalėjo palikti savo darbo vietos ir eiti pas dirbantį nuteistąjį, kad nukentėjusysis yra agresyvus, piktas žmogus. Taip pat nebuvo įvertinta ir tai, kad nukentėjusysis po tariamo jo sumušimo nesikreipė pagalbos darbo vietoje, į apsauginius, nekvietė policijos, medicinos pagalbos darbuotojų, o į medikus kreipėsi tik praėjus 10 valandų nuo įvykio.

Nors specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, tačiau žemesnės instancijos teismai nevertino, ar tie sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, kuomet, kaip nurodė nuteistasis, jam besiginant, jis buvo nukritęs su nukentėjusiuoju ant žemės ir grūmėsi.

Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumą, turėjo įvertinti ir paties nukentėjusiojo provokuojantį, neadekvatų ir rizikingą elgesį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K- 58- 719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas nesutinka su V. M. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Šiais argumentais nuteistojo gynėjas iš esmės siekia skundžiamų teismų sprendimų patikrinimo pagrįstumo aspektu, t. y. pakartotinai įvertinti bylos įrodymus ir pagal nustatytas aplinkybes padaryti priešingas išvadas dėl būtinosios ginties sąlygų egzistavimo, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad žemesnės instancijos teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių nuteistojo versiją, kad jis gynėsi nuo realaus, pavojingo ir akivaizdaus nukentėjusiojo užpuolimo Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, kadangi, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Pažymėtina ir tai, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K- 281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Nors kasatorius teigia apeliacinės instancijos teismą pažeidus BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, tačiau šie pažeidimai kasaciniame teisme nagrinėtinais teisiniais argumentais nėra atskleisti, neišdėstyta aiškiai, į kokius esminius jo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo atsakyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl V. M. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo ir kt.) išsamiai atsakyta.

Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Argumentai, susiję su nukentėjusiojo provokuojančiu, neadekvačiu ir rizikingu elgesiu, svarstant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos žalos, nebuvo nurodyti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis argumentas negali būti ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir detaliai nutarties 45-51 punktuose motyvavo, kodėl nukentėjusiajam priteista turtinė ir neturtinė žala yra teisinga.

Kitų teisinių argumentų pagrindžiančių tiek netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, tiek teismų padarytus esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nėra nurodyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo V. M. gynėjo advokato S. Kibildos kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. M. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius